Kitą kartą žvirblis buvęs išperėjęs vaikus klojimo stoge. Gaspadorius rytą atsikėlęs sakąs:
– Šiandien ką dirbsme, tą, o rytoj rytą griausme klojimą!
Žvirblis, išgirdęs tą kalbą, nusigandęs. Tuoj nulėkęs pas poną Dievą ir sakąs:
– Pone Dieve, gaspadorius žada griaut klojimą, o mano da pliki vaikai tebėra!
Ponas Dievs sakąs:
– Negriaus, ne: da manės nesiklausė. Tu gali savo vaikus auginti sveiks. Skaityti toliau
Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.
Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau
Gruodžio 1–2 dienomis, menų fabrike „Loftas“, įvyks didžiausia Lietuvoje, nepriklausoma „craft“ alaus šventė, subursianti aludarius, alaus mylėtojus, megėjus ir visus, besidominčius ar norinčius susipažinti su „craft“ alaus kultūra.
Be daugiau nei 200 skirtingų rūšių, kurias pristatys 37 daryklos iš viso pasaulio, šventėje dalyvaus gatvės maisto atstovai, kurie sieks parodyti, kad alus gali derėti su skirtingais patiekalais. Skaityti toliau
Dienraštyje Lietuvos rytas, priede Sostinė, 2016 m. gruodžio 23 d. buvo paskelbti mano atsakymai į LR korespondento Artūro Jančio klausimus. Klausimai buvo man atsiųsti raštu, ir atsakiau aš į juos raštu, todėl nesunku palyginti tai, ką žurnalistui nusiunčiau aš (žr. toliau), su tuo, kas pasirodė laikraštyje.
1) Be mano žinios visas pokalbis pavadintas „Tikri lietuviai per Kūčias turėtų maukti alų“. Aš taip ne tik nebuvau sakęs, bet net panašios minties mano atsakymuose nėra! Gal net visai priešinga… Skaityti toliau
Danske bėgime vėl reklamuojamas alus, kurį lietuviams patiekia Danijos Karalystės investuotojas. Alaus palapinėje grūdasi vaikai, šeimos su atžalomis fotografuojasi atminimui po „[…] nealkoholinis” 10 km. bėgimo, kuriam nenustatyta jokia amžiaus riba. Sportininkai prie alaus stendo didžiuodamiesi mojuoja laimėtais medaliais. O šurmuliui paslaugiai diriguoja paaugliškai atrodantis jaunimas. Figos lapelis „nealkoholinis“ nepaslepia, kad tai alus, nepridengia prekės ženklo, nei bendros mantros „alus ir pergalės“. Įkyriai brukama sąsaja tarp spalvos ir alkoholinio gėrimo, primena apie kitus to paties gamintojo alkoholinius gėrimus. Baltus ir pūkuotus. Skaityti toliau
Kovo 30 d. Seimo Europos informacijos biure vyko apskirtojo stalo diskusija „Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje“. Diskusijos iniciatoriai – Seimo Konstitucijos komisija ir Liberalų frakcija. Beje, pastaroji inicijavo įstatymo pataisą, kuria siekiama pašalinti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, draudžiančią dvigubą pilietybę, ir nustatyti, kad „Lietuvos respublikos piliečiai pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.“
Diskusijoje dalyvavo įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai, žiniasklaidos, mokslo institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Skaityti toliau
Sausio 11 d., pirmadienį, 15 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) atidaroma Lietuvos liaudies buities muziejaus kilnojamoji paroda „Pagalvok prieš išgerdamas: žinok apie poveikį, tradicijas, kultūrą“.
Šioje stendinėje parodoje glaustai pristatomas žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdis, tradiciniai lietuvių alkoholiniai gėrimai – midus, alus, vynas, bei kelių šalių – Italijos, Švedijos, Rumunijos bei Turkijos – alkoholio vartojimo tendencijos.
Lietuvos liaudies buities muziejaus paroda parengta vykdant Europos Komisijos Grundtvig programos mokymosi partnerysčių projektą Skaityti toliau
Lapkričio 19 d. Valstybinio turizmo departamento kartu su Europos Komisija rengiamuose geriausių Lietuvos gastronominių gaminių rinkimuose laimėjo šakotis. Mūsų šalies virtuvės vizitine kortele tituluojamas šakotis jau gruodžio mėn. viduryje bus pristatytas Briuselyje kartu su geriausiais kitų Europos šalių kulinariniais projektais.
Jaskonių kaime (4 km nuo Druskininkų) galima išvysti ir išbandyti, kaip kepamas lietuviško švenčių stalo pasididžiavimas – šakotis, paragauti ką tik iš židinio ištraukto deserto. Skaityti toliau
Po antro pasaulinio karo subombarduota, kapituliavusi, palaužta Japonija, šalis, turinti labai menkus požeminius naudinguosius išteklius, nuolat niokojama žemės drebėjimų ir talžoma cunamio bangų, regis, buvo pasmerkta visiškam žlugimui ar geresniu atveju ilgam merdėjimui. Tačiau įvyko stebuklas – Japonija per stebėtinai trumpą laiką – du dešimtmečius, tapo klestinčia šalimi, antrąja ekonomika pasaulyje. Tai įvyko todėl, kad japonai atliko išsamų savo nacionalinio charakterio tyrimą – iškapstė gelmines japonų savybes, ir sugalvojo, kaip jas pakreipti tautos ir šalies suklestėjimui.
O koks mūsų lietuvių nacionalinis charakteris? Kuo mes garsėjame? Statistika rodo, kad pasaulyje pirmaujančias vietas užimame savižudybėmis ir išgertu alkoholio kiekiu. Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų akivaizdžiai mažėja, tik nemažėja šalyje išgerto alkoholio kiekis. Kiek pripila alkoholio pramonė, tiek ir susigeria. Piliečiai atrodo stengiasi gerti mažiau: labiau rūpinasi sveikata, dažniau piktinasi girtais vairuotojais, daugiau kreipiasi gydytis dėl alkoholio priklausomybės, žalingo vartojimo. Vyresni piliečiai sakosi nebeturintys už ką gerti, ir sveikatos nebėr. Sveikesniems išvažiavus, likusieji išgeria mažiau. Ir vis tiek stabiliai svirduliuojame ties 15 l. gryno alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15-os metų piliečiui.
Pasižiūrėjus į alkoholio reklamą putojančią informaciniuose portaluose, aiškiau kieno gerklėn srautą kreipia alkoholio gamintojai. Skaityti toliau
Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Raudondvario dvaras vilios rudens gėrybėmis, dainomis ir šokiais – čia vyks tradicinė Kauno rajono bendruomenės šventė „Rudens sambariai 2015“. Renginio pradžia – 12 val.
Sambarių pavadinimas mena senas baltiškas tradicijas, kai rugsėjo pabaigoje,per rudens lygiadienį, mūsų protėviai džiaugdavosi derliumi, vaišindavosi alumi, taip garbindami Alutinį, o kitai dievybei – Žemininkui aukodavo gyvulius. Skaityti toliau
Birželio 12 d. 19.00 val. Meno kieme (Daržų g. 10) Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ (vad. Dalia Kiseliūnaitė, Martynas Ratas) klaipėdiečiams ir svečiams pristatys naujausią programą „Už stalelio sėdau“ skirtą Etnografinių regionų metams.
Tai nauja programa – folkloro spektaklis, sukurtas iš autentiškų pasakojimų ir dainų, perpintas muzikos ir šokių iš Mažosios Lietuvos. Veiksmas vyksta Klaipėdos krašto karčemoje, Skaityti toliau
Prieš kelias dienas Seimas priėmė sprendimą didinti akcizą alkoholiniams gėrimams. Didinimo apimtys gerokai nutolo nuo pradinių premjero Algirdo Butkevičiaus pažadų ir planų, kuomet buvo žadama akcizą alui didinti bent 50 proc. Po aludarių vizito pas premjerą ir jų sunkiai suvokiamo melo, kad bus atleista apie 2000 darbuotojų, susijusių su alaus sektoriumi, premjeras pakeitė nuomonę ir alus brangs simboliškai (butelis apie 5 centus). Skaityti toliau
Tris dienas – rugsėjo 5 – 7 d. – VDU Kauno botanikos sode vyksiančioje mugėje lankytojai kviečiami pasigrožėti jurginų, kardelių, bonsai ir suisaki parodomis, paklausyti įdomių ir itin naudingų seminarų apie vienmetes gėles, uoginius augalus, apynių veisles, kambarinių gėlių auginimą bei priežiūrą, rožių priežiūros darbus rudenį, bonsai auginimą, priežiūrą bei formavimą.
