Rugsėjo 2–3 d. Vilniuje lankysis Tibeto vienuoliai, kurie sostinės gyventojams bei svečiams pristatys unikalią Tibeto kultūrą bei dvasinį budizmo meną: smėlio mandalos pylimo ritualą, apeiginius šokius bei šventąją tibetiečių vienuolynų muziką.
Į Vilnių atvyksta vienuoliai iš Tibeto budizmo lopšio – Tašilunpo vienuolyno, kurį XV a. Tibete įkūrė Dalai Lama I. Po 1959 m. Kinijos invazijos į Tibetą šis vienuolynas buvo uždarytas, tačiau netrukus tibetiečių pabėgėlių Skaityti toliau
Birželio mėnesį Lietuvoje viešėsiantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV yra vienas žinomiausių ir populiariausių budizmo vienuolių, savo mintimis pakerėjęs milijonus pasaulio gyventojų. Patys budistai tiki, kad Dalai Lama XIV, kuris yra ilgiausiai gyvenantis Dalai Lama, atgimė, nes norėjo pasauliui ir toliau skleisti taiką, šviesą ir meilę. Ši trejybė lydi vieną didžiausių mūsų siekiamybių ir vertybių – laimę. Apie ją birželio 14 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, paskaitoje „Laimės menas“, Lietuvos žmonėms pasakos pats Dalai Lama XIV.
Nors jo šventenybė niekuomet paskaitų neskaito iš lapo, o kalba iš sielos gelmių ir širdies, susipažinkite su keletu įkvepiančių Dalai Lamos XIV minčių apie laimę ir kaip ją pasiekti. Skaityti toliau
Gegužės 23 d., 18 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, bus pristatyta asociacijos „Tibeto kultūros namai“ ką tik išleista knyga „Nam Thar. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“. Tai pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai. Kūrinys pasakoja apie garsiausius Tibeto budizmo jogus ir joges. Jo veiksmas prasideda istorinio Budos epochoje ir tęsiasi iki šių laikų.
Pristatyme bus galima pabendrauti su specialiai šia proga į Vilnių atvykusia knygos autore Jelena Leontjeva – ji yra istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė. Skaityti toliau
Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“
2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau
Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; Skaityti toliau
„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.
„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Skaityti toliau
Lapkričio 12 d. 19 val. Keistuolių teatre, Vilniuje ir Lapkričio 13d. 19 val. VDU Didžioji salė, Kaune pirmą kartą vienoje „GM Gyvai“ scenoje susitiks dvi iš priešingų pasaulio pusių atklydusios muzikos grupės – „Etran Finatawa“ iš Nigerio ir „Huun-Huur-Tu“ iš Tuvos Respublikos.
Šių dviejų grupių susijungimas yra ypatingas ir netikėtas reiškinys, susiejantis dviejų Vakarų Afrikos klajoklių tautų (tuaregų ir vodabių) iš karštų Sacharos dykumų muziką su atšiaurių Tuvos stepių užgrūdintų klajoklių kūryba ir gerkliniu dainavimu. Skaityti toliau
Augalai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, pirmiausia kaip maisto šaltinis. Ypatinga pagarba medžiams aiškinama ne tik jų ūkine nauda. Jie buvo neatsiejama dvasinė ir kultūrinė žmogaus gyvenimo dalis. Kai kurie augalai buvo garbinami, laikomi šventais, turėjo svarbią reikšmę kulto praktikose, o mediena buvo naudojama įvairiuose ritualuos. Medžiai buvo garbinami kaip dievų buveinės, kaip regimas jų įsikūnijimas, kaip gyvos būtybės, kupinos gyvybinės ir turinčios maginės energijos. Skaityti toliau
Gruodžio 10-ąją, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Tibeto skvere, Vilniuje, 12 val. bus paminėti susideginę daugiau nei šimtas tibetiečių, skaitomi jų vardai, o pats Tibeto skveras virs simbolinėmis kapinėmis.
Per pastaruosius šešiasdešimt metų, kai komunistinė Kinija žiauriai okupavo Tibetą, Pekinas niekada nepakeitė savo kietos rankos politikos šiame regione. Tai lėmė ne tik Tibeto šventyklų bei vienuolynų naikinimą okupacijos pradžioje, gamtos išteklių naudojimą regione, taip pat žudymus, kankinimus, įkalinimus ir priekabiavimus prie Tibeto žmonių, nuolatinius Visuotinės Žmogaus Teisių deklaracijos ir kitų JT sutarčių pažeidinėjimus. Skaityti toliau
Kovo 10 dieną minime 54-ąsias tibetiečių sukilimo prieš Kinijos režimą metines
Dharamsala savaime atsirado mudviejų su pusbroliu Giedrium kelionės po Indiją planuose. Galbūt mane labiau traukė Himalajų kalnyno papėdės, nes, tiesą sakant, tikrų kalnų nebuvau ir matęs, vis kokie „puskalniai“ – tai Kalifornijoj, tai Karelijoj… Patys Himalajai traukė daugiau negu legendos apie Šambalą (mano šiaip jau geras bičiulis kompiuteris kažkodėl įžūliai rašo „Bambalą“, štai tuo mes, tikiuos, visada ir skirsimės nuo dirbtinių smegenų ir juose apsigyvenusių pernelyg logiškų protų). Skaityti toliau
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.
Apie religijas
Čia, Indijoje, daug lengviau mąstyti apie religiją, ją jausti ir matyti. Sakykim, Deivei Kali suvokti užtenka nupieštų didelių akių – ir jauti jos galią. Indijoje aiškėja daugdievystės arba politeizmo vertė ir monoteizmo ribotumai ir grėsmės.
Lietuviškas metų ratas parodo, jog pasaulio gyvenimas prasideda nuo saulėgrįžos arba nuo nulinės stadijos. Gal būt apie šį momentą kalba religijotyrininkai, vadindami šį vyksmą Deus otiosus apraiška. Tik nuo šio momento pradeda judėti ugnis ir vanduo ir prasideda gyvybės plėtra. Paskui pabunda pasaulio galios, vadinamos Dievais ir Deivėmis.
Žmogus religijos pagalba bendrauja su jais ir visa pasaulio arba gamtos įvairovė išsiskleidžia daugdievystėje. Mes matėme nuolatinį džiaugsmą švenčiančių, giedančių ir besimeldžiančių induistų akyse. Skaityti toliau
