Žymos archyvas: atmintis

P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas (5)

Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.

Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau

Birželio 14-oji – Lietuvos žaizda, kuriai nelemta užgyti (2)

Gedulo ir vilties diena 2017_lrp.lt

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Skaityti toliau

Tremtinės Jozefos B. laiškai scenoje (0)

Paroda Jozefos laiskai

Gegužės 22 d. 19 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76) rengiamas ypatingas vakaras, kuriame bus skaitomi vienos iš tūkstančių 1940 m. ištremtųjų, vilnietės J￳zefos Bujdo laiškai.

Lietuvos gyventojų tremtis po 1940 metų paliko skaudžių pėdsakų daugelyje šeimų, šiandien gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Išreikšti ir įveikti traumines patirtis, atgaivinti istorinę atmintį padeda menas. 

Šis renginys uždarys iki gegužės 21 d. Genocido aukų muziejuje eksponuojamą parodą „Jozefos laiškai“. Skaityti toliau

Pro memoriam Jurui Požėlai (video) (0)

juras-pozela-

Skiriama Juro Požėlos (1982 04 12 – 2016 10 16) 35–osioms gimimo metinėms

Šiandieną pakelkime taures už ramybę,
Uždekime atminties žvakelę ir pabūkime daruge,
Prisiminkime tuos, kurių  jau mūsų gyvųjų tarpe nėra…
Liko, nebaigti rašyti rankraščiai, neperskaityti ir neatsakyti laiškai,
Liko neišsakytos mintys ir nebaigti darbai,
Liko tik atminimas šviesus ir nusidriekę į amžinybę takai…
Skaityti toliau

L. Milčius. Nelik be atminties (7)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Rašau atsiliepdamas į Laisvūno Šopausko straipsnį apie kai kurių dabartinių intelektualų totalitariškumą. Dėkingas gerb. L. Šopauskui už drąsų ir reikalingą vertinimą.

Tik nepalik, žmogau, be atminties.
Be atminties kitiems mes būsim niekas.
Be nuostabiausios žemėje vilties —
Savoj tautoj gyvent ir eit į priekį. Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis (1)

??????????????????????

Mokslininkai iš Lietuvos drauge su kolegomis iš Šveicarijos Lozanos ir Fribūro universiteto pastarojo Smegenovaizdos mokslinių tyrimų laboratorijoje vykdo bendrus darbus, susijusius su įvairiais smegenų pažeidimais, jų įtaka pacientų funkcionavimui, kalbos ypatumams, dvikalbystei, aukštesnėms pažintinėms funkcijoms.

Aukšto lygio šveicarų sveikatos apsauga ir gera gydymo praktika yra žinoma visame pasaulyje. Šie pasiekimai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu klinikiniais tikslais.  „Viena iš įdomesnių mokslo sričių,

Skaityti toliau

A. Zolubas. Dvi lentos: atminimo ir užmaršties (0)

Atminimo lentą su bareljefu (autorė – Daliutė Ona Matulaitė) mons. A. Svarinskui atidengė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė | P. Šimkavičiaus nuotr.

Vilniuje Odminių gatvėje ant namo pažymėto 10 numeriu 2012 m. rugsėjo 23 d. buvo atidengta memorialinė lentą prelatui Mykolui  Krupavičiui. Ant to paties namo, netoliese 2015 m. liepos 17 d. atidengta lenta Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatui, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, nes jie čia gyveno. Pirmosios lentos sumanytojas buvo monsinjoras A. Svarinskas, autorius architektas Mindaugas Kerys, antrosios sumanytoja – Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, autorė skulptorė Daliutė Ona Matulaitė.

Iškalbingos lentų nuotraukos: pirmosios bareljefas atitinka M. Krupavičiaus portretą, užrašai ryškūs, todėl lenta laikytina meno kūriniu. Iš antrosios žvelgia visiškai nepanašus į Skaityti toliau

G. Baliukevičius. Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore (3)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Septyni asmenys 2015 m. rugsėjo 15 d. planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 m. buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti.

