Visi įrašai

Kauno santakoje rastas Vytauto Didžiojo laikus menantis lobis (3)

Kauno santakoje rastas lobis | Kauno miesto muziejaus nuotr.

Nemuno ir Neries upių santakoje statomų Krepšinio namų vietoje atliekami archeologiniai tyrimai, kurių metu rastas XV a. pradžiai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai. Beveik 62 gramus sveriantis lobis atiduotas į Kauno miesto muziejaus rankas.

Tyrimų vadovas, archeologas Algirdas Žalnierius teigia, kad aplinkybės, kuriomis surastas lobis, buvo atsitiktinės: „Pavienių pinigų, ypač atsiradus metalo ieškikliams, pavyksta aptikti gan daug, tačiau tokį lobį mano komandai pavyko aptikti pirmą kartą.“ Skaityti toliau

R. Žiliukas. Kauno pilis – ne postmodernistų žaidimui (3)

Štai tokią Kauno pilį sukūrė projekto autorius. Ir kaip paaiškinti vaikams, kai jie klausia, kaip už tų skylėtų sienų Lietuvos kariai galėjo slėptis nuo puolančių priešų strėlių krušos? | R. Žiliuko nuotr.

Prieš kelioliką metų Kaune pasklido kalbos apie Kauno pilies restauravimą (atkūrimą). Visuomenei buvo pristatyti būsimosios Kauno pilies piešiniai, kuriuose ji atrodė tikroviškai, Kauno visuomenė džiaugsmingai sutiko šią žinią. Žodis „restauravimas“ tarptautinių žodžių žodyne aiškinamas, kaip „architektūros arba dailės kūrinio atnaujinimas, pirmykštės būklės atkūrimas“.

Ir paprasti žmonės, ir specialistai šį žodį supranta kaip atstatymą, atgaminimą, atkūrimą, to, kas kažkada buvo, tačiau šiuo metu jau nėra: sugriuvo, sudegė, sunyko. Taigi, didžioji dauguma apklaustųjų kauniečių savo parašais Kauno pilies restauravimui – atkūrimui pritarė. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Pamąstymai perkant megztas kojines (1)

Megztos raštuotos kojinės | tarpmergaiciu.lt nuotr.

Lynoja. Neįtikėtinai šiltas spalio lietus plauna klevų geltoną šviesą, mirkdo šermukšnių kekes. Rudens spalvų švytėjimas blėsta, sugrįžta į žemę visa, kas pavasarį pumpuru skleidėsi. Drėgmė smelkiasi į kūną. Visi, kas gyvas, ieško šilumos ir jaukumo.

Grįždama iš parduotuvės stabteliu prie miestelio turgavietės. Petražolės, svogūnai, bulvės, obuoliai… „Pirk prekę lietuvišką“, – suskamba reklamos žodžiai. Apžiūrinėju obuolius. Anąkart nusipirkau. Parduodanti bobelė patikino, kad skanūs. Už kilogramą prašė nedaug – tik 50 centų. Parsinešusi paragavau – rūgštūs, laukinukai. Nemanau, kad apgavo. Žmogui gal labai tų pinigėlių reikėjo, juk nebūtų kiurksojusi šiaip sau. Skaityti toliau

Greita Automobilių raktų gamyba (0)

avarinis-atrakinimas.lt nuotr.

Žmogaus kasdienybėje yra begalės dalykų, kurie geba širdį sustabdyti akimirkai ir net kelioms. Čia visai neturimi omenyje tie trys žodžiai, kokius mylimasis gali ištarti savo artimai draugei. Čia turima omenyje ta akimirka, kuomet  iš rankų krenta telefonas arba spustelėjame įjungimo mygtuką, o kompiuteris nebereaguoja. Visgi, tai neabejotinai nesulyginama su tuo momentu, kuomet susiimame už kišenės suprasdami, kad joje pasigedome automobilio raktelių. Skaityti toliau

D. Kuolys. Humanitarikos mokykloje paskirtis (0)

Diskusija LLTI humanitarikos mokykloje klausimu | R. Tamošaičio nuotr.

Kaip žinia, ne per seniausiai pasirodė tokia autorių grupės parengta knyga „Raudonoji knyga“, skirta humanitarinių mokslų padėčiai ir humanitarikos mokykloje situacijai aptarti. Diskusija buvo pratęsta 2019 m. spalio 18 d.. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, į kurią susirinko įvairių humanitarinių institutų, Švietimo,  mokslo ir sporto ministerijos atstovai, mokytojai, vienas kitas kultūrinės žiniasklaidos atstovas. Tačiau niekas geriau ir trumpai aiškiai neapibendrintų šios diskusijos pagrindinių tezių kaip jos moderatorius Darius Kuolys. Pateikiame jo parengtą diskusijos apžvalgą.

 

Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentas susitiko su Japonijos Ministru Pirmininku (0)

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Japonijos ministras pirmininkas Šinzo Abe | lrp.lt nuotr.

Spalio 21 d. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, su darbo vizitu viešėdamas Tokijuje, susitiko su Japonijos Ministru Pirmininku Šinzo Abe (Shinzō Abe). Susitikime aptartas Lietuvos ir Japonijos politinis, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, išskirti branduolinės energetikos saugos klausimai.

„Japoniją laikome pagrindine Lietuvos partnere Azijoje regione tiek politiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Vertiname šios tolimos kaimynės lyderystę, puoselėjant globalią taiką ir demokratines vertybes pasaulyje. Mūsų šalys tolimos, bet jas sieja skaudi patirtis. Skaityti toliau

D. Černiauskaitė. Sostinės paminklai: ar tinkamai įamžiname savo didingą praeitį? (9)

 Garbės sargyba prie Lukiškių aikštės Šimtmečio žiedo relikvijų š. m. rugsėjo 23 d. | B. Puzinavičiaus nuotr.

Netylant aistroms dėl paminklo sostinės Lukiškių aikštėje, norom nenorom užplūsta mintys apie tai, kad patys nežinome, ko siekiame.

Mano giliu įsitikinimu, partizanų žygdarbio įamžinimas yra  labai reikalingas. Projektas įdomus, netipinis, bet Lukiškių aikštė jam ne vieta. Na ar vienoje iš pagrindinių miesto aikščių, pastačius „Laisvės kalvą“, ji bus pastebima miesto svečiams ir miestiečiams? Kalvelė aikštėje tarp aukščiu ją gožiančių pastatų?!

Skaityti toliau

Švietimo darbuotojai vėl ketina streikuoti (0)

Mokytojų streikas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga nusprendė rengti streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, streikas turėtų vykti antroje lapkričio pusėje. Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas, kuriame švietimui numatyta 62 mln. eurų mažiau, negu Vyriausybės atstovai įsipareigojo skirti šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.

„Mūsų taryba vakar susirinko ir pagal savo profsąjungos įstatus priėmė sprendimą skelbti Skaityti toliau

Raginama segėti atšvaitus: šalyje prasidėjo akcija „Būkime matomi ir saugūs kelyje“ (0)

Atšvaitai | am.lt nuotr.

Nuo spalio 17 d. prasideda visą Lietuvą apimsianti socialinė akcija „Būkime matomi ir saugūs kelyje“, norint pakatintit vyresnio amžiaus ir kitus eismo dalyvius kelyje segėti atšvaitus. Mėnesį truksiančios akcijos metu pessininkams Lietuvos pašto skyriuose bus nemokamai dalijami atšvaitai, o tiems, kurie gyvena atokiau, atšvaitus pristatys mobilūs laiškininkai. Pirmuosius atšvaitus Molėtų pašto skyriuje jau įteikė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

„Prasidėjus tamsiajam metų laikui itin svarbu segėti atšvaitus ar naudoti kitas šviesą atspindinčias priemones. Norime, kad pėstieji gatvėse ir keliuose saugotų savo gyvybes, todėl šia socialine akcija kviečiame nepamiršti atšvaitų, pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu. Skaityti toliau

Kelininkai pasiruošę žiemos metui (0)

Kelininkai | sumin.lt nuotr.

