Rugsėjo 27 d., sekmadienį, kilus kruviniems susirėmimams armėnų valdomame Kalnų Karabacho regione, Azerbaidžanas paskelbė, nuo vidurnakčio įvęsiantis karo padėtį ir komendanto valandą sostinėje Baku ir keliuose kituose miestuose. Šį sprendimą neeiliniame posėdyje priėmė Azerbaidžano parlamentas, o vėliau jį patvirtino ir šalies prezidentas Ilhamas Alijevas.
Kariniai veiksmai kalnų Karabache prasidėjo ankstų sekmadienio rytą. Skaityti toliau
1990 m. sausio 20 d. – tai diena, įėjusi į istoriją kaip kovos už laisvę ir Azerbaidžano teritorinį vientisumą diena. Prisimenant tragiškus tos dienos įvykius Lietuvos nacionalinėje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmas „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“.
Lietuva ir Azerbaidžanas turi nemažai bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 m. buvo
Vilniaus universiteto Pranciškaus Smuglevičiaus salėje pristatyta XX amžiaus azerbaidžaniečių literatūros klasiko Džalilo Mamedguluzadės knyga lietuvių kalba „Nerimas“.
Kaip sakoma knygos anotacijoje, „ XX a. Azerbaidžaniečių literatūros klasiko, rašytojo, dramaturgo, vieno žymiausių kritinio realizmo atstovo, vertėjo, publicisto, satyrinės periodikos pradininko, tautinės savimonės žadintojo ir tiurkų tautų švietėjo Džalilo Mamedguluzadės apsakymų rinktinėje lietuvių skaitytojui pirmą kartą pateikiami vieni geriausių jo kūrinių, kuriuose jis kritikavo feodalinių santykių atgyvenas, šaipėsi iš religinės tamsybės ir fanatizmo. Skaityti toliau
Prieš dvidešimt septynerius metus Azerbaidžane Sovietų Sąjunga įvykdė vieną didžiausių nusikaltimų žmoniškumui, ne tik brutaliai trypdama tautos siekį būti laisvai, bet ir nužudydama 134 taikus žmones, per 600 sužeisdama.
1990 sausio 19-osios naktį Sovietų Sąjungos vadovų nurodymu apie 30 000 sovietų kareivių, naudodami sunkiąją karinę ginkluotę, įsiveržė į Azerbaidžano sostinę Baku. Skaityti toliau
Penkiomis kalbomis einantis interneto portalas „Eurasia Diary“ paskelbė pokalbį su vienu iš Sąjūdžio įkūrėjų Alvydu Medalinsku. Pokalbis filmuotas skaipo ryšiu sujungus „Eurasia Diary“ ir „Alko“ būstines Baku bei Vilniuje.
Siūlome šį pokalbį Jūsų dėmesiui. Skaityti toliau
Nepaisant Ukrainos rytuose vykstančio karo, „Tarptautinės Ukrainos oro linijos“ (MAU) plečia skrydžių geografiją. Tuo nelabai seniai galėjo įsitikinti ir „Alko“ žurnalistai, šios oro kompanijos pagalba pasiekę Kazachstano Aktau miestą Mangystau srityje.
Prieš kelis mėnesius „Alko“ žurnalistus ukrainiečiai nuskraidino į Azerbaidžano sostinę Baku. O dabar iš Baku mus pasiekė „Alko“ informacinių bendradarbių Eurasiadiary.ru žurnalistės Natalijos Gulijevos pokalbis su MAU atstovybės Azerbaidžane direktoriumi Maksimu Ryžovu apie šios kompanijos skrydžių geografijos plėtrą. Siūlome jį Jūsų dėmesiui.
Arūno Sartanavičiaus video įspūdis .
Lankydamasi Azerbaidžane Alko komanda buvo nuvykusi į netoli fronto esantį Fizuli rajoną. Grįždami į Baku, pamatėme būrelį žmonių, prie kurių ir sustojome pasikalbėti. Pasirodė, kad tai pabėgėliai iš Kalnų Karabacho, paskutines dienas leidžiantys laikinojoje stovykloje.
Netrukus jie turi persikelti į naujus, specialiai jiems pastatytus namus.
Buvome svetingai priimti. Išgėrėme arbatos. Pasikalbėjome. Šio pokalbio ištrauką Jums ir siūlome. Atsiprašome už vaizdo ir garso kokybę. Buvo vakaras, temo. Filmavimo kameros išsitraukti irgi nespėjome. Teko verstis kuklesne įranga. Svarbiausia – netikėtas susitikimas su žmonėmis. Tiesiog – tokių susitikimų buvo daug ir norime, kad pajustumėte vieno iš jų nuotaiką. Skaityti toliau
Šiandien islamas Vakarų civilizacijos žmogui darosi baisus, keistas ir nesuprantamas. Netgi žiaurus. Nes islamo vardu pasaulyje vykdomi baisūs darbai.