Projekto sumanytojai dalyvavo konkurse geridarbai.lt, tačiau prizinės vietos ir atitinkamos pinigų sumos nepavyko laimėti. Tuomet VGTU „Inžinerijos“ bėgimo mėgėjų klubo, kuriam priklauso šių eilučių autorius, prezidentas Stasys Čirba kreipėsi į visuomenę, prašydamas  paremti kilnią iniciatyvą nors ir nedideliu įnašu. Taurūs tautiečiai atsiliepė į kreipimąsi, paaukojo 1370 eurų, bet paminklo statybai paskaičiuota suma – apie 5000 eurų, – trūkumas nemažas. Pakankamos sumos kelionei tąsyk nesurinkus, teko kelionę atidėti. Skaityti toliau

Atlikti Panerių žudynių vietos tyrimai paspartins Panerių memorialo sutvarkymą (0)

Paneriu memorialas_jmuseum.lt

Birželio 22 d. kultūros viceministras dr. Romas Jarockis dalyvavo Vyriausybės sudarytos tarptautinės komisijos, nagrinėjančios klausimus, susijusius su Lietuvos žydų kultūros ir istorijos paveldu, žydų kapinių ir žydų masinių kapaviečių Lietuvoje išsaugojimu, posėdyje. Viceministras pristatė Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo darbų eigą ir pabrėžė Lietuvos ir užsienio tyrėjų bendradarbiavimo svarbą.

2012–2013 m. buvo parengta Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo koncepcija. 2014 m. įvyko Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo atviras Idėjos projekto konkursas, o 2014 m. spalio 9 d. įvyko viešas Idėjos projekto aptarimas, išrinkti konkurso laimėtojai. Skaityti toliau

Gedulo ir vilties dieną įvyks pirmieji Lietuvoje tremtinių pavardžių skaitymai (1)

Paminklas tremtiniams Vilniuje | genocid.lt nuotr.

Birželio 14 d., bus skaitomos tremtinių pavardės Aukų gatvės skvere, prie paminklo Lietuvos tremtiniams. Skaitymas bus pradėtas 13.30 val. ir tęsis per naktį, be pertraukos, perskaitant daugiau nei 22 tūkst. tremtinių vardų ir pavardžių bei nurodant jų likimus (liko tremtyje ar grįžo į tėvynę). Pavardes skaitys „Misija Sibiras“ dalyviai, skautai, šauliai, kitų jaunimo organizacijų atstovai, prisijungti galės kiekvienas norintis Lietuvos pilietis.

Tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija #Ištark #Išgirsk #Išsaugok rengiama pagal projektą „Misija Sibiras“, minint 75-asias masinių trėmimų pradžios metines. Skaityti toliau

Daugiau nei 300 km pėsčiomis dėl kilniausio šios vasaros tikslo (0)

Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas | fm99.lt nuotr.

Gegužės 21 dieną du šauktiniai savanoriai Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas baigė 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų LDK Butigeidžio dragūnų batalione, Klaipėdoje. Iš čia jaunuoliai pasiryžo pėsčiomis grįžti į Vilnių, įveikti daugiau nei 300 kilometrų ir kelyje sutiktiems papasakoti apie projektą „Misija Sibiras” bei paskatinti prie jo prisidėti.

Lukas Kasnauskas – dvidešimtmetis jaunuolis, mokslus Vilniaus kolegijoje iškeitęs į savanorio šauktinio uniformą, o dabar, baigęs tarnybą, pasiryžęs stoti į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Raimundas Ušackas – dvidešimt Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma tapti genijumi? (video) (0)

genijai_mokslosriuba.lt

Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.

„Anglų rašytojas Danielius Tametas nuo ketverių metų mintinai galėjo apskaičiuoti tai kas paprastam žmogui atrodo neįmanoma. Jis gali atlikti skaičiavimus šimto ženklų po kablelio tikslumu. Skaityti toliau

Teroras Briuselyje: ar kolektyvinę atmintį užgožia įvykiai čia ir dabar? (0)

Po teroro išpuolių Briuselyje | youtube.com stop kadras

Vakar Briuselio Zaventemo oro uoste ir Malbeko metro stotyje įvykdyta dar viena teroristinė ataka. Naujausiais duomenimis, mažiausiai 31 žmogus žuvo, daugiau nei 220 sužeista. Šie įvykiai nejučia verčia prisiminti daugiau nei prieš keturis mėnesius įvykdytą teroro išpuolį Paryžiuje. Akivaizdu, kad visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys šiems abiems įvykiams nevienodas. Kaip tokios nelaimės apskritai veikia žmogaus psichologiją? Ar tikrai mūsų kolektyvinė atmintis silpnėja ir tarsi imame įgauti imunitetą prieš tokio masto atakas?

