Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.
Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas. Skaityti toliau
Aplinkosaugininkai primena susiruošusiems po žiemos susitvarkyti sodą ar daržą, kad jie degtukus turėtų pamiršti namie. Soduose susidarančias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nes jas deginant į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis. Skaityti toliau
Kiekvieną pavasarį išdega šimtai hektarų pievų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar neatsargiai deginant augalines atliekas. Dėl to kasmet padaroma ne tik didelė žala gamtai bei aplinkai, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų.
Deja, bet iki šiol kai kuriems žemės savininkams įprasta deginti pievas, tačiau taip elgiantis labai pakenkiama aplinkai, kyla gaisrų pavojus. Vis dar manoma, sudeginus pernykštę žolę, bus patręšta dirva. Tačiau žolės deginimas – sunaikina paviršinį Skaityti toliau
Praėjusią savaitę nustačius, kad Kaune rekonstruojant Laisvės alėją padaryta žalos želdiniams, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai situaciją šioje alėjoje stebės iki rekonstrukcijos pabaigos.
Aplinkosaugininkai į Laisvės alėją nuvyko iš karto, kai telefonu ir elektroniniu paštu buvo gauti pranešimai apie galimai žalojamą liepą atliekant rekonstrukcijos darbus. Apžiūros metu jie nustatė, kad pažeistos medžio gyvybinės funkcijos. Skaityti toliau
Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.
Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Skaityti toliau
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių miškininkams vėl teko paplušėti, kad išvaduotų mišką nuo jo pakraščiuose suverstų daugybės senų padangų. Kasmet vien šiuose padaliniuose surenkama ir atliekų tvarkytojams perduodama apie 10-15 tonų tokių padangų.
Jų miškuose padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką. Vis dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato miškuose, atokiuose gamtos kampeliuose. Ir jiems visai nerūpi, kad tos padangos dūla, teršia aplinką ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Skaityti toliau
Aplinkosaugininkai primena, kad nuo spalio iki gegužės draudžiama lankytis svarbiose šikšnosparnių žiemavietese ir kviečia žmones būti supratingus. Iš Lietuvoje gyvenančių 16 šių gyvūnų rūšių 6 yra saugomos.
Paprasčiausias žmogaus smalsumas šikšnosparniams gali būti pražūtingas. Mat jie žiemojimui pasirenka nuošalią kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų įmygį ir savo kūno temperatūrą sumažina iki 5–10℃. Nesimaitindami ir taupiai naudodami sukauptas energijos atsargas, šikšnosparniai taip gali prakyboti 5–7 mėnesius. Skaityti toliau
Pastaruoju metu aplinkosaugininkai vis dažniau fiksuoja nugaišusių žuvų atvejų. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos duomenimis, liepos 28 – rugpjūčio 1 dienomis pastebėtas žuvų kritimas Ventos, Minijos, Veiviržo, Jūros upėse. Šiose upėse minėtu laikotarpiu buvo nustatyta deguonies koncentracija mažesnė arba lygi 2 mg/l. Tokia maža deguonies koncentracija kelia grėsmę žuvų išlikimui.
Deguonies mažėjimą lemia tai, kad esant aukštai temperatūrai greičiau auga ir greičiau nyksta aukštesnieji ir žemesnieji vandens augalai. Skaityti toliau
Tikriausiai jau nieko nebestebina tai, jog išmaniajame telefone programėlę galima rasti bet kam – nuo autobuso bilieto įsigijimo iki žaidimų su įstabiausiais grafiniais elementais. Tačiau ar žinojote, jog savo išmaniojo telefono pagalba galite prisijungti prie tikrų tikriausių mokslinių tyrimų, ar juos vykdyti patys?
