Žymos archyvas: atmintis

Paminėtos 1951 m. spalio mėn. tremtys (0)

Sovietinės okupacijos aukų pagerbimo iškilmės prie sovietinės okupacijos aukų atminimo paminklo | wikipedija.org nuotr.

Spalio 2 d. Seimo Laisvės kovų komisijos narys Laurynas Kasčiūnas ir Seimo narys Audronius Ažubalis dalyvavo 1951 m. spalio 2–3 dienų trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 68 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 dienomis iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausia – į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 5 tūkst. vaikų. Šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Anot L. Kasčiūno, tauta turi būti stipri, atspari išoriniam spaudimui. Skaityti toliau

Kazachstane atidarytas memorialas žuvusiems Kengyro lagerio sukilime atminti (0)

Kazachstane atidarytas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti | urm.lt nuotr.

Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, rugsėjo 14 d. Džeskasgane, Kazachstane,  Kengyre atidengtas memorialinis paminklas, o Kazachstano sostinėje  Nur Sultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.“. Memorialą suprojektuotavo architektas Algis Vyšniūnas.

Sakydamas sveikinimo žodį, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis pabrėžė šio memorialo svarbą pagerbiant ne tik Kengyro sukilimo dalyvių, bet ir dešimčių tūkstančių lietuvių, prieš savo valią atsidūrusių Kazachstano žemėse, atminimą. Skaityti toliau

Pagreitėjęs gyvenimo tempas rugsėjį: susikaupti ir pagerinti atmintį padeda net paprasti įpročiai (0)

Pasivaikščiojimas gryname ore | Pixabay nuotr.

Sugrįžti po atostogų į darbą ar mokyklą būna sunku ne tik emociškai – prisitaikyti prie didesnio srauto informacijos ar užduočių gali būti sudėtinga ir smegenims. Ir nereikėtų galvoti, kad užmaršumas ar išsiblaškymas yra tik vyresnių žmonių problema. Vaistininkas dalijasi patarimais, kaip sugrįžus po atostogų greičiau susitelkti į darbus ar mokslus ir kokių požymių neignoruoti, nes jie gali rodyti ir rimtesnius sutrikimus.

Vaistininkas Ignas Popa sako, kad kiekvieną dieną mūsų smegenys nepaliauja dirbti tiek priimdamos labai svarbius sprendimus, tiek ir tiesiog svajodamos ir planuodamos laisvalaikį. Skaityti toliau

Kas yra miegas ir kodėl žmonėms reikia miegoti? (0)

Miegas | pixabay.org nuotr.

Jei manote, kad miegas yra nereikalingas – pabandykite nemiegoti. „Gero miego klubas“.

Miegas yra gyvybiškai svarbus kaip oras, vanduo ar maistas. Išsimiegojęs žmogus jaučiasi geriau: turi daugiau energijos, būna laimingesnis, atidesnis ir gali atlikti dienos darbus.

Kas yra miegas?

Miego apibrėžimų galima rasti daug ir įvairių: nuo filosofinių iki moksliškai pagrįstų formuluočių: Skaityti toliau

A. Rusteika. Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai (23)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę ir tautą sunkiais momentais gynusius ir save už ją paaukojusius. Be tokių žmonių nei tautų, nei valstybių nebūna, nes jos tiesiog neišlieka.

Net ir žūdami kovoje prieš stipresnįjį jie dovanoja kitiems galimybę būti, nes nugalėtojams reikia ne lavonų, o paklusnumo ir žūstantieji už laisvę suteikia nugalėtiesiems galimybę išlikti ir ateities viltį. Ir visi didvyriai žūsta karuose, kurie visada ir iš visų pusių būna žiaurūs ir negailestingi. Skaityti toliau

Seimo nariai ragina Vilniaus merą atstatyti sudaužytą J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą (16)

Vandalizmo aktas - sudaužoma atminimo lenta J.Noreikai-Vėtrai | feisbuko nuotr.

Balandžio 8 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arūnas Gumuliauskas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, ragindami jį atstatyti 2019 m. balandžio 8 d. sudaužytą Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pagerbti skirtą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniuje.

„Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybė lentos atkurti neplanuoja, esame sunerimę, Skaityti toliau

J. Kozakaitė. Lietuviai nepalaužiami (5)

Įteikiama 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendija dr. Justinai Kozakaitei | lrs.lt nuotr.

2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojos dr. Justinos Kozakaitės kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Gerbiamieji Ekscelencijos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Nepriklausomybės Akto signatarai, visi susirinkusieji.

Dėkui už man suteiktą garbę tokią svarbią dieną stotis prie šios tribūnos ir kalbėti. Manau, tai nuostabus paradoksas, kai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjime tokia garbė teko tai, Skaityti toliau

Seime vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas (1)

Lietuvos istorijos žinovas | rengėjų nuotr.

