Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai pagal patvirtintą skrydžių su Karinėmis oro pajėgomis planą sraigtasparniu apžiūrėjo teritorijas ir nustatė pažeidimų Molėtų ir Utenos rajonuose.
Šio skrydžio metu pagrindinis dėmesys skirtas neteisėtam atliekų šalinimui, gyvosios gamtos apsaugos srities pažeidimams ir neteisėtiems darbams vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir priekrantėse nustatyti. Skaityti toliau
Spalio 4–11 d. į Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą dažniausiai kreiptasi dėl atliekų. Apie netinkamą jų tvarkymą pranešta 29 kartus, apie deginimą gauta 30 pranešimų.
Iš viso spalio 4–11 d. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie galimus pažeidimus gavo 360 pranešimų.
Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta Skaityti toliau
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS), nesulaukdama jokio Aplinkos ministerijos dėmesio svarbiausioms šalies aplinkosaugos problemoms, dėl jų sprendimo raštu tiesiogiai kreipėsi į Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį. Aplinkosaugininkai prašo Ministro Pirmininko didinti kitų metų biudžete numatytą sistemos finansavimą, kadangi kitaip čia nebus įmanoma įgyvendinti būtinų pokyčių. Skaityti toliau
Įpusėjus rudeniui, Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip reikėtų deginti nukritusius lapus nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų.
Pagal nustatytas taisykles, nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas.
Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba per parą vidutiniškai gauna apie 60 pranešimų. Įprastai pareigūnai ne darbo metu nuvažiuoja daugiau nei 2,5 tūkst. kilometrų.
Žmonės aktyviai praneša apie aplinkos apsaugos pažeidimus, neteisėtą žvejybą, brakonieriavimo atvejus, sužeistus gyvūnus kelyje, netinkamai tvarkomas atliekas ir kitą aplinkai daromą žalą. Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d., gavus pranešimą apie Neries taršos atvejį Goštauto g., „Vilniaus vandenų“ brigada buvo skubiai išsiųsta į įvykio vietą, kad išsiaiškintų taršos šaltinį.
Pirminiais duomenimis buvo nustatyta, kad taršos šaltinis – ne iki galo išvalytos nuotekos, kurios į upę galimai pateko iš netoli taršos vietos esančios bendrovės „Vilniaus vandenys“ siurblinės. Siurblinėje bendrovės rangovas vykdė planinius nuotekų rezervuaro valymo darbus. Vykdant šiuos darbus, dalis ne iki galo išvalytų nuotekų iš siurblinės galimai pateko į upę. Skaityti toliau
Rugpjūčio 31 d. Aplinkos apsaugos departamentas apie 17 val. gavo pranešimą, kad Alytuje, ties Kranto g., upėje pastebėti išsilieję galimai naftos produktų teršalai. Šiandien teršalai dar pastebimi, bet lokalizuoti boninėmis užtvaromis.
Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad iš paviršinių nuotekų išleistuvo į Nemuną teka teršalai. Išleistuvas priklauso „Dzūkijos vandenims“. Skaityti toliau
Po plataus atgarsio susilaukusių itin kenksmingų gamtai įvykių Lietuvoje, tokių, kaip padangų gaisras Alytuje ar „Grigeo“ nuotekų skandalas, atsakingos šalies įstaigos atliko patikrą ir sugriežtino šią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurie jų įsigalios jau greičiau nei po pusmečio – nuo 2021 m. sausio 1 d., tad kam turėtų ruoštis atsakingai ir skaidriai veikiantis šalies verslas?
Pagrindinius pokyčius, įvestus su vadinamuoju „Klaipėdos paketu“, komentuoja Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė. Skaityti toliau
Kovai su gamtos teršėjais „Vilniaus vandenys“ pasitelkia visuomenę. Bendrovės iniciatyva atidaromas naujas pranešimų kanalas Facebook platformoje, raginantis pilietiškus, gamta besirūpinančius gyventojus ar jų bendruomenes pranešti apie aptiktą vandens taršą. Tikimasi, kad prie šios iniciatyvos prisijungs ir į taršos atvejus reaguos ne tik bendrovės „Vilniaus vandenys“ specialistai, bet ir už gamtos taršos užkardymą atsakingi aplinkosaugininkai, kitų tvarką Vilniaus mieste prižiūrinčių įmonių atstovai. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje buvo gautas pranešimas dėl svetainėje Skelbiu.lt galimai neteisėtai parduodamų sausumos vėžlių (Testudinidae spp.). Paskambinus nurodytu telefonu išsiaiškinta, kad pardavėja už vieną vėžlį nori gauti 90 eurų.
Taip pat nustatyta, kad du gyvus sausumos vėžlius moteris pardavinėjo be Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Leidimo prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų ir negalėjo pateikti teisėtą gyvūnų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Skaityti toliau
Per pirmąjį š. m. pusmetį Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šalies miškuose surinko rekordinį išmestų padangų skaičių – 173 tonas. Jis viršija ir per visus 2019 metus (157 tonos), ir per 2018-uosius (99,7 t) surinktą šių atliekų „derlių“.
