Dovainonių regykla – įstabi vieta prie Rumšiškių, pakylinti keliautojus aukštai virš Nemuno ir aplinkinių miškų. Seniausiais laikais čia mėgo dairytis šiaurės elnių medžiotojai, laukdami, kol migruojantys žvėrys bris į vandenį. Vėliau gyventa, švęsta, laidoti mirusieji. Plačiai archeologų tyrinėtas Dovainonių piliakalnis, pilkapiai, o iki šiol mažiausiai dėmesio sulaukė Mergakalnio papėdėje buvęs nepaprastas Nemuno verpetas; dabar, deja, apsemtas. Čia buvo galima išvysti deivę. Skaityti toliau
Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.
Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau
Manau, tuo metu, kai skaitysite šį raštą ir mąstysite apie Dievą, jums nekils minčių padaryti ką nors bloga: žudyti, vogti, pažeminti, įžeisti ir t.t. Turbūt kiekvienam kyla ir gerų, ir blogų minčių. Vieni, nesuvokę savo blogų minčių, jas įgyvendina, kiti neturi ryžto tai padaryti, o dar kiti išsigąsta savo blogų minčių. Žmonių pakeisti neįmanoma, juos galima sudominti. Kažkuo besidomintiems lieka mažiau laiko blogoms mintims. Žmogus yra toks, kokios jo mintys.
Mano nuomonė verta tiek, kiek man pavyks supažindinti jus su mane kuriančiais būviais. Jų visumą vadinu Dievu. Nesuvokiu vieno Dievo, nesuvokiu ir daug Dievų. Aš esu Dieve ir Dievas yra manyje. Manau, kad nereikia ieškoti Dievo kaip visatos kūrėjo. Nepažinę Skaityti toliau
Sakoma, Romos miestą išgelbėjo žąsys. Kodėl tad jos negalėjo išgelbėti Efeso, įkurto dar senųjų graikų, skalaujamo Egėjo jūros bangų?
Vienas iš pasaulio stebuklų
Ten, kur stovėjo garsioji Artemidės šventykla, laikoma viena iš septynių pasaulio stebuklų, dabar rymo vienintelė iš gabalų sudurstyta kolona, o būta jų net 127. Aplink koloną gagendamos šlepsinėja žąsys, tikriausiai naminės, vadinasi, netoliese gyvenama. Jos, matyt, amžinesnės už visus pasaulio stebuklus… Skaityti toliau
Rugsėjo 19 d. 20 val. jau vienuoliktą kartą Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto, užsidegs rudens lygiadienį pasitinkantys Vilniaus moksleivių ir studentų įžiebti ugnies ženklai, menantys mūsų istoriją ir mitologiją. Šių metų renginyje prisiminsime mūsų mitologijos deivę Žvėrūną-Medeiną.
Dviem skirtingais vardais vadinama ir dažnai dvilypė deivė Žvėrūna-Medeina yra žvėrių ir miškų valdovė, medžiotoja su kurtais-vilkais. Ji vieniša, mergaujanti, atsisakiusi vedybų, bet geismų persekiojama ir išsiilgusi vedybinio gyvenimo. Ši deivė – gražiai pasipuošusi mergina arba vilkė, kuri vadovauja vilkų rujai ir kartu su jais, lakstydama po miškus bei laukus, puola, plėšia, griebia, Skaityti toliau
LR Seimas 2015 metus paskelbė Etnografinių regionų metais, siekdamas pabrėžti Lietuvos etnografinių regionų istorinę ir savitumo puoselėjimo svarbą. Šiam svarbiam įvykiui įprasminti, Žemaitijos regiono etninių tradicijų sklaidai ir savitumo tęstinumo užtikrinimui, senųjų baltiškųjų tradicijų atgaivinimui, bei šeimos ir bendruomenės papročių aktualizavimui Plungės kultūros centras organizuoja konkursą „Mildos kostiumas“. Dalyviai kviečiami užsiregistruoti iki 2015 m. balandžio 1 d.
