Žymos archyvas: baltų Dievai

Tęsiamas paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (1)

Dalios Stalauskienės piešinys | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvėje, III a.) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos nacionaline biblioteka vėl kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė jau supažindino su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleidė simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Kitos keturios paskaitos klausytojų dėmesį nuo pirmapradžių gamtos elementų ir galių perkels prie gyvųjų būtybių: žmonių, gyvūnų, augalų, sampratos ir simbolizmo mitologijoje. Skaityti toliau

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas? (1)

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Dailininkės tikėjimas – jos kūriniuose ir gyvenime (0)

Gražinos Didelytės kūryba

„Ne, aš nelaikau savęs pagone, – atsakydavo dailininkė Gražina Didelytė, kai žurnalistai, prie sodybos po šimtametėmis liepomis užmatę akmenų aukurą, primygtinai klausdavo, kokio ji esanti tikėjimo. – Man artimiausias senasis baltų tikėjimas, – prisipažindavo dailininkė. – Tačiau manau, kad žmogaus tikėjimas yra labai intymus dalykas, todėl nedera apie jį klausinėti“.

Vienok klausinėjame. Žiūrėdami į kūrinius, juos išgyvendami, ieškodami juose kažko artimo, pažįstamo, savo… Kiekvienas, jautresnis menui, dailininkės Gražinos Didelytės kūriniuose atras tai, kas jai buvo svarbiausia. Tėviškė, Tėvynė, kovos dėl jos laisvės ir nepriklausomybės, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės (0)

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau

Kviečia paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (2)

D.Stalauskienės „Rojaus obuoliukai“ pieš. detalė | rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė paskaitose supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Rengėjai žada, kad paskaitų ciklas tarsi iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skiriama baltų mitologijos sąrangai Skaityti toliau

Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video) (2)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…

Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau

Žvakės Perkūnui (0)

Žvakės Perkūnui | O. Gaidamavičienės nuotr.

Vasario 4 d. Aukštadvario regioniniame parke (ARP) vyko Perkūno dienos (Gramnyčių) minėjimas ir pažintinis žvakių liejimo užsiėmimas. Renginį surengė  ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, ARP darbuotoja Angelė Taraškevičienė, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.

Renginį vedė ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų Romuvos atstovas – vaidila Vidmantas Velička. Prisiminta tradicinė Gramnyčių – pirmosios Perkūno dienos – šventė. Pokrikštiniu laikotarpiu, tai yra po Trijų Karalių šventės, buvo liejamos žvakės, kurios vasario 2 d., per tikrąsias Gramnyčias, šventinamos bažnyčiose. Skaityti toliau

Šventojoje bus atnaujintas Že­mai­čių al­kas (nuotraukos) (2)

Žemaičių alkas | rengėjų nuotr.

Turistų pamėgtas Šventojoje ant kopos, netoli sveikatingumo centro „Energetikas“, esantis Žemaičių alkas bus atnaujintas.

Žemaičių alkas tai religinę ir astronominę reikšmę turintis statinys ant kopos sudarytas iš 12 ąžuolinių stulpų. Alko stulpai įkasti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes. Šis statinys ant kopos Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pastangomis buvo įrengtas 1998 m. pagal archeologų aptiktą viduramžių (XIV-XV a.) Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus šviesulių stebyklos statinio tyrimų duomenis.  Tautodailininkų išdrožti ir su baltų dievais kurybiškai susieti stulpai skirti: Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui, Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis (4)

blukis

Gruodžio 18 dieną, penktadienį 17 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

„Kviečiame kartu su mumis sutikti sugrįžtančią Saulę ir vakarą praleisti giedant senąsias giesmes.Pagerbsime Baltų dievus, protėvius, įžiebsime aukuro ugnį. Kanklių muziką ir Kalėdų giesmes skirsime protėviams ir Visatos tvėrėjui – Sotvarui “, Skaityti toliau

Prikeliami senovės baltų Dievai: „Laimos giesmės“ (4)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gegužės 10 dieną, sekmadienį 16 val. Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ pristatys savo naują kompaktinę plokštelę „Laimos giesmės“. Renginys vyks Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, įėjimas per archeologijos ekspoziciją iš kiemo pusės priešais eskalatorių į Gedimino kalną).