Daugiausia padangų surinkta VMU Šalčininkų regioniniame padalinyje – beveik 42 tonos. Dubravos regioninis padalinys, bendradarbiaudamas su Jonavos rajono savivaldybe, vien šį mėnesį Šveicarijos seniūnijoje surinko ir išvežė utilizuoti apie tūkstantį padangų, t. y. 10 tonų. Čia miškininkai įrengė nuotolinę mobilią aplinkos stebėjimo sistemą, kuri padės užkirsti kelią šiukšlinimui ir išaiškinti pažeidėjus. Skaityti toliau
Seimo narė Aistė Gedvilienė ketvirtadienį teikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti daugiau teisių, kurios užtikrintų galimybes veiksmingai dirbti.
Iki 2017 m. neetatiniai aplinkosaugininkai galėjo tikrinti dokumentus, aiškintis pažeidėjų asmenybes ir juos pristatyti policijai, paimti iš pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, pažeidimo padarymo įrankius ir kitus daiktus bei turėjo kitas teises. Tačiau šiuo metu jie gali tik nustatyti asmenis, kurie vykdo nelegalią veiklą – tą patį, ką ir visi piliečiai. Skaityti toliau
Gegužės 12 d. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika apsisprendė ir pasirašė naują įsakymą dėl Mežioklės taisyklių, dokumente nebeliko galimybės nuo 2022 metų medžioklėje naudoti lankus.
Kaip teigia ministerijos atstovai, įstatymas turėtų įsigalioti nuo gegužės 13 d. O jau šią savaitę planuojama Medžioklės taryboje aptarti ir kitus abejonių kėlusius punktus. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija, kaip ir kasmet, kreipiasi į daugiabučių statybos ir atnaujinimo darbus vykdančias organizacijas ir prašo prisidėti išsaugant čiurlius.
Čiurliai, į kregždes panašūs paukščiai, peri uolų plyšiuose, kuriuos Lietuvoje jiems dažniausiai atstoja daugiabučių namų ertmės virš paskutiniojo aukšto langų. Tačiau atnaujinant namus tos ertmės uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Deja, dėl to sunaikinama daug čiurlių lizdaviečių. Skaityti toliau
Šiandien yra paskutinė diena, kai draudžiama žvejoti lydekas. Jas jau bus galima gaudyti nuo balandžio 21-osios, ir žvejoti masalui naudojant žuvelę.
Aplinkosaugininkai primena, kad pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FEC90E6937D4/asr) galima naudoti ne daugiau kaip 4 žvejybos įrankius ir iš jų ne daugiau kaip du (Kuršių mariose – tris), jeigu žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Leidžiama sugauti tris ne mažesnes kaip 50 cm lydekas. Skaityti toliau
Nenušienauta žolė pievų nepatręšia, o net vienkartinis išdeginimas dirvos derlingumą sumažina 5–8 procentais. Todėl aplinkosaugininkai primena žolės deginimui numatytus reikalavimus ir už pažeidimus gresiančias baudas.
Seniai įrodyta, kad žolės deginimas atneša didelių nuostolių: pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus. Skaityti toliau
Lyg iš gausybės rago pasipylus pranešimams apie gamtos teršimą (tarsi anksčiau to nebuvo), apie aptinkamus vis naujus ir naujus vamzdžius, visuomenė susirūpino: už ką mokėjome atlyginimus aplinkosaugininkams. Kodėl jie buvo užsimerkę, ar buvo priversti užsimerkti? Kodėl imta nusigręžti nuo gamtos? Seimas įstatymus pakeitė taip, jog išsilakstė neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir dabar vėl juos tenka vilioti atgal.
Buvo ir neliko
Kažkada buvusi gana gausi neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių kariuomenė pakriko.
Ar žinojote, jog Lietuvoje turime ne tik Madagaskarą, Šveicariją, bet ir Sacharą? Tiesa, po pirmaisiais dviem žymiais pavadinimais slepiasi gyvenvietės, o didžiausios pasaulio tropinės dykumos vardu mūsų šalyje pakrikštyta… pelkė! Deja, šį tą bendro šios Sacharos visgi turi – jos abi susiduria su pernelyg didele sausra.
„Pelkės turi būti šlapios: dėl klimato, dėl žmonių, dėl ateities!“ – tai žymaus Vokietijos mokslininko ir pelkinių ekosistemų atkūrimo Europoje iniciatoriaus, Greifsvaldo universiteto profesoriaus Hanso Jutseno (Hanso Joosteno) žodžiai. Siekdamas išsaugoti biologinę įvairovę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, Lietuvos gamtos fondas atkuria Skaityti toliau
Vasario 9 d., gavus pranešimą apie Klaipėdos rajone iš krovininės mašinos į gamtinę aplinką pilamas atliekas, budintys aplinkos apsaugos pareigūnai reagavo nedelsiant.