Tik ar islamas ir jo vardu vykdomi darbai yra tas pats? Kodėl šiandien religiniai fundamentalistai ir teroristai į kovą prieš Vakarų civilizaciją kelia islamo vėliavą? Kas yra Islamo valstybė?
Ir, pagaliau, ar gali kartu melstis sunitai ir šiitai? Skaityti toliau
Iš tarptautinės chemijos olimpiados, liepos 20–29 dienomis vykusios Baku, Azerbaidžane, visi Lietuvos atstovai parveža medalius. Auksą iškovojo Klaipėdos licėjaus dvyliktokas Dovydas Drakšas. Bronzos medalius pelnė taip pat Klaipėdos licėjaus mokiniai Nikita Pajanok ir Adomas Danilevičius (visų prizininkų mokytoja Rima Grabauskienė) ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientė Elena Gelžinytė (mokytoja Birutė Maciulevičienė).
Lietuvos komandai vadovavo VU Chemijos fakulteto profesorius dr. Rimantas Raudonis ir to paties fakulteto studentas Lukas Šteinys. Skaityti toliau
Andrius Šidlauskas Lietuvai pelnė jau antrą aukso medalį pirmosiose Europos žaidynėse.
Lietuvis finišavo per 27,81 sek. ir paliko sau už nugaros visus kitus varžovus.
Antras atplaukė kroatas Nikola Obrovacas (27,89 sek.), trečias – danas Tobiasas Bjergas (28,04 sek.).
Prieš tai Baku (Azerbaidžanas) vykstančių pirmųjų Europos žaidynių vaikinų 50 m plaukimo krūtine pusfinalyje ketvirtadienį A. Šidlauskas užėmė pirmąją vietą ir pateko į finalą. Skaityti toliau
Sambo kovotoja Rūta Aksionova iš Europos žaidynių grįš su bronzos medaliu. Lemiamoje svorio kategorijos iki 52 kg kovoje ji įveikė septyniolikmetę rumunę Kodriną Ionesku.
Lietuvė medalį Baku pelnė laimėjusi vos vieną kovą. Ketvirtfinalyje ji turėjo susidurti su 24-erių baltaruse Alesia Staraverava. Tačiau ši prieš pat varžybas atsidūrė ligoninėje, tad lietuvei įskaityta pergalė.
Pusfinalyje jai teko grumtis su Heidaro Alijevo arenose galingą palaikymo užnugarį turinčia Azerbaidžano Skaityti toliau
Birželio 20 dieną lietuviai pirmosiose Europos žaidynėse Baku (Azerbaidžanas) pelnė antrąjį medalį. Kovą dėl bronzos laimėjo paplūdimio tinklininkės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė.
Lietuvės 2:0 (21:19, 21:19) nugalėjo Lauros Giombini ir Giulios Toti dvejetą iš Italijos.
„Žiauriai geras jausmas. Po pralaimėto pusfinalio buvome pakankamai liūdnos, be nuotaikos. Skaityti toliau
Lietuva ne tik aktyviai ieško, bet ir stiprina savo padėtį užsienio rinkose. Jau kitą mėnesį lietuviški gaminiai bus pristatyti tarptautiniuose parodose Azerbaidžane ir Olandijoje.
„Norėdami konkuruoti užsienio rinkose, turime pristatyti savo produktus plačiajam vartotojų ratui. Žinome, kad mūsų produktai yra ir kokybiški, ir skanūs, tačiau užsienio vartotojai ne visada apie juos yra girdėję. Skaityti toliau
Turkija ir Azerbaidžanas šiuo metu mums artimesni nei Armėnija. Šitaip sakydamas rizikuoju sulaukti proarmėniškai nusiteikusiųjų lietuvių nuostabos. Tačiau savąją mintį apginsiu į pagalbą pasitelkdamas mažų mažiausiai tris svarbius argumentus.
Turkija – įtakinga NATO narė
Turkija – įtakinga NATO narė, turinti skaitlingą kariuomenę. Turkija yra svarbi Jungtinių Valstijų partnerė sprendžiant sudėtingus konfliktus musulmoniškuose kraštuose. Todėl turkai – ir mūsų, lietuvių, sąjungininkai. Tuo tarpu Armėnija nėra Šiaurės Atlanto Sutarties Aljanso narė Skaityti toliau
Lietuva niekad nepamirš gūdžios 1991-ųjų sausio 13-osios. Tai – natūralu. Iš principingų tautų atminties tokių skriaudų neištrinsi. Neįmanoma ištrinti.
