Skirtingose šalyse į verslo įmonių ir valstybinių institucijų el. pašto serverius praėjusią savaitę aktyviai pradėjo plisti pavojingas užkratas „GenScript.KLH trojan“. Lietuva pateko į labiausiai paveiktų šalių trejetuką – čia buvo nustatyta net 15,3 proc. visų pažeidimų. Verslo įmonės suskubo diegti reikalingus apsaugos sprendimus, tačiau institucijoms tai padaryti kur kas sudėtingiau. Pavojus šiuo metu kyla ir smulkiosioms įmonėms, kurios anksčiau nepasirūpino tinkama apsauga. Skaityti toliau
Ar kada skaičiavote, kiek turite išmaniųjų įrenginių: nešiojamas kompiuteris, išmanusis telefonas, išmanusis laikrodis, o kur dar išmanusis televizorius? Naudotis išmaniosiomis technologijoms jau išmokėme ir senelius, o ar žinome, kaip apsaugoti visus šiuos įrenginius? Varle.lt ir ESET Lietuva specialistai dalinasi svarbiais saugumo patarimais.
Operacinės sistemos ir programų atnaujinimai Skaityti toliau
Daugeliui pakanka nemokamos antivirusinio programos paketo, kuris saugo nuo Trojos arklių ir kitų tykančių tinkle grėsmių. Tačiau tikrovė yra tokia, kad kokybiška antivirusinė programa, kuri nesulėtina kompiuterio ir leidžia džiaugtis pilna apsauga ir turi gamintojo palaikymą, yra mokama. Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė patarimų gidą, kaip išsirinkti saugią antivirusinę programą.
Kas yra antivirusinė programa? Skaityti toliau
Išmaniajam įrenginiui patikint vis daugiau atsakomybių, derėtų prisiminti, o galbūt iš naujo atrasti priemones, kurios papildomai pasirūpintų vartotojo duomenų apsauga.
Išmanusis telefonas tapo neatsiejama kiekvieno iš mūsų kasdienybės dalimi. Šiais laikais išmanaus įrenginio neužtenka tik pokalbiui ar trumpajai žinutei išsiųsti – jo pagalba mes ne tik apsiperkame internetu, tvirtiname bankines operacijas, vis dažniau juo pakeičiame kompiuterį, bet ir saugome asmeninę ar net konfidencialią informaciją. Skaityti toliau
Šiandien, įvairios įstaigos, nebegali kliautis vien technologijomis: ugniasienėmis, antivirusinėmis programomis ir kt. Pagrindinė bėda, su kuria susiduriama tokiose įstaigose – tai reikiamų įgūdžių turinčių specialistų tokių, kurie gebėtų tinkamai suvaldyti kibernetinių nusikaltėlių puolimus, trūkumas.
„Taip yra todėl, kad kibernetiniai nusikaltėliai keičia veikimo būdus: užuot sunkiai brovęsi per kompiuterių ir tinklų apsaugos priemones, į sistemų vidų jie prasiskverbia puldami silpniausią grandį
Daugelis iš mūsų žinome, kaip svarbu nuo virusų apsaugoti savo kompiuterį, tačiau, kai kalba prasideda apie išmaniuosius telefonus, nemažai žmonių vis dar gūžteli pečiais ir pripažįsta, kad apie šio įrenginio apsaugą išmano nedaug. Telefonas – tai tarsi mažas kompiuteris, talpinantis daug asmeninės informacijos, todėl jei norite būti tikri dėl jame esančių duomenų saugumo, rekomenduojame laikytis svarbiausių saugumo taisyklių.
1. Įsitikinkite, ar siunčiatės patikimą programėlę
Neabejotinai, gyvename mobiliųjų programėlių amžiuje. Žmonėms aktualios naujienų, mokėjimų, pramoginės bei bendravimui
2014 metais Nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) ištyrė 36136 incidentus Palyginti su 2013 metais (25 337), kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje išaugo 43 proc., teigiama Ryšių reguliavimo tarnybos pranešime.
CERT-LT didele Lietuvos kibernetinio saugumo problema laiko daugybę įrenginių, kurie priklauso fiziniams asmenims ir turi saugumo spragų (13827 incidentai per 2014 m.). Dažniausiai tokios spragos nekelia tiesioginės grėsmės Skaityti toliau
Pavojingiausi virusai ir įsilaužėliai – nematomi
Jei vieną gražią dieną nenorime rasti ištuštintų savo sąskaitų ar sužinoti apie pavogtą savo tapatybę, mūsų vardu paimtus kreditus, turime saugoti savo asmeninius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus pirmiausia. Be to, šia apsauga turime pasirūpinti patys. Neseniai priimtas Nacionalinis kibernetinio saugumo įstatymas ar Nacionalinė kibernetinė saugumo programa neapsaugos nei nuo po visą pasaulį internetu platinamų virusų, nei nuo interneto įsilaužėlių. Skaityti toliau
Pastaruoju metu el. paštu pradėjo plisti kompiuterinis virusas, kuris gali taikytis ir į jūsų banko sąskaitą. Saugumo specialistai išnarpliojo schemą, kuomet tokios kenkėjiškos programos platinamos su tariamais laiškais nuo telekomunikacijos bendrovių. Virusas paprastai „gyvena“ prie laiško prisegtoje byloje (angl. attachment), kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip eilinė sąskaita už paslaugas. Jeigu jūsų kompiuteris neapsaugotas patikima antivirusine programa arba ji nėra atnaujinta, atidarius tokią prisegtą bylą kompiuteris gali būti apkrėstas virusu. Na, o šis gali bandyti kėsintis į jūsų banko sąskaitą. Kaip apsisaugoti nuo šio viruso ir svarbiausia – kaip jį atpažinti, jei visgi jau pasigavote? Skaityti toliau
„Kaspersky Lab“ aptiko tinkle masiškai siunčiamus netikrus laiškus, parašytus garsiausių antivirusinių bendrovių vardu. Visi tokio tipo pranešimai buvo siunčiami su failu, turinčiu kenkėjišką programą, skirtą iš vartotojo pavogti konfidencialius duomenis, taip pat ir finansinę informaciją.
Šie laiškai sukurpti pagal vieną šabloną, skiriasi tik siuntėjų vardai ir pavadinimuose minimi antivirusiniai sprendimai.
Netikrų laiškų, kuriose apgavikai vartoja žinomų apsauginės programinės įrangos kūrėjų pavadinimus, pavyzdžiai Skaityti toliau