Atvykus į pranešime nurodytą vietą, pastebėti asmenys, į aplinką verčiantys didelį kiekį naudotų padangų. Kaip paaiškėjo, vienas iš atliekomis siekusių atsikratyti asmenų, yra žemės sklypo, kuriame buvo rastos išmestos padangos, nuomininkas. Pirminiais duomenimis, sklype šiuo metu laikoma apie 79 kubinių metrų naudotų padangų. Skaityti toliau
Sausio 17 d., Aplinkos ministro įsakymu nutraukiamas 2019-2020 m. vilkų medžioklės laikotarpis, išnaudojus jų sumedžiojimo kiekį, šiuos žvėris draudžiama medžioti.
Vilkų medžiojimo metas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles prasideda spalio 15 d. ir trunka iki balandžio 1 d., tačiau jis užbaigiamas anksčiau tuo atveju, kai išnaudojamas sumedžiojimo limitas. Šį sezoną buvo leista sumedžioti 120 vilkų.
Tarptautiniai teisės aktai įpareigoja Lietuvą užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną jos terminą, bet ir sumedžiojimo kiekį. Skaityti toliau
Už pilietiškumą giriami klaipėdiečiai sako, kad tokiais nebuvo vadinami, kada beveik dešimtmetį be jokio atsako varstė miesto ir centrinės valdžios duris. Jiems nerimą kelia politikų dviveidiškumas, juos įtaria dangstant įmones, kurios gali būti kaltos dėl prastėjančios gyventojų sveikatos ir aplinkos taršos.
Pasak jų, tik pasikeitus aplinkos ministrui ir aplinkosaugininkams aktyviai bendradarbiaujant su teisėsauga, teršėjai išaiškinti – viena iš Klaipėdos miesto didžiausių įmonių „Grigeo Klaipėda“. Skaityti toliau
Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus miškų įsigijimo ribojimo pataisą, Lietuvos miškų ateitis pakimba ant plauko. Šį ketvirtadienį, neeilinėje Seimo sesijoje, Seimas vėl svarstys dėl Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalėtų turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės.
Aplinkosaugininkai ir miškininkai nepritaria Prezidento veto, ir toliau ragina Seimą priimti sprendimą įvesti 1500 ha miško apribojimą vienam savininkui, kitaip, jų Skaityti toliau
Į redakciją kreipėsi skaitytojas, pasipiktinęs, kaip išgenėti Ukmergės mieste, Antakalnio gatvėje augantys medžiai. Pasak ukmergiškio, kai kuriems medžiams šiek tiek patrumpinamos šakos. Tačiau keli medžiai, augantys ties Antakalnio gatvės 46 ir 48 namais, visiškai sužaloti – likę tik kamienai.
„Ar galima taip genėti? Kas turėtų kontroliuoti, kaip atliekami tokie darbai? Tikriausiai medžius genėti gali ne visi, tam reikalingas kažkoks išmanymas? Ar numatyta už tokią „saviveiklą“ ar nemokšiškumą atsakomybė? Juk gamtai padaryta žala…“ – samprotavo ukmergiškis. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai akcijos „Lydeka 2019“ metu beveik tris mėnesius nuo brakonierių saugojo neršiančių lydekų ramybę. Jie nuo vasario 1d. iki balandžio 20 d. surengė arti 600 reidų ir patikrino daugiau kaip 7 tūkst. žvejų mėgėjų.
Tokia akcija organizuojama kiekvieną pavasarį lydekų nerštui apsaugoti ir šalies vandens telkiniuose gausinti plėšriųjų žuvų išteklius. Skaityti toliau
Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.
Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas. Skaityti toliau
Aplinkosaugininkai primena susiruošusiems po žiemos susitvarkyti sodą ar daržą, kad jie degtukus turėtų pamiršti namie. Soduose susidarančias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nes jas deginant į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis. Skaityti toliau
Kiekvieną pavasarį išdega šimtai hektarų pievų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar neatsargiai deginant augalines atliekas. Dėl to kasmet padaroma ne tik didelė žala gamtai bei aplinkai, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų.
Deja, bet iki šiol kai kuriems žemės savininkams įprasta deginti pievas, tačiau taip elgiantis labai pakenkiama aplinkai, kyla gaisrų pavojus. Vis dar manoma, sudeginus pernykštę žolę, bus patręšta dirva. Tačiau žolės deginimas – sunaikina paviršinį Skaityti toliau
Praėjusią savaitę nustačius, kad Kaune rekonstruojant Laisvės alėją padaryta žalos želdiniams, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai situaciją šioje alėjoje stebės iki rekonstrukcijos pabaigos.
Aplinkosaugininkai į Laisvės alėją nuvyko iš karto, kai telefonu ir elektroniniu paštu buvo gauti pranešimai apie galimai žalojamą liepą atliekant rekonstrukcijos darbus. Apžiūros metu jie nustatė, kad pažeistos medžio gyvybinės funkcijos. Skaityti toliau
Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.
Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Skaityti toliau
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių miškininkams vėl teko paplušėti, kad išvaduotų mišką nuo jo pakraščiuose suverstų daugybės senų padangų. Kasmet vien šiuose padaliniuose surenkama ir atliekų tvarkytojams perduodama apie 10-15 tonų tokių padangų.
Jų miškuose padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką. Vis dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato miškuose, atokiuose gamtos kampeliuose. Ir jiems visai nerūpi, kad tos padangos dūla, teršia aplinką ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Skaityti toliau
