Žymos archyvas: auklėjimas

Psichologės atskleidė, kaip tėvams reiktų bendrauti su paaugliais vaikais (0)

Knygos „Paauglystė: šeimos santykių išbandymas“ viršelis | „INK agency“ nuotr.

Tėvų ir jų paauglių vaikų santykiai tarsi amerikietiški kalneliai. Vieną dieną jie patys geriausi draugai, kitą – vienas kitą ignoruoja, o trečią – pykstasi negalėdami surasti kompromisų. Psichologės ir knygų tėvams autorės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė sako, kad dažnai pamirštame, jog su paaugliu svarbu bendrauti kitaip nei su vaiku. Kai tarpusavio santykiai tampa įtempti, norint išvengti potencialios krizės šeimoje, teks papildyti žinių bagažą ir kaip reikiant pasistengti. Tam, kad paauglystės laikotarpį išgyventi būtų lengviau, psichologės sukūrė tikrą išgyvenimo gidą tėvams. Specialistės pristato Skaityti toliau

A. Švarplys. Reikia sustabdyti genderistinės ideologijos plitimą (3)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Kaip suprantu, yra trys Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų variantai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (su visiškai deziorientuotu L.Kukuraičiu ir jo stogu), R.Karbauskio ir M.Puidoko. Žemiau apie R.Karbauskio pateiktą projektą, vadinamą kompromisiniu.

Apie informacijos rinkimą – gerai, apie vaiko palikimą vieną – gerai, dėl žalos atlyginimo – gerai (nors tokia teisė galioja ir dabar; be to, kreipimasis į kontrolierius yra ne esmė).

O toliau viskas pernelyg abstraktu: Skaityti toliau

V. Sinica. Prisidengdama kova prieš smurtautojus valstybė ėmėsi ardyti mylinčių tėvų šeimas (video) (13)

pixabay.org nuotr.

Žiūrint galima apsiverkti. Sadistinio normalių šeimų terorizavimo norvegiško barnevernet pavyzdžiu praktikos visu gražumu skleidžiasi ir Lietuvoje. Kaune abu vaikai iš normalios (socialios, išlaikančios, mylinčios, ne alkoholikų ir t.t.) šeimos atimti tuo pagrindu, kad kažkokie pavlikai morozovai pamatė mamą pliaukštelint per ranką vaikui, kuris neatsišaukdamas į kvietimą bėgo į gatvę (ar į dviračių tako posūkį, ne esmė).

Žinoma, niekas nesako, kad gerai vaikams pliaukšėti, tai nėra pavyzdinis auklėjimas. Skaityti toliau

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos (7)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau

Naujo DVD filmo „Ūcia lylia“ pristatymas Klaipėdoje (0)

ucia lylia_plakatasLapkričio 24 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks naujo DVD filmo „Ūcia lylia: vaikų ugdymo tradicijos Lietuvoje“ pristatymas ir peržiūra. Dalyvaus Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Šatkauskienė bei filmo kūrybinė grupė – scenarijaus autorė Jūratė Šemetaitė ir režisierius Mikas Žukauskas.

„Ūcia lylia“ – tai Lietuvos liaudies kultūros centro leidžiamos serijos „Gyvoji tradicija“ filmas, supažindinantis su senosiomis mažylių ugdymo bei auklėjimo tradicijomis, jų pritaikymo šiandieniniame gyvenime galimybėmis. Papročiai, lopšinės, žaidinimai, kita paveldėta mūsų tautos patirtis ir šiandien gali padėti suaugusiems bendrauti su vaikučiu, Skaityti toliau

S.Baskervilis. Žmogaus teisės ir lyčių lygybė (II) (2)

Homoseksualistų paradas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Konvencija apie visų diskriminacijos formų panaikinimą moters atžvilgiu:  aukos – moterys

Konvencija apie visų diskriminacijos formų moters atžvilgiu, panaikinamą (CEDAW; JT Generalinė Asamblėja, 1979) tarptautinių sutarčių mechanizmą pavertė socialinės inžinerijos priemone.