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, psichologas Albinas Bagdonas sako, kad nors kiekybiškai niekas nelygino reakcijos į įvykius Paryžiuje ir Briuselyje masto, Skaityti toliau

Taupyti ar išlaidauti? Išmaniųjų telefonų kainų grupės – ką prarasite ar laimėsite su skirtingais biudžetais (1)

telefonas pinigine_technologijos.lt

Pribrendus mintims apie naują išmanųjį telefoną, pirmiausia teks apsispręsti, iš kokios kainų grupės telefonų rinksitės. Žinoma, jei finansai neriboja, galima pirkti brangiausius modelius ir būti tikriems, jog juose surasite visus naujausius technologijų laimėjimus. Bet paprasti vartotojai dažnai neišnaudoja nei pusės šių funkcijų, tad ar verta už tai eikvoti gan didelius pinigus? Tad mūsų rekomendacija – kiekvienu atveju reiktų labai objektyviai pasverti, kokiems tikslams bus naudojamas išmanusis telefonas, kokių galimybių gali prireikti ir kaip ilgai planuojate jį turėti. Žinant tai belieka surasti, Skaityti toliau

Atidaroma Eglės Čėjauskaitės-Gintalės paroda „Balsai ir daiktai“ (0)

Paroda "Balsai ir daiktai" | Rengėjų nuotr.

Spalio 13 d., 18 val., (AV17) galerijoje atidaroma juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės personalinės paroda „Balsai ir daiktai“ (Balsā i daiktā). Paroda veiks iki lapkričio 7 d.

Galerijoje juvelyrė pristatys specialiai šiai parodai sukurtus darbus, įkvėptus poetės, literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės eiliuotų tekstų ir knygų, parašytų žemaičių tarme: „Balsai ūkuose“ (Balsā ūkūs), „Gyvenu viena“ (Gīvenu vīna) bei „Tai parėjau“ (Tata parėjau). Skaityti toliau

Norite gerų mokymosi rezultatų? Išmokite mokytis! (0)

knyga | lrkm.lt nuotr.

„Nuolat perkraudami trumpalaikę atmintį ir nenaudodami ilgalaikės, naikiname smegenų gebėjimą apdoroti ir įsiminti informaciją“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė dr. Vilija Stanišauskienė. Jos teigimu, mokymasis žinių ir technologijų pertekliaus visuomenėje yra sudėtinga veikla, kurios reikia mokytis. Skaityti toliau

Istorikai kviečia į diskusiją „Karas dėl partizanu – su savimi ir su priešais“ (8)

Tauro apygardos vadovybė | Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Sausio 28 d. 18 val. Vilniuje bare „Būsi trečias“ (Totorių g.) Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija rengia diskusiją „Karas dėl partizanu – su savimi ir su priešais“.  Diskusijoje dalyvaus istorikai Bernardas Gailius ir Norbertas Černiauskas.

Paskutinis Lietuvos partizanas su ginklu rankoje krito prieš pusę amžiaus, jo pergalė iškovota prieš ketvirtį šimtmečio, tačiau „miško brolių“ karas dar nesibaigė. Tiksliau, jis vyksta naujame – mūsų atminties bei mūsų vidaus ir tarptautinės politikos fronte. Tai, kada jis baigsis ir, svarbiausia, kaip – nežinia. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti (5)

Vilnius | vilnius-events.lt foto

Spalio 22 d. 13 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms.

Konferencijoje bus prisimintos XX amžiaus pirmosios pusės istorinės aplinkybės, tautos kova už Lietuvos valstybingumą. Konferencijoje dalyvaus istorikai, politikai, moksleiviai ir studentai.

