Žymos archyvas: aplinkosaugininkai

Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų (0)

Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė | Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Seimo narė Aistė Gedvilienė ketvirtadienį teikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti daugiau teisių, kurios užtikrintų galimybes veiksmingai dirbti.

Iki 2017 m. neetatiniai aplinkosaugininkai galėjo tikrinti dokumentus, aiškintis pažeidėjų asmenybes ir juos pristatyti policijai, paimti iš pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, pažeidimo padarymo įrankius ir kitus daiktus bei turėjo kitas teises. Tačiau šiuo metu jie gali tik nustatyti asmenis, kurie vykdo nelegalią veiklą – tą patį, ką ir visi piliečiai. Skaityti toliau

Aplinkos ministras apsigalvojo dėl medžioklės lankais, aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kitas taisykles (7)

Kęstutis Mažeika | S. Žumbio nuotr.

Gegužės 12 d. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika apsisprendė ir pasirašė naują įsakymą dėl Mežioklės taisyklių, dokumente nebeliko galimybės nuo 2022 metų medžioklėje naudoti lankus.

Kaip teigia ministerijos atstovai, įstatymas turėtų įsigalioti nuo gegužės 13 d. O jau šią savaitę planuojama Medžioklės taryboje aptarti ir kitus abejonių kėlusius punktus. Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai prašo atnaujinant daugiabučius išsaugoti čiurlius (0)

Aplinkosaugininkai prašo renovuojant daugiabučius išsaugoti čiurlius | lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija, kaip ir kasmet, kreipiasi į daugiabučių statybos ir atnaujinimo darbus vykdančias organizacijas ir prašo prisidėti išsaugant čiurlius.

Čiurliai, į kregždes panašūs paukščiai, peri uolų plyšiuose, kuriuos Lietuvoje jiems dažniausiai atstoja daugiabučių namų ertmės virš paskutiniojo aukšto langų. Tačiau atnaujinant namus tos ertmės uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Deja, dėl to sunaikinama daug čiurlių lizdaviečių. Skaityti toliau

Nuo balandžio 21-osios jau galima žvejoti lydekas (0)

Žvejyba | eatatvidalia.com nuotr.

Šiandien yra paskutinė diena, kai draudžiama žvejoti lydekas. Jas jau bus galima gaudyti nuo balandžio 21-osios, ir žvejoti masalui naudojant žuvelę.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FEC90E6937D4/asr) galima naudoti ne daugiau kaip 4 žvejybos įrankius ir iš jų ne daugiau kaip du (Kuršių mariose – tris), jeigu žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Leidžiama sugauti tris ne mažesnes kaip 50 cm lydekas. Skaityti toliau

Pamirškite pramaną, kad deginti žolę – naudinga (0)

k-state.edu nuotr.

Nenušienauta žolė pievų nepatręšia, o net vienkartinis išdeginimas dirvos derlingumą sumažina 5–8 procentais. Todėl aplinkosaugininkai primena žolės deginimui numatytus reikalavimus ir už pažeidimus gresiančias baudas.

Seniai įrodyta, kad žolės deginimas atneša didelių nuostolių: pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus. Skaityti toliau

J. Pocius. Kodėl buvo geras aklas inspektorius? (Kam trukdė neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai?) (0)

medziotojas.briedis_grokiskis.lt

Lyg iš gausybės rago pasipylus pranešimams apie gamtos teršimą (tarsi anksčiau to nebuvo), apie aptinkamus vis naujus ir naujus vamzdžius, visuomenė susirūpino: už ką mokėjome atlyginimus aplinkosaugininkams. Kodėl jie buvo užsimerkę, ar buvo priversti užsimerkti? Kodėl imta nusigręžti nuo gamtos? Seimas įstatymus pakeitė taip, jog išsilakstė neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir dabar vėl juos tenka vilioti atgal.

Buvo ir neliko

Kažkada buvusi gana gausi neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių kariuomenė pakriko.