Patiekalai su šviežiais botanikos sode išaugintais prieskoniais, alus iš čia pat augintų apynių, rudens gėrybių ir sodinukų mugė, vertingi pasakojimai apie augalus bei jų savybes – visa tai ir dar daugiau lauks lankytojų, užsukusių į Skaityti toliau
Po ketvirtadienį įvykusio Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus ir aludarių bei Legalaus verslo aljanso atstovų susitikimo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigė, jog drastiško alaus akcizo kėlimo idėjos buvo atsisakyta.
Anot S. Galadausko, premjeras Algirdas Butkevičius įsiklausė į aludarių argumentus ir įvertino priimamų sprendimų pasekmes verslui. Premjeras ketvirtadienį po susitikimo su aludariais paskelbė, kad akcizą alui ketinama didinti, tačiau tai bus daroma nuosekliai artimiausius penkis metus. Skaityti toliau
Alučius ir sveikata
Visi būrai ir ponai taria, kad alučius yra gerti sveika.
Kaimynka, kiemą rečiu palikus, su draugala smalstumą ima,
Šaltyšius su sav žiupone, svodbą atšokę, šlovną alučių vitoja,
Tėvai irgi tetėnas pyvą, gyvatoj sulindę, visą nedėlią rykauja,
Vaikinis, slūginę apsikabinęs, skinkį dideliais malkais geria,
O giltinė po ašmo ąsuočio yna, kad iš būrų reik juką pasidaryti. Skaityti toliau
Toks klausimas kyla paskaičius viltingas žinutes apie Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyvą vėl imtis svarstyti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimą. Prisiminus prieš dvejus metus vykusį nervų karą, kurio pasekoje areštinėse atsidūrė, net lobistai, buvo pažeidinėjamas Seimo statutas, meluojama, manipuliuojama, grasinama, papirkinėjama ir t.t., o dalis itin aktyviai reklamą gynusių asmenų jau nepateko į Seimą, toks ministro žingsnis vertas ypatingos pagarbos. Manau, jis puikiai supranta, kad dalis žiniasklaidos yra tiesiogiai susijusi su reklamos ar alkoholio verslu ir ta dalis nebūtinai yra sąžininga ir pozityvi žiniasklaida, kuriai rūpi visuomenės interesas. Skaityti toliau
Seniausios vynuogininkystės atsiradimo legendos susijusios su Pietų Kaukazu, kuriame nuo seniausių laikų gyveno autochtoninės iberų-kaukaziečių gentys. Įdomi legenda, kurios pradžia susijusi su dviem skirtingais pasauliais – semitiškuoju ir Biblija, anot kurios, kultūrinės vynšakės tėvynė yra Užkaukazė, ir indoeuropietiškuoju – persiškuoju-iraniškuoju. Ji aptinkama ir žinomo filosofo bei poeto Omaro Chajamo (1048–1122) kūrinyje „Nauruzname“. Jame, be kita ko, kalbama apie vyną, jo savybes, atsiradimą Irane. Padavimo pradžioje pažymėta, kad pasakojimas pagrįstas istorinių šaltinių duomenimis.
Kartą karalius Horasana Šamiranas (Šamirano miesto įkūrėjas), karalaitis Badamas ir karališkoji diduomenė buvo susirinkę rūmų sargybos bokšte. Netikėtai atlėkė paukštis-burtininkas (grifas; šuo-paukštis) – jo kaklą buvo apsivijusi gyvatė – ir nutūpė prieš juos. Karalaitis Badamas paleido strėlę, Skaityti toliau
„Jei jūsų kranas padengtas vandens nuosėdomis, apipurkškite jį degtine, palaukite kelias minutes ir nutrinkite sausa šluoste. Krano paviršius blizgės kaip naujas.“
Iš interneto patarimų
„Manantiems, kad alus gerina apetitą ir palengvina virškinimą, todėl jo ragauti neretai duodama net vaikams, belieka priminti, kad apetitą ir virškinimą skatina kartumynai, kurių sėkmingai galima rasti vaistinių žolelių nuoviruose, kur nebus vaikams pavojingo alkoholio.“ Skaityti toliau
Apie tai, kad Klaipėdos aludariai pelno tarptautinius apdovanojimus mūsų dienomis, ne kartą kalbėta. Tačiau ar žinoma, jog pirmąjį auksą uostamiesčio bravoras gavo prieš 130 metų? Pirmoji paroda, kurioje uostamiesčio daryklos gaminiai buvo apdovanoti aukso medaliu, įvyko 1883 m. Klaipėdoje.
Paroda vyko 1883-ųjų liepos 15-rugpjūčio 12 dienomis. Aikštėje prie Šaulių namų buvo pastatytas specialus paviljonas, didžiausios bendrovės, tarp jų ir Klaipėdos akcinė alaus ir degtinės darykla, pasistatė savo paviljonus. Paroda buvo gausiai lankoma, iš pradžių buvo numatyta , kad ji vyks savaitę, tačiau dėl gausaus lankytojų Skaityti toliau
Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ skirta toli gražu ne ramiam pasiskaitymui po sunkių dienos darbų. Be galo svarbi mūsų mokslui, kultūrai ir istorinei savivokai knyga, kurią jau šiandien brangiausių knygų lentynoje galima pasistatyti šalia Marijos Gimbutienės ir kitų mūsų geografinį ir istorinį pasaulėvaizdį keičiančių veikalų.Marija Gimbutienė į archeologiją ir priešistorės mokslą įvedė Senosios Europos kultūros sąvoką, nusipelnė naujos priešistorinės civilizacijos atradėjos laurų.
Moksle sunku vertinti atradimų reikšmę ir mastą, teisėjo mantija patikima paprastai visagaliam Laikui. Skaityti toliau
Tas, kas ragavo Juliaus Simonaičio daryto alaus, iš nuostabos galvą kraipė, o lūpos nejučiomis tarė pagiriamuosius žodžius alui ir, suprantama, aludariui. Prisipažinsiu, teko ir pačiam Juliaus alučio ragaujant galva linksėti, geru žodžiu jį „minavoti“. Alaus gardumo įkvėptas ir smalsumo genamas vykstu į Lietuvos šiaurę, į Pasvalio rajoną, pakalbinti senojo aludario.
Julius Simonaitis vienas iš nedaugelio likusių senųjų kaimo aludarių, kuriam aludarystės paslaptis patikėjo tėvas, garsėjęs apylinkėse geru miežiniu alumi. Visus rakandus, statines alui gaminti ir laikyti Julius paveldėjo iš tėvo. Skaityti toliau
Vienas didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbė 46 pasaulio vietovių, kurias verta aplankyti šiais metais, sąrašą (žiūrėti čia). Tarp Rio de Žaneiro, Amsterdamo, Stambulo, Oslo, Porto, Kasablankos, Vašingtono ir kitų miestų 24 numeriu rekomenduojama vykti ir į Biržus Lietuvoje.
Šalis išskiriama dėl „neatrasto alaus kelio prie Baltijos“. Žurnalistas Evan Rail pasakoja, kad populiarūs alaus keliai driekiasi Belgijoje, Vokietijoje ir Čekijoje, ir tik neseniai sužinota apie istorinį alaus kelią Lietuvoje: „Biržuose, miestelyje šalies šiaurėje, apie 50-70 alaus daryklų verda alų, naudodamos kitur nežinomas technologijas ir mieles, kurios, pasak kanadiečių alaus žinovo Martin Thibault, turi unikalią ir kitoms rūšims nebūdingą DNR“. Skaityti toliau
Gruodžio 3 d. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija tarptautinei ir nacionalinei žiniasklaidai platina atvirą kreipimąsi į Danijos žmones, kuris praėjusią savaitę pasiekė ir Danijos ambasadą Lietuvoje. Atvirame laiške prašoma padėti sustabdyti daugiausia Skandinavijos kapitalo alaus gamintojus atstovaujančių asmenų neetišką lobistinę veiklą, taip pat prašoma Danijos pensijos fondo nustoti finansuoti tokias kompanijas ir industriją.
Tai antrasis toks kreipimasis, siekiant sustiprinti tarptautinį ir pilietinį bendradarbiavimą alkoholio kontrolės politikos srityje. Skaityti toliau
Ragutis – midaus ir alaus dievas, pirmas jį pamini istorikas Teodoras Narbutas 19 a. pradžioje. Tačiau ar taip viskas paprasta? Teks pažiūrėti į šaknį, ieškoti antrojo, paslėpto reiškinio dugno. Nušlavus nuo žemės senuosius protėvių tikėjimus bei kultus, užgesinus amžinąją ugnį ir išnykus žynių luomui, žmonių atmintyje teišliko tik keli išoriniai reiškinio aspektai.
Midus ir alus buvo svarbūs ritualiniai gėrimai, aukoti dievams ant šventosios ugnies. Aliuzija į arijų somą Indijoje. Pažiūrėkime, kokias reikšmes neša savimi giminiški „Ragučiui” žodžiai sanskrito kalboje, kuri liko užkonservuota prieš maždaug 2000 metų ir neša savyje platų reikšmių spektrą. Skaityti toliau
