Žymos archyvas: Arūnas Sniečkus

Bus pristatytas filmas apie Sąjūdžio priešaušrio ekologinį judėjimą „Atgaja“ (video) (0)

Marvelės nuotekų valykla | A. Čiukšio nuotr.

Vasario 18 d., 18 val., Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, I a. salė), kviečia į penktą „Kauno atminties ekranai“ filmą „Žalieji muškietininkai“ (rež. Jonas Ohmanas, 2015) apie ekologinį Sąjūdžio priešaušrio judėjimą „Atgaja“ ir jos vadovą Saulių Gricių-Šerną. Svečiuose – Jonas Ohmanas ir atgajiečiai. Vakarą veda kino istorikas ir kritikas Gediminas Jankauskas.

„Būkim realistai, reikalaukim neįmanomo.“ (Saulius Gricius). Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Plinta peticija prieš Antano ir Jono Juškų muziejaus kūrėjų iškeldinimą iš muziejaus (3)

Arūnas ir Vida Sniečkai | asmeninė nuotr.

Šią savaitę Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė paskelbė peticiją „Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą“, kviesdama visus, kam rūpi muziejaus ir jo kūrėjų likimas ją pasirašyti. Peticiją pasirašančių skaičius sparčiai auga, daugelis savo komentaruose pabrėžia ypatingą šio muziejaus vertę ir gyvybingumą dėka jam pasišventusios ir čia nuolat gyvenančios muziejininkų šeimos.

Žmones žeidžia labai biurokratiškas ir su morale gerokai prasilenkiantis Skaityti toliau

R. Šarknickas. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu (6)

arunas-snieckus-vasilaiuskaites-nuotr-2012-02-24

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra per 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 tūkst. senųjų lietuviškų žodžių žodyną, Skaityti toliau

Parodos atidarymas „Brolių Juškų įkvėpti – V. ir A. Sniečkai“ (0)

Vida ir Arūnas Skiečkai
Kviečiame į parodos „Brolių Juškų įkvėpti – Vida ir Arūnas Sniečkai“ atidarymą Čiurlionio namuose lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Kam teko pabuvoti Vilkijoje A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje ir paklausyti Arūno bei Vidos Sniečkų pasakojimų apie brolius Juškus, tas ilgam atsimins ir nešios širdyje istorijas apie lietuvybės ir tautiškumo išsaugojimą lietuviškos spaudos draudimo metais. Brolių Juškų veikla ir palikimas inspiravo muziejaus darbuotojus kūrybai.
Parodos ekspozicijoje pateikiami tautodailės darbai – Arūno Sniečkaus medžio skulptūros ir Vidos Sniečkuvienės šiaudiniai sodai, brolių Juškų dainynai „Svodbinės dainos“ ir „Lietuviškos dainos“, paskolinti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos, dokumentinė medžiaga iš Vilkijos muziejaus fondų.

Atidarymo metu V. ir A. Sniečkai pristatys savo kūrybą ir veiklą. Muzikinių intarpų metu dainuos ir gros Daiva ir Evaldas Vyčinai. Bus rodomas filmas apie sodų kūrimą.
Paroda Čiurlionio namuose veiks iki lapkričio 29 d.

E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė? (37)

Eleonora Urbelytė | Asmeninė nuotr.

Šį sakinį galima būtų parašyti ir kitaip: „Gimtoji kalba – vertybė!“, „Gimtoji kalba – vertybė?“,  „Gimtoji kalba – vertybė…“. Vienus galima būtų prajuokinti, kitus – nugramzdinti į dar gilesnį pesimizmą, trečius – priversti susimąstyti, ar kalba apskritai gali būti vertybė.

Visi gimstame nemokėdami kalbėti. Kalbos išmokstame iš savo mamos (žinoma, jeigu ją turime), iš savo namų aplinkos (žinoma, jei turime ir namus). Po to kiemas, draugai, TV, „facebook‘as“, sms žinutės, mokykla ir, deja, retai (nes neturime daug laiko) geros knygos! Skaityti toliau

Tarp „Titaniko“ radinių ir neįkainojamas lietuviškas leidinys? (7)

Juozas Montvila

Aiškėja bibliografine retenybe laikomos lietuvių tautosakininko Antano Juškos knygos likimas. Muziejininkai mano, kad prieš šimtą metų kartu su „Titaniku“ į Atlanto gelmes nugrimzdusi knyga yra tarp kitų iš laivo iškeltų daiktų, praneša LTV naujienų tarnyba.

Neįtikėtina istorija prasidėjo 1879 metais, Kazanės universiteto tarybai nutarus išleisti lietuvių tautosakininko Antano Juškos „Žodyną“. „Žodyno“ leidimas buvo atidėtas, ir labai mažu tiražu, tik mokslo reikmėms, be teisės platinti Lietuvoje buvo išleistas  A.Juškos surinktų dainų dainynas.

A. Juška, gulėdamas mirties patale Kazanėje, paprašė brolio parvežti knygą į Lietuvą jo Skaityti toliau