Deivės Mildos šventė buvo vadinama meilės diena. Lietuvoje ji švenčiama gegužės 13 dieną.
Konkurso rengėjai kviečia moksleivius, dailės studentus, dizainerius, tapytojus, grafikus, skulptorius, juvelyrus, fotografus, keramikus, tekstilininkus, tautodailininkus, amatininkus, smulkias verslo įmones ir visus kitus, kurie užsiima kūrybine veikla, Skaityti toliau
Kovo 21-ąją 19 val. Neries regioninio parko direkcija drauge su Lietuvos Gamtos fondu kviečia kartu švęsti Pavasario lygiadienį, keliaujant piliakalnių keteromis į upelio slėnio labirintą. Naktinio žygio metu bus galima pajusti bundančio pavasario kvapus, išgirsti naktinius pelėdų ūbavimus, išvysti laužo magiją ir dienos pergalę prieš naktį!
Vos 25 km atstumu nuo sostinės esančiu Dūkštos pažintiniu taku dalyvius ves Neries regioninio parko gidai, o gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška supažindins su Skaityti toliau
Kovo 21 – balandžio 3 dienomis tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ pirmą kartą savo istorijoje filmus rodys tuo pačiu metu ir Kaune, ir Vilniuje. Festivalis Kaune bus atidarytas filmu „Glorija“ (rež. S. Lelio) kino teatre „Forum Cinemas“ ir tęsis iki balandžio 3 dienos. Šiais metais kauniečiai galės pasidžiaugti išskirtine garsiausių ir naujausių kino darbų gausa.
„Praėjusiųjų metų sumanymas rodyti filmus antrąją festivalio savaitę Kaune, buvo išties sėkmingas, žiūrovų lankomumas Kaune padidėjo net 30 procentų. Todėl atsižvelgdami į šią augančią festivalio lankomumo Skaityti toliau
Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ nuosekliai žengia baltų dievams skirtų giesmių leidybos keliu. Pastaruoju metu „Kūlgrinda“ įrašinėja dar vieną kompaktinę plokštelė skirtą deivei Žemynai. Apie jos leidybą Alkas.lt kalbasi su „Kūlgrindos“ vadove Inija Trinkūniene.
Alkas: Apeigų grupė „Kūlgrinda“ gyvuoja jau daugiau nei dvidešimt metų, yra garsi savo muzikine kūryba. Esate išleidę ne vieną kompaktinę plokštelę. Girdėjome, kad įrašinėjate naują. Kokia ji, apie ką? Skaityti toliau
VERBA1
Jau aušra – auksarankė papuošė rožėmis upę.
Jau praėjo dienos – prietemos, prigeso šiauršviesė.
Tik aušrėjant, auksarankė saulė kelia rankas virš pasaulio, jos aistringos – ir nėra nė baltų debesėlių, kad prisidengtų, – užgrobtų visą dangų.
Dangus apglėbia žemę, karštai apglėbia.
Ir žemė ėmėsi gimdyti.
Pirmoji – Verba. Verba, vos iš po sniego išskleidusi savo raudonas vyteles, pramerkė akeles ir jau pražilusios švelnios blakstienos sužibo aukso ašaromis.
Ir kur tik pasisuksi, ir kur tik pažvelgsi, sutiksi gegužės žinutę – liūdnąją verbą.
Aš, paskutinis ir pats mylimiausias, gimęs velykinę naktį, papasakosiu tau sakmę apie mano motiną – Verbą. Skaityti toliau
Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.
Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui „Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau
Ne, nekūrenu ugnies slaptoj ir tik man egzistuojančioj Mildos šventykloj, nė aukuro joje nėra. Ši šventykla, nors ir nuošalėj, nėra tokia atoki, kad, pamatę dūmus, nesusidomėtų uogautojai ar medkirčiai. Jie, išvydę mane vieną prie ugnies vidur gojelio pamiškėj, tartų: nuprotėjo tas S. S. Jeigu prie aukuro būtume su gyvenimo ar ne gyvenimo drauge, tai pasakytų: abu nukvako…
Retai čia būnu, tik grįždamas nuo ežero ar iš didesnės kelionės, čia gera išsitiesti ant žolės prieš saulę ar lapuočių, spygliuočių pavėsyje, čia jaučiu žemės ir dangaus energijas, o jeigu dar žydėjimo irgi čiulbėjimo metas, tai galima užsimiršti ir ištirpti Dievulio kūrinijoj – kad po valandžiukės atsikeltum jei ne sukurtas iš naujo, tai atkurtas be nereikalingo balasto. Čia gera skaityti gerą knygą ar – lyg nieko neveikiant – jausti, Skaityti toliau
Seniai norisi paanalizuoti šiuo metu labai stipriai žmoniją veikiantį pasaulio pabaigos vaizdinį ir su juo susijusias psichikos apraiškas. Carlas Gustavas Jungas, Edvardas Edingeris, kiti jungiškosios krypties psichoanalitikai pateikia simbolines apokalipsės vaizdinių interpretacijas. Giliau jas supratę, galėtume kitaip įprasminti fantazijas apie pasaulio pabaigą. Tuomet nebereikėtų rengti slėptuvių, kaupti negendančių produktų ir žvakių, o psichinę energiją sutelktume į vidinius pokyčius ir ekologišką gyvenseną.
Instinkto ir archetipo samprata
Jungas įvairiai apibrėžė archetipus – gretino juos su instinktais, vadindamas gelminiais instinktų vaizdiniais; Skaityti toliau
Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, save vadinusi savo atrastos moterų civilizacijos pagrindine figūra Motina Deive, „ragana, turinčia regėjimo galią“ ar kitų (Meilės Lukšienės) pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį.“ Gyvenimo pabaigoje, jau ryškiai šviečiant garbės, šlovės ir pripažinimo saulei, Marija Gimbutienė savo laimėjimus įvertins taip: „…Todėl, kad užaugau Lietuvoje…“ (Viktorija Daujotytė).
„Skaityti išmokau ketverių“
Marija Birutė Alseikaitė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, gydytojų šeimoje. Skaityti toliau
Spalio 25 – 28 d. vienoje žinomiausių Vokietijos šokio erdvių – Berlyne esančiame Dock 11 – pirmą kartą Vokietijoje plačiajai auditorijai bus pristatomas šiuolaikinis Lietuvos šokis.
Programos rėmuose – trys lietuvių šokėjų spektakliai – „Taip“, „Salamandros sapnas“ ir „Sibilė“.
Šokio performanse „Taip“, kurį sukūrė Raimonda Gudavičiūtė, Mantas Stabačinskas ir Audronė Molytė plėtojama viena svarbiausių žmogiškosios egzistencijos temų – meilės sau tema ir kvestionuojama, kodėl kitus mylime labiau nei save, kodėl jaučiamės laimingi tada, kai mus priima kiti? Šiame šokio spektaklyje du šokėjai bei violončelininkė paliečia savęs ieškojimo kituose, tylos atradimo triukšme, vidines moteriškumo ir vyriškumo temas. Šokėjų duetas gilinasi į savęs atradimo jauseną ir teigia, jog: „Aš esu tai, kas esu ir esu besalygiškai mylimas toks, koks esu…“ Skaityti toliau
Rugsėjo 15 d., šeštadienį 20 val., Vilniuje, Lukiškių aikštėje, vyks ugnies, poezijos ir muzikos reginys apie žmones bei žvėris anksčiau ir dabar. Reginiui sukurtos keturios 6–9 metrų aukščio (viena iš jų net 18 m ilgio) medžio ir šiaudų skulptūros simbolizuoja girios žvėris Šerną ir Vilkę, juos valdančią deivę pramotę Žvėrūnę ir kasnakt danguje kelią rodančius Grįžulo ratus.