Į tarptautinį piliečių mokslo projektą „Globe at Night“, siekiantį suprasti šviesos užterštumo lygį ir pokyčius visame pasaulyje, gali įsitraukti kiekvienas. Tereikia atsisiųsti „Loss of Night“ programėlę savo telefone. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos pareigūnai pradėjo aktyvią aplinkos oro taršos prevenciją ir neteisėto atliekų deginimo kontrolę. Tai tradicinė akcija „Kaminukas“, kuri vyks didžiojoje šalies dalyje iki pat žiemos pabaigos.
Pagrindinė priemonė – patikrinimai pramonės bei gyvenamuosiuose rajonuose, kurių metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir kuro katilai, koks kuras deginamas. Didesnę taršą skleidžiantys šaltiniai bus nustatomi vizualiai, o tuomet imamasi visų priemonių išaiškinti galimus pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus. Skaityti toliau
Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atvėsus orams, ežeruose pradėjo formuotis ledo danga. Patys mažiausi ir sekliausi ežerėliai pietrytinėje šalies dalyje jau užsitraukė ledu, tačiau šiandien jis tėra 2–3 cm storio. Nors ir laukiama, kad artimiausiomis naktimis atšals iki 10 laipsnių, savaitgalį dar niekur nebus saugaus ledo.
Aplinkosaugininkai perspėja, kad vaikščioti šviežiu ledu, tuo labiau – žvejoti nuo jo yra pavojinga. Saugiu laikomas ne plonesnis kaip 7 cm storio ledas, dar geriau, kai jis yra 10 cm storio. Skaityti toliau
Gruodžio 31-oji yra sekmadienis, todėl tądien bus taikoma Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nustatyta išlyga, kad žvejybos draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jeigu ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Todėl paskutiniąją šių metų dieną jau bus galima žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 priede nurodytose upių atkarpose.
Žvejai gruodžio 31-ąją jau galės pasiimti sugautus marguosius upėtakius (išskyrus Merkio upę aukščiau Ožkelaičių tilto, kur limituota šių žuvų žvejyba, Skaityti toliau
Lapkričio 24-ąją, žmonės visame pasaulyje kviečiami nieko nepirkti ir taip pažymėti Nieko nepirkimo dieną. Prie šios iniciatyvos skatina jungtis ir Aplinkos ministerija. Ji atkreipia gyventojų dėmesį, kad įsibėgėjantis kalėdinis dovanų pirkimo vajus atsisuka prieš juos pačius.
„Nieko nepirkimo diena skatina stabtelėti ir pagalvoti, ar iš tiesų žmogui reikia tiek daug daiktų, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Dažnas neatsilaiko prieš prekybininkų viliones – išpardavimus. O artėjant šventiniam laikui, prasidės visuotinė pirkimo karštinė. Tačiau po švenčių liks krūvos atliekų, dovanotų nereikalingų menkniekių, kurie lentynose rinks dulkes ir galiausiai atsidurs šiukšliadėžėse.“ Skaityti toliau
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui pranešta, kad Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos būstinėje, dėl techninio gedimo išsiliejo aviacinis kuras. Aplinkosaugininkai nustatė, kad užteršta 100 kvadratinių metrų teritorija. Kariškiai įpareigoti viską sutvarkyti ir užterštą gruntą priduoti atliekų tvarkytojams.
Praėjusios savaitės pabaigoje, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (ŠRAAD) gavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pranešimą, kad įvykus įrangos gedimui, kuro bazėje per alsuoklį į aplinką išsiliejo aviacinis kuras. Skaityti toliau
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai kelias dienas intensyviai aiškinasi galimas žuvų kritimo priežastis Plungės rajone, Minijos upėje. Keli šimtai kritusių žuvų pastebėti sekmadienio rytą. Aplinkosaugininkai aiškindamiesi priežastis apžiūrėjo upės pakrantes, paėmė vandens mėginius, bei atidavė tirti kritusias žuvis Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
ŠRAAD Plungės rajono agentūrai apie kritusias žuvis Minijos upės atkarpoje pranešta sekmadienio rytą. Skaityti toliau
Artėjant Rasos šventei, aplinkosaugininkai primena, kad kuriant šventinius laužus gamtoje su ugnimi reikia elgtis itin atsargiai.