AB „Kelių priežiūra“ pradeda žiemos darbų metą – budėtojai nepertraukiamai stebi Lietuvos kelių dangos būklę, meteorologines prognozes ir yra pasirengę bet kurią akimirką siųsti kelių priežiūros techniką. Pasiruošimą žiemai įvertino susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, apsilankęs Kelių priežiūros valdymo centre (KPVC).

„Turime itin pažangų Kelių priežiūros valdymo centrą ir didelę komandą specialistų, pasirengusių skubiai reaguoti į orų ir eismo sąlygų permainas. Raginu atėjus šaltajam metų laikui „Kelių priežiūrą“ ir šalies savivaldybes atsakingai rūpintis, kad važiuoti būtų saugu“, – sako susisiekimo ministras J. Narkevičius. Skaityti toliau

Vilniuje bus atidengta atminimo lenta Romualdui Ozolui (video) (14)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Spalio 23 d., trečiadienį, 15 val. Vilniuje (Teatro g. 11) ant namo kuriame gyveno Sąjūdžio steigėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas, publicistas, filosofas, kultūrologas Romualdas Ozolas (1936-2015) bus atidengta jam skirta atminimo lenta.

Romualdas Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Joniškėlyje, Biržų apskrityje. 1957 m. baigė Bazilijonų vidurinę mokyklą. 1957-1962 m. studijavo Vilniaus Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Raganos sodyba (1)

snaujienos.lt nuotr.

Kad kitąsyk gyveno viename priemiestyje keturios panos: viena verpėjėlė, kita audėjėlė, kita siuvėjėlė, o kita gaspadinė. O toks tenai buvo prisakymas: nevalia buvo visam mieste ugnies laikyt nė žiburio užsidegtie. Tik už miesto tokia boba gyveno, tai pas tą būdavo galima gautie ugnies. Mieste žmonės vakare langus užsidarydavo, užsidegdavo žiburį ir sėdėdami dirbdavo.

Ėmė ir užgeso dabar toms panoms žiburys. Visos sėdi, dirba, nė viena nenor eit, o žiburio reikia.
– Eik, – sako, – verpėjėlė, parnešt ugnies – reik žiburio.
– Man velenėlis šviečia, – atsakė. Skaityti toliau

Girios ateina į Vilnių! (5)

Labanoro žygis | J.Vidzėnės nuotr.

Spalio 25 dieną Lietuvos girios – Šimonių, Punios, Labanoro, Žalioji ir kitos – kviečia Jus visus jungtis į teatralizuotą eiseną Gedimino prospektu. Artėjant Vėlinėms, kuomet prisimename savo protėvius ir mirusius artimuosius, Vilniaus centre spiesis miško žvėrys, medžiai, mitiniai gyventojai (barstukai, laumės, puškaičiai) ir net išnykusių gyvybės rūšių šmėklos, priminti, kad mūsų sengirės taip pat jau išėjo nebūtin ir be veiksmingos valstybės apsaugos po pjūklais krenta dar išlikę didieji Lietuvos miškai.

Todėl spalio 25 dieną, 12 valandą pasipuošę žvėrių ir kitų miško būtybių kaukėmis, nešini žvakėmis, renkamės prie LR Seimo. Skaityti toliau

Kviečia Sakralūs pasaulio tekstai – „Lotoso sūtros“ biografija (0)

vu.lt nuotr.

Spalio 24 d. 18 val. kviečiame į šešioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Etvešo Lorando (Eötvös Loránd) universiteto (Vengrija) doktorantas Gediminas Giedraitis pristatys reikšmingiausią budistinį Rytų Azijos tekstą, „Lotoso sūtrą“ (Saddharma Puṇḍarīka Sūtra, 妙法蓮華經).

Lotoso sūtra yra vienas svarbiausių mahajanos („didžiosios važiuoklės“) budizmo tekstų, palikęs gilų pėdsaką Kinijos, Korėjos, Japonijos ir kitose Tolimųjų Rytų kultūrose. Ši sūtra sudrebina tuomet vyraujančią budistinę pasaulėžiūrą įvesdama „vieningos važiuoklės“ (ekayāna) ir Budos amžinumo doktrinas, taip nubrėždama pagrindines Mahajanos budizmo interpretavimo gaires Tolimuosiuose Rytuose iki pat šių dienų. Skaityti toliau

Prasideda pasirengimas didžiausiai tarptautinei folkloro šventei „Baltica“ (0)

„Baltica“ rengėjos su šventės Piuji mieste Prancūzijoje rengėjais ir dalyviais | LNKC nuotr.

Birželio 19–24 d., Vilniuje, vyks XXXIII tarptautinė folkloro šventė „Baltica“. Šventės tema bus išties esminga, rimta ir drauge patraukli – apeiga. O viena didingiausių ir neabejotinai svarbiausių apeigų dalyvių ir žiūrovų lauks birželio 23 d. Ir tai bus vasaros saulėgrįža – mūsų Rasa, Kupolės, Joninės.

Ateinančią vasarą, apsukusi ratą per Latviją ir Estiją, į Lietuvą grįžta folkloro šventė „Baltica“. Tai vienas svarbiausių tradicinę kultūrą, nematerialų kultūros paveldą reprezentuojančių renginių Baltijos šalyse, įtrauktas į CIOFF® (Tarptautinė folkloro švenčių rengimo taryba prie UNESCO) tinklą ir renginių kalendorių. Skaityti toliau

Akių gydytoja pataria nuo 35 metų nuolat tikrintis regėjimą (0)

Akys | pixabay.org nuotr.

Akių gydytojai įsitikinę, kad šiandien galima išgydyti 80 proc. regėjimo sutrikimų, tačiau daugelis suskuba savo akių būkle rūpintis tik tuomet, kai pasireiškia pirmieji nemalonūs pojūčiai – sausumas, perštėjimas, vaizdas lyg per rūką. Sveikatos specialistai pataria tikrintis ir stiprinti savo akis reguliariai, nes tai gali padėti išvengti rimtų susirgimų.

Gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė pasakoja, kad akių būklę lemia daugelis veiksnių, tiek mūsų įpročiai, tiek aplinka, tačiau tinkamai prižiūrėdami akis, o vaikams Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: Krivio diena, Vėlinės (1)

Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Jonas Vaiškūnas | V .Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos bendruomenė spalio 19-ąją šventė Krivio dieną. „Krivis yra senovės lietuvių dvasininkas, žynys. Pagrindinės žynių funkcijos siejasi su ritualu, t. y. kulto apeigų vykdymu, be to, jie tvarko, išlaiko ir plečia religinę sistemą, prižiūri sakralias vietas ir šventyklų veiklą ir pan. Svarbiausia žynio funkcija laikoma tarpininkavimas tarp dievų ir žmonių, suteikiantis jam šventumo, kitoniškumo visų kitų žmonių atžvilgiu. Žynys gali atlikti ir daugybę kitų funkcijų: pranašauti, gydyti, atlikti teisėjo pareigas Skaityti toliau

Utenos policijos bendruomenė susitiko su tautodailininku, kūrėju Albinu Šileika (0)

VPK operatyvaus valdymo skyriaus specialistas, tautodailininkas Albinas Šileika ir Utenos apskrities VPK viršininkas Vytautas Vaiškūnas | rengėjų nuotr.

Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konferencijos salėje atidaryta kūrėjo, Utenos tautodailininko, medžio drožėjo, Utenos apskr. VPK operatyvaus valdymo skyriaus specialisto Albino Šileikos prieverpsčių-verpsčių paroda.

Į parodos atidarymą susirinkęs policijos bendruomenės nariai turėjo galimybę įsitikinti, kad Albinas tikrai turi dovaną prakalbinti medį įvairiais drožybos raštais, kiekvienas sukurtas darbas atskleidžia kūrėjo asmenybę, kiek daug yra valandų praleista norint sukurti drožinį, kurie skleidžia šilumą. Pats autorius kalbėdamas pasidžiaugė, kad tik parodos metu gali stabtelėti ir pažiūrėti kas nuveikta kūryboje ir eiti tolyn.

