Žymos archyvas: Algimantas Kasparavičius

Č. Iškauskas. „Baltijos kelias“ – trijų šalių vienybės simbolis, bet ne daugiau… (2)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

„Baltijos kelias“ turėjo reikšti trijų nepriklausomų šalių vienybę. Ne deklaruojamą, ne teorinę, bet realią – ekonominę ar politinę. Vieni kitus turėjome remti, palaikyti sunkiausiais momentais, ypač per agresijos aktus iš Rytų. Formaliai taip ir buvo per tuos tris dešimtmečius. „Baltijos kelias“ tą vienybę simbolizavo visam pasauliui. Bet Gyvoji grandinė, nusitęsusi apie 650 km nuo Vilniaus iki Talino, ir teliko simboliu…

Istorinės sutartys nugulė į stalčius… Skaityti toliau

Lietuvos Prezidento institucijai – 100 (2)

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. (Kaunas, 1919 m. ruduo) | LMAVB nuotr.

Balandžio 2 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), bus atidaryta paroda, skirta Lietuvos Prezidento institucijos šimtmečiui paminėti. Sveikinimo žodį tars Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai trumpai apžvelgs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Skaityti toliau

Panevėžyje bus atidaryta paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“ (0)

Pirmojo pasaulinio karo kariai muzikantai | Rengėjų nuotr.

2017 m. kovo 6 d. ,pirmadienį, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14, Panevėžys) vyks Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos diena. Renginio metu, 16 val. bus atidaryta paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“.

Parodoje bus rodomi LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių egodokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių Skaityti toliau

Signatarų namuose bus pristatyta knyga apie P. Klimą, diplomatą ir istoriką (0)

Knygos viršelis

Antradienį, vasario 21 d., 17 val. Signatarų namuose vyks knygos apie Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarą Petrą Klimą sutiktuvės.

Dr. Vilmos Bukaitės monografija – pirmoji profesionalaus istoriko studija apie signatarą, kuris buvo politikas, diplomatas, šeimos žmogus, kolekcininkas, aistringas keliautojas. Knygos autorės nuomone, iš kitų pasirašiusiųjų Vasario 16-osios Aktą P. Klimas išsiskiria tuo, kad buvo vienas jauniausių signatarų, daugybe talentų apdovanotas istorikas, tarptautinės teisės žinovas. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko mus moko tragiškoji istorija? (audio) (0)

Audrys Antanaitis,Georgios Macukatov,Ruslan Arutiunian,Algimantas Kasparavičius | alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka šimtas metų nuo graikų tautos tragedijos, kada buvo išžudyta dešimtys tūkstančių Osmanų imperijos graikų. Kiek anksčiau šioje imperijoje prasidėjo armėnų tragedija. Kentėjo ir kai kurios kitos imperijos tautos.

Ar šiandien suvestos sąskaitos su praeitimi tame regione? Ar istorija ko nors išmokė norinčias, bet taip sunkiai pajėgiančias taikiai sugyventi kaimynines šalis? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar įvyks naujas dviejų imperijų karas? (20)

Karas-on-July-4-2009-in-Kandahar-Afghanistan-foreignpolicy-com-nuotr

Rusija didina karines galias, kaip Vokietijos naciai prieš Antrąjį pasaulinį karą. Respektabilusis „The New York Times“ rašo, kad Kremlius ruošiasi plataus masto tarpvalstybiniam karui. Arktyje, Ukrainoje, o dabar ir Turkijoje. Toks jos aktyvumas neregėtas nuo Šaltojo karo laikų.

Vėl paralelės su naciais

Šiek tiek daugiau kaip 12 metų valdžioje išbuvęs Vokietijos nacionalsocialistų lyderis Adolfas Hitleris dar Miuncheno aludėje skelbė Vokietijos imperijos tęstinumo programą. Vladimiras Putinas, 2000-ųjų išvakarėse Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Seimo darbus, karo propagandą, patriotizmą ir Tėvynės meilę (video) (1)

Vydas Gedvilas | penki.lt nuotr.

Šioje „Savaitės pjūvio“ laidoje politikos apžvalgininkas Č. Iškauskas su Seimo pirmininkės pirmuoju pavaduotoju Vydu Gedvilu ir vienu iš opozicijos vadovų Jurgiu Razma aptaria Seimo pavasario sesijoje padarytus bei nepadarytus darbus. Politikai dalijasi mintimis apie poilsį per prasidėjusias atostogas.

Valstybės dienos proga su istoriku Algimantu Kasparavičiumi tęsiamas pokalbis apie karo propagandą, patriotizmą ir Tėvynės meilės sampratą. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Vardų ir pavardžių įstatymo projektą ir okupacijos grėsmę (3)

Gintaras Songaila | penki.tv nuotr.

„Savaitės pjūvis“ šį kartą ieško atsakymo į klausimą – kodėl valdantieji taip skuba prastumti lietuvių kalbai pavojingą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą? Apie tai laidos vedėjas, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbasi su politiku Gintaru Songaila ir Seimo nariu Povilu Gyliu.

Kokias paraleles galima nuvesti tarp 1940 m. sovietinės okupacijos ir šių dienų grėsmių? Mintimis dalijasi istorikas Algimantas Kasparavičius. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuvos ir Lenkijos Taikos sutarties iki šiol nėra (8)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A. Didžgalvio nuotr.

Sutikime, kad valstybių santykiuose yra svarbūs visi susitarimai, kurie padeda normaliai bendradarbiauti, išsaugoti stabilumą ir rimtį, užtikrinti taiką regione ar pasaulyje. Bet svarbiausia ir visa apimančia paprastai yra laikoma Taikos sutartis, kuri bent formaliai įteisina pozityvius santykius, nutraukia buvusius nesutarimus, sukuria sąlygas draugiškam kaimyniniam bendradarbiavimui.

Ir priešingai: nesant fundamentalios Taikos sutarties, yra laikoma, kad valstybių, ypač kaimyninių, konfliktas nesibaigė, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau

Profesorius A.Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“ (0)

Prof. Alfonsas Eidintas | fotomontažas pagal istorineprezidentura.lt nuotr.

Šiandien, vasario 8 d. 17 val. Vilniuje Signatarų namuose (Pilies g. 26) istorikas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“.

Naujoje knygoje apie prezidentą Antaną Smetoną autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai. Kas padėjo Antanui Smetonai du kartus būnant Lietuvos prezidentu, su kuo jis artimiausiai dirbo konstruodamas ir diegdamas autoritarinės valdžios modelį? Smetoną visuomet rėmė ištikimi draugai, padėjo jam ir tikėjo juo žmona Sofija, Juozas Tūbelis ir jo žmona Jadvyga, tautininkų ideologas kunigas Izidorius Tamošaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vladas Mironas ir kiti kunigai, teisininkas Stasys Šilingas, kariškiai Kazys Skučas, Kazys Musteikis. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Tapatybės darkymas (17)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Molėtų kraštovaizdis nuostabus, gal kažkiek primenantis mano gimtąją Užnemunės Dzūkiją – Dainavą. Per Rasos ir Joninių šventes teko važiuoti į Alantą, kur vyko Santaros-Šviesos klausymai. Mėlynakė gruzinė Valentina Getija, mano vaikaitis Karolis ir brolis Vytautas sėdom į „Almerą“ ir nuriedėjom iš Vilniaus į Alantą. Bevažiuojant pajutom įspūdžių, lyg skristume mažu lėktuvėliu: važiuojant per kalnelius ir kalveles vos 70-90 km/val. greičiu mano bendrakeleiviai aikčiojo net juokėsi iš išgąsčio ir malonių pojūčių.

Alantoje mes praleidome tik vieną konferencijos dieną, skirtą istorijos temoms. Skaityti toliau