Visi įrašai

Vilniuje ir Kaune skambės Persų klasikinė muzika (video) (0)

Kayhan Kahlor | Rengėjų nuotr.

Balandžio 27 ir 28 d., Vilniuje ir Kaune, koncertuos Persų klasikinės ir paprotinės muzikos atlikėjas Kayhan Kalhor (Iranas). Iš Teherano kilęs Kayhan Kalhor yra tituluojamas vienu svarbiausiu persų muzikos ambasadoriumi bei naujosios kartos kamancheh (persų styginis instrumentas) atlikėjų mentoriumi.

Persų klasikinė muzika – viena seniausių ir iškiliausių Rytų muzikos papročių, savo ištakomis siekianti antikinių civilizacijų laikus. Ji susiklostė Sasanidų imperijos (226–651 m. po Kr.) laikais ir padarė didžiulę įtaką visai Artimųjų, Vidurio Rytų ir Šiaurės Indijos muzikai. Klasikinė muzika būdavo atliekama valdovų rūmuose ir aristokratų namuose. XIX a. pradžioje, dėl dižiulės Vakarų kultūros įtakos senasis persų muzikinis paprotys buvo beveik beužgestantis. Papročio Skaityti toliau

„Žiobrinės“ Neringoje siūlys ne vien tradicines veiklas (0)

„Žiobrinės“ | Neringa.lt nuotr.

Šiemet, balandžio 27–29 dienomis, Neringoje, jau 5-ąjį kartą vyks papročiu tapusi šventė „Žiobrinės“. Tai viena labiausiai laukiamų pajūrio pavasario žvejų švenčių, kurios programa kasmet tobulėja ir įtraukia vis naujų, ne visada tradicinių veiklų.

Šįkart susirinkusiems „Žiobrinės“ pasiūlys ne vien tradicines lietuviškas veiklas, bet ir ritmingą gyvos braziliškos muzikos koncertą. Tėvai galės linksmintis vakare, o vaikai ryte, nes jau sekančią dieną, balandžio 29 d., Nidos KTIC „Agiloje“ jų lauks Klaipėdos lėlių teatro premjera: objektų ir judesio spektaklis vaikams nuo vienerių metų iki begalybės „Vienas, du – kur tu?“ Skaityti toliau

A. Lapinskas. Jaunieji Lietuvos lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos (6)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Dažnai manoma, kad pastovios Lietuvos lenkų pretenzijos Lietuvos valdžiai ir patiems lietuviams yra tarpukario lenkų nacionalistinio raugo paveldas. Laikui bėgant jis lyg ir turėtų išnykti ir jokių etninių konfliktų Lietuvoje nelikti. Deja, jaunoji Lietuvos lenkų karta, net neaišku iš kur pritvinkusi amžino pykčio lietuviams, irgi pradeda reikštis.

Naujausias jauno Vilniaus tarptautinių santykių instituto dėstytojo Marijušo Antonovičiaus straipsnis „Lietuvos aide“ – „Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos“, iš rodos nekalto terminologijos problemų nagrinėjimo, pavirto kaltinimų puokšte lietuviams. Skaityti toliau

Prezidentė sugrąžino Lietuvos pilietybę jos atsisakiusiam menininkui Žilvinui Kempinui (3)

Žilvinas Kempinas | feisbuko nuotr.

Balandžio 23 d. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiam menininkui, priėmusiam JAV pilietybę ir atsisakiusiam Lietuvos pilietybės, Žilvinui Kempinui išsaugojo ir  Lietuvos Respublikos pilietybę.

„Sprendimas priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymu ir atsižvelgus į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją. Pilietybės reikalų komisijos vertinimu, Ž. Kempino veikla laikytina ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei“, – rašoma Prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Skaityti toliau

P. Gylys. Anksčiau ar vėliau, sąžinė prabyla (2)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Neringos Venckienės sulaikymas JAV ir kalbos apie galimą greitą jos grąžinimą į Lietuvą, vėl sujudino, po jos išvykimo iš šalies pamažu aprimusią, į dvi dalis pasidalinusią visuomenę. Kiekviena iš šių pusių turi savąją tiesą ir kiekviena tiki, kad būtent ji yra tikroji.