Šis dokumentas parašytas seksualinės revoliucijos piko metu, reikalauja iš valstybių feminizmo ideologiją padaryti valstybine doktrina. O tai tiesiogiai draudžia daugelio demokratinių šalių konstitucijos, kuriose sakoma, kad oficialaus statuso suteikimas kokiai nors ideologijai, pažeidžia piliečių saviraiškos laisvę. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Liūdnoji vilties šventė (2)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Artėja dar vienos Sausio 13-osios metinės. Kaip jau įprasta, jas minėsime susiskaldę ir nesusitaikę. Oficialiuosius minėjimo renginius gaubs jau iki skausmo pažįstama veidmainystės aura. Bus nuoširdžių kalbų, bet pompastiškas kalbas apie tą dieną žuvusių didvyrių už Lietuvos laisvę sudėtą gyvybės auką rėš ir tie, kuriems toji diena iš tikrųjų nieko nereiškia. Kiti – pirmiausia sėdintieji Seime – vaidins jų įdėmiai besiklausantys, nors iš tikrųjų grumsis su savimi stengdamiesi neišduoti tokiomis valandėlėmis juos kankinančio begalinio nuobodulio.

Naiviai jais piktintis ar juos smerkti iš esmės yra beprasmiška, nes jie yra savaip nuoseklūs – tiesiog nepajėgia suprasti šios dienos didybės ir prasmės. Skaityti toliau

A. Patackas. Diena, kai Seimas apgynė savo ir Lietuvos garbę (50)

Algirdas Patackas | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Ši diena pradžioje nesiskyrė nuo kitų – Seimas virė kasdienį savo viralą iš buitinių rūpesčių, pataisų ir pataisėlių – jei ne grėsmingas, daugeliui dar negirdėtas žodis „Estrela“, kažkuo primenantis artėjančią negandą ar audrą, kuriai irgi duodami vardai. Būtent šią dieną lygiagrečiai – Europarlamente ir Lietuvos Seime buvo kaunamasi už taip vadinamą „Estrelos rezoliuciją“, kuria tamsūs ir nepažangūs Rytų Europos aborigenai bus mokomi, kaip supažindinti vaikus su suaugusių lytiniu gyvenimu; naudojami terminai, pvz. reprodukcija (atseit žmonių giminės pratęsimas), kurie labiau tiktų veterinarijai.  Tėvai į vaikų lytinį auklėjimą negalės kištis – tuo pasirūpins valstybė. Pradedama bus nuo kūdikių, mokant juos…masturbuotis. Skaityti toliau

V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės (16)

Vytautas Sinica

Skirtingais keliais – per švietimą ir per įstatymus, patyliukais ir viešai – Lietuvoje siekiama apriboti tėvų galimybes auklėti savo vaikus. Tai, kas ilgą laiką tiek politinėje teorijoje, tiek ir kasdieniame žmonių mąstyme atrodė savaime suprantama tėvų teisė ugdyti vaikui dorybes ir nuostatas, kurios atrodo teisingos tėvams, šiandien sulaukia bręstančio iššūkio vaiko teisių apsaugos įstatymų projektų ir pažangių mokymo programų pavidalu.

Beribis smurtas

Pavasarį Seime pasipylę su vaikų teisių apsauga susiję siūlymai atrodė pralaimėsią kovą prieš paprasčiausią sveiką protą ir iš tiesų viso pataisų paketo esmė, nauja itin plati smurto prieš vaikus samprata, buvo atmesta dar pavasario sesijos balsavime. Pagal tuometinę projekto teikėjos Skaityti toliau

Psichologė Eglė Mirončikienė: Vietoj vaiko gerovės – didelė veidmainystė (5)

Eglė Mirončikienė | N.Balčiūnienės nuotr.

