Europos infrastruktūros tinklų (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF) Koordinacinis Komitetas, kuriame dalyvauja visų Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai, pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymui skirti 720 mln. eurų paramą svarbiausiems antrojo sinchronizacijos etapo projektams finansuoti. Iš viso sinchronizacijai per dvejus metus ES skyrė daugiau nei 1 mlrd. eurų. Skaityti toliau
Rugpjūčio 13 d. Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu, aptarė galimybes išnaudoti augančią ES paramą Lietuvos žemės ūkiui, siekiant tvarių ir ilgalaikių pokyčių šiame šalies regionams ir visai ekonomikai svarbiame sektoriuje.
„Lietuvos žemės ūkis turi būti grįstas inovacijomis, palankus aplinkai ir pajėgus kurti didesnę pridėtinę vertę“, – nurodė Prezidentas. Skaityti toliau
Klaipėdos viešojo transporto ateitis – elektriniai autobusai ir dar geresnės sąlygos greitam susisiekimui. Pagal patvirtintą elektrinio viešojo transporto plėtros veiksmų planą, miesto gatvėse iki 2030-ųjų kursuos kone penkios dešimtys elektrinių autobusų, bus modernizuotos viešajam transportui skirtos juostos, įdiegta išmanioji eismo valdymo sistema.
„Klaipėdos viešasis transportas žengia į Skaityti toliau
Liepos 17 d. Europos Sąjungos vadovai Briuselyje tęs derybas dėl ateinančių septynerių metų biudžeto ir ES paramos fondo lėšų šalims narėms, nukentėjusioms nuo pandemijos. Bendrai Lietuva gali tikėtis apie 15 milijardų eurų negrąžintinos ES paramos ir dar kelių milijardų lengvatinių paskolų. Ar turėsime minčių, kaip šiuos pinigus išdalinti ne tik mokantiems juos paimti, bet ir sukurti geresnę valstybę ateities kartoms?
Lietuvoje pastaruosius kelerius metus daug kam nerimą kėlusi problema apsivertė aukštyn kojomis. Nemažai diskutavus apie tai, kaip Lietuva gyvens grynajai ES Skaityti toliau
Europos parlamento narys Petras Auštrevičius ragina Lietuvos Vyriausybę greičiau spręsti užsitęsusius europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ valdymo klausimus – jei to nebus padaryta, rizikuojama netekti papildomos šimtamilijoninės Europos Sąjungos paramos. Jau kovo 5 dieną, Briuselyje vyks „Rail Baltica“ projektui skirtas forumas, kuriame dalyvaus už projektą atsakingi Baltijos šalių ir Europos Komisijos pareigūnai.
„Nesutarimų ir aštrių kampų tarp Baltijos Skaityti toliau
Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija baigė trišales derybas dėl ES biudžeto 2020 metams. Projekte, dėl kurio kitą savaitę Strasbūre balsuos Europos Parlamento nariai, net 500 milijonų eurų didinamas finansavimas su klimato kaita susijusioms priemonėms, taip pat 78 milijonais – Jaunimo užimtumo iniciatyvai bei Erasmus+ programai.
„Žaliųjų/ELA frakcijos pastangomis susitarimas dėl 2020 m. biudžeto, ko gero, palankiausias klimatui Europos Sąjungos istorijoje, – teigia Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Skaityti toliau
Liepos 12 d. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių projektų atrankos komiteto posėdyje nuspręsta Palangos miesto administracijos projektui „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ skirti 1,7 mln. Eur paramą.
Šiame projekte kaip partneris dalyvauja Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupė. Siūloma iki paramos sutarties pasirašymo papildomai į projekto partnerius įtraukti žvejų asociacijas, Skaityti toliau
Balandžio 10 dieną Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė preliminarius duomenis apie 2018 metais valstybių donorių suteiktą oficialią paramą besivystančioms šalims.
Praeitais metais Lietuvos oficiali parama vystymuisi sudarė 49,93 mln. eurų, arba 0,11 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Daugiašalei paramai skirta 39,87 mln. eurų, o dvišalei – 10,06 mln. eurų.
