Žymos archyvas: budizmas

A. Beinorius. Prigimtinė japonų tradicija – šintoizmas (3)

2017 06 26 21:10

Apeiginis šinto vaidilučių (miko) šokis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; Skaityti toliau →

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su Tibeto budizmo Ningmos mokyklos sekėju (video) (1)

2016 12 26 07:30

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Skaityti toliau →

Vienoje scenoje susitiks dvi egzotiškos muzikos grupės iš Afrikos ir Sibiro (video) (0)

2015 11 03 02:01

Lapkričio 12 d. 19 val. Keistuolių teatre, Vilniuje ir Lapkričio 13d. 19 val. VDU Didžioji salė, Kaune pirmą kartą vienoje „GM Gyvai“ scenoje susitiks dvi iš priešingų pasaulio pusių atklydusios muzikos grupės – „Etran Finatawa“ iš Nigerio ir „Huun-Huur-Tu“ iš Tuvos Respublikos.

Šių dviejų grupių susijungimas yra ypatingas ir netikėtas reiškinys, susiejantis dviejų Vakarų Afrikos klajoklių tautų (tuaregų ir vodabių) iš karštų Sacharos dykumų muziką su atšiaurių Tuvos stepių užgrūdintų klajoklių kūryba ir gerkliniu dainavimu. Skaityti toliau →

R. Balkutė. Palaiminta Indija (I). Dievų ir žmonių medžiai – šventoji figa (nuotraukos) (1)

2015 08 08 18:29

Siūlai, aprišti apie Pipal medį (Maisoras, Karnatakos valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Augalai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, pirmiausia kaip maisto šaltinis. Ypatinga pagarba medžiams aiškinama ne tik jų ūkine nauda. Jie buvo neatsiejama dvasinė ir kultūrinė žmogaus gyvenimo dalis. Kai kurie augalai buvo garbinami, laikomi šventais, turėjo svarbią reikšmę kulto praktikose, o mediena buvo naudojama įvairiuose ritualuos. Medžiai buvo garbinami kaip dievų buveinės, kaip regimas jų įsikūnijimas, kaip gyvos būtybės, kupinos gyvybinės ir turinčios maginės energijos. Skaityti toliau →

Tarptautinę žmogaus teisių dieną Tibeto skvere bus paminėti susideginę tibetiečiai (0)

2013 12 09 14:07

Gruodžio 10-ąją, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Tibeto skvere, Vilniuje, 12 val. bus paminėti susideginę daugiau nei šimtas tibetiečių, skaitomi jų vardai, o pats Tibeto skveras virs simbolinėmis kapinėmis.
Per pastaruosius šešiasdešimt metų, kai komunistinė Kinija žiauriai okupavo Tibetą, Pekinas niekada nepakeitė savo kietos rankos politikos šiame regione. Tai lėmė ne tik Tibeto šventyklų bei vienuolynų naikinimą okupacijos pradžioje, gamtos išteklių naudojimą regione, taip pat žudymus, kankinimus, įkalinimus ir priekabiavimus prie Tibeto žmonių, nuolatinius Visuotinės Žmogaus Teisių deklaracijos ir kitų JT sutarčių pažeidinėjimus. Skaityti toliau →

A.Balbierius. Prisilietimas prie Indijos: Dharamsala, Himalajai, Tibeto tremtis ir pėdos bičiulių… (2)

2013 03 14 11:33

Vaizdas į Himalajų Dharamsalos slėnį | A.Balbieriaus nuotr.

Kovo 10 dieną minime 54-ąsias tibetiečių sukilimo prieš Kinijos režimą metines

Dharamsala savaime atsirado mudviejų su pusbroliu Giedrium kelionės po Indiją planuose. Galbūt mane labiau traukė Himalajų kalnyno papėdės, nes, tiesą sakant, tikrų kalnų nebuvau ir matęs, vis kokie „puskalniai“ – tai Kalifornijoj, tai Karelijoj… Patys Himalajai traukė daugiau negu legendos apie Šambalą (mano šiaip jau geras bičiulis kompiuteris kažkodėl įžūliai rašo „Bambalą“, štai tuo mes, tikiuos, visada ir skirsimės nuo dirbtinių smegenų ir juose apsigyvenusių pernelyg logiškų protų). Skaityti toliau →

Gilyn į Indiją (IV) (2)

2011 01 17 22:34

Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.

Apie religijas

Čia, Indijoje, daug lengviau mąstyti apie religiją, ją jausti ir matyti. Sakykim, Deivei Kali suvokti užtenka nupieštų didelių akių – ir jauti jos galią. Indijoje aiškėja daugdievystės arba politeizmo vertė ir monoteizmo ribotumai ir grėsmės.

Lietuviškas metų ratas parodo, jog pasaulio gyvenimas prasideda nuo saulėgrįžos arba nuo nulinės stadijos. Gal būt apie šį momentą kalba religijotyrininkai, vadindami šį vyksmą Deus otiosus apraiška. Tik nuo šio momento pradeda judėti ugnis ir vanduo ir prasideda gyvybės plėtra. Paskui pabunda pasaulio galios, vadinamos Dievais ir Deivėmis.

Žmogus religijos pagalba bendrauja su jais ir visa pasaulio arba gamtos įvairovė išsiskleidžia daugdievystėje. Mes matėme nuolatinį džiaugsmą švenčiančių, giedančių ir besimeldžiančių induistų akyse. Skaityti toliau →