Sausio 15 d., trečiadienį, Klaipėdoje buvo paminėtos 97-osios Klaipėdos sukilimo metinės.
Iškilmės prasidėjo ryte Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto, reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės, signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu.
Vidurdienį miesto Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams buvo Skaityti toliau
Rugsėjo 20 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma jubiliejinė Dionyzo Varkalio metalo plastikos ir juvelyrinių darbų paroda „Minčių pašnekesiai“, kurioje pristatomi naujausi autoriaus darbai iš metalo ir gintaro.
Varkalis gimė 1934 m. Pagermontės k. Telšių r. Muziejininkas, tautodailininkas (nuo 1968 m.), metalo restauratorius, visuomenininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius ir garbės narys, Lietuvos kultūros fondo Klaipėdoje pirmininko pavaduotojas, aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, Skaityti toliau
Balandžio 10 d. prie Kultūros paveldo departamento (KPD) asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ surengė piketą, kuriame protestavo prieš leidimą nugriauti nepakartojamą Lietuvos jūrinio kultūros paveldo vertybę – Locmanų namą stovintį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorijoje.
Piketo dalyviai pasisakė prieš „kompromisų“ vardan dangstomą paveldo naikinimą bei KPD vadovų praktiką neviešuose susitikimuose su interesų Skaityti toliau
Kovo 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), vyks knygos „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ sutiktuvės. Pristatyme dalyvaus tekstų autorės Ramunė Bračiulienė ir dr. Aušra Kavaliauskienė, archeologinių papuošalų rekonstrukcijų autorius Dionyzas Varkalis, dailininkė Jolanta Gegelevičiūtė. Renginio metu, naują leidinį bus galima įsigyti.
„Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ – tai mokslo populiarinimo leidinys, kviečiantis skaitytojus ieškoti ir atrasti laiko tėkmėje išlikusių istorinių drabužių, Skaityti toliau
Liepos 13-16 d. Lietuvos kultūros sostinę – Klaipėdą užlies pirmą kartą vyksiančios tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo šventės „Lauksnos“ renginiai. Lauksnos – prūsų kalbos žodis, reiškiantis žvaigždes, šviesulius. Šioje šventėje bus pristatomi UNESCO saugomi tradicinės kultūros reiškiniai – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno perlai. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia nepraleisti išskirtinio turinio šventės ir dalyvauti net keturių dienų programoje, kurioje pamatysite svečius iš 10 skirtingų užsienio šalių. Visi šventiniai renginiai bus nemokami, o pagrindiniai koncertai vyks Teatro aikštėje. Skaityti toliau
Gegužės 18 d. – Tarptautinė muziejų diena.
Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2016 Metų muziejininko vardą už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, saugojimą, restauravimą ir tyrimą; materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteikė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus muziejininkui Dionyzui Varkaliui.
Dionyzas Varkalis, Mažosios Lietuvos
Rugsėjo 15 d. 18 val. Bachmano dvarvietės pastate (Jaunystės g. 2, Klaipėda) Mažosios Lietuvos istorijos muziejus rengia teatralizuotą „Lietuvos muziejų kelio“ renginį „Vakaras Bachmano dvare“, skirtą šių metų temai „Dvarų kultūros atspindžiai“.
Šiandieną garbingą Bachmano dvaro praeitį tebeliudija išlikę pastatai ir puošni vėjarodė, eksponuojama Kalvystės muziejaus lauko ekspozicijoje. Muziejininkas Dionyzas Varkalis renginyje dalysis prisiminimais apie dvare paslaptingai dingusį varpą ir apie obelisko poniai von Goes, kuri savo turtą paaukojo dvaro globojamai prieglaudai, atstatymą. Skaityti toliau
Nors mūsų nepriklausomybės atstatymo laikrodis tiksi nuo 1990 m. Kovo 11- osios, tačiau laisvai būčiai tauta akivaizdžiai regima forma pabudo 1988-ųjų kovą, Lietuvai švenčiant Vydūno 120-ąsias gimimo metines. Tą sukaktį šventė ne tuometinė valstybė ir jos institucijos, o pati tauta, joje besikuriančios visuomeninės organizacijos, savos iniciatyvos ėmęsi, nors ir po padu laikyti, kultūros ir švietimo židiniai, tokie kaip kultūros namai, bendrojo lavinimo bei aukštosios mokyklos, teatrai, bibliotekos, „Žinija“, radijas, televizija, spauda. Tuometinis plačiai skambėjęs Vydūno prisiminimas buvo pradžia veržlios dvasinio laisvėjimo bangos, panašios į tą, kurią dar prieš gerą šimtmetį regėdamas Maironis pasakė: „Nebeužtvenksi upės bėgimo“. Skaityti toliau