Skaityti toliau

Aplinkosaugininkų tikslas – atkurti Sacharą Lietuvoje (0)

Darbai Sacharos pelkėje | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Ar žinojote, jog Lietuvoje turime ne tik Madagaskarą, Šveicariją, bet ir Sacharą? Tiesa, po pirmaisiais dviem žymiais pavadinimais slepiasi gyvenvietės, o didžiausios pasaulio tropinės dykumos vardu mūsų šalyje pakrikštyta… pelkė! Deja, šį tą bendro šios Sacharos visgi turi – jos abi susiduria su pernelyg didele sausra.

„Pelkės turi būti šlapios: dėl klimato, dėl žmonių, dėl ateities!“ – tai žymaus Vokietijos mokslininko ir pelkinių ekosistemų atkūrimo Europoje iniciatoriaus, Greifsvaldo universiteto profesoriaus Hanso Jutseno (Hanso Joosteno) žodžiai. Siekdamas išsaugoti biologinę įvairovę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, Lietuvos gamtos fondas atkuria Skaityti toliau

Klaipėdos rajone aplinkosaugininkai surado beveik 80 kubinių metrų naudotų padangų (0)

Senos padangos | am.lt nuotr.

Vasario 9 d., gavus pranešimą apie Klaipėdos rajone iš krovininės mašinos į gamtinę aplinką pilamas atliekas, budintys aplinkos apsaugos pareigūnai reagavo nedelsiant.

Atvykus į pranešime nurodytą vietą, pastebėti asmenys, į aplinką verčiantys didelį kiekį naudotų padangų. Kaip paaiškėjo, vienas iš atliekomis siekusių atsikratyti asmenų, yra žemės sklypo, kuriame buvo rastos išmestos padangos, nuomininkas. Pirminiais duomenimis, sklype šiuo metu laikoma apie 79 kubinių metrų naudotų padangų. Skaityti toliau

Jau nutraukiamas vilkų medžioklės metas (0)

Jau nutraukiamas vilkų medžioklės sezonas | lrv.lt nuotr.

Sausio 17 d., Aplinkos ministro įsakymu nutraukiamas 2019-2020 m. vilkų medžioklės laikotarpis, išnaudojus jų sumedžiojimo kiekį, šiuos žvėris draudžiama medžioti.

Vilkų medžiojimo metas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles prasideda spalio 15 d. ir trunka iki balandžio 1 d., tačiau jis užbaigiamas anksčiau tuo atveju, kai išnaudojamas sumedžiojimo limitas. Šį sezoną buvo leista sumedžioti 120 vilkų.

Tarptautiniai teisės aktai įpareigoja Lietuvą užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną jos terminą, bet ir sumedžiojimo kiekį. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai susirūpinę – politikai galimai dangsto teršėjus (video) (5)

Klaipėdiečiai susirūpinę – politikai galimai dangsto teršėjus | Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Už pilietiškumą giriami klaipėdiečiai sako, kad tokiais nebuvo vadinami, kada beveik dešimtmetį be jokio atsako varstė miesto ir centrinės valdžios duris. Jiems nerimą kelia politikų dviveidiškumas, juos įtaria dangstant įmones, kurios gali būti kaltos dėl prastėjančios gyventojų sveikatos ir aplinkos taršos.

Pasak jų, tik pasikeitus aplinkos ministrui ir aplinkosaugininkams aktyviai bendradarbiaujant su teisėsauga, teršėjai išaiškinti – viena iš Klaipėdos miesto didžiausių įmonių „Grigeo Klaipėda“. Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai ir miškininkai ragina Seimą atmesti Prezidento veto (3)

Miškas iš aukštai | am.lt nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus miškų įsigijimo ribojimo pataisą, Lietuvos miškų ateitis pakimba ant plauko. Šį ketvirtadienį, neeilinėje Seimo sesijoje, Seimas vėl svarstys dėl Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalėtų turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės.

Aplinkosaugininkai ir miškininkai nepritaria Prezidento veto, ir toliau ragina Seimą priimti sprendimą įvesti 1500 ha miško apribojimą vienam savininkui, kitaip, jų Skaityti toliau

Nubaudė už neteisingai nugenėtus medžius (1)

Medžių genėjimas | gzeme.lt nuotr.