Rytų kontekstas
Ši diena mena svarbų lietuviškos sąmonės lūžį. Niūrią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį supratome, jog imperija nepaleis be aukų, keršto ir pykčio. Tačiau tą naktį, stovėdami barikadose prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, pajutome ir pergalės skonį: Blogio imperija nusilpusi, mes galime laimėti… Skaityti toliau
„Šventųjų Gango vilnių pasaka“ – tai Vinco Krėvės-Mickevičiaus 1912 m. parašytos apysakos „Pratjekabuda“ pavadinimo dalis. Prieš išsiųsdamas ją spausdinti rašytojas 1912 m. lapkričio 19 d. laiške Liudui Girai rašė: „Matai, mano apysaka „Pratjekabuda“ (Tas, kuris yra prabudęs dėl tavęs“) – kaip ir legenda. Turinys yra tokis: vienas brahmanas išsižadėjo viso, kad ieškotų teisybės, kad ieškotų tokios galybės, kuri pergalėtų mirtį ir duotų žmonėms laimę, padovanotų jiems amžiną jaunystę ir gyvenimą. …“ Toliau pranašiškai Krėvė byloja: „Maždaug tokis turinys. Kaip matai, tau suvis netinkamas. Viena, kad labai nedievobaimingas. O Lietuvoje, paskendusioje klerikalizme, tokis veikalas, kad jis ir nuodailiausias būtų, Skaityti toliau
Šiandien, gegužės 24 dieną, Azerbaidžano sostinėje Baku „Crystal Hall“ arenoje per LTV buvo tiesiogiai transliuojamas antrasis „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinalis.
Jame tarp aštuoniolikos šalių atstovų į finalą bandė patekti ir Lietuvos atstovas Donatas Montvydas. Pasirodė jis paskutinis, o tai laikoma labai geru ženklu, nes po D.Montvydo pasirodymo ir prasidėjo žiūrovų balsavimas. Skaityti toliau
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” naujienų portalo „DELFI“ užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą, kurios metu domėjosi, kaip žmonės vertina mūsų šalies atstovo Donato Montvydo galimybes laimėti „Euroviziją“. Šis konkursas gegužės 22-26 dienomis vyks Azerbaidžano sostinėje Baku.
Tarp šešių stipriausių Donatą išvysti dažniau tikisi moterys, 26-45 metų, aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai. Pesimistiškai mūsų šalies atstovo galimybes („nepateks į finalą“) dažniau vertina vyrai, jauniausio amžiaus bei rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Lietuvos atstovas šiųmetėj „Eurovizijoj“ Donatas Montvydas pristatė gruzinišką dainos „Love is Blind“ versiją „Dabrundi Chemtan“. Šiandien klausytojus jis nudžiugino ir lietuvišku kūrinio variantu.
Lietuviška dainos versija gavo „Nenuleisk akių“ pavadinimą. Žodžius šiai versijai atlikėjas parašė pats.
„Norėjau kūrinį dainuoti ir lietuviškai. Žodžius parašiau jam pats. Kūrinį pristatysiu ir savo koncertuose. Jau ir anksčiau žmonės per koncertus prie manęs prieidavo, klausdavo, kada atsiras ir lietuviškoji versija. Negalėjau neįrašyti dainos lietuviškai. Mūsų kalba yra priimtinesnė ir suprantamesnė daugeliui. Aš esu už tai, kad mūsų kalbą reiktų labiau propaguoti“, – „DELFI“ kalbėjo D. Montvydas. Skaityti toliau
Šeštadienį paaiškėjo, kad šiais metais Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse atstovaus Donatas Montvydas su daina „Meilė yra akla“ (Love is Blind). Jis finale sulaukė daugiausiai komisijos ir žiūrovų simpatijų bei aplenkė grupę „Dar“ ir Moniką Linkytę. Dėl teisės gegužę vykti į Azerbaidžano sostinę Baku nacionalinės atrankos finale varžėsi 14 atlikėjų.
Po keturių pusfinalių į nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalą, komisijos ir žiūrovų sprendimu, pateko Beissoul, „The Independent“,„Multiks“, Vytautas Matuzas, „Alive Way“, Katažina, M. Linkytė, „Vig Roses, „Bekešo vilkai“, D. Montvydas, Simona Milinytė ir grupė „Dar“. Skaityti toliau
Baltarusijos prezidentas penktadienį (vasario 24 d.) surengė pasitarimą, kuriame pareiškė, kad į „Euroviziją“ važiuos antros vietos laimėtojas, nacionalinės atrankos organizatorius apkaltino rezultatų klastojimu ir pagrasino baudžiamąja atsakomybe.
Nacionalinės atrankos metu laimėtoja buvo paskelbta dainininkė Aliona Lanskaja, o antroje vietoje liko grupė „Litesound“. Skaityti toliau