Bendra tarptautinių donorų suteiktos paramos apimtis sumažėjo 2,7 proc., Skaityti toliau
2019 m. gegužės mėnesį planuojama skelbti kvietimą paramai gauti nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui. Šią paramą galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai – iš viso iki 2022 m. planuojama išdalyti daugiau kaip 16 mln. eurų ES paramos lėšų.
„Vienas svarbiausių energetikos ministerijos prioritetų – sukurti galimybes patiems energijos vartotojams pasigaminti savo poreikiams reikalingą elektros Skaityti toliau
Norintieji pasinaudoti ES parama išaugant vieną rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių, nykstančią rūšį – meldines nendrinukes, paraiškas gali teikti iki 2019 m. vasario 28 d.
Teikiantieji paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ turės tik kelis įsipareigojimus: pagal numatytą sąmatą sutvarkyti ne mažesnį kaip 0,5 ha natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotą Skaityti toliau
Šiuo metu gamtosaugininkai sprendžia sudėtingą galvosūkį – kaip perkelti dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų, kur jie pridaro daug žalos ūkininkams, į miškingesnę Dzūkiją.
Kad tai nelengvas iššūkis, jau įsitikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) specialistai, vykdantys 2015 m. patvirtintą Stumbrų apsaugos planą. Pagal šį planą septyni stumbrai jau perkelti į laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijos vadinamajame „Žvėrinčiuje“.
Kaip sakė VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys, Skaityti toliau
Lietuvos žemdirbiai liko nuvilti, sužinoję, kad Žemės ūkio ministerijos vadovai „sugebėjo“ iš Europos Sąjungos gauti tik 9 mln. eurų dėl lietingų orų šiemet patirtiems nuostoliams atlyginti.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Kazys Starkevičius kreipiasi į Vyriausybę ragindamas šiais sunkiais metais atsižvelgti į labai menką nuostolių kompensavimui ES skirtą sumą ir papildomai paremti žemdirbius iš nacionalinio biudžeto.
Seimo narys ragina nedelsiant steigti Stabilizavimo fondą, kurio pagrindas galėtų būti Skaityti toliau
Nuo lapkričio 13 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Paraiškas galima teikti iki gruodžio 15 d. Šiam paraiškų priėmimui skirta 10 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto lėšų.
Šios priemonės prioritetas – socialinės įtraukties skatinimas, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėse. Skaityti toliau
Lietuvos regionų mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) turi galimybę tapti konkurencingesnės ir naujoviškesnėmis. Ūkio ministerija 40-čiai įmonių projektų skyrė apie 34 mln. eurų finansavimą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Regio Invest LT+“. Šios investicijos paskatins regionų įmones pradėti ir vystyti naujovišką gamybą, teikti naujoviškas paslaugas, kurti darbo vietas.
„Matydami didelį susidomėjimą ir įmonių potencialą šalies regionuose kurti ir plėsti inovatyvų verslą, Skaityti toliau
Medus lietuviams visada turėjo ypatingą reikšmę. Puikus to įrodymas – gausybė posakių, kaip „kieno burna karti, tam ir medus nesaldus; ant visų žolynų bitelės leidžiasi, bet ne nuo visų medų ima“. Alegorijos apie medų, kaip „medaus mėnuo“, „medaus upės“ ar „medaus krantai“ taip pat lengvai suprantamos ir dažnai naudojamos, kalbant apie malonias akimirkas, turtingą gyvenimą. Senovėje medus buvo naudojamas ir kaip valiuta, vaistas ar maistas. Skaityti toliau
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu Vilniaus m. savivaldybei skirta beveik 2,6 mln. eurų pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę aplinkos oro kokybei gerinti. Šios priemonės tikslas – didžiuosiuose šalies miestuose mažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis, kad jų koncentracija neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų oro užterštumo lygių. Skaityti toliau
Kovo 27 d. vyks nemokami nuotoliniai mokymai privačių miškų savininkams apie Europos Sąjungos paramą pagal 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“. Pradžia – 14 val. Lektorė – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistė Vita Guogaitė. Skaityti toliau
Mažinti pajamų nelygybę, didinti produktyvumą ir skatinti finansavimą tose srityse, kurios sukuria didesnę pridėtine vertę – esminės kryptys, kuriomis planuoja veikti Finansų ministerija per artimiausius ketverius metus, teigė finansų ministras Vilius Šapoka, susitikęs su paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais.
„Esame nusimatę keletą sričių, kaip būtų galima gerinti esamą mokesčių sistemą, kad ji būtų dar efektyvesnė. Tai galime daryti ir reformuodami darbo apmokestinimą, kas numatyta Vyriausybės programoje, Skaityti toliau
Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitikę su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė valstybės mokslo darbams skiriamų lėšų skyrimo tvarką. Siekiama, kad valstybės lėšų paskirstymas ir panaudojimas mokslo įstaigoms, labiau priklausytų nuo mokslo pasiekimų.
„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Turi būti užtikrintas tolygus Skaityti toliau
Naujoji Lietuvos politinė dauguma jau išryškėjo. Kol kas jos veikla palieka pakankamai solidžios jėgos įspūdį. Tiesa, žodžius ir pažadus versti darbais nėra lengva, tačiau tai, kad koalicijoje dominuoja viena partija, galimybes įgyvendinti pažadus palengvina.
Tačiau ar pažadai virs darbais? Ar užteks politikos naujokams patirties? Ar pavyks išsaugoti partinę drausmę? Kitaip – išbandymą valdžia? Ar pavyks paruošti Lietuvą 2020-siems metams, kada baigsis ES parama?
Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su Mykolo Romerio universiteto docentu, politologu Vytautu Dumbliausku. Skaityti toliau
Po krizės – krizė. Tai normalu. O ar normalu, kai viena krizė atūžia dar nepasibaigus kitai. Kai krizės bangos ritasi viena paskui kitą nesustodamos?
Nenormalu. Tai – aišku.
Kita vertus, jei jau kalbame apie Lietuvą, tai daugelis net abejoja, ar kokia nors krizė šiandien yra. Jei ir yra tai labai mažytė ir sunkiai pastebima.
Bet ateina metas, kada ji gali tapti pastebimesnė. Metas, kada baigsis ES parama ir mes liksime akis į akį su savimi. Ar nesutriksime tada? Kuo kompensuosime ganėtinai staigų finansinių įplaukų sumažėjimą? Skaityti toliau
Šiandien ES parama sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos biudžeto. Ar tą ketvirtadalį panaudojame racionaliai – klausimas?
Tačiau, kai šios paramos nebeliks – kaip gyvensime tada? Ar nepasigesime?
Apie tai „Verslo balse“ Audrys Antanaitis kalbasi su Vilniaus tarybos nariu Mykolu Majausku ir Metro sąjūdžio pirmininku Juozu Zykumi. Skaityti toliau
Nuo 1994-jų metų Lietuvoje atsirado tūkstančiai kaimo ir miesto bendruomenių. Tiesa, jei genys yra margas, tai bendruomenės dar margesnės. Vienos susikūrė už, kitos – prieš, trečios – pinigams įsisavinti, ketvirtos – savo gyvenamą aplinką sutvarkyti.
Daugybė bendruomenių susikūrė prieš pat Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą – pakvipo naujais pinigais.Tačiau kas bus, kai tie pinigai apie 2020-uosius baigsis?
Apie tai kalbasi Vilniaus miesto bendruomenių asociacijos pirmininkas Rimantas Micka, Seimo narys Valentinas Bukauskas bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau
Prof. V. Juozapaičio pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje „Darbo partijos deleguoto kultūros ministro Šarūno Biručio darbų įvertinimas“, Seime 2015 m. spalio 26 d.:
Sena tiesa – išaugintus viščiukus skaičiuojame rudenį, o politiką vertiname nuolat, tačiau ji ryškiausiai matoma taip pat rudenį, kuomet Parlamentas imasi kitų metų biudžeto aptarimo ir labai aiškiai atsidengia faktinė politikos realybė.