Po to, kai nerimo bangą visuomenėje sukėlusių Seimo narių Rimantės Šalaševičiūtės ir Onos Valiukevičiūtės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos nukeliavo į stalčių, imtasi rengti naują įstatymo projektą. Ir štai jis pasiekė Seimą. Savo nuomone šia tema dalijasi psichologė Eglė Mirončikienė.

– Kaip manote, kodėl apskritai iškilo būtinybė rengti naują vaiko teises saugantį įstatymą, ar senasis nepakankamai juos gina?

– Šiuo metu galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Skaityti toliau

Vaikų gynimo dieną – apie tėvus (0)

mama.lt nuotr.

Birželio 1-ąją visoje Lietuvoje  minima Pasaulinė vaikų gynimo diena. Nors dažnai ji pavirsta tiesiog linksmu renginiu, papildomu animaciniu filmuku televizijos programoje ar proga prekybos centrui surengti naują akciją, šios šventės prasmė – daug rimtesnė. Visame pasaulyje vaikai ir juos auginantys tėvai susiduria su įvairiomis problemomis, kurias būtina spręsti, siekiant išauginti dorus ir laimingus visuomenės narius.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis garsiau kalbama apie smurtą prieš vaikus, jų nepriežiūrą, kitas rimtas problemas. Šios problemos parodo tėvystės įgūdžių stoką visuomenėje.

„Daugeliui atrodo labai aišku ir suprantama, kaip tėvai turėtų rūpintis savo vaikais, ką daryti, kad jie augtų sveiki, geri ir laimingi, Skaityti toliau

V. Vrubliauskienė. Kokiam teismui atiduodame žmogų, sudrebinusį sistemą? (49)

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Stebint jau nebestebina, bet dar vis skauda. Portalui Delfi ir Lietuvos ryto laikraščiui rašinėjant, kaip N.Venckienė „nevykdė“ teismo sprendimo, norisi rašinėtojų paklausti: ar  atiduotumėt savo vaikus moteriai, sudalyvavusiai pedofilijos byloje kaip įtariamojo draugė?

O aklai tikintiems ir pasitikintiems Lietuvos teismais, „duok,Dieve“ tokių pat „teisingų“ sprendimų kada nors jų gyvenimo keliuose. Teigiantiems apie mergaitės gerovę pas biologinę motiną, „duok, Dieve“ tokios pat „gerovės“ jų vaikams ir vaikaičiams, trims kartoms į priekį. Skaityti toliau

Startavo projektas „Šventi Lietuviui Žodžiai“ (10)

Nacionaliniu mastu startuoja naujas projektas „Šventi Lietuviui Žodžiai“. Šio projekto tikslas – surinkti ir nustatyti Tautos pamatines vertybes, susitarti dėl jų, ką mes laikome svarbiausiu savo, Šeimos bei Tautos gyvenime. Tas vertybes įkūnijantys Žodžiai turėtų būti rašomi iš DIDŽIOSIOS raidės. Šie žodžiai atspindės Lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir principus. Nes tai, kas rašoma iš didžiosios raidės, rodo, ant kokio pamato stovi mūsų Tauta.

Išklausius visos Tautos (siekiama surinkti bent 1 nuošimtį Tautos, t.y. ne mažiau 30 000 Lietuvių) nuomones, siūlymus, bus sudarytas šventų Lietuviui Žodžių sąrašas, Skaityti toliau

Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą (1)

Vytautas V.Landsbergis su vaikais

Lapkričio 23-25 d.  Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks Parodos „Mokykla“ ir „Vaikų šalis“.