Kokią baisią nelaimę gali sukelti įsiplieskusi ugnis, parodė didžiulis miško gaisras, kilęs praėjusį šeštadienį vidurio Portugalijoje. Jis ne tik nusiaubė gamtą, bet ir nusinešė dešimtis žmonių gyvybių. Tai dar vienas perspėjimas visiems, koks miškas yra jautrus net menkiausiai žiežirbai. Skaityti toliau
Prienų aplinkosaugininkai nustatė neeilinį gamtos niokojimo atvejį – sunaikintas jūrinio erelio lizdas. Įtariama, kad jis išverstas tyčia, nes, kol privačiame miške lizdus suka reti paukščiai, miško savininkai negali gauti leidimo kirsti mišką.
Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorinio poskyrio specialistai tiria šį įvykį Prienų rajone, Šilavoto miške. Tai jau ne pirmas toks atvejis šioje teritorijoje. Manoma, kad taip lizdų ir lizdaviečių naikintojai siekia įrodyti, kad paukščiai čia negyvena, todėl lizdų apsaugos reikalavimai esą negalioja ir atsakingos institucijos gali išduoti leidimus kirsti mišką. Skaityti toliau
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai netinkamo skundo nagrinėjimo po Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų inicijuoto patikrinimo atliekų tvarkymo įmonėje.
Pradėjus patikrinimą, ši įmonė ėmė skųsti teisėtus aplinkosaugininkų veiksmus Aplinkos ministerijai. Įmonės patikrinimą pavesta atlikti kitam regioniniam aplinkos apsaugos departamentui. Ministerijai įsikišus į šį procesą, įmonė atsisako pateikti dokumentus, o patikrinimas sustabdytas. Skaityti toliau
Kovo 31 d. aplinkosaugos organizacija Baltijos aplinkos forumas į Šilutės žemės ūkio mokyklą sukvietė vietos bendruomenių, žiniasklaidos bei valstybinių institucijų atstovus norėdama pristatyti projekto „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ rezultatus. Dalydami projekto metu sukurtus leidinius aplinkosaugininkai susirinkuosiuosius ragino pasidomėti, kokie sparnuotieji kaimynai gyvena jų pašonėje ir kokią įtaką jiems turi vietinių žmonių veikla. Skaityti toliau
Šiandien, kovo 28 d., po aplinkosaugininkų kreipimosi Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė ekstremalų įvykį dėl didelės taršos Vanaginės kaime į aplinką patekus pavojingoms atliekoms. Įvykio teritoriją saugo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD pareigūnai. Jie čia dirba jau nuo penktadienio.
Kaip sakė Vilniaus RAAD direktorius Marius Švaikauskas, Vanaginės kaime, kuris yra visai šalia sostinės, susidariusi sudėtinga aplinkosauginė situacija yra susijusi su UAB „Biovaliuta“. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.
Šis atvejis, pasak gamtininkų, nėra joks įrodymas, kad ir baltieji gandrai platina paukščių gripą, Skaityti toliau
Po Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto plaukimo Nemunu, susidūrusios su elektros laidais, žuvo dešimtys gulbių.
VšĮ „Vandens turistai“ Kaune organizavo šventinį plaukimą baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą susibūrė apie 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių. Kaip pranešė Lietuvos ornitologų draugija (LOD), vos pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Pabaidytų gulbių būriai skrido virš upės vagos, kurią keliose vietose ties Žemaisiais Šančiais kerta aukštos įtampos elektros linijų laidai. Skaityti toliau
Pastaruoju metu Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) gauna nemažai gyventojų pranešimų apie aplinkos taršą srutomis ir skystu mėšlu. Apie tai praėjusį mėnesį sulaukta net 19 skambučių. 2016-ųjų sausį tokių skambučių buvo perpus mažiau. Nors vasaris dar tik prasidėjo, o jau gauti 5 pranešimai apie taršą srutomis. Beveik visi gauti pranešimai pasitvirtino.
Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. draudžiama skleisti laukuose mėšlą ir srutas, Skaityti toliau
Kuo žemiau nukrenta termometro stulpelis, tuo sparčiau įsibėgėja šildymo pradžia. Aplinkosaugininkai, kaip ir kasmet, sausio pradžioje pradeda akciją „Kaminukas“. Jos metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Pasirinktinai bus tikrinamos ir transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai, ar juose nedeginamos atliekos. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) šiemet akciją vykdys nuo sausio 6 d. iki vasario 15 d. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos departamentų vadovybės prabangios šėlionės, engiami profesinių sąjungų nariai aplinkosaugininkų atstovų jau nebestebina. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovas Vaidas Laukys viliasi, kad naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pajėgs sutramdyti savivaliaujančius vadovus. Skaityti toliau
Aplinkosaugininkai atidžiai stebi Neries būklę po praėjusį penktadienį įvykusios avarijos AB „Vilniaus vandenys“ magistralinėje trasoje, kai į aplinką pateko, pirminiais duomenimis, mažiausiai 20 000 kubinių metrų nuotekų.
Iškart po avarijos sušauktame Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje š. m. gruodžio 23 d. dalyvavę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) pareigūnai siūlė taikyti ir kombinuotus avarijos padarinių likvidavimo būdus, kad teršalai nebūtų leidžiami į Nerį, Skaityti toliau
Išmesdami į šiukšlių dėžę senus ar nebereikalingus antibiotikus, žmonės net nenumano, kad tampa ne tik aplinkos teršėjais, bet ir prisideda prie šiems vaistams atsparių bakterijų platinimo. Pastaruoju metu visame pasaulyje netyla diskusijos apie tokių bakterijų atsiradimą ir dėl to kylančios didelės grėsmės, kad gydant ligas gali pritrūkti tinkamų antibiotikų.
Kaip rodo naujausi moksliniai tyrimai, atsparias antibiotikams bakterijas gali pernešti kirai. Skaityti toliau
Lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną – lankomi Anapilin išėjusių artimųjų kapai, juos prisimenama uždegant žvakutę ir kapą papuošiant gėlėmis. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas kreipiasi į šalies gyventojus, savivaldybes ir seniūnijas, prašydamas po šios ypatingos dienos nepalikti nerūšiuotų kapinių tvarkymo atliekų kaupų.
„Kviečiu visus, Visų šventųjų dieną vykstančius prie artimųjų kapų, Skaityti toliau
Per 2016–2017 m. medžioklės laikotarpį, kuris prasidės spalio 15 d., leidžiama sumedžioti 60 vilkų. Toks aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas skaičius nustatytas, atsižvelgus į vilkų apskaitos duomenis, mokslininkų patarimus, suinteresuotų organizacijų ir institucijų nuomones.
Nors mūsų šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, dėl didelės šių žvėrių padaromos žalos Lietuvai padaryta išimtis – juos leidžiama medžioti. Skaityti toliau
Kiekvienas mūsų turime savo vaikystės upę, upelį ar upokšnį, prie kurio išaugome, braidėme, stebėjome potvynius ir ledonešius, džiaugėmės patirtais įspūdžiais. Prie upių kūrėsi pirmosios gyvenvietės, miestai, jų pakrantėse įrašytas protėvių palikimas, tautos gyvenimas. Vargu, ar kuriam nors kitam kraštovaizdžio komponentui žmonės skyrė tiek meilės, dvasios šilumos, kiek jos teko upėms. Dažnai jų vardai minimi dainose, upės pavaizduotos paveiksluose, poetų posmuose.
Didžiosios upės tapo valstybių simboliais. Nemunas Lietuvai yra tarsi „upių tėvas“, jo baseinas yra baltiškos kultūros lopšys, Skaityti toliau
