Žymos archyvas: Antanas Lukša

Mirė buvęs partizanas Antanas Lukša (2)

Antanas Lukša (pirmas iš dešinės) lageryje, 1955 m. | www.xxiamzius.lt nuotr.

Mirė buvęs partizanas Antanas Lukša (1923-2016) – vieno žymiausių šalies partizanų Juozo Lukšos-Daumanto brolis.

Partizaninės kovos metais A. Lukša neteko trijų brolių ir tėvo, vėliau pats buvo išduotas, nuteistas ir ištremtas kalėti į Sibiro lagerius.

Iš Lukšų šeimos į partizanus išėjo 4 broliai. Jurgis, Juozas ir Stasys žuvo, kulkos aplenkė tik Antaną. Jo brolis Juozas Lukša-Daumantas turėjo galimybę pasitraukti į Vakarus, tačiau pasirinko kautis už Lietuvos laisvę ir buvo išduotas. Tačiau spėjo parašyti knygą „Už geležinės uždangos“, kuri pranešė pasauliui apie ginkluotą lietuvių pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl partizano, kario savanorio, laisvės kovų liudininko Antano Lukšos mirties. Skaityti toliau

E.Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų… (17)

Antanas Lukša | sakieciai.lt nuotr.

Neseniai alkas.lt rašė apie keturis brolius partizanus Lukšas ir legendiniu tapusį Juozą Lukšą, apie jų motiną – Oną Lukšienę, o šįkart siūlome pokalbį su vieninteliu iš šios šeimos likusiu gyvu Antanu Lukša.

Į Mauručius atvažiuoju vieną darganotą rugsėjo sekmadienio popietę. Antanas Lukša jau manęs laukia. Užeinam į vidų. Į tą kambarį, kuriame ant sienos kabo visos tragiško likimo Lukšų šeimos nuotraukos – tėvukas Simanas, mamelė Ona, broliai Jurgis, Juozas, Stasys ir pats Antanas. Pirmą kartą Antaną Lukšą buvau sutikus prieš kokius septynerius metus, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vykstančiame tradiciniame Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje. Skaityti toliau

E.Merkytė. Partizanų motina (6)

Ona Lukšienė | Partizanai.org nuotr.

1947 m. savo dienoraštyje Lietuvos partizanų Tauro apygardos kapelionas kunigas Justinas Lelešius-Grafas rašė: „Šiandien mes pajėgūs išmatuoti aukščiausius kalnus, giliausias jūras, tolimas planetas, bet kas išmatuos, kas pajėgs suprasti tą beribį skausmą, kuris palietė motinų širdis, kuris atėmė jų senatvės paguodą, pravirkdė seneles tų sūnų, kurie krito didvyriškose kautynėse už Lietuvos laisvę ir laimingą ateitį?

Laikas užgydys žaizdas, bet ne motinų. Jos iki karsto lentos žiūrės į tą vingiuotą, baltą takelį, kuriuo jos sūnelis išėjo parnešti laisvės. Skaityti toliau

E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką… (2)

Sergijus Staniškis-Litas, Juozas Lukša-Skirmantas, Vitas Garmus-Pavasaris ir Vincas Daunoras-Ungurys. Apie 1951 m. | genocid.lt nuotr.

„Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt ketvirtųjų metų liepos mėnesio pabaiga. Sekmadienio popietė.

Sėdim prie stalo įprasta tvarka: tėvas gale, motina dešinėj, tarnaitė Ona greta jos, mes penki broliai užustaly. Pietų metas. Tėvas betylėdamas pradeda srėbti žaltbarčius. Nenoromis pasekam juo.

Orą skrodžia minosvaidžių sviediniai, keliomis kryptimis kryžiuodamiesi viršum mūsų galvų. Jie nuolat drebina trobos stiklus, kažkur paliesdami taikinius. Tvanku… Skaityti toliau

Čečėnijos aikštėje atidengta atminimo sienelė ir paleistas fontanas (nuotraukos) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Pirmadienį, gegužės 7 d., Čečėnijos aikštėje vykusio Motinos dienos minėjimo metu buvo atidengta Atminimo sienelė ir paleistas fontanas. Renginys prasidėjo valstybės ir Kauno vėliavų pakėlimu. Valstybės vėliavą iškėlė Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi jungtimi tarp praeities ir dabarties. Garbė tiems žmonėms, kurie tikėjo valstybės ateitimi, dirbo dėl jos žmonių gerovės. Dabar jų darbus tęsiame, jaunimui perteikiame tai, kas svarbiausia. Skaityti toliau