Kovo 10 d., sekmadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas. Susirinkusius dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė Žaneta Vaškevičienė.

Konkurso organizatorių tikslas – prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, skatinti kiekvieną Lietuvos pilietį nuolat domėtis Lietuvos istorija, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe. Taip pat siekiama ugdyti visuomenės Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (II) (20)

1944 m. vasario 17 d. vokiečių pranešimas apie įvykusias derybas su Wilku | RVKA, f. 504, ap. 1, b. 14, l. 17 nuotr.

Pirma dalis ČIA.

1944 m. balandžio 14 d. gen. T. Komorovskis informavo vadovybę Londone:

[…] [1944] II. 10 ir 11 [vasario 10 ir 12 – aut. pastaba] Vilniuje 3 vokiečių karininkų pasiuntiniai apygardos komendantui mainais už ginklus ir šaudmenis siūlė bendradarbiauti kovojant su gaujomis [sovietų partizanais – aut. pastaba] ir netrukdyti ūkiams Skaityti toliau

Trisdešimt metų kultūrinės atminties sklaidai (0)

LK-2018-3virselis-LLKC-nuotr

Gruodžio 12 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) didžiojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilnius), „Liaudies kultūros“ kviečia į žurnalo 30-mečiui skirtą pokalbį „Šaltinis ar senvagė?“, kuriame dalyvaus habil. dr. profesorė Ingė Lukšaitė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, dailininkė keramikė Julija Ikamaitė ir redakcija.

1988 metais įsteigtas žurnalas „Liaudies kultūra“ jau 30 metų rašo apie Lietuvos praeitį ir dabartį, kultūros paveldą ir tuos, kas jį puoselėja. Išskirtinis žurnalo bruožas – nuolatinis dėmesys įvairių etninės, Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (I) (15)

Bėgimo „Vilkų takais“ reklama | A.Verkelio asmen. archyvo nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo masinių sporto renginių banga. Žmonės noriai dalyvauja įvairiuose bėgimuose, pėsčiųjų, slidininkų žygiuose. Dažnas renginys skiriamas svarbiems Lietuvos istorijos faktams paminėti ir ugdo žmonių pasaulėžiūrą bei teigiamai veikia nuotaiką. Vyksta bėgimai Sausio 13-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo, Medininkų žudynių datoms paminėti. Iš renginių gausos neišsiskyrė pernai vasario 26-ąją Vingio parke surengtas bėgimas „Vilkų takais“, skirtas Pamirštiesiems kariams atminti. Jį organizavo Lenkijos Respublikos ambasada ir Vilniaus lenkų patriotinis jaunimas drauge su partneriu – Lietuvos kariuomene. Skaityti toliau

Tautos atmintis – gyva (1)

Valstybes 100-mečiui atminimo lenta_lrv.lt

Lapkričio 9 d. ministras vyko Atminimo lentos, įamžinančios vietą, kurioje stovėjusiame pastate 1918 m. posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba ir pirmieji ministrų kabinetai, atidengimo iškilmės.  Būtent prieš 100 metų 1918 -aisiais valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ rašė: „Lietuvos Taryba maino butą ir persikelia į Šv. Jurgio prospektą, namo numeris 13“.

„Čia Vilniuje, šioje Gedimino prospekto vietoje stovėjusiame pastate, į kurį 1918 metų antrąjį pusmetį buvo nukreiptos visų lietuvių akys, Skaityti toliau

Seimas pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarės V. Jasukaitytės ir buvusio Seimo nario J. A. Antanaičio atminimą (0)

Rašytoja Vidmantė Jasukaitytė | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. Seimas pirmajame rudens sesijos posėdyje tylos minute pagerbė 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Nepriklausomybės Akto signatarės, Lietuvos poetės, prozininkės, dramaturgės, visuomenės veikėjos Vidmantės Jasukaitytės atminimą.

„Poetė rašytoja išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų, apysakų ir esė knygų. Už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Skaityti toliau

Naujas mokslų ir darbų sezonas: vaistininkės patarimai, kaip nepamesti galvos ir atminties (0)

Naujas mokslų ir darbų sezonas: vaistininkės patarimai, kaip nepamesti galvos ir atminties | Pixabay nuotr.

Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta.

Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina.

Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, Skaityti toliau

Vaistininkės patarimai, kaip nepamesti galvos ir atminties (0)

pixabay.org nuotr.

Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta. Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. Vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina. Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, greitai priimti sprendimus. Skaityti toliau

Kaip išsaugoti gyvybingumą visą gyvenimą? (0)

Renginio „Sportas visiems“ akimirka | rengėjų nuotr.

