Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: baltistika

Mirė garsus baltistas Vytautas Ambrazas (3)

Vytautas Ambrazas (1930-2018) | lki.lt, P. Vasiliausko nuotr.

Vasario 23 d. Vilniuje mirė žymiausias istorinės lietuvių kalbos sintaksės tyrėjas, baltistas, vienas pagrindinių akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ autorių, lietuvių kalbos mokslinių gramatikų rusų, anglų kalba ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ vienas autorių ir atsakingasis redaktorius, ilgametis Lietuvių kalbos instituto darbuotojas, buvęs Gramatikos skyriaus vadovas, poetas, profesorius habilituotas daktaras Vytautas Ambrazas.

V. Ambrazas gimė 1930 metais Kaune. Jis 1947-1948 metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1952 metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą, o 1980 metais tapo filologijos mokslų daktaru. Skaityti toliau

A. Žukauskas, J. Pakerys. Dėl kreipimosi „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“ (31)

Artūras Žukauskas | Naujienos.vu.lt nuotr.

Norėdami išsklaidyti visuomenės, politikų ir akademinės bendruomenės susirūpinimą, Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Tarybos pirmininko pavaduotojas doc. Jurgis Pakeris atsiuntė rašinį – atsakymą į dr. Artūro Judženčio parengtą ir visuomenei išplatintą kreipimąsi „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“. Skelbiame šį rašinį.

Dėkojame už išreikštą susirūpinimą lituanistikos plėtra Vilniaus universitete ir šalyje. Kartu jaučiame pareigą išsklaidyti Skaityti toliau

A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos (35)

Artūras Judžentis | Asmeninė nuotr.

Spaudoje paskelbus viešą inteligentijos kreipimąsi į Vilniaus universiteto vadovus dėl Filologijos fakultete vykstančios pertvarkos, universiteto rektorius A. Žukauskas paskelbė interviu, kuriame jautė pareigą nuraminti visuomenę. Tačiau šis interviu sukėlė daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų.

Pasirodo, kad universitete steigti institutus buvo sumanyta Senato. Kas lėmė tokį Senato sprendimą, galima tik spėlioti. Vykdant pertvarką Vilniaus universiteto Filologijos fakultete šiemet Skaityti toliau

Lietuvos šviesuomenė reikalauja lituanistikos išsaugojimo Vilniaus universitete (1)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Reaguodami į pertvarkas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, žymūs šalies kalbininkai ir lituanistai, įvairių sričių akademikai, visuomenininkai ir rašytojai kreipėsi į universiteto vadovybę. Keturis šimtus mokslo ir meno veikėjų parašų surinkusiu kreipimusi reiškiamas susirūpinimas dėl suprastėjusios lituanistikos ir baltistikos padėties, kai fakultete neliko lituanistikos magistrantūros studijų, buvo sutraukti bakalauro studijų kursai, o katedras pakeitus institutais, nė vieno jų pavadinime neliko net nuorodos į lietuvių kalbą. Reikalaujama VU Filologijos fakultete Skaityti toliau

D. Stancikas. Išvalstybinimas (38)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.   

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės Skaityti toliau

Paskirtos Lietuvos valstybinės K. Būgos stipendijas 6 užsienio studentams (0)

Užsienio studentai Lietuvoje | smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė šešias valstybines Kazimiero Būgos stipendijas užsienio šalių studentams, studijuojantiems baltistikos ir lituanistikos disciplinas užsienio universitetuose. Taip skatinama užsienio piliečius aktyviau domėtis lietuvių kalba ir jos studijomis, prisidedama prie lituanistikos studijų programų plėtros. 

Stipendijas 2017–2018 metais gauna Filipas Manuelis Buchas, Frankfurto prie Maino Gėtės universiteto studentas, Ieva Bukša, Latvijos universiteto magistrantūros Skaityti toliau

M. Zavjalova. Viačeslavo Vsevolodovičiaus Ivanovo visatos (1929.08.21-2017.10.07) (4)

Kai išeina tokio masto žmogus, atrodo, kad žlunga visata. Iš tikrųjų galima pasakyti, kad jo smegenyse tilpo visata – ne tik tiesiogiai susijusių su jo pagrindine specialybe žinių kompendiumas, bet ir daugelio kitų humanitarinių ir gamtos mokslų sričių (antropologijos, istorijos, filosofijos, kultūrologijos, menotyros, neurofiziologijos, ekonomikos, matematikos, fizikos, biologijos, genetikos …) gilus pažinimas. Kaip teisingai pastebėjo rašytojas Aleksandras Genis, „Tam, kad galima būtų įvertinti Viačeslavo Vsevolodovičiaus Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją (7)

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją | J. Česnavičiaus nuotr.

Baltų vienybės dieną įsisteigęs visuomeninis judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ išplatino tris rezoliucijas, kuriose reikalauja parlamentines partijas nepalaikyti antikonstitucinių asmevardžių rašybos pasuose įstatymų projektų ir  primena apie beveik 70 000 piliečių parašais išreikštą paramą vadinamajam „latviškam“ įstatymo variantui (kitakalbiams įrašams kitame paso puslapyje). TALKA taip pat žada telkti visuomenę kovoje už konstitucinių vertybių, visų pirma valstybinės kalbos apsaugą, ir kviečia įsitraukti neabejingus šiems tikslams piliečius į  judėjimo veiklą. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius: To negalima leisti (27)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios Vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Z. Zinkevičius įspėja: jei tuoj pat nesusiimsime, prarasime gimtąją kalbą – šiandien ji išgyvena pačius sunkiausius laikus. Skaityti toliau

Italų kalbininkas, baltistas P.U.Dini apdovanotas garbės ženklu (0)

italu kalbininkas_lrkm.lt

Gegužės 28 d. Venecijos architektūros bienalės Baltijos pavilijone už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje, kultūros ministerijos aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, apdovanotas italų kalbininkas, baltistas prof. Habil. Dr. Pietro Umberto Dinis.

Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, LR ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė. Įteikdamas apdovanojimą kultūros ministras pasidžiaugė, kad P. U. Dinis, Skaityti toliau

Mirė garsus baltistas Alfredas Senas (video) (0)

alfredas-senas-wikipedia-nuotr

Kovo 8 d. eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių–šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn).

A. Senas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – taip pat garsus baltistas, filologas, leksikografas šveicarų kalbininkas prof. Alfredas Senas (1899–1978 m.). A. E. Seno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.

Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. A.E. Sennas gimė jau JAV, Medisono mieste. Augęs lietuviškai kalbančioje šeimoje, vėliau savo mokytojais turėjo Vincą V. Krėvę-Mickevičių bei Antaną Salį. Skaityti toliau

K. Šiler: Apie pusės milijono Vokietijos gyventojų pavardės yra lietuvių kilmės (6)

Kristianė Šiler (Christiane Schiller) | bernardinai.lt nuotr.

Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Kristianė Šiler (Christiane Schiller).

– Esate baltistikos tyrėja. Kodėl Jūsų dėmesį patraukė būtent šis mokslas?

– Iš pradžių susidomėjau mažomis, egzotiškomis kalbomis – taip patekau į savo lietuvių kalbos mokytojos, ilgametės globėjos ir mokslinės mentorės, gerai žinomos baltistės iš Halės dr. Gertrudos Bense rankas. Ji pažadino man meilę lietuvių kalbai ir Skaityti toliau

Trakų pilyje atidaroma Prūsų Lietuvos paveldo nuotraukų paroda (0)

Pabėtai-E.Senapedienes foto

Lapkričio 3 d. 16 val. Trakų salos pilies kazematuose atidaroma dr. Eglės Senapėdienės fotoparoda „Argarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Parodoje eksponuojamos 34 fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nykstantys lituanistinio kultūros paveldo paminklai Rusijos Kaliningrado srityje.