Į redakciją kreipėsi skaitytojas, pasipiktinęs, kaip išgenėti Ukmergės mieste, Antakalnio gatvėje augantys medžiai. Pasak ukmergiškio, kai kuriems medžiams šiek tiek patrumpinamos šakos. Tačiau keli medžiai, augantys ties Antakalnio gatvės 46 ir 48 namais, visiškai sužaloti – likę tik kamienai.

„Ar galima taip genėti? Kas turėtų kontroliuoti, kaip atliekami tokie darbai? Tikriausiai medžius genėti gali ne visi, tam reikalingas kažkoks išmanymas? Ar numatyta už tokią „saviveiklą“ ar nemokšiškumą atsakomybė? Juk gamtai padaryta žala…“ – samprotavo ukmergiškis. Skaityti toliau

Neršiančias lydekas aplinkosaugininkai saugojo beveik tris mėnesius (0)

am.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai akcijos „Lydeka 2019“ metu beveik tris mėnesius nuo brakonierių saugojo neršiančių lydekų ramybę. Jie nuo vasario 1d. iki balandžio 20 d. surengė arti 600 reidų ir patikrino daugiau kaip 7 tūkst. žvejų mėgėjų.

Tokia akcija organizuojama kiekvieną pavasarį lydekų nerštui apsaugoti ir šalies vandens telkiniuose gausinti plėšriųjų žuvų išteklius. Skaityti toliau

Išrauti pataisai gali apkartinti Velykų šventę (0)

Retieji pataisai | S. Paltanaviciaus nuotr.

Artėjant Velykoms kyla, kaip ir kiekvieną pavasarį, grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.

Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonoji knyga) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas. Skaityti toliau

Pavasarinis tvarkymasis sode ir darže – be degtukų (0)

mentalfloss.com nuotr.

Aplinkosaugininkai primena susiruošusiems po žiemos susitvarkyti sodą ar daržą, kad jie degtukus turėtų pamiršti namie. Soduose susidarančias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nes jas deginant į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis. Skaityti toliau

Baudos už žolės deginimą gali siekti tūkstančius eurų (0)

khmoradio.com nuotr.

Kiekvieną pavasarį išdega šimtai hektarų pievų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar neatsargiai deginant augalines atliekas. Dėl to kasmet padaroma ne tik didelė žala gamtai bei aplinkai, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų.

Deja, bet iki šiol kai kuriems žemės savininkams įprasta deginti pievas, tačiau taip elgiantis labai pakenkiama aplinkai, kyla gaisrų pavojus. Vis dar manoma, sudeginus pernykštę žolę, bus patręšta dirva. Tačiau žolės deginimas – sunaikina paviršinį Skaityti toliau

Už sužalotas liepas Kauno Laisvės alėjoje surašyti nusižengimo protokolai (5)

Sužalotos liepos Kauno Laisvės alėjoje | am.lt nuotr.

Praėjusią savaitę nustačius, kad Kaune rekonstruojant Laisvės alėją padaryta žalos želdiniams, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai situaciją šioje alėjoje stebės iki rekonstrukcijos pabaigos.

Aplinkosaugininkai į Laisvės alėją nuvyko iš karto, kai telefonu ir elektroniniu paštu buvo gauti pranešimai apie galimai žalojamą liepą atliekant rekonstrukcijos darbus. Apžiūros metu jie nustatė, kad pažeistos medžio gyvybinės funkcijos. Skaityti toliau

Džiūvantys pušynai verčia laiku imtis sanitarinių kirtimų (0)

am.lt nuotr.

Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.

Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Skaityti toliau

Miškininkams vėl tenka vaduoti gamtą nuo senų padangų (0)

Senos padangos | am.lt nuotr.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių miškininkams vėl teko paplušėti, kad išvaduotų mišką nuo jo pakraščiuose suverstų daugybės senų padangų. Kasmet vien šiuose padaliniuose surenkama ir atliekų tvarkytojams perduodama apie 10-15 tonų tokių padangų.

Jų miškuose padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką. Vis dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato miškuose, atokiuose gamtos kampeliuose. Ir jiems visai nerūpi, kad tos padangos dūla, teršia aplinką ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Skaityti toliau

Žiemojantiems šikšnosparniams žmogaus smalsumas gali būti pražūtingas (1)

Miegantys šikšnosparniai | G. Vaivilavičiaus nuotr.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo spalio iki gegužės draudžiama lankytis svarbiose šikšnosparnių žiemavietese ir kviečia žmones būti supratingus. Iš Lietuvoje gyvenančių 16 šių gyvūnų rūšių 6 yra saugomos.