Mintimis apie Deivę Laimą ir „Laimos giesmes“ dalinsis religijotyrininkas, mitologas dr. Dainius Razauskas ir etnologė, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė. Skaityti toliau

Tekstilininkai atgaivina baltiškuosius ženklus (4)

Rengėjų nuotr.

Tęsdami sumanymą „Kitokia tekstilė“ „Klaipėdos galerijoje“ šalies menininkai pristato parodą „Baltų ženklai tekstilėje“ .

Parodoje – trylikos menininkų, daugiausia – Kauno tekstilininkų kūryba. Darbuose autoriai naudoja ne tik skirtingas medžiagas, bet ir atlikimo techniką – audimo, siūlų vyniojimo ir vieną iš naujausių –skaitmeninę spaudą. Pernai supažindinę parodos lankytojus su „Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėje“ šiemet menininkai pažvelgė į Baltų ženklus, taip primindami, kad turime turtingą praeitį ir kultūrinį palikimą.
Skaityti toliau

Sirvėdos regioniniame parke galima pasivaikščioti Baltų mitologiniu taku (0)

VSTT nuotr.

Atvykusius į Sirvėtos regioninį parką, direkcija nuo gruodžio 11 dienos pakvies aplankyti naujai įrengtą pažintinį gamtos taką, kurio tema – baltų mitologija. Einant taku galima bus pamatyti 17 skulptūrų, kuriose pavaizduotos senosios baltų dievybės – Perkūnas, Žemyna, Medeina ir kt. Ypatingas dėmesys skirtas baltų pasaulėžiūrai į gamtą. Skulptūras kūrė žinomi Lietuvos menininkai.

Pasivaikščioti pažintiniu taku bus kviečiama tiesiai iš Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos, kurios tema irgi mitologinė.  Skaityti toliau

Seime pristatoma dailininkės A.Karaliūtės darbų paroda „Baltų dievai“ (1)

B.Jauniškis su A.Karaliūte

2014 m. vasario 4 d., antradienį, 11 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta dailininkės Algirdos Karaliūtės darbų paroda „Baltų dievai“. Parodą atvers Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.

Parodoje „Baltų dievai“ bus rodoma išimtinai baltų dievų interpretacijos. Autorės teigimu, tai tik labai maža dalelytė dievų, kuriuos turėjo mūsų protėviai, nes pavaizduoti visus dievus neužtektų gyvenimo.

„Cikle „Baltų dievai“ žiūrovas mato mano vizualinį tų dievų įspūdį. Patys įdomiausi dalykai pasaulyje glūdi senovės išmintyje“, – teigia dailininkė. Skaityti toliau

Jonas Vaiškūnas apie dangaus ženklus, dievus, tikėjimą, šeimą… (video) (45)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Etnokosmologą, Alkas.lt redaktorių Joną Vaiškūną apie lietuvišką Zodiaką, baltų dievus, tikėjimą, šeimą… kalbina žurnalistas, Init TV laidos „Susitikimai“ vedėjas  Sigitas Valatka.

***

Init TV laida „Susitikimai“ kiekvieną savaitę kviečia jus nuoširdžiam bendravimui su išskirtinėmis asmenybėmis. Laidos autoriai siekia pristatyti svarbiausius ir vertingiausius įvykius bei iškiliausias asmenybes, kurios juose dalyvavo. „Susitikimų“ žanras – atviri ir nuoširdūs pokalbiai apie mus, gyvenimą, Skaityti toliau

Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video) (73)

Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.

Liepos 12-14 dienomis Kražiuose vyko III Baltų Krivūlė, šaukiama Lietuvos Romuvos. Trečiaisiais metais  krivūlė atvedė gelminės savasties žadintojus į naują pakopą – plačiai atsivėrė durys bendradarbiavimui ir jungimuisi. Baltišką pasaulėžiūros svarba pradedama  įvertinti plačiuose visuomenės sluoksniuose.