Renginio pabaigoje Vitražo galerijoje bus pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta fotografijų paroda Skaityti toliau

Mokslininkai sukūrė žmogaus smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius (0)

Mokslininkai sukūrė žmogaus smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius

RMIT (Royal Melbourne Institute of Technology) mokslininkai sukūrė naują nanoįrenginį, būsiantį itin stabilių ir patikimų naujos kartos atminties įrenginių pagrindu

Yra du atminties tipai – laikinoji ir pastovioji. Pastoviojoje atmintyje duomenys išlieka ir be energijos tiekimo, ir kol kas pagrindinė pastovioji atmintinė yra flash atmintis. Nors ji veikia gerai, tačiau ši technologija jau pasiekė mažinimo ribą ir darosi vis sunkiau ir sunkiau prietaisus mažinti, tuo pat metu saugant vis daugiau informacijos. Skaityti toliau

Kuriamas virtualus Kauno atminties archyvas (0)

Kauno virtuali miesto svetaineKuriama interaktyvi Kauno miesto kolektyvinės atminties saugykla – www.atmintiesvietos.lt, skirta šio miesto mylėtojams, jo istorijos entuziastams, studentams, mokslininkams ir visiems tiems, kas domisi Kauno istorija ir dabartimi, kam šis miestas tapo svarbia gyvenimo dalimi.

Šiame tinklalapyje Kauno miesto urbanistinis peizažas pristatomas kaip kolektyvinės atminties žemėlapis, kuriame materialios atminties formos – pastatai, gatvės, kiemai, skverai, paminklai, muziejai, viešosios erdvės ir t.t. – leidžia atskleisti paslėptą ar pamirštą praeitį. Skaityti toliau

Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“ (2)

Tremtiniams atminti | facebook.com nuotr.

Kaune rengiama porą mėnesių truksianti akcija „Mes niekad nepamiršim“, skirta pagerbti ir prisiminti nukentėjusiuosius nuo XX a. viduryje Sovietų Sąjungos vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų.

Pirmosios nuotraukos stende bus demonstruojamos jau penktadienį, birželio 27-ąją.

Nuotraukas iš tremties ir jų istorijas, kuriose atsispindėtų gyvenimas tremties vietose, kviečiami atnešti tremtiniai, jų šeimų nariai, giminaičiai. Skaityti toliau

Seimas 2015 metus paskelbė M. K. Oginskio metais (0)

Mykolas Kleopas Oginskis

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 250 metų, kai gimė iškilus valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis, ir į tai, kad šią sukaktį 2013 m. lapkričio mėnesį UNESCO ir valstybės narės įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių sukakčių sąrašą, paskelbė 2015-uosius Mykolo Kleopo Oginskio metais.

Už Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-1229(3) balsavo visi 76 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Skaityti toliau

Dėl vietos „Misija Sibiras’14“ ekspedicijoje varžysis 76 jaunuoliai (0)

„Misija Sibiras'13“ | organizatorių nuotr.

Galutinė „Misija Sibiras’14“ 16 žmonių komanda turėtų paaiškėti jau kitos savaitės pradžioje. Ekspedicija tradiciškai į lietuvių tremties ir kalinimo vietas išvyks liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną.

Šią vasarą pasisemti pilietiškumo ir stiprybės lankant lietuvių tremties ir kalinimo vietas Sibire panoro per 700 žmonių. Dėl vienos vietos ekspedicijoje „Misija Sibiras’14“ susigrūmus net 44 žmonėms, pirminis šio projekto tikslas įgyvendintas, teigia organizatoriai. Patekti į galutinę ekspedicijos komandą toliau sieks 76 jaunuoliai.

„Šiemet siekėme dar kartą įsitikinti, kad pilietiško ir savo šalies praeitimi, taigi, ir ateitimi, besirūpinančio jaunimo Lietuvoje anaiptol nemažėja. Priešingai, Skaityti toliau

Kas sieja mokslą ir meną? (3)

Muzikos kūrimas

Atsakymas į šį klausimą paaiškės trijų dalių mokslo populiarinimo trumpų filmų cikle, kuris bus pristatytas jau šį pavasarį.