Paprasčiausias žmogaus smalsumas šikšnosparniams gali būti pražūtingas. Mat jie žiemojimui pasirenka nuošalią kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų įmygį ir savo kūno temperatūrą sumažina iki 5–10℃. Nesimaitindami ir taupiai naudodami sukauptas energijos atsargas, šikšnosparniai taip gali prakyboti 5–7 mėnesius. Skaityti toliau

Alinančios kaitros padariniai: šalies upėse gaišta žuvys (0)

Žuvis Minijoje | am.lt nuotr.

Pastaruoju metu aplinkosaugininkai vis dažniau fiksuoja nugaišusių žuvų atvejų. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos duomenimis, liepos 28 – rugpjūčio 1 dienomis pastebėtas žuvų kritimas Ventos, Minijos, Veiviržo, Jūros upėse. Šiose upėse minėtu laikotarpiu buvo nustatyta deguonies koncentracija mažesnė arba lygi 2 mg/l. Tokia maža deguonies koncentracija kelia grėsmę žuvų išlikimui.

Deguonies mažėjimą lemia tai, kad esant aukštai temperatūrai greičiau auga ir greičiau nyksta aukštesnieji ir žemesnieji vandens augalai. Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: moksliniai tyrimai tavo kišenėje (video) (0)

„Piliečių mokslas“ | mokslosriuba.lt nuotr.

Tikriausiai jau nieko nebestebina tai, jog išmaniajame telefone programėlę galima rasti bet kam – nuo autobuso bilieto įsigijimo iki žaidimų su įstabiausiais grafiniais elementais. Tačiau ar žinojote, jog savo išmaniojo telefono pagalba galite prisijungti prie tikrų tikriausių mokslinių tyrimų, ar juos vykdyti patys?

Į tarptautinį piliečių mokslo projektą „Globe at Night“, siekiantį suprasti šviesos užterštumo lygį ir pokyčius visame pasaulyje, gali įsitraukti kiekvienas. Tereikia atsisiųsti „Loss of Night“ programėlę savo telefone. Skaityti toliau

Prasidėjo kasmetė akcija „Kaminukas“ (0)

pixabay.com nuotr.

Aplinkos apsaugos pareigūnai pradėjo aktyvią aplinkos oro taršos prevenciją ir neteisėto atliekų deginimo kontrolę. Tai tradicinė akcija „Kaminukas“, kuri vyks didžiojoje šalies dalyje iki pat žiemos pabaigos.

Pagrindinė priemonė – patikrinimai pramonės bei gyvenamuosiuose rajonuose, kurių metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir kuro katilai, koks kuras deginamas. Didesnę taršą skleidžiantys šaltiniai bus nustatomi vizualiai, o tuomet imamasi visų priemonių išaiškinti galimus pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus. Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai perspėja: plonas ledas – didelis pavojus (0)

Debuggirl.com nuotr.

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atvėsus orams, ežeruose pradėjo formuotis ledo danga. Patys mažiausi ir sekliausi ežerėliai pietrytinėje šalies dalyje jau užsitraukė ledu, tačiau šiandien jis tėra 2–3 cm storio. Nors ir laukiama, kad artimiausiomis naktimis atšals iki 10 laipsnių, savaitgalį dar niekur nebus saugaus ledo.

Aplinkosaugininkai perspėja, kad vaikščioti šviežiu ledu, tuo labiau – žvejoti nuo jo yra pavojinga. Saugiu laikomas ne plonesnis kaip 7 cm storio ledas, dar geriau, kai jis yra 10 cm storio. Skaityti toliau

Paskutinė šių metų diena yra palanki žvejams (0)

syracuse.com nuotr.

Gruodžio 31-oji yra sekmadienis, todėl tądien bus taikoma Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nustatyta išlyga, kad žvejybos draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jeigu ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Todėl paskutiniąją šių metų dieną jau bus galima žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 priede nurodytose upių atkarpose.