Buvęs Seimo narys ir užsienio reikalų ministras Povilas Gylys su „Drasos keliu“ 2012 m. išrinktas į parlamentą, neabejoja, kad anksčiau ar vėliau visos paslaptys būna atskleistos, nes kitos alternatyvos paprasčiausiai nėra. Tik ne visi šio momento sulaukia. Profesoriaus teigimu, šalį supriešinusi Garliavos istorija ne išimtis. Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (5)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke išrinkta punskietė B. Jonuškaitė-Augustinienė (0)

Birute Jonuškaite-Augustinienė | rengėjų nuotr.

Balandžio 20 dieną Vilniuje vykusiame Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) suvažiavime, LRS pirmininke buvo išrinkta punskietė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė.

B. Jonuškaitė-Augustinienė – poetė, prozininkė, vertėja. Gimė 1959 10 05 d. Seivų kaime (Punsko-Seinų-Suvalkų krašte). 1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą, ten baigė žurnalistikos studijas. Dirbo Lenkijoje Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuvių tautinės mažumos leidinyje „Aušra“, Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (I) (3)

1. Archetipinės galios

Tautos, kaip ir medžio, šaknys nematomos. Jos tarpsta giliai žmogaus sielos „dirvoje“, širdyje. Iš jos gelmės kyla gyvybės syvai, teikiantys tautai galių, maitinantys jos tradicijas ir papročius. Be šaknų teikiamų syvų tautiškumas vysta, džiūsta, nebegali skleistis ir augti, virsta sausu pernykščiu stagaru – negyvais muziejiniais eksponatais. Tautiškumo šaknys slypi senajame prigimtiniame tautos tikėjime, todėl jo nesutaikomas priešas – krikščionybė nepaliaudama stengiasi žmogų iš jo iškirsti ir įskiepyti jį į saviškį „alyvmedį“ (Rom 11, 24, 17)[1], maitinamą tolimų svetimų šaknų. Skaityti toliau

Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo? (0)

Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo? | zenpr.lt nuotr.

Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens, todėl vandens kokybė yra labai svarbi. Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrinta apsauga nuo taršos. Skaityti toliau

Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis duoną? (0)

Duonos pasirinkimų prekybos vietose apstu | sc.bns.lt nuotr.

Visuomenėje įsigalint sveikos mitybos kultui, dažnas savo mitybos racioną ima keisti ir atsisako ar privengia valgyti duonos. Vis dėlto specialistų teigimu, nuomonė, neva duona nėra naudinga sveikatai, tėra mitas – joje apstu vertingų vitaminų ir skaidulų, o angliavandeniai suteikia ilgalaikės energijos. „Galų gale, duonos pasiūla parduotuvių lentynose šiandien milžiniška, todėl kiekvienas gali išsirinkti labiausiai jam tinkančią“, – sako „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovė Snieguolė Šoblinskienė ir dalijasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis duoną. Skaityti toliau

Studentų korporacija „Saja“ kviečia į pokalbį „Baltiškoji tapatybė – istorinis reliktas ar gyvenimo būdas?“ (1)

Studentų korporacijos „Saja“ nuotr.

Balandžio 23 d. 18 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) įvyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto renginių ciklo „Lietuviškasis identitetas: 100+100“ susitikimas „Baltiškoji tapatybė – istorinis reliktas ar gyvenimo būdas?“

Susitikime dalyvaus ir apie baltiškąją tapatybę pasisakys net 4 dalyviai: internetinio portalo Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, etnokosmologas ir aktyvus baltiškosios kultūros puoselėtojas Jonas Vaiškūnas, baltistas VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas mokslų daktaras, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ Skaityti toliau

Lietuviai sparčiu internetu didžiuojasi labiau nei krepšininkų pasiekimais (0)

 sproutsocial.com nuotr.

Krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija, tačiau valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos gyventojai labiau nei mūsų krepšininkų pasiekimais pasaulyje didžiuojasi sparčiu interneto ryšiu. Kompanijos „Telia“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa taip pat parodė, kad labiausiai Lietuvą garsina pasiekimai pamatinės ir kertinės interneto technologijos – šviesolaidžio – srityje. Skaityti toliau

Siūloma panaikinti dvigubą mokėjimą „Sodrai“ (2)

Huffingtonpost.com nuotr.

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas Andrius Palionis ir Seimo valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Valius Ąžuolas įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir panaikinti  savarankiškai vykdomos veiklos dvigubą apmokestinimą.