Pirmą kartą šioje parodoje bus galima susipažinti su įvairiausiomis ugdymo kryptimis – nuo japoniškos, nuo M. Montesori ar neskubinančios augti Valdorfo pedagogikos iki lietuviškos. Čia bus atkreiptas dėmesys į ekologinio mąstymo, sveikos gyvensenos, emocinio intelekto, kūrybiškumo ugdymą nuo pat mažų dienų. Čia prisistatys privatūs ir valstybiniai darželiai, čia bus galima susitikti su specialistais ir išsiaiškinti rūpimus klausimus apie ikimokyklinukų ugdymą ar darželių, kurių taip trūksta, steigimą. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II) (0)

Vydūnas

Viltingasis žmogus gyvena kitame ore, kitoj šviesoj kaip kiti. Jo artybėje yra šviesu, šilta, tyru. Aiškiai jaučiama, kad iš jo gyvenimui yra teikiama, kas jam reikalinga. Kad vėjavaikių aplinkuma tuščia, pesimistų artybė tamsi, šalta yra, viltingųjų aplinkuma yra saulėta, gaivi. Viltingumas yra tikras palaiminimas. Viltingi būdami, mes tarsi viršum gyvenimo pasiliekame. Nesupa jis mus kaip jūrų bangos laivelį. Mes plaukiame jo nešami, siekdami savo tikslų.

Vydūnas. Viltingumas, 1925  Skaityti toliau

V.V.Landsbergis: Partizanai – asmenybės, kuriomis galima remtis ne mažiau kaip Basanavičiumi ar Kudirka (12)

Vytautas V. Landsbergis | alfa.lt K.Kavolėlio nuotr.

„Partizanai, apie kuriuos daug kalbu ir darau, dar yra ta didvyrių gentis, prie kurios prisilietus, pats tuo užsikreti ir nustoji bijoti“, – tvirtina režisierius Vytautas V. Landsbergis, baigiantis kurti savo trilogiją „Trispalvis filmas“.

Šią savaitę ant įspūdingo Dūkštos upelio skardžio, Neries regioniniame parke, po šimtamečiu ąžuolu prie pianino įsitaisė jaunoji dainininkė Ieva Narkutė, akordeonistas Martynas Levickas, padėję įrašyti garso takelį trilogijos paskutinei „geltonajai“ daliai. Tai vienas baigiamųjų studijos „A PROPOS“ darbų, kuriam užbaigti valstybė neskiria nė cento, nors filmo kopijos nemokamai dalijamos mokykloms. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Kaip sunaikinti žmogų (9)

Jonas Jasaitis | Autoriaus nuotr.

Kodėl gausėja tokių, atsiprašant, kūrinių, kaip filmas „Gyvieji numirėliai“, „Mentai“ ir t.t.? Kodėl žiūrovų auditoriją vis dažniau randa „siaubo filmai“, kuriuose knibžda vaiduokliai, vampyrai, baidyklės, primenančios milijonus kartų padidintus roplius ar vabzdžius, už daugiaaukščius namus didesnės beždžionės ir t.t., ir pan. Kodėl pasirodo vis naujos, šlykščiausius žiaurumus aprašinėjančios knygiūkštės? Kodėl vis dažniau mūsų radijo stočių eterį užpildo jokios prasmės neturinčios skanduotės, kurių bent elementarų nusimanymą apie muziką ir vokalą įgijęs klausytojas niekada neišdrįstų pavadinti dainomis? Kam reikalingi tokie konkursai, kaip „baimės faktorius“ ar visokiausios „talentų“ varžytuvės, kuriose rodomas ne talentas, o idiotizmas, Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Cirkas ir kt. (11)

Vytautas V. Landsbergis

Neseniai Užupio gimnazijoje su šeštokais kūrėme trumpametražio filmo scenarijų. Jie susigalvojo temą „Seimas kaip cirkas“ ir prasidėjo kūryba:

Seimo narys Albinas Kiškevičius labai mėgsta troleibusais važinėti zuikiu. Kartą jį pagauna kontrolierius, bet Kiškevičius tuoj kiša jo panosėn savąjį Seimo nario pažymėjimą, aiškina ir grasina:

– Ar nežinai, kas aš? Aš tave iš darbo išmesiu…

Kontrolierius, netekęs kantrybės, pasako: Skaityti toliau