Žymos archyvas: Audrius Beinorius

Kviečia Sakralūs pasaulio tekstai – „Lotoso sūtros“ biografija (0)

vu.lt nuotr.

Spalio 24 d. 18 val. kviečiame į šešioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Etvešo Lorando (Eötvös Loránd) universiteto (Vengrija) doktorantas Gediminas Giedraitis pristatys reikšmingiausią budistinį Rytų Azijos tekstą, „Lotoso sūtrą“ (Saddharma Puṇḍarīka Sūtra, 妙法蓮華經).

Lotoso sūtra yra vienas svarbiausių mahajanos („didžiosios važiuoklės“) budizmo tekstų, palikęs gilų pėdsaką Kinijos, Korėjos, Japonijos ir kitose Tolimųjų Rytų kultūrose. Ši sūtra sudrebina tuomet vyraujančią budistinę pasaulėžiūrą įvesdama „vieningos važiuoklės“ (ekayāna) ir Budos amžinumo doktrinas, taip nubrėždama pagrindines Mahajanos budizmo interpretavimo gaires Tolimuosiuose Rytuose iki pat šių dienų. Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Konfucijaus „Apmąstymų ir pašnekesių“ biografiją (1)

Konfucijus | rengėjų nuotr.

Spalio 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks  Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės paskaita, kurioje ji pristatys reikšmingiausią konfucionizmo tradicijos tekstą, išminčiui Konfucijui priskiriamus „Apmąstymus ir pašnekesius“ (Lúnyǔ, 論語).

Tai knyga, kurioje aprašyti Konfucijaus ir jo mokinių pokalbiai apie tobulą žmogų ir valdovą, tinkamą valstybės valdymą ir moralines vertybes, kurios ilgainiui tapo konfucianizmo mokymo pagrindu. Tačiau kiek yra pagrįstas šios knygos populiarus įvardijimas „Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, Skaityti toliau

Tęsiamas sakralių pasaulio tekstų pristatymas (0)

Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamas „Kelio ir jo veiksmingumo kanonas“ (Dào Dé Jīng, 道德經) | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 26 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks paskaita, kurioje Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto (VU ATSI) docentė dr. Loreta Poškaitė pristatys reikšmingiausių Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamą „Kelio ir jo veiksmingumo kanoną“ (Dào Dé Jīng, 道德經).

Tai vienas trumpiausių ir kartu mįslingiausių kinų kanonų, padėjusių pagrindus daoizmo filosofinei-religinei tradicijai . Jis turi ne mažiau mįslingą biografiją, nei pats paslaptingasis jo autorius Laozi, ir itin turtingą bei prieštaringą interpetacijos istoriją Kinijoje ir Vakaruose. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje pristatomi sakralūs pasaulio tekstai – „Permainų knyga“ (0)

Rugsėjo 12 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Permainų knyga“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 12 d.,  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje, III a., tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos. Skaityti toliau

M. Mažvydo biblioteka kviečia į paskaitą apie tantrizmą (0)

Rugsėjo 5 d.: paskaita „Seksas ir nušvitimas: tantrizmas Indijoje ir Vakarų vaizduotėje“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 5 d., 18 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyks paskaita „Seksas ir nušvitimas: tantrizmas Indijoje ir Vakarų vaizduotėje“.

Nuo rugsėjo mėnesio Lietuvos religijotyrininkų draugija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęs visuomenei skirtų atvirų paskaitų „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ skaitymą. Paskaitose pristatomi naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo draugijos narių tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyksta nuo kovo mėnesio. Paskaitose aptariamos šios bendros temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai. Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Korano „biografiją“ (1)

Koranas | rengėjų nuotr.

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ – Krivio Jauniaus metams (video) (1)

Jonas Trinkūnas Dvarciškių šventovėje (Švenčionių r.) | J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė etnologo, folkloristo, religijotyrininko Jono Trinkūno (1939–2014) atminimui. Naujausioje „Baltų šventadieniai“ laidoje krivis Jaunius į mus prabils iš archyvinių vaizdo įrašų, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pasidalins savo prisiminimais apie šią iškilią asmenybę, skambės Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ (vadovė Inija Trinkūnienė) giesmės.