Skaityti toliau

O. Voverienė. Sąžinė psichologiniu požiūriu (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tai kunigo Antano Paškaus knyga „Sąžinė psichologiniu požiūriu“, pirmą kartą išleista Kaune 1991 metais ir pakartota 2009 metais. Iki šiol jos nebuvau mačiusi. Ir labai apsidžiaugiau, kai ją man padovanojo kunigas eruditas Virginijus Šimukėnas. Parašyta, mums, civiliokams, neįprastu stiliumi, nepaprastai gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, todėl ji ir atsidūrė ne aukštokoje recenzuotinų knygų krūvelėje, bet čia pat, „po ranka“. Knyga – įdomi ne tik tikintiesiems, bet ir plačiajai visuomenei, ypač patartina mokytojams ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Skaityti toliau

Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais provincijų valdytojus jam paklusti. 1389−1398 metais energingas trisdešimtmetis kanonų teisės daktaras važinėjo po Lietuvą ir vykdė krikšionišką misiją, naikindamas senąsias šventvietes.

Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau

D. Nagelė. Iš vienų atims, kad atiduotų kitiems (2)

Nors naująjį VSD pastatą premjeras Saulius Skvernelis, VSD vadovas Darius Jauniškis bei prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingai atidarė dar 2017-ųjų kovą, jo statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.

„Vakaro žinios“ toliau kedena kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių dokumentų projektus. Vyriausybės atstovai tvirtina, kad biudžetas bus atsakingas, nes reikia pasiruošti galimam ekonomikos augimo sulėtėjimui, todėl, kaip jau skelbta, sugalvota naujų mokesčių arba keičiami esami. Nepaisant to, toliau skirsime pinigų saugumiečių pastato statyboms, už dešimtis milijonų eurų pirksime karinės technikos ir t.t.

Kiekvienais metais viena įdomiausių ateinančių metų pajamų ir išlaidų finansavimo dalių yra Valstybės Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje vyks susitikimas su „Misija Sibiras ’19“ dalyviais (0)

Misija Sibiras | Rengėjų nuotr.

Spalio 23 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su ekspedicijos „Misija Sibiras ’19“ dalyviais.

Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas jau keturioliktus metus. Visą tą laiką rengiamos ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas. Ekspedicijos tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapines, pastatyti ženklus žuvusiems lietuviams atminti. Ekspedicijose taip pat siekiama pabendrauti su svečiose šalyse tebegyvenančiais tautiečiais ar jų atžalomis. Skaityti toliau

Automobilių padangos – plastiko teršėjas (0)

Padangos kelyje | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Senos padangos, kurios nepatenka į perdirbimą ar energijai gauti, dažniausiai atsiduria sąvartynuose ar kitose nuošalesnėse vietose ir jose suyra tik per 120-140 metų. Naujausi tyrimai atskleidė, kad automobilių padangos yra viena iš labiausiai paplitusių plastiko teršėjų vandenynuose.

Neseniai Nyderlandų universiteto mokslininkų atliktas tyrimas skelbia, kad padangos sudaro net 10 proc. mikroplastiko atliekų pasaulio vandenynuose. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. the International Union for Conservation of Nature) 2017 metų ataskaitoje nurodė dar didesnę padangų taršą vandenynams – 28 procentus. Skaityti toliau

Atkreipkite dėmesį į duonos sudedamąsias dalis (1)

Duonos sudėtis | „Vilniaus duona“ nuotr.

Spalio 16 d. minimą pasaulinę maisto dieną daugybė šalių supažindina visuomenę su maisto bėdomis pasauliniu mastu: kalbama apie kovą su badu ir skurdu, siekį pagerinti mitybą bei rūpintis savo sveikata.