„Prūsų Lietuvos tematika įdomi ir artima kiekvienam savo tautos istorija besidominčiam lietuviui, – sako E. Senapėdienė. – Buvimas šioje žemėje suteikia ypatingą emocinį užtaisą, norą prisidėti prie unikalaus paveldo išsaugojimo.“

Ši senųjų prūsų ir vakarinių lietuvių žemė patyrė daugybę karų ir ne vieną kolonizaciją. Skaityti toliau

Norima sunaikinti Greifsvaldo universiteto Baltistikos institutą (peticija) (8)

Baltistikos institutas Greifsvalde, Vokietijoje | wikimedia.org nuotr.

Alkas.lt redakcija gavo laišką kviečiantį padėti išsaugoti Vokietijos Greifsvaldo universiteto Baltistikos institutą.

Vokietijos šiaurėje, prie Baltijos jūros esančiame Greifsvaldo mieste yra vienintelis universitetas Vokietijoje, kuriame galima išmokti tiek slavų, tiek baltų kalbų. Tačiau greitu laiku jį žadama uždaryti, todėl yra parašyta peticija ir renkami parašai.

Skelbiame Baltistikos instituto doktorantės Alinos Baravykaitės laišką: Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I) (80)

vakaru-baltai

Šiame straipsnyje ne šiaip apžvelgsime kokias nors svarbesnes nacionalinės istoriografijos ar istorinės sąmonės raidos temas, bet panagrinėsime opesnius klausimus, kurie susiję daugiausia su mūsų istorijos pradžios problematika. Imdamiesi šių klausimų, nesirengiame pateikti vienintelius teisingus atsakymus ar leistis į abstrakčius išvedžiojimus. Pasiremsime tik paskelbtais moksliniais tyrinėjimais – tiek tais, kurie pateikė daug naujų ir gana esminių duomenų ar mįslių, kažkodėl pasilikusių spengiančioje istorijos mokslo tyloje, tiek tais, kurie, autoriaus nuomone, kaip tik ir sudaro šią „apkurtusią“ aplinką.

Skaityti toliau

Baltų kultūros patriarchas Z.Zinkevičius: Niekuomet nekeičiu savo pažiūrų (nuotraukos, video) (9)

Pavalkis-zinkevicius-alkas.lt-j.vaiskunas-nuotr

Sausio 7 d. į Vilniuje į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salę susirinkęs gausus mokslininkų, dvasininkų, politikų ir visuomenininkų būrys sveikini savo savo 90 mečio sukaktuves švenčiantį įžymiausią Lietuvos kalbininką, baltistą, istorinės kalbotyros specialistą, akademiką, profesorių Zigmą Zinkevičių.

Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui

Akademikas prof. Z. Zinkevičius yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo ir populiarių straipsnių skirtų svarbiausiems lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimams Skaityti toliau

Įžymiausias Lietuvos kalbininkas akademikas Z. Zinkevičius pasitinka 90-metį (video) (5)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2015 m. sausio 7 d., trečiadienį, 14 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks susitikimas su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi. Bus rodomas režisieriaus AlgirdoTarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“.

Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui akad. prof. Z. Zinkevičiui sukanka 90 metų. Jis yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo straipsnių, per 1000 populiarių straipsnių. Juose nagrinėjami svarbiausi lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimai – lietuvių kalbos istorija, vardynas, tarmės, rytų Lietuvos kultūra. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos 125-osios baltisto prof. Jano Otrembskio gimimo metinės (dienotvarkė) (0)

KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA

Lapkričio 28 d., penktadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks mokslinė konferencija „Janas Otrembskis (1889-1971) kalbos ir istorijos verpetuose“, skirta Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesoriaus Jano Otrembskio (Jan Otrębski) 125-osioms gimimo metinėms paminėti.

Mokslinės konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. Jolanta Zabarskaitė, pranešimus skaitys Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesorius habil. dr. Norbertas Ostrovskis (Norbert Ostrowski) ir dr. Jozefas Marcinkevičius (Jozef Marcinkiewicz), Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto kalbininkai.

Skaityti toliau

Berlyno Humboldtų universitete atidarytas Lituanistikos studijų centras (0)

Humboldto lituanistikos centras_smm.lt

Vokietijos sostinėje Berlyne studentai jau gali studijuoti lituanistiką: 2014 m. rudens semestro pradžioje Berlyno Humboldtų universiteto vokiečių kalbos ir lingvistikos institute duris atvėrė Lituanistikos studijų centras, kuriame, finansuojant LR švietimo ir mokslo ministerijai, įsteigta Lietuvių kalbos docentūra.

Lituanistikos studijų centro Berlyno Humboldtų universitete atidarymas yra itin svarbus žingsnis Europos universitetuose įtvirtinant lituanistikos ir baltistikos studijas, siekiant suaktyvinti mūsų kalbos bei kultūros sklaidą.

Lituanistikos studijų centras viename iš žinomiausių Vokietijos ir Europos universitetų buvo įkurtas bendrų LR ambasados Vokietijoje ir Humboldtų universiteto istorijos ir palyginamosios kalbotyros katedros pastangomis. Skaityti toliau

Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė (0)

Moneta | lb.lt nuotr.

Lietuvos banko į apyvartą išleistoje baltistikai skirtoje 10 litų kolekcinėje (proginėje) monetoje meniškai įamžintas gintarinis skridinys – storą, netaisyklingos formos sagą primenantis neolito laikų archeologinis radinys, priskiriamas baltų kultūrai. Naujoji aukso moneta visuomenei pristatyta Vilniaus universitete Aisčių menėje.

„Baltistika, tirianti baltų dvasinę ir materialinę kultūrą, mums, lietuvių tautai, padeda suprasti, iš kur mes atėjome, kas mes esame ir kas mus telks ateityje. Išleisdami monetą siekėme pabrėžti šios mokslo šakos svarbą ir pagerbti tuos, kurie prisidėjo tyrinėdami ir garsindami lietuvių ir kitų baltų tautų kalbos bei kultūros lobyną“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

„Reikšmingiausi baltistikos tyrimai atliekami Vilniaus universiteto Baltistikos katedroje, glaudžiai bendradarbiaujančioje su pasauliniais baltistikos centrais. Neatsitiktinai Skaityti toliau

Į Lietuvos edukologijos universitetą atvyksta visų Europos Baltistikos centrų atstovai (0)

LEU nuotr.

Vasario 21–22 dienomis Lietuvos edukologijos universitete (Studentų g. 39, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Baltistikos centrai ir Lietuva: Baltistika pasaulio kontekste“.

Šioje konferencijoje dalyvaus beveik visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovai, vadovai, dėstytojai, mokslininkai tyrėjai. Konferencijos atidaryme dalyvaus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, buvęs Lietuvos edukologijos universiteto auklėtinis Lietuvos Respublikos Skaityti toliau

A.Petraitytė. Baltiškojoje Vokietijos akademijoje pabuvojus (1)

Astrida Petraitytė

Atraktyvumas nėra tolygu lengvumui. Būtų įžūlu man, bet kurių ekstremalumų besibaidančiai, net ir užsiminti apie paradoksaliuosius alpinistų malonumus… Galiu pasiryžti tik lengvo diskomforto malonumui, išsiruošdama, tarkim, paros kelionei su persėdimais, žinodama, kad naktis autobuse bus bemiegė – dėl dviejų trijų dienų seminaro kažkur Vokietijos pakrašty, kaimely, kai net ir jo nesijaus, civilizacijos židinėlis bus tarsi įmestas gamtos glėbin, įsispraudęs į miškelį, prisiglaudęs prie ežerėlio…