„Šiuo metu valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad asmenys, gaunantys pajamas iš darbo santykių pagal darbo sutartį ar iš savarankiškai vykdomos veiklos privalo mokėti socialinio draudimo įmokas Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kas rūpėjo paskutiniam LDK piliečiui Česlovui Milošui? (43)

Česlovas Milošas Lietuvos respublikos Prezidentūroje. 1997 metai | P. S. Krivicko archyvo nuotr.

1997-ųjų rugsėjo pradžia. Į Vilnių suskrido ir suvažiavo dvylikos Europos valstybių prezidentai, premjerai ir tuntai žemesnio rango valdininkų, verslininkų bei šiaip mokančių aukštajai valdžiai įtikti apsukruolių. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Algirdo Mykolo Brazausko ir Aleksandro Kvašnievskio iniciatyva surengta Vilniaus konferencija regioninio saugumo klausimais.

Kaip skelbė oficialūs komunikatai, ši konferencija įtikinamai parodė naujų iniciatyvų jėgą, o Lietuvą ir Lenkiją įtvirtino kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybių lyderes. Iš tiesų, kaip konferencijos stebėtojui, buvo smagu matyti bičiuliškai bendraujančius artimus kaimynus – Skaityti toliau

Vėžys: naujausi gydymo būdai ir jų veiksmingumas (2)

Onkologinės ligos: moderniausi gydymo būdai ir jų veiksmingumas | Pixabay nuotr.

Klastinga liga vėžys vis dažniau pasiduoda šiuolaikiniams gydymo būdams, o jos sukeltus pašalinius poveikius mažina naujausi mokslo pasiekimai.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo gydytojo onkologo-chemoterapeuto Alvydo Česo, pagrindinis onkologinių ligų gydymo būdas – chirurginis. Po operacijos, siekiant sunaikinti vėžio pėdsakus organizme, Skaityti toliau

Nepatikėsite, ką keleiviai užmiršta autobusuose (1)

Nardymo kostiumas, vestuvinis žiedas ar net dantų protezai – ką keleiviai užmiršta autobusuose? | Tarptautinių maršrutų operatoriaus „Lux Express“ nuotr.

Netikėtumų kelionių metu pasitaiko nuolat: svarbiausiu momentu išsikrovęs mobilusis telefonas, išlietas vandens buteliukas kelioniniame lagamine ar pamesti reikalingi daiktai. Tarptautinių maršrutų operatorius „Lux Express“ atliko tyrimą ir sudarė sąrašą daiktų, kuriuos keleiviai paliko tarptautinių maršrutų autobusuose. Kartais užmiršti daiktai gali tikrai nustebinti.

Maždaug po kas penktos kelionės autobusu „Lux Express“, galima rasti pamirštus daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad Skaityti toliau

Legendiniam poetui Rimui Burokui šiandien būtų sukakę 65-eri (nuotraukos, video) (3)

R. Burokas 1977 m., Vilnius. Vytauto Balčyčio nuotr. | Asmeninė S. Kurienės nuotr.

Legendiniam poetui Rimui Burokui šiandien būtų sukakę 65-eri.  Sovietinio saugumo persekiotas  kalintas ir 1980 08 10 d. Vilniuje nužūdytas R. Burokas gimė 1953 m. balandžio 21 d. Alytuje.

R. Buroko eilėraščiai plito rankraščiais. Po mirties, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo išleistos dvi knygos: 39 eilėraščiai (Kaunas. Vaidoto Oškinio leidykla, 1992 m.) ir (Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai, prisiminimai (Kitos knygos, 2008 m.). Skaityti toliau

Besitelkiantis „Tautos forumas“ kviečia į trispalvės 100-mečio eiseną ir mitingą „Lietuva yra čia!“ (6)

Kovo 11-osios eitynės 2013 m. | Alkas.lt, A. Saertanavičiaus nuotr.

Sąjūdžio 30-mečio išvakarėse nevyriausybinės patriotinės organizacijos ir judėjimai pradėjo burtis į platesnį neformalų susivienijimą, telkiamą po „Tautos forumo“ (TF) vardu. Šiuo metu prie TF jau prisijungė: Vilniaus Sąjūdžio taryba, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Vilniaus forumas, Talka kalbai ir tautai,  Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, Jaunimo sambūris „Pro patria“, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba.

Balandžio 25 d., 12 val. „Tautos forumas“ kviečia visus Lietuvos likimui neabejingus Skaityti toliau

Kaune kuriamas Lietuvos sporto medicinos centras (4)

Lietuvos sporto medicinos centro Klaipėdos skyrius pastatas | Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Lietuvos futbolo federacijai (LFF) priklausantis sporto medicinos centras taps didžiausiu Lietuvos sporto medicinos centru, kurio paslaugomis jau išreiškė norą naudotis beveik 30 šalies sporto federacijų. Be to, ruošiamasi imtis permainų sportuojančių vaikų medicinos tyrimuose ir nuolatiniame stebėjime.

„Kūno kultūros ir sporto departamentui atlikus profesionalių sportininkų rengimo pertvarką, federacijoms atsirado poreikis įsigyti profesionalias medicinos paslaugas. Artimiausiu metu ketiname atlikti didelę investiciją į naujos medicinos įrangos įsigijimą, kad spėtume patenkinti visus poreikius. Įsigijus papildomos Skaityti toliau

Kino teatruose – Lietuvos kino kūrėjų premjeros (video) (0)

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.

Nuo balandžio 20 d., visos Lietuvos kino teatruose, filmo kūrėjai žiūrovus džiugina keturių puikių filmų premjeromis.

Nors daugelio kino ekspertų teigimu, pavasaris nėra palankiausias metams premjeroms, tačiau kovo mėnesį savo veiklos 15 metų jubiliejų atšventusi kino gamybos įmonė „Artbox“ žiūrovams dovanos net kelias filmų premjeras.

Svarbiausia jų – viena gražiausių atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtų dovanų – Skaityti toliau

Anemijos priežastis – vitamino D stoka ar atvirkščiai? (0)

Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Revoliucinis saulės vitamino vaidmuo įgauna dar vieną svarbią prasmę. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad vitaminas D turi įtakos geležies stokai bei anemijai (mažakraujystei). Tačiau mokslininkai kol kas neišsiaiškino šio ryšio mechanizmo. Nustatyta, kad egzistuoja ir atvirkštinis efektas: dėl geležies deficito organizmas gali blogiau sintezuoti svarbųjį saulės vitaminą.

Jeigu jaučiate nuovargį ir bendrą kūno silpnumą, sumažėjo darbingumas, esate dirglesni, matyt, sunerimsite dėl geležies stokos anemijos, kuri iš lėto gali alinti visą organizmą. Skaityti toliau

„Kylam“: Kokios naujovės laukia skrydžių dalyvių (video) (0)

airBaltic | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Komercinė, karinė ir bendroji aviacija – trys pagrindiniai oro eismo dalyviai, kuriems ruošiantis skrydžiais reikia daug ir tikslios informacijos.

Tad apsilankiusi VĮ Oro navigacija  Informacijos skyriuje ir  Vilniaus informacijos žiniavietėje, „Kylam“ komanda sužinojo, kokia informacija būtina ruošiantis skrydžiui, kaip ji pateikiama šiandien ir, svarbiausia, kokios naujovės žengia į Skrydžių valdymo skyrių ir orlaivių sistemas.

„Kylam“ komanda  – Ditė Česėkaitė ir Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Sausėja ir peršti akys? Pavasario saulė joms negailestinga (0)

pixabay.com nuotr.

Atšilus orams, dažnas pradeda labiau rūpintis savo kūnu, aktyviau judėti, lepinti žiemos išsausintą odą, bet retai kada pagalvoja, kad kasdienės priežiūros reikalauja ir akys. Mūsų akis visais metų laikais, o ypač pavasarį, veikia įvairūs dirgikliai: ryški pavasario saulė, sausas oras ar užteršta aplinka. Dėl šių dirgiklių jaučiame akių nuovargį, jos ašaroja, sausėja, dažniau pasitaiko uždegimų. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Elvyros Ramaškienės, tinkama priežiūra padeda šių bėdų išvengti. Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Universiteto misija (1)

Chorchė Ortega I Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš: Chorkėches Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Mūsų laikų tema ir kitos esė  (Vilnius: Vaga, 1999), skliaustuose nurodomi puslapiai. Visi išskyrimai autoriaus.

Ar aukštasis mokslas nėra daugiau nei profesionalumas ir tyrinėjimai? Iš pirmo žvilgsnio nieko kito nepamatysime. Tačiau paėmę lupą ir išanalizavę mokymo planus, pastebėsime, kad beveik visada profesinio supratimo ir tyrinėjimų ištroškusiam studentui privalomas bendro pobūdžio – filosofijos, istorijos – kursas. Tokia universitetinė tvarka paaiškinama labai vangiai – studentas turi gauti „bendros kultūros“ dalykų. Skaityti toliau

Netekome poeto Mykolo Karčiausko (0)

Mykolas Karčiauskas (1939-2018) | Wikipedia.org nuotr.

Balandžio 20 d. eidamas 80-tuosius metus mirė  Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas ir vertėjas Mykolas Karčiauskas (1939.03.15 – 2018.04.20).

M. Karčiauskas gimė 1939 m. kovo 15 d. Žvirgždėje, Pasvalio r. 1966 m. baigė VU Teisės fakultetą.  1965–1969 m. buvo  KGB Kauno miesto poskyrio kadriniu darbuotoju. 1969–1970 m. buvo laikraščio „Vakarinės naujienos“ korespondentas, o 1971–1974 m. – Kauno meno darbuotojų kultūros namų direktorius. Dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje, laikraščių redakcijose, „Vilties“ spaustuvėje. 1997- 2015 ėjo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriaus pareigas. Nuo 1973 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Skaityti toliau

Aplankykime Baltijos pilis ir dvarus (nuotraukos) (0)

Panemunės pilis | E. Ovcareko nuotr.

Šią vasarą duris lankytojams atvers daugiau kaip 130 istorinių pilių ir dvarų trijose Baltijos šalyse. Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo įgyvendindamos tarptautinį projektą, padėsiantį vizualizuoti šių šalių dvarų tinklo tankumą, pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar. Lankytojai atviruose dvaruose laukiami nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 16 d.

Švęsdamos Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo šimtmečius, trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos sujungė savo jėgas, taip parodydamos simbolinę Baltijos kelio tąsą. Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pritarė kultūros įstaigų vadovų kadencijoms (0)

Lietuvos liaudies buities muziejus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Balandžio 19 d. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson Seimui pristatė įstatymų projektus,  kurie nustato kadencijas visiems kultūros įstaigų vadovams, o nacionalinių ir valstybinių įstaigų – ir kadencijų skaičių. Šių įstaigų vadovų pareigas bus galima užimti ne ilgiau, kaip dvi kadencijas po penkerius metus iš eilės.

Tokį teisinį reguliavimą Kultūros ministerija siūlo taikyti Lietuvos nacionalinės, apskričių, viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų, nacionalinių ir respublikinių muziejų, valstybės kultūros centrų vadovams. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? | LRT nuotr.

Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Skaityti toliau

B. Burgis. Aš tave įspėjau, valstybe! (27)

Bronislovas Burgis | asmen. nuotr.

Aš tave įspėjau, valstybe! Kur tu buvai, kai mane banditai pasiuntė kančių keliu? Kur buvo Prezidentė, premjeras, generalinis prokuroras, seimūnai, kunigai? Aš tada prašiau tavęs, valstybe, padėti man įveikti niekšybę. O tu buvai kurčia ir abejinga…

***

Tikrai, laikas man mesti juodą darbą ir įsidarbinti pranašu! Skaityti toliau

L. Kerosierius. Tikslas – sunaikinti Lietuvos Sąjūdį (video) (10)

Vytautas Landsbergis su Andriumi Tučkumi | I. Sidarevičiaus nuotr.

Balandžio 14 d. „Vakaro žinių“ numeryje buvo paskelbtas žurnalisto Dano Nagelės straipsnis „Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – tik imitacija“. Straipsnyje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Bubnys sako, kad „dabartiniame Sąjūdyje vienos partijos – konservatorių – atstovai tvarko savo reikalus …“.

2014 m. vasario 14 d. Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai – prof. V. Vilimas, akad. prof. E. Jovaiša, habil. dr. K. Garšva, mons. A. Svarinskas, R. Kupčinskas, V. Čeginskas, N. Balčiūnienė, S.Veversevičienė, T. Baranauskas, J. Brasiūnaitė, B. Bučelis, K. Mickevičius – išplatino pareiškimą Skaityti toliau