„Lietuviškas Ąžuolas… Retai kada turėdavau galimybę bendrauti su kitu tokiu sielos Skaityti toliau

Kviečia Sakralūs pasaulio tekstai: „Budistinio pali kanono“ biografija (0)

Paskaita apie budizmą | vu.lt nuotr.

Gegužės 16 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks dešimtasis ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Audrius Beinorius pristatys seniausią ir autoritetingiausią budizmo tekstų rinkinį – pali kanoną.

Šis tęstinis išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Skaityti toliau

Tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ (3)

Paskaitu ciklas MM bibliotekoje_rengeju nuotr

Gegužės 2 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Vilniaus universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Nikolajus Kordaševskis transhimalajų ekspedicijoje (video) (0)

Audrius Beinorius ir Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovas: VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir Tartu universiteto Religijų ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius dr. Audrius Beinorius.

Indologijos ir budizmo studijų profesorius A.Beinorius apžvelgs Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927–1928 metais kontekstą, kurioje dalyvavo mažai kam šiandien Lietuvoje žinomas ekspedicijos dalyvis, carinės Rusijos armijos atsargos pulkininkas Nikolajus Kordaševskis (1877–1945). Skaityti toliau

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (35)

Alkas.lt koliažas

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau

Religijotyrininkas prof. A.Beinorius papasakos apie nepaprastąją 1927-1928 m. N. Rericho transhimalajinę ekspediciją (0)

A. Beinoriaus paskaita Rericho pėdsakais | rengėjų nuotr.Vasario 6 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteka kviečia į viešą profesoriaus Audriaus Beinoriaus paskaitą. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir Tartu universiteto Religijų ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius paskaitos metu apžvelgs Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927–1928 m., istorinį, politinį ir kultūrinį kontekstą. Kas buvo tas, mažai kam šiandien Lietuvoje žinomas ekspedicijos dalyvis, iš Kauno apylinkių kilęs dvarininkas, carinės Rusijos armijos atsargos pulkininkas Nikolajus Kordaševskis (1877–1945)? Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje – pažintis su priešistoriniais raštais (2)

„Gilgamešo epas“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Sausio 10 d., 18 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) prasidės išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Skaralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“. Mokslininkai pristatys sakraliausių, pamatinių pasaulio papročių raštų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų raštai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose bus atskleista kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek ir Skaityti toliau

A. Beinorius. Prigimtinė japonų tradicija – šintoizmas (3)

Apeiginis šinto vaidilučių (miko) šokis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių  ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje bus atliekamos japonų maldos ir apeiginiai šokiai (2)

Rengėjų nuotr.

Į Lietuvą atvyksta gausi japonų Šinto dvasininkų delegacija. Jie viešės Lietuvoje kelias dienas, atliks savo tradicines apeigas. Vienas iš svarbių apsilankymo Lietuvoje tikslų – susitikimas su Romuvos Krive, vaidilomis ir dalyvavimas Romuvos apeigose.

Birželio 22 dieną 10 valandą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ Verkių parke prie Lizdeikos aukuro pagerbs Baltų dievus ir protėvius. Apeigai vadovaus Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, dalyvaus Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Į šią apeigą pakviesti ir Japonijos Šinto dvasininkai. Skaityti toliau

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (28)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

Antanui Poškai suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas (3)

Antanas Poška | db.yadvashem.org nuotr.

Lapkričio 28 d. atskriejo džiugi žinia iš Indijos – garsiajam XX a. lietuvių keliautojui ir tyrinėtojui Antanui Poškai buvo suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvavo ir Indijos Respublikos prezidentas Pranabas Mukardži (प्रणब मुखर्जी).

A. Poška (1903–1992) pasižymėjo kelione motociklu po Rytų kraštus (1929–1936). Ilgą laiką Lietuvoje jis buvo labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarių prisiminimų serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ autorius, tuo tarpu jo moksliniai nuopelnai dėl įvairių aplinkybių buvo bemaž nežinomi. Skaityti toliau

Bus pristatoma lietuvių kalba išleista knyga „Joga Vasišta“ (1)

Joga Vasista_lietuvių kalbaVasario 12 d. 17:30 val. Pranciškonų rūmuose „Piano.lt“ salėje (Trakų g. 9/1. Įėjimas iš Kėdainių g.)  vyks pirmą kartą lietuvių kalba išleistos knygos „Joga Vasišta“ pristatymas.

