Žymos archyvas: Dubysa

R. Jasukaitienė. Plembergas – vaikystės žemė (0)

gowild.lt nuotr.

Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…

Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia  gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau

N. Balčiūnienė, R. Kupčinskas. Upių likimas politikų rankose (6)

dubysa_n-balciunienes-nuotr

Kiekvienas mūsų turime savo vaikystės upę, upelį ar upokšnį, prie kurio išaugome, braidėme, stebėjome potvynius ir ledonešius, džiaugėmės patirtais įspūdžiais. Prie upių kūrėsi pirmosios gyvenvietės, miestai, jų pakrantėse įrašytas protėvių palikimas, tautos gyvenimas. Vargu, ar kuriam nors kitam kraštovaizdžio komponentui žmonės skyrė tiek meilės, dvasios šilumos, kiek jos teko upėms. Dažnai jų vardai minimi dainose, upės pavaizduotos paveiksluose, poetų posmuose.

Didžiosios upės tapo valstybių simboliais. Nemunas Lietuvai yra tarsi „upių tėvas“, jo baseinas yra baltiškos kultūros lopšys, Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Pažintinės kelionės (audio, video) (0)

Gerimantas Statinis, Donatas Kryzna ir Jolita Butkutė | A. Sartanavičiaus nuotr.

Pašnekovai: Kaimo turizmo sodybos „Gaja“ šeimininkai – Jolita Butkutė ir Donatas Koryzna.

Kelmės rajone, Pabariukų kaime, jaukiame Dubysos slėnyje, įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Gaja“. Jos šeimininkai gražiai prižiūri aplinką ir turi mažąjį zoologijos sodą – laiko gyvūnus ir dekoratyvinius paukščius. Sodyboje rengiamos vaikų ir jaunimo vasaros stovyklos, kuriose mokoma senųjų amatų, bendravimo su gyvūnais patirtis. Jaunimas gali keliauti Dubysos upe baidarėmis, aplankyti pasroviui esantį indėnų vigvamų kaimą. Numatyta naujovė – kelionė gamtos pažintiniu taku kartu su nešuliniais gyvūnais – lamomis, kupranugariu ir asiliukais. Skaityti toliau

Prie Dubysos vyks XIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla (video) (1)

Tarptautinė šokių stovykla  | K. Kagi nuotr.

Rugpjūčio 3-7 d. ant Dubysos kranto Burbiškių kaime (Betygalos seniūnija, Raseinių rajonas) vyks tradicinė jau 13-oji tarptautinė tradicinių šokių vasaros stovykla.

Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) nuo 2004 m. kasmet vis kitoje vietovėje rengia tarptautines tradicinių šokių vasaros stovyklas – siekiant ne tik plėtoti jos dalyvių žinias apie skirtingus Lietuvos etnografinius regionus, bet ir paskatinti skirtingų vietovių gyventojų įtraukimą į tradicinių šokių judėjimą. 2004 m. stovykla vyko Labanoro Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Ventos–Dubysos kanalas (audio, video) (0)

Gerimantas Statinis, Rimvydas Tamulaitis, Darius Ramančionis ir Linas Senkus | alkas.lt nuotr.

Laidos dalyviai: Kurtuvėnų regioninio parko direktorius – Rimvydas Tamulaitis, šio parko vyriausiasis specialistas kraštotvarkininkas – Darius Ramančionis ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo vicepirmininkas – Linas Senkus.

Ventos-Dubysos perkasas buvo statomas 1825–1831 m. Tai buvo didžiausias techninis projektas visoje XIX a. Rusijos Imperijoje. Sudėtingą vandens susisiekimo įrenginį sudarė Ventos bei Dubysos upių vagos, jungiamasis ir apeinamasis kanalai, 29 užtvankos, 41 akmeninis šliuzas, 4 vandens rezervuarai, žiemos uostas ir net lynkelis, kad prireikus, laivai galėtų plaukti prieš srovę. Planuota, jog kanalu, kurio plotis 15 m, o gylis – 8,7 m, laivai į Ventspilio uostą galės gabenti iki 40 t svorio krovinius. Projekto sąmatinė vertė siekė 12 mln. rublių. Skaityti toliau

Skiručių šaltinis – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (1)

Siruciu saltinis_vstt.lt

Į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtrauktas Dubysos regioniniame parke  esantis Skiručių šaltinis. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą.

Skiručių šaltinis – tai gamtiniu ir kraštovaizdiniu aspektais patrauklus gamtos objektas, esantis greta vienos populiariausių vandens turizmo trasų Lietuvoje – Dubysos upės.

Versmė trykšta netoli kelio Lyduvėnai – Maironiai, Dubysos upės slėnio dešiniojo šlaito papėdėje, formuodamas pelkėtą ir šaltiniuotą plotą, Skaityti toliau

Rengiamas žygis pėsčiomis šalia Dubysos (0)

zygis_vstt

Rugsėjo 12 d., šeštadienį, Dubysos regioninio parko direkcija kviečia visus į netradicinį pėsčiųjų žygį po Maslauskiškių kraštą. Ši vietovė išskirtinė neįprastomis žemės paviršiaus formomis, klaidžiais raguvų labirintais, šlaitų sandara, kuri puikiai matosi miškais neapaugusiose vietose.

Žygio metu ketinama aplankyti Maslauskiškių vandens malūną, gauruotųjų alksnių, skroblų augimvietes, raguvynus, atragius.

Šis žygio formatas turėtų patikti tiems, kurie nori praleisti pažintinį, bet nenuobodų pusdienį gražiausiose Raseinių rajono vietose. Tai puiki galimybė pasidžiaugti rudenine gamta, susipažinti su gamtos ir kultūros vertybėmis. Skaityti toliau

Ariogaloje vyko 25-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovotojų sąskrydis (nuotraukos) (2)

politiniu-kaliniu-saskrydis-ariogaloje-2015-lrp.lt-r.dackaus-nuotr-K100

Rugpjūčio 1 d. Ariogaloje, Raseinių rajone, vyko 25-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Į sąskrydį buvo susirinkę daugiau nei 5 tūkstančiai dalyvių.

Šventė prasidėjo dalyvių eitynėmis nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Dubysos slėnio link. Sąskrydžio dalyviai bei Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse ir šūvių salvėmis pagerbs žuvusiųjų už laisvę atminimą. Buvo aukojamos Šv. Mišios, pašventintas naujas koplytstulpis. Skaityti toliau

Žemaičiai šiapus ir anapus Dubysos (0)

Betygaloje renginys_vstt.lt

Raseinių rajonas priklauso Žemaitijos regionui, o Dubysa lyg takoskyra tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos. Lyduvėniškiai, gyvenantys dešiniajame Dubysos krante, save laiko žemaičiais, o betygališkiai, įsikūrę kairiajame krante, jau mano esą aukštaičiais. XXa. pabaiga-XXI a. pradžia mūsų gyvenimui turėjo didelės įtakos, nes žmonės neapsiriboja tik savo kaimo gyvenimu, tradicijomis, bet išvyksta dirbti, veda, išteka ir išsikelia į kitą etnografinį regioną. Skaityti toliau

Dubysos regioniniame parke galima sužinoti apie mūsų protėvių pasaulėžiūrą (4)

VSTT nuotr.

Dubysos regioninio parko direkcijos darbuotojai parengė mokomąją programą „Iš močiutės skrynios“. Buities rakanduose, aprangoje, tautosakoje randame visą lietuvio pasaulėžiūros lobyną, pasaulėjautos, gyvenimo būdo ir gyvenimo ritmo ženklų.

„Įsižiūrėkime į kraitinę skrynią, jos marginimą. Tai Pasaulio medis, augantis iš nedidelio vazono lelijų žiedais, rūtomis, būdingomis žemaičiams raudona, žalia balta spalvomis. Pasaulio medyje telkiasi gyvybėm koncentruojasi augimo, Skaityti toliau

Ir žiema yra tinkamas laikas keliauti pėsčiomis po svarbias Lietuvai vietoves (0)

Žygio sumanytojų nuotr.

Žiemos sporto mėgėjų Lietuvoje vis daugėja, tačiau nemažai žmonių keturių namo sienų niekada nekeistų į žiemos teikiamus malonumus.

„Mes Darom“ savanorių būrys, savo veiklą vykdantis ne tik Kaune, bet ir besiplečiantis po kitus Lietuvos miestus, sausio 31 dieną atvyko į Dubysos regioninį parką ir vasario 1 – 2 dienomis organizavo pėsčiųjų žygį „Ekspedicija Žemaitija I“, kuris paliko daug neišdildomų įspūdžių penkiasdešimties asmenų grupei iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir kitų Lietuvos vietovių. Skaityti toliau

Dubysos regioniniame parke – reti svečiai iš šiaurės (0)

Vandeninis strazdas. Boriso Belchevo nuotr.

Šią žiemą Dubysos regioniniame parke pavyko pastebėti labai retą paukštį Lietuvoje – vandeninį strazdą (Cinclus cinclus). Sausio pabaigoje Luknėje pastebėti net 3 vandeniniai strazdai, o po kelių dienų Liolingoje aptikti taip pat 3 paukščiai. Kadangi šiuos upelius skiria nedidelis, maždaug 1 km, atstumas, greičiausiai juose stebėti tie patys paukščiai.

Vandeninio strazdo gimtieji kraštai – šiaurė (jis yra norvegų nacionalinis paukštis). Lietuvoje jį galima pastebėti tik vėlyvą rudenį ir žiemą. Vandeninis strazdas yra maždaug varnėno dydžio, Skaityti toliau

Kur Lietuvoje rasti natūralią brastą? (0)

Tvarkantės brasta | Dubysos regioninio parko nuotr.

Dubysos regioniniame parke, Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinyje savo 64 kilometrų kelionę baigia nedidukė, bet veržli Tvarkantės upė. Likus keliems šimtams metrų iki Tvarkantės ir Dubysos santakos, netoli Rainiškių senkapių, galima išvysti įdomų vaizdą, kai dalis Tvarkantės upę kertančio kelio vinguriuoja upės vaga. Šioje vietoje upės tėkmė sulėtėja ir jos seklumoje susidarė natūrali brasta, ties kuria praeityje ir dabar keliamasi per upę. Vasarą upelis nusenka, gylis būna nedidelis, bet per pavasario ir rudens potvynius ši trumpa kelio atkarpa tampa sunkiai įveikiama ne tik automobiliams, Skaityti toliau

Dygliavaisis virkštenis (0)

Saulėtomis rudens dienomis vaikštant Dubysos pakrantėmis užkliudžius keistą vijoklinį augalą galima išgirsti garsą, kuris primena žarijų spragsėjimą. Jį sukelia plyštantys dygliavaisio virkštenio (tryškenio) vaisiai. Šis Dubysos pakrantes „okupavęs“ moliūginių šeimos augalas yra invazinė rūšis, natūraliai auganti Šiaurės Amerikoje. Dygliavaisis virkštenis iš Amerikos į Europą buvo atvežtas XIX a. pabaigoje. Skaityti toliau