Žymos archyvas: baltų gentis

Mikytų alkakalnis, maldų šulinys ir mitologinis akmuo – išlikę baltų tikėjimo liudininkai (0)

Velnio akmuo | Žemaitijos nacionalinio parko nuotr.

Iki krikšto Lietuvoje mūsų protėviai turėjo savo, baltų genties, tikėjimą. Jie tikėjo, kad kiekvienas augalas ar gyvūnas turi savo sielą, švęsdavo kalendorines šventes minėdami gamtos virsmus, gerbė savo dievus. Nenuostabu, jog iki šių dienų išliko įvairių prigimtinio tikėjimo Lietuvoje įrodymų ir gausybė šventviečių. Viena jų – Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje esantis Mikytų alkakalnis, akmuo su velnio pėda, maldų šulinys. Skaityti toliau

Giedrius Kuprevičius: Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija (1)

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją.

Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju, kad iš devyniolikos baltų genčių belikome tik mes ir latviai: su skirtingomis bažnyčiomis, dažnai nebesusišnekantys… Kuo kitu, jei ne muzika, galiu bent perspėdamas įtakoti tautų likimų procesus“, – sako kompozitorius. Skaityti toliau

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai (0)

XII-XIV a. viduramžių drabužiai | LLKC nuotr.

Baltų genčių kostiumų pristatymas Valdovų rūmų kieme, liepos 4 d. 22 val. Kuršiai, sėliai, jotvingiai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuviai, žiemgaliai – šios septynios baltų gentys vakarą išdidžiai žengs Valdovų rūmų kieme: čia bus pirmą kartą pristatyta specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurta I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcija. Teatralizuotą kostiumų pristatymą po atviru dangumi kuria žinoma režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką jam parašė vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka.

Specialiai vakaro sutemose kuriamo pristatymo, prasidėsiančio 22 valandą, metu bus pristatyti net 56 baltų genčių kostiumai, Skaityti toliau

Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video) (6)

Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, Skaityti toliau

G.Kamarauskas. Lietuviškojo geno ypatumai (65)

Kolūkiečiai | efoto.lt, sventupio nuotr.

Drąsūs, agresyvūs, linkę į nusikaltimus ir beprotiškai siekiantys turto. Taip viename straipsnyje „Plėšikai, kariai, menininkai“ V.Vareikis  šiandien apibūdina lietuvius it kokius antžmogius. Ne staiga jie tokie tapo – šie bruožai atėjo iš amžių amžinųjų. Kas gi yra lietuviškasis genas – klausia autorius ir čia pat ieško atsakymo, leisdamasis į seniai praeitin nugrimzdusius laikus, kuomet baltų gentys, tarp jų ir lietuviai, traukdavo plėšti kaimynų, užkariauti naujų žemių ir susigrumti su kitomis tautomis. Taigi tuo mėginama įrodyti ar pagrįsti esą dabartiniai lietuviai, siautėjantys laukiniai nusikaltėliai, grobiantys svetimo gera, dėlto yra atpažįstami nuo Prancūzijos iki Skandinavijos, niekuo nesiskiria nuo anuometinių lietuvių. Lygybės ženklas tarp nelygybės. Skaityti toliau

Gudų poetas A.Mikus sukūrė dainą Galindų upei (video) (39)

Gudų poetas ir muzikantas Alesius Mikus sukūrė dainą upei, menančiai rytinių galindų vardą, – Golediankai, dabar tekančiai per Maskvos miesto rytinę dalį. Daina atliekama atkurtąja prūsų kalba. Turint omenyje, kad rytiniai ir vakariniai galindai galbūt kilę iš vienos šakos, prie šios upės baltai galėjo kalbėti tarme, artima prūsiškai.

Alesius Mikus, žinomas ir kaip „Kryvakryž“ grupės muzikantas, dainos žodžius ir melodiją sukūrė ant minėtos Golediankos upės kranto. Čia ji ir užrašyta 2011 m. rugsėjo 21 dieną. Alesiui pritaria kanklininkas Aleksandras Subotinas – Liuboslavas. Skaityti toliau