Viena subtiliausių ir jautriausių politikos dalių – politika kultūros srityje, arba kultūros politika. Skaityti toliau
Ūkio ministerija, siekdama įvertinti sėkmingas verslininkų investicijas, įdiegtas inovacijas, pasiektus rezultatus prisidedant prie šalies ekonomikos augimo, jau vienuoliktą kartą skelbia konkursą gauti apdovanojimą „Už nuopelnus verslui“. Paraiškų, kurias įmonės gali teikti pagal 9 nominacijas, laukiama iki š. m. spalio 9 d.
„Lietuvos verslininkus, kuriančius ir plečiančius savo verslą, kviečiu aktyviai dalyvauti Ūkio ministerijos konkurse ir pristatyti savo pasiekimus“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Pasak ūkio ministro, jau tradicija tapęs Ūkio ministerijos organizuojamas konkursas verslininkams sudaro galimybę supažindinti visuomenę su įkvepiančiais ir perspektyviais verslo sėkmės pavyzdžiais, kuriais galime didžiuotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Skaityti toliau
Šalies užterštų teritorijų būklė ir aktualijos – tokia pagrindinė rugsėjo 25 d. vykusio seminaro, kurį surengė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), tema. Jo metu buvo pristatyti tokių teritorijų inventorizacijos rezultatai.
LGT baigė inventorizuoti dešimties didžiausių šalies miestų potencialius taršos židinius ir įvertino jų pavojingumą. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje iš viso nustatyta 1017 užterštų teritorijų. Didžiąją jų dalį (845) sudaro tos, kuriose yra pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektų. Tai autoservisai, garažai, gamybos cechai, degalinės, naftos bazės, katilinės, plovyklos ir kt. Skaityti toliau
Kokias ilgalaikes gaires nusibrėšime dėl migrantų krizės, ekonomikos valdymo, išorės santykių europinių gairių – daug peno apmąstymams šiuo klausimu siūlo praėjusį trečiadienį paskelbtas Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio metinis pranešimas.
Pradžiai, mane itin nudžiugino ir Ž. K. Junkerio pranešimo pabaigoje išvardinti klausimai, kuriais jis nemano esant verta diskutuoti. Greta visos Europos palaikomo teiginio, kad negalima leisti egzistuoti Kiprą dalijančiai sienai, jis pažymėjo, jog padėtis, kai litras pieno Skaityti toliau
Trenksmingų griovimų šou naujoji Vilniaus valdžia pradėjo pirmąjį darbo šimtadienį. Miestiečių sąmonę kuriam laikui užtemdę Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo euforijos rūku, kruopščiai pridengė liūdnomis pasekmėmis alsuojantį viešojo sektoriaus naikinimo vajų. Paskelbę griežtą diržų veržimosi verdiktą mokykloms ir valstybiniams darželiams, gėdydami jų vadovus, išdrįsusius prašyti pinigų net gyvybiškai svarbiems reikalams, kelis milijonus iš kiauro miesto iždo savivaldos dangoraižio pionieriai atseikėjo privatiems darželiams.
Vietų darželiuose stygiaus mažinimu pridengta 100 eurų dovanos privatiems daželiams reforma sudarė tikrai rimtą jaunoms šeimoms aktualios problemos Skaityti toliau
Bendrovė UAB „WILIBOX“ su partneriu UAB „ELITNET “ pabaigė naujos kartos plačiajuostės bevielės duomenų perdavimo sistemos kūrimo projektą. Projekto metu buvo sukurti unikalūs Lietuvoje bevieliai duomenų perdavimo įrenginiai ir programinė įranga perduodamų duomenų turinio analizei. Šio produkto dėka interneto tiekėjai ir operatoriai vartotojams galės ne tik pasiūlyti sparčiuoju 802.11ac bevielio duomenų perdavimo protokolu veikiančią technologinę įrangą, bet ir kurti vartotojams naujas paslaugas, lanksčiau spręsti paslaugų kainodaros klausimus. Skaityti toliau
Nuo gegužės 4 d. (pirmadienio) Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda rinkti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra“. Skaityti toliau