Penki tarp jų esantys pirotechnikos ženklai atspindės žmonių ir gamtos darną, žemės sąsajas su dangumi. Poeto Juliaus Kelero šiam kultūros įvykiui sukurti ir renginio metu skaitomi eilėraščiai Skaityti toliau
Šiemet sausio 22 d. minėjome vienos žymiausių pasaulio mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, profesorės Marijos Birutės Alseikaitės Gimbutienės 90-ąsias gimimo metines. Garbiosios mokslininkės nuopelnai kultūros istorijos, archeologijos tyrinėjimų srityje yra plačiai pripažinti ir įvertinti, tačiau Marija Gimbutienė nebuvo tik sausa akademinė mokslininkė, ji ne tik tyrinėjo seniai išnykusias iš pasaulio žemėlapio kultūras, tautas ir jų pasaulėžiūras, ji degte degė noru mūsų protėvių palikime rasti tas vertybes, kurias galima būtų perimti mūsų nūdienos dvasiniams poreikiams ir lūkesčiams tenkinti.
Visa Marijos Gimbutienės veikla, jos darbai ir žodžiai spinduliuoja mums begaline meile ir rūpesčiu dėl mūsų Tautos dabarties, Skaityti toliau
Šiandien sausio 22 d. minime vienos žymiausių pasaulyje mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, profesorės Marijos Birutės Alseikaitės Gimbutienės 90-ąsias gimimo metines. Ta proga LTV2 kviečia žiūrėti garbiosios mokslininkės atminimui skirtas laidas:
sausio 22 d. 17.05 val. M. Gimbutienės kūrybinis portretas 1993 metų žurnale „Lietuvos kronika“;
sausio 23 d. 21.40 val. M. Gimbutienės pokalbis su rašytoju Kaziu Saja jos namuose Kalifornijoje;
sausio 23 d. 22.15 val. 1994 metų „Lietuvos kronika“ – atsisveikinimas su Marija Gimbutiene. Skaityti toliau
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.
Apie religijas
Čia, Indijoje, daug lengviau mąstyti apie religiją, ją jausti ir matyti. Sakykim, Deivei Kali suvokti užtenka nupieštų didelių akių – ir jauti jos galią. Indijoje aiškėja daugdievystės arba politeizmo vertė ir monoteizmo ribotumai ir grėsmės.
Lietuviškas metų ratas parodo, jog pasaulio gyvenimas prasideda nuo saulėgrįžos arba nuo nulinės stadijos. Gal būt apie šį momentą kalba religijotyrininkai, vadindami šį vyksmą Deus otiosus apraiška. Tik nuo šio momento pradeda judėti ugnis ir vanduo ir prasideda gyvybės plėtra. Paskui pabunda pasaulio galios, vadinamos Dievais ir Deivėmis.
Žmogus religijos pagalba bendrauja su jais ir visa pasaulio arba gamtos įvairovė išsiskleidžia daugdievystėje. Mes matėme nuolatinį džiaugsmą švenčiančių, giedančių ir besimeldžiančių induistų akyse. Skaityti toliau
Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Alkas.lt skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų reportažus ir Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.
Tai jau ketvirtoji mūsų kelionė Indijon. Visų mūsų kelionių tikslas buvo ir yra pažinti senąją indų kultūrą, ieškant panašumų ir tapatumų su mūsų baltiškąja kultūra. Žinoma, abiejų šalių mastai yra nepalyginami, tačiau istorijoje galima įžvelgti bendrumų.
Indija kentėjo nuo islamo agresijos ir nuo britų kolonialinės okupacijos taip kaip Lietuva kentėjo krikščionybės agresiją ir svetimųjų viešpatavimą ilgus šimtmečius. Indija nepriklausomybę atgavo XX amžiuje kaip ir Lietuva.
Kaip ir praėjusių kelionių į Indiją metu, taip ir šios labiausiai mus domina religinio gyvenimo įvairovė ir etninės kultūros apraiškos. Skaityti toliau