„Joga Vasišta“ yra unikalus Indijos filosofijos kūrinys, atskleidžiantis aukščiausios tiesos suvokimą, ir todėl aktualus kiekvienam ieškančiam savęs pažinimo. Anot svamio Muktanandos aukščiausiojo iškotojam prieš tūkstančius metų ivykęs pokalbis tarp dievo Ramos ir išminčiaus Vasištos yra tarsi nektaras. Tai – išminties saugykla. „Joga Vasišta“ iliustruoja amžinąją išmintį daugybe istorijų ir paaiškinimų. Ne tik filosofai, bet ir šiuolaikiniai psichologai bei mokslininkai tikrai atras knygoje ką nors tokio, kas būtų susiję su jų pačių atradimais. Skaityti toliau

V.Kazlienė. Mūsų Diana apie visas savo Indijas (nuotraukos) (3)

Diana Mickevičienė su mama | A.Piškinaitės nuotr.„Visos mano Indijos“ – storoka,  416 psl. knyga apie Indiją išvydo dienos šviesą. O šios knygos autorė orientalistė Diana Mickevičienė, dabartinė Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje ministrė-patarėja.

Kiekviena vietovė didžiuojasi žmonėmis, kaip paprastai pasakytume, išėjusiais į žmones. Diana – molėtiškė, todėl ir noriu vadinti ją mūsiške. Kaip dabar pamenu kaip mūsiškė Diana, dar sovietinių laikų Molėtų antrosios  vidurinės mokyklos devintokė, Skaityti toliau

Kelias į anapus: per žemę, ugnį ar vandenį (2)

Vėlinės | V.Balkūno nuotr.Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau susimąsto, kaip iškeliaus anapilin. Vienas pareiškia norintis, kad jo kūnas būtų palaidotas žemėje, net nusako vietą, kitas nori būti sudegintas ir nurodo, kur laikyti urną su pelenais, trečias net pageidauja, kad jo palaikų dulkės būtų išbarstytos vėjyje ar supiltos į vandenį.

Kokią prasmę turi skirtingi keliai į amžinybę? Kas būdinga įvairioms pasaulio kultūroms bei tikėjimams? Kuris kelias artimas lietuviams? Skaityti toliau

Lietuva – Indija – Lietuva (10)

A.Beinorius su klajojančiu indų vienuoliu

Liudviko Giedraičio interviu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktoriumi, indologijos ir budizmo studijų profesoriumi Audriumi Beinoriumi.

Esat gal skvarbiausias Indijos žinovas Lietuvoje. Šiuo interviu rūpėtų paieškoti, ką tos milžiniškos šalies dvasinių įžvalgų, išminties klodai, tūkstantmečių istorijos patirtis galėtų pasiūlyti pasimokyti ir Lietuvai, jos ateičiai, gyvastingumui.

Manyčiau, galimas toks pragmatiškas pasirinkimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų žmonių traukos į tą šalį tikslai yra įvairiopi. Nemaža dalis lietuvių į Indiją važiuoja ieškodami naujumo, neatrastumo virpulio Skaityti toliau

A.Beinorius. Ko mus gali išmokyti Indija? (3)

Audrius Beinorius

Savo pranešimo pavadinimą „pasiskolinau“ iš Oxfordo profesoriaus Max Friedrich Millerio knygos pavadinimo. Jis 1882 metais savo paskaitų ciklą skaityta Kembridže pavadina „What India Can Teach Us?“. Pradedamas nuo to, jog Indija tebėra vakariečiams terra incognita, jis anuomet teigė, jog yra daug dalykų kurių Indija gali pasimokyti iš Vakarų, tačiau esama ne ka mažiau svarbių dalykų, kurių mes galime išmokti iš indų. Taigi, anot M.Mullerio mes turime būti pasiruošę priimti, tai ko Indija mus gali išmokyti. Žmogaus sąmonės raidos pažinime, savęs, savo tikrojo AŠ pažinime Indija užima nepranokstamą vietą. Kurią žmogaus pažinimo sritį bepaimtume, ar tai būtų kalba, religija, filosofija, teisė, menas ar tradiciniai mokslai – verta keliauti į Indiją, kurioje ligi šiol saugomi ir gyva tradicijos perdava puoselėjami vieni vertingiausių žmonijos patirties ir pažinimo lobių. Skaityti toliau