„Dažnai visuomenė klaidingai mano, kad mokslas ir menas yra skirtinguose poliuose,  neįžvelgia sąlyčio taškų tarp šių sričių, – sako Tadas Jačiauskas, projekto koordinatorius. – Mokslo populiarinimo filmuose nagrinėsime, kokią įtaką menas daro mokslui ir kaip šiuolaikiniai mokslo tyrimai padeda pažvelgti į meną kitomis akimis.“ Skaityti toliau

V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video) (1)

Vytautas Keršanskas | Alkas.lt nuotr.

(apie Seime vykusią diskusiją „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“)

Šių metų kovo 6 d. LR Seime įvyko diskusija apie politikos ir istorijos santykį, kurią formaliai iniciavo VŠĮ „Laisvės studijų centras“. Tačiau faktas, jog įžanginę kalbą sakė Liberalų Sąjūdžio  lyderis Eligijus Masiulis, neleido abejoti, kas yra tikrieji rengėjai. Be to,  konferencijos vedantysis liberalas  Vytautas Plečkaitis prasitarė, kad konferencija surengta buvusio Istorijos instituto direktorius Alvydo Nikžentaičio iniciatyva, tačiau pats jis nedalyvaus, nes yra išvykęs į Lenkiją Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas (13)

Tautinis jaunimas | V.Strikaitytės nuotr.

2. Tautiškumas ir valstybingumas

Tautininkystė teigia ne tik tautą. Ji teigia tautinę valstybę. Čia galima tam tikra įtampa – tarp tautos ir valstybės, tarp jų idealų, modelių ir prioritetų.

Vladas Pūtvis-Putvinskis teigė, jog valstybė visada buvo ir bus įvairių tautų bendrabutis. Entonis Smitas (Anthony Smith) skiria tautą-valstybę ir tautinę valstybę. Tauta-valstybė šiandien galima tik totalitarinėmis sąlygomis – apie tokią valstybę tam tikru tarpsniu svajojo žymiausias lietuvių filosofas Antanas Maceina. Antanas Smetona ir smetoniniai tautininkai šiuo klausimu taip pat laikėsi vidurio kelio: Skaityti toliau

A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario (6)

Tremtiniai | Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Pranešimas perskaitytas gegužės 21 d. Seime vykusio didžiausios 1948 metų Lietuvos gyventojų tremties 65-ųjų metinių minėjime.

Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai kas buvo. Šį kartą ne apie politiką, o kai ką daugiau. Gyvą atmintį. Ir Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Net jeigu galvojame, kad reikia žvelgti tik į ateitį, praeitis niekus nedingsta. Kai kuriuos ji pasiveja su nuslėptais biografijos puslapiais ir griebia už skvernų. Kiti patys ieško. Skaityti toliau

E.Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video) (16)

Jonas Žemaitis

Lapkričio 26 d. sukaks 58 metai, kai buvo sušaudytas ketvirtasis Lietuvos prezidentas – Jonas Žemaitis. Taip, šį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo SSRS okupaciniam režimui vadovą, partizanų generolą Seimas pripažino Lietuvos prezidentu. Tiesa, praėjus daugiau nei pusei amžiaus po jo žūties. Seimo priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 metų lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. Ginkluoto pasipriešinimo vadovu jį pripažino ne tik partizanai, bet ir okupantai – suimtą jį tardė pats Lavrentijus Berija. Apie šią asmenybę buvo žinoma gana nedaug, į Lietuvos žmonių atmintį Skaityti toliau

V.Keršanskas: Valstybinės reikšmės įvykių minėjimas nėra tik žmonių juose dalyvavusių reikalas (2)

Vytautas Keršanskas | Lrs.lt nuotr.

Spalio 19 d. vyko konferencija „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“, skirta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti.

„Lietuva tikrai turi turtingą jos ateitį kuriančių ir norinčių puoselėti jaunuolių. Tačiau jai trūksta to jaunimo konsolidacijos, trūksta, nes jaunimas nėra išmokytas istorinių tiesų“, – konferencijoje apie valstybės atkūrimo darbų svarbą jaunajai kartai kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Vytautas Keršanskas. Skaityti toliau