Žymos archyvas: Austrija-Vengrija

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą? (6)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.

Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).

Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau

Vidurio Europos matematikos olimpiadoje Austrijoje pelnyti bronzos medaliai ir pagyrimo raštai (0)

Matematikos olimpiados Austrijoje dalyviai

Rugpjūčio 22–28 dienomis Austrijos mieste Feklabruke vykusioje 10-ojoje Vidurio Europos matematikos olimpiadoje Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos vienuoliktokas Artūras Jocas (mokytoja Petrė Valda Grebeničenkaitė) ir Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Aurimas Klimašauskas (mokytoja Zina Šiaulienė) už individualių užduočių sprendimus apdovanoti bronzos medaliais.

Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Zigmas Bitinas (mokytoja Zina Šiaulienė), Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokas Gilbertas Umbražūnas (mokytojos Roma Petrošienė ir Vilija Šileikienė) ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Skaityti toliau

A.Andriušaitis. Knyga skirta visiems Lenkijos draugams (16)

Leidykla „Artūras Andriušaitis ir partneriai“  lietuvių kalba išleido 1928 m. Paryžiuje pasirodžiusią žymaus prancūzų istoriko ir tarptautinės politikos tyrėjo, pripažinto to meto Centrinės ir Rytų Europos reikalų žinovo, Lilio universiteto profesoriaus Renė Martelio (René Martel) (1893-1972) knygą atskleidžiančią tikrąjį, nepridengtą diplomatinio etiketo, Vakarų to meto požiūrį į Lenkiją, jos istoriją, visuomeninę ir ekonominę raidą.

René Martel. Lenkija ir mes. Legenda ir istorija. Chimeros ir realybė. – Vilnius: Artūras Andriušaitis ir partneriai, 2013. – 191 p. – ISBN 9786099534817. Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas. Skaityti toliau

B.Genzelis. Lietuva tarpukario Europos režimų kontekste (3)

Bronislovas GenzelisStraipsnis parengtas pagal pranešimą skaitytą 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje  „Lietuvos III Seimas – 1926-1927 išbandymų metai“.

Kiekviena  valstybė yra veikiama tiek vidinės, tiek išorinės aplinkos. Tai patvirtina ir Lietuvos istorija. Mūsų krašte vyko vienas po kito sukilimai, tačiau nei vienas nelaimėjo, nepaisant to, kad didvyriškai kautasi, o nepriklausomybė abiem atvejais atgauta tiek 1918 metais, tiek 1990 metais dėka palankiai susiklosčiusių  aplinkybių bei sugebėjimo jomis pasinaudoti. Skaityti toliau