Krivūlė sušaukta ypatinga proga ir svarbioje vietoje. Sukanka 600 metų, kai paskutiniame nekrikštytame Europos krašte Žemaitijoje oficialiai įvesta krikščionybė. Sykiu  tai yra data, kai baltiška dvasia buvo oficialiai pradėta naikinti, tačiau  kartu pradėta ir laiko atskaita, kai Žemaitijos žmonės perėjo į dvasinį pogrindį ir sunkiomis sąlygomis saugojo prigimtinę pasaulėžiūrą, Skaityti toliau

Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta? (11)

Milda – meilės deivė | organizatorių nuotr.

Šį šeštadienį, gegužės 4 d., Vilniuje atidarytas laikinas Baltų dievų muziejus, kuriame eksponuojamos improvizuotos fotografijos bei video klipai iš senųjų lietuvių dievų gyvenimo. Muziejaus sumanytojai teigia, kad jo ekspozicijos lankytojai nepamatys iš medžio išdrožtų rūpintojėlių – situacijos iš senųjų dievų gyvenimo atkurtos naudojantis moderniomis priemonėmis, o nuotraukų ir video klipų „herojai“ – ne visai tokie, kokius daugelis įpratę įsivaizduoti. Netradicinę ekspoziciją galima apžiūrėti Vilniaus dizaino savaitės metu – gegužės 4-11 d. – kavinėje „Coffee Inn“

„Prieš porą metų leisdami vasarą kaime ir bendraudami su vietiniais gyventojais, prisiklausėme negirdėtų padavimų, sakmių ir legendų apie miškuose, sodybose, šventvietėse gyvenančias būtybes. Tada nusprendėme į tuos pasakojimus labiau pasigilinti – juk visi žinome, kas toks buvo Dzeusas, Skaityti toliau

Pietų Korėjoje ypatingo dėmesio susilaukė lietuvių menininkų paroda „Baltų dievai“ (4)

Paroda „Baltų dievai“ Pietų Korėjoje | dangus.net nuotr.

Šią savaitę Pietų Korėjoje, kurortinėje Čedžu (Jeju) saloje, ypatingu traukos objektu tapo čia pirmą kartą pristatoma baltų kultūra. Populiariame Čedžu miesto Geon-ib Dong rajone eksponuojamas grafikės Agnės Latinytės darbų ciklas „Baltų dievai“ bei rekonstruoti ankstyvųjų viduramžių baltų papuošalai, sukurti stiklo meistrės Daivos Tarailienės ir Tarailos kalvės, juvelyrų Mariaus Būdos, Mariaus Žuramsko, Daratos Surdokaitės.

Remdamasi baltų mitolologijos motyvais ir derindama tradicinės grafikos bei fotomontažo technologijas A. Latinytė sukūrė penkiolika senųjų dievų portretų, atspindinčių gamtos galias, žmonių tikėjimus, Skaityti toliau

Penktoji baltų kultūros ir religijos mokykla buvo skirta Jorei ir „Pavasario mitui“ (V) (video, nuotraukos) (28)

Įšventimas į Romuvius Jorėje | V.Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 28 d. jau 16-tą kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Kulionių k. Molėtų r.) švenčiant pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę įvyko ir Lietuvos Romuvos V Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.

Balandžio 28 d., šeštadienio, pavakarę po Vėtros Trinkūnaitės sutartinių giedojimo pamokų ir šventinės Jorės pirties didelis būrys šventės dalyvių sugužėjo į Vilniaus Universiteto Molėtų Observatorijos salę. Čia vyko proginė mitologo dr. Dainiaus Razausko paskaita „Pavasario mitas“.

Tai buvo jau penktas pernai įsikūrusios Baltų kultūros ir religijos mokyklos užsiėmimas. Skaityti toliau