Žvejai gruodžio 31-ąją jau galės pasiimti sugautus marguosius upėtakius (išskyrus Merkio upę aukščiau Ožkelaičių tilto, kur limituota šių žuvų žvejyba, Skaityti toliau

Diena be parduotuvių – galimybė sutaupyti ir mažiau teršti (0)

Nepirkimo dienaLapkričio 24-ąją, žmonės visame pasaulyje kviečiami nieko nepirkti ir taip pažymėti Nieko nepirkimo dieną. Prie šios iniciatyvos skatina jungtis ir Aplinkos ministerija. Ji atkreipia gyventojų dėmesį, kad įsibėgėjantis kalėdinis dovanų pirkimo vajus atsisuka prieš juos pačius.

„Nieko nepirkimo diena skatina stabtelėti ir pagalvoti, ar iš tiesų žmogui reikia tiek daug daiktų, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Dažnas neatsilaiko prieš prekybininkų viliones – išpardavimus. O artėjant šventiniam laikui, prasidės visuotinė pirkimo karštinė. Tačiau po švenčių liks krūvos atliekų, dovanotų nereikalingų menkniekių, kurie lentynose rinks dulkes ir galiausiai atsidurs šiukšliadėžėse.“ Skaityti toliau

Karinių oro pajėgų aviacijos būstinėje išsiliejo kuras (0)

Karinių oro pajėgų aviacijos būstinėje išsiliejo kuras | ŠRAAD nuotr.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui pranešta, kad Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos būstinėje, dėl techninio gedimo išsiliejo aviacinis kuras. Aplinkosaugininkai nustatė, kad užteršta 100 kvadratinių metrų teritorija. Kariškiai įpareigoti viską sutvarkyti ir užterštą gruntą priduoti atliekų tvarkytojams.

Praėjusios savaitės pabaigoje, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (ŠRAAD) gavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pranešimą, kad įvykus įrangos gedimui, kuro bazėje per alsuoklį į aplinką išsiliejo aviacinis kuras. Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai aiškinasi žuvų kritimo priežastis Minijos upėje (0)

A. Konderausko nuotr.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai kelias dienas intensyviai aiškinasi galimas žuvų kritimo priežastis Plungės rajone, Minijos upėje. Keli šimtai kritusių žuvų pastebėti sekmadienio rytą. Aplinkosaugininkai aiškindamiesi priežastis apžiūrėjo upės pakrantes, paėmė vandens mėginius, bei atidavė tirti kritusias žuvis Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

ŠRAAD Plungės rajono agentūrai apie kritusias žuvis Minijos upės atkarpoje pranešta sekmadienio rytą. Skaityti toliau

Kurdami Rasos šventės laužus nesukelkime miško gaisrų (0)

tumblr.com nuotr.

Artėjant Rasos šventei, aplinkosaugininkai primena, kad kuriant šventinius laužus gamtoje su ugnimi reikia elgtis itin atsargiai.

Kokią baisią nelaimę gali sukelti įsiplieskusi ugnis, parodė didžiulis miško gaisras, kilęs praėjusį šeštadienį vidurio Portugalijoje. Jis ne tik nusiaubė gamtą, bet ir nusinešė dešimtis žmonių gyvybių. Tai dar vienas perspėjimas visiems, koks miškas yra jautrus net menkiausiai žiežirbai. Skaityti toliau

Privačiame miške sunaikintas erelio lizdas (2)

Erelio lizdas_S.Paltanaviciaus nuotr

Prienų aplinkosaugininkai nustatė neeilinį gamtos niokojimo atvejį – sunaikintas jūrinio erelio lizdas. Įtariama, kad jis išverstas tyčia, nes, kol privačiame miške lizdus suka reti paukščiai, miško savininkai negali gauti leidimo kirsti mišką.

Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorinio poskyrio specialistai tiria šį įvykį Prienų rajone, Šilavoto miške. Tai jau ne pirmas toks atvejis šioje teritorijoje. Manoma, kad taip lizdų ir lizdaviečių naikintojai siekia įrodyti, kad paukščiai čia negyvena, todėl lizdų apsaugos reikalavimai esą negalioja ir atsakingos institucijos gali išduoti leidimus kirsti mišką. Skaityti toliau