Visiems, o ypač vyresniems žmonėms, svarbus troškimas kuo ilgiau gyventi veikliai, dalyvaujant socialinėse veiklose ir darbo rinkoje. Šiuolaikinei visuomenei svarbu, kad didelę patirtį įgiję kvalifikuoti specialistai kuo ilgiau išliktų sveiki ir darbingi.

Vis geriau suprasdami tinkamos gyvensenos ir gyvenimo kokybės bei trukmės sąsajas, galime išlikti veiklūs, džiugūs, darbingi bei naudingi artimiesiems, visuomenei. Žinoma, tam reikia žinių ir pastangų. Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ įprasmina valstybės šimtmečio atkūrimą (3)

„Misija Sibiras‘18“ prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Liepos 18 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su „Misija Sibiras’18“ komanda, rytoj išvykstančia į Kazachstaną.

Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras’18“ dalyviams išduoti vizas, kai iki suplanuoto išvykimo į tremties vietas Sibirą, Krasnojarsko krašte, buvo likęs mažiau nei mėnuo, šiemetinės misijos ekspedicijų maršrutai pasuko į Vidurinę Aziją – į Kazachstaną.   

Pasak Prezidentės, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos Skaityti toliau

Kur ilsisi Vytautas Didysis? (9)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

Artėjant Valstybės dienai pakartotinai išleista kiek papildyta vieno iškiliausių ir šviesiausių Lietuvos žmonių architekto Napalio Kitkausko knyga „Vilniaus arkikatedros požemiai“. Tarytum dar vienas valstybės tūkstantmečio paliudijimas, kuriuo taip ir nesugebėta pasinaudoti net šimtmečio proga.

Juk vargu, ar visi Arkikatedros maldininkai žino, kad jos požemiai – kunigaikščių, tarp jų ir Vytauto Didžiojo amžinojo poilsio vieta. Praeities valdovų panteono sutvarkymo idėja, galima sakyti, taip ir lieka užmesta net garsiau nenuskambėjusi. Neprisiminta net išskirtiniais valstybės metais. Skaityti toliau

Valstybės istorinės atminties komisija: siūloma pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai (1)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Birželio 27 d. Seimo Valstybės istorinės atminties komisija svarstė asociacijos „Mūsų tautos atmintis“ raginimą atnaujinti Prezidento Antano Smetonos perlaidojimo klausimą bei pastatyti jam paminklą Vilniuje.

Komisijos nuomone, asociacijos argumentai dėl perlaidojimo nėra pakankamai pagrįsti, tad šiuo metu siūloma koncentruotis ties paminklo Prezidentui Antanui Smetonai pastatymu. Komisija ketina susitikti su Vasario 16-osios klubo atstovais ir aptarti šiuos abu visuomenei bei valstybei aktualius klausimus. Manoma, kad Prezidento Antano Smetonos artimųjų valia turi būti gerbiama ir kol tokia valia nebus aiškiai išreikšta bei juridiškai patvirtinta, perlaidojimo klausimas neturėtų būti keliamas. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Birželio sukilimui atminti (3)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

„Vienybė težydi“ – didelėmis baltomis raidėmis-kaladėlėmis šviečia užrašas Vilniuje prie Neries. Paskutiniai himno žodžiai, lyg malda-užkeikimas-priesakas… Ne šiaip sau, „vardan tos“. Sunkiausiai įvykdomas paliepimas, Kudirkos ir kitų to meto šviesuolių giliausias troškimas. Ko jau ko, o vienybės šioje tautoje šiandien nė su žiburiu neieškok. Veikiau priešingai – apkalbos, išmoningos patyčios, kandi kritika, pagieža, nepasitikėjimas, net neapykanta, gausiai liejama visai nepažįstamiems savo tautiečiams, nesivaržant reiškiama įnirtingai maigant klavišus, rečiau – iš padilbų gyvai. Skaityti toliau

Pablogėjo atmintis? Priežastis nebūtinai slypi amžiuje (0)

Pablogėjo atmintis? Priežastis nebūtinai slypi amžiuje | Pixabay nuotr.

Vieni turi puikią atmintį, o kiti nuolat ką nors užmiršta ir priežasčių tam gali būti įvairių. Sveikatos specialistu teigimu, mūsų atmintį veikia mityba, miego režimas, amžius, mažas fizinis aktyvumas, deguonies stoka, stresas. Taip pat neigiamos įtakos gali turėti vaistai, alkoholis ar įvairios nervų sistemos ligos. Nenuostabu, kad būtent gyvenimo būdas svarbus ir norint atmintį pagerinti.