Lietuvoje ši diena pabrėžiama kaip sveikos mitybos diena. Kadangi daugumos lietuvių mitybos racione galima atrasti įvairių duonos gaminių, biomedicinos mokslo daktarė, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė pasakoja apie jų sudėtį ir naudą kūnui. Skaityti toliau

Vidaus saugumo dieną Katedros aikštėje – VRM tarnybų įranga ir technika iš arti (0)

Vidaus saugumo dieną Katedros aikštėje – VRM tarnybų įranga ir technika iš arti | M. Morkevičiaus nuotr.

Šį šeštadienį, spalio 19 d., 12 val., vidurdienį, Katedros aikštėje vyks Vidaus saugumo diena – renginys visuomenei, kurio metu vidaus reikalų sistemos tarnybų pareigūnai pristatys savo profesijas, pademonstruos ekipuotę ir ginkluotę, transporto priemones, tarnyboje reikalingas specialiąsias priemones bei kitą įrangą.

Renginyje pasirodys Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos kinologai su tarnybiniais šunimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mobili kuopa surengs imituotas riaušes. Skaityti toliau

10 naujoviškų Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių gaminių, kurie stebina pasaulį (1)

10 naujoviškų Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių gaminių, kurie stebina pasaulį | LATIA nuotr.

Audiniai iš gamtai nekenksmingų medžiagų:  kavos tirščių, jūros dumblių, mėtų, masažinis megztinis prisotintas vitaminu E, rankas šildančios odinės pirštinės. Visa tai – ne užsienio naujovės, o Lietuvos bendrovių kūrybos rezultatas.

„Aprangos ir tekstilės pramonės augimo tendencijas iš esmės skatina naujovės: neįprastos medžiagos, naujų technologijų panaudojimas, nauji gaminiai, optimizuoti bei robotizuoti procesai. Siekiame pristatyti visuomenei kuriamas naujoves aprangos ir tekstilės srityje. Džiugu, kad jų yra nemažai. Kviečiame verslininkus ir besidominčius atvykti į parodą Skaityti toliau

„Dauno“ etiketės įžeidumo labiausiai nesupranta estai – tarptautinė apklausa (0)

Pixbay.com nuotr.

Spalio 20 dieną minimos nacionalinės Dauno sindromo dienos proga rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ skelbia pirmą kartą visose trijose Baltijos šalyse atlikto tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti žodžio „daunas“ vartojimą bei keliamas konotacijas, rezultatus.

Su genetiniu Dauno sindromo sutrikimu gimusius žmones stengiamasi vis labiau integruoti į visuomeninį gyvenimą, tačiau ir įžeidžių etikečių klijavimo vis dar netrūksta. Iš visų Baltijos šalių būtent Estijoje 47 proc. gyventojų žargoną „daunas“ laiko kvailo ar nenormalaus žmogaus sinonimu, ir tai didžiausias rodiklis tarp visų šalių. Tuo tarpu net 88 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad toks žmogaus apibūdinimas yra labai įžeidus. Skaityti toliau

V. Šilas. Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai (12)

Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai.

Vokietijoje į valdžią atėjusiems nacionalsocialistams (kitaip,  naciams) labai nepatiko, kad Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais ir jie griebėsi falsifikacijų. Skaityti toliau

Grėsmė „Aušros“ žurnalui! (6)

Žurnalas „Aušra“ | punskas.pl nuotr.

2019 m. spalio 16 d. Lenkijos lietuvių draugija (LLD) gavo iš Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos reikalavimą sumažinti „Aušros“ leidinio parengto projekto sąnaudas keturiasdešimt penkiais tūkstančiais zlotų. To padaryti neįmanoma, nes tai yra daugiau nei 14 proc. viso „Aušros“ projekto dydžio. Ministerijos numatyta suma būtų mažesnė dvidešimčia tūkstančių zlotų už šiais metais skirtą finansavimą. Beje, daugumai redakcijos darbuotojų mokamas minimalus atlyginimas, kuriam kylant ir viskam brangstant būtų neįmanoma išleisti 24 „Aušros“ numerių. Keisti leidinio periodiškumą, kai jau surinkta prenumerata, irgi neįmanoma.

Žurnalas atsidūrė padėtyje be išeities! Skaityti toliau