Ne pirmi metai tyrinėdama vokiškosios Academia Baltica (būstinė Liubeke) programą, pirmiausiai ieškau Sankelmarko akademijoje, Danijos pasienyje, lapkritį vykstančio seminaro: tradiciškai jis skiriamas arba Baltijos šalims* – jų dabarties situacijai ar istorinėms problemoms, arba Rytprūsiams, Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos forumas: Lietuva ir Latvija turi laikytis kartu (tiesioginė transliacija) (0)

Lapkričio 23–24 d. Vilniuje, Vilniaus universitete ir Lietuvos Respublikos Seime vykstančiame Lietuvos ir Latvijos Forumo V  suvažiavime įvairių institucijų atstovai aptaria šiuolaikinio baltų regiono sampratą, jos įtvirtinimo viešojoje erdvėje svarbą bei iššūkius. Suvažiavime daugiausia dėmesio skiriama žiniasklaidos, švietimo politikos klausimams, jaunimo organizacijų, pasienio rajonų glaudesnio bendradarbiavimo galimybėms.

Lapkričio 24 d. Lietuvos ir Latvijos forumo dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Skaityti toliau

Netekome baltisto akademiko Jurijaus Stepanovo (1930–2012) (0)

Jurijus Stepanovas (1930–2012)

2012 m. sausio 3 d. netekome lietuvių kalbos bičiulio, baltisto, iškilaus lingvisto teoretiko, semiotiko, kalbos filosofo, kultūrologo, Rusijos mokslų akademijos akademiko, Vilniaus universiteto garbės daktaro prof. Jurijaus Stepanovo.

Jurijus Stepanovas 1953 m. baigė Maskvos universitetą (ispanų kalbos ir literatūros specialybė), 1953-1956 mokėsi Maskvos universiteto Bendrosios ir lyginamosios istorinės kalbotyros katedros aspirantūroje, 1957-1958 tobulinosi Paryžiuje. 1958 m. apgynė mokslų kandidato (daktaro) disertaciją iš IX-XIII a. ispanų ir prancūzų kalbų sintaksės, 1966 m. – daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Struktūrinis semantinis kalbos aprašas: prancūzų kalba“. Skaityti toliau

Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86 (4)

prof .Zigmas Zinkevičius / Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotr.

Sausio 4-ąją Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui profesoriui Zigmui Zinkevičiui sukako 86-eri, bet iš kasmet pasirodančių vis naujų iškilaus kalbininko knygų nepasakytum, kad autorius tokio garbingo amžiaus.

Z. Zinkevičius Gimė 1925 m. Juodausių vienkiemyje prie pat Ukmergės. 1939-1945 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1945-1950 m. studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. Nuo 1946 m. jame dirbo. 1956-1962, 1964-1968 m. Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1973-1988 m. Lietuvių kalbos, 1988-1989 m. Baltų filologijos katedrų vedėjas, 1995-1996 m. – Lietuvių kalbos instituto direktorius, 1996 12 10 – 1998 03 25 – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.

Habilituotas humanitarinių mokslų akademijos akademikas, profesorius, nuo 1982 m. Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos Skaityti toliau

Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II) (0)

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje prof. Pietrui Ubertui Diniui nestigo gerbėjų, norinčių turėti kalbininko autografą2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Skaityti toliau

Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (I) (0)

Naujausios Pietro Umberto Dini knygos viršelis2010 m. lapkričio 4–5 d. Vilniuje vyko XII Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Mokslas ir visuomenė“. Jos metu buvo įteikti Baltijos šalių mokslų akademijų medaliai trims Estijos, Latvijos, Lietuvos ir vienam Italijos mokslininkui – jų darbai pripažinti kaip ypač reikšmingi visam Baltijos regionui.

Medalis prof. habil. dr. Zigmui Zinkevičiui įteiktas už reikšmingą indėlį į baltistikos tyrimus ir tarptautinių ryšių stiprinimą Baltijos regione.  Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės