Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliktas maisto prekių kainų palyginimo tyrimas, kurio metu buvo lyginamos 40 skirtingų maisto prekių kainos 12 ES valstybių internetinėse parduotuvėse.
„Matome, kad žmonių kalbos dėl aukštų maisto kainų nėra iš piršto laužtos. Vienas svarbiausių Vyriausybės uždavinių yra didinti prekybininkų konkurenciją ir apsaugoti gyventojų perkamąją galią, Skaityti toliau
Lietuvos vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui sumažinti pavojingų psichiką veikiančių medžiagų pasiūlą ir vartojimą nustatant griežtesnį jų reglamentavimą. Bus aiškiai apibrėžiama, kas yra naujos psichoaktyvios medžiagos, kada joms pradedama taikyti kontrolės priemones užkertant kelią kenksmingoms medžiagoms patekti į rinką.
Siūlomi pakeitimai numatyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projekte, kuris jau keliauja į Seimą ir ten toliau bus svarstomas. Skaityti toliau
Belaidžio interneto ryšio Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, viešose erdvėse įrengimui atsiveria naujos finansavimo galimybės. Gegužės 15-ąją numatomas pirmasis Europos Komisijos (EK) kvietimas teikti paraiškas pagal finansavimo programą „WiFi4EU“. Susisiekimo ministerijos kvietimu, iki gegužės 11 dienos iš 62 potencialių pareiškėjų buvo užsiregistravę 50.
Projektu „WiFi4EU“ siekiama, kad visi Europos gyventojai ir svečiai viešose vietose – parkuose, aikštėse, visuomeniniuose pastatuose, bibliotekose, sveikatos centruose, muziejuose Skaityti toliau
Briuselyje vykusiame, Apeliacinio komiteto posėdyje, pavyko pasiekti susitarimą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo. Kvalifikuota balsų dauguma, buvo nuspręsta leisti glifosatą naudoti dar penkerius metus. Už tokį sprendimą, kartu su Lietuva, balsavo dar 17 valstybių, 9 buvo prieš, o viena susilaikė.
Po Apeliacinio komiteto sprendimo, Europos Komisija turi priimti įgyvendinimo reglamentą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo 5 metų laikotarpiui. Skaityti toliau
Buvęs Europos Parlamento (EP) pirmininkas ir dabartinis antros didžiausios politinės grupės EP – Progresyvaus socialistų ir demokratų aljanso – vadovas Džani Pitela (Gianni Pittella) portale Politico.eu paskelbtame straipsnyje pareiškė, jog Europos Sąjungai (ES) reikia kuo skubiau reformuoti savo sąrangą taip, kad nacionalinės vyriausybės nebegalėtų trukdyti ES priimamiems sprendimams.
G. Pittela pareiškė, jog tikroji ES problema yra Europos Taryba, sudaryta iš ES priklausančių valstybių vadovų, vetuojanti Europos Komisijos ir Parlamento priimamus sprendimus. Skaityti toliau
Birželio 11 d. įsigalioja bevizis režimas Ukrainos piliečiams į Šengeno erdvės valstybes. Nuo šios dienos visi Ukrainos piliečiai, įskaitant gyvenančius laikinai okupuotų Krymo ir rytų Ukrainos sričių teritorijose, turintys biometrinius pasus, gali be vizų keliauti į 26 ES šalis (išskyrus Didžiąją Britaniją ir Airiją) bei 4 asocijuotas Šengeno erdvės valstybes (Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją) trumpalaikėms (iki 90 dienų trukmės 180 dienų laikotarpyje) kelionėms, skirtoms verslo reikalų, turizmo, šeimos, kultūros, sporto renginiams, trumpoms studijoms, mokymams, gydymuisi ar panašiais tikslais.
2015 metais Lietuvos skirta oficiali parama vystymuisi (OPV) sudarė daugiau kaip 43,7 mln. eurų (0,12 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Daugiašalė parama sudarė 35,4 mln. eurų (81 proc.), dvišalė – 8,3 mln. eurų (19 proc.). Didžioji dalis Lietuvos OPV, daugiau kaip 24,61 mln. eurų, buvo skirta įmokoms į Europos plėtros fondą ir daliai įnašo į bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą ES išorės politikai įgyvendinti. Dvišalė parama skirta Rytų partnerystės šalims ir kitoms šalims (Palestinai, Afganistanui), įtrauktoms į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paramos gavėjų sąrašą. Skaityti toliau
Ūkio ministerijoje veikiantis Lietuvos SOLVIT centras padėjo Lietuvos įmonei išspręsti ginčą su Latvijos institucija dėl pažeistų Lietuvos įmonės teisių – įmonė galės toliau vykdyti veiklą kaimyninėje šalyje.
2015 m. lapkričio mėn. Latvijos atsakinga institucija panaikino Lietuvoje registruotos pavaldžiosios (dukterinės) įmonės Latvijoje licenciją teikti laikinojo įdarbinimo paslaugas. Sprendimas panaikinti licenciją prieštaravo Latvijos nacionalinei bei Europos Sąjungos (ES) teisei, taip pat protingumo ir proporcingumo principams. Tačiau Latvijos institucija sprendimo panaikinti licenciją neatšaukė. Skaityti toliau
Europą užplūdęs migrantų srautas, klaidinančiai pramintas „pabėgėlių krize“, tapo iššūkiu visiems europiečiams. Kaip ir reikėjo tikėtis, Vokietijai faktiškai pakvietus migrantus apsigyventi Europoje, į ją pasipylė vis didesnė migrantų iš Azijos ir Afrikos banga. Iš pradžių pasitikusi atvykėlius išskėstomis rankomis, galiausiai pati Vokietija susizgribo, jog negali jais pasirūpinti ir pradėjo spausti ES šalis dalintis jos paskatinto tautų kraustymosi padarinius.
Eižėjanti Europa Skaityti toliau
Vasario 27–28 d. Briuselyje įvyko Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konferencija „Europos socialinis modelis krizės ir griežto taupymo akivaizdoje“.
Renginyje dalyvavo Europos sąjungos profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, Europos sąjungos komisijos atstovai, bei ES šalių, tame tarpe ir Lietuvos, Socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Buvo aptariama kaip ekonominė krizė ir priemonės jai įveikti paveikė įvairiose šalyse taip vadinamąjį Europos socialinį modelį, paremtą solidarumo ir socialinio dialogo principais. Diskusijos vyko ne tik konferencijos metu, bet ir per pertraukas bei prie vaišių stalo. Skaityti toliau