„Suprastėjusi atmintis gali būti siejama ir su daugeliu rimtų problemų: traumomis, insultu, smegenų augliais ar intoksikacijomis. Taip pat dažnai atminties prastėjimą lemia tiesiog amžius. Senstant sutrinka procesai, Skaityti toliau

Lietuvos karaimai mini savo bendruomenės kultūros bendrijos įkūrimo 30-metį (1)

Trakai, karaimų g. 29 | trakai-visit.lt nuotr.

Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų gegužės 15 dieną, 11 val. po ilgos sovietmečio sąlygotos pertraukos Lietuvos karaimai susirinko į pirmą viešą bendruomenės susibūrimą Trakuose. Minint šią ryškią sukaktį, Trakuose, prie Karaimų gatvės 29-ojo namo, gegužės 15 d. bus atidengta atminimo lentelė.

Tai buvo nepaprastai reikšmingas įvykis, ir jo svarba per praėjusius dešimtmečius tik dar labiau išryškėjo. Susirinkime dalyvavo ir svečiai – rašytojai Sigitas Geda, Vidmantė Jasukaitytė, Vytautas Rubavičius ir tuometis Lietuvos kultūros fondo pirmininkas prof.Česlovas Kudaba, kurio paskatinimas bei parama ir nulėmė šį ypatingą įvykį. Skaityti toliau

Seime pristatoma tekstilininkės M. Sinkevičienės gobelenų paroda – „Atmintis“ (0)

Marijona Sinkevičienė. ILGESYS, 1995, keturių dalių gobelenas, linas, vilna, 75x120 | Lietuvos Dailininkų Sąjungos nuotr.

Nuo sausio 3 d., Seimo III rūmų parodų galerijoje, Seimo nario Arūno Gelūno pastangomis, pristatoma tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės kūrybinių darbų paroda – „Atmintis“, skirta Lietuvos valstybingumo 100-mečiui.

Parodoje pristatomuose gobelenuose, autorė, įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos – „Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus, improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia pokalbiui apie istorinę atmintį ir jos kaitą. Skaityti toliau

JAV pagerbs Adolfą Ramanauską-Vanagą (5)

Šv. Andriejaus bažnyčia Niu Britene | genocid.lt nuotr.

Puiki žinia pasiekė iš JAV – kitąmet minint partizano Adolfo Ramanausko – Vanago šimtąsias gimimo metines čia bus jam pastatytas paminklas.

Paminklas stovės Konektikuto valstijoje, Niu Britene (New Britain), kur 1918 m. kovo 6 dieną gimė ir Šv. Andriejaus bažnyčioje buvo pakrikštytas vienas iš partizaninio pasipriešinimo vadų.

Niu Briteno valdžia pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangoms įamžinti Adolfo Ramanausko – Vanago atminimą jo gimimo vietoje. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas (5)

Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.

Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau

Birželio 14-oji – Lietuvos žaizda, kuriai nelemta užgyti (2)

Gedulo ir vilties diena 2017_lrp.lt

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Skaityti toliau

Tremtinės Jozefos B. laiškai scenoje (0)

Paroda Jozefos laiskai

Gegužės 22 d. 19 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76) rengiamas ypatingas vakaras, kuriame bus skaitomi vienos iš tūkstančių 1940 m. ištremtųjų, vilnietės J￳zefos Bujdo laiškai.

Lietuvos gyventojų tremtis po 1940 metų paliko skaudžių pėdsakų daugelyje šeimų, šiandien gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Išreikšti ir įveikti traumines patirtis, atgaivinti istorinę atmintį padeda menas. 

Šis renginys uždarys iki gegužės 21 d. Genocido aukų muziejuje eksponuojamą parodą „Jozefos laiškai“. Skaityti toliau

Pro memoriam Jurui Požėlai (video) (0)

juras-pozela-

Skiriama Juro Požėlos (1982 04 12 – 2016 10 16) 35–osioms gimimo metinėms

Šiandieną pakelkime taures už ramybę,
Uždekime atminties žvakelę ir pabūkime daruge,
Prisiminkime tuos, kurių  jau mūsų gyvųjų tarpe nėra…
Liko, nebaigti rašyti rankraščiai, neperskaityti ir neatsakyti laiškai,
Liko neišsakytos mintys ir nebaigti darbai,
Liko tik atminimas šviesus ir nusidriekę į amžinybę takai…
Skaityti toliau

L. Milčius. Nelik be atminties (7)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Rašau atsiliepdamas į Laisvūno Šopausko straipsnį apie kai kurių dabartinių intelektualų totalitariškumą. Dėkingas gerb. L. Šopauskui už drąsų ir reikalingą vertinimą.

Tik nepalik, žmogau, be atminties.
Be atminties kitiems mes būsim niekas.
Be nuostabiausios žemėje vilties —
Savoj tautoj gyvent ir eit į priekį. Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau