Kitos kultūros

Gaiva Paprastoji: Roterdamo meno savaitė (video) (0)

DSC09414-1200

Viena iš nuolatinių „Saulės arkliukų“ autorių Gaiva Paprastoji  dalijasi savo patirtimi, įspūdžiais iš Roterdamo meno savaitės (Rotterdam Art week 2017), vykusios  vasario 8–12 d. Menininkei tvarkant  parodų, meno mugių, Roterdamo fotomuziejaus ekspozicijos ir kituose renginiuose užfiksuotus fragmentus, gilinantis į autorių, kurių dar nežinojo, kūrybą, išsikristalizavo mintys apie kūrėjo santykį su kūriniu ir, kaip to pasekmę, kūrinio įtaką žiūrovui.

Paskaitą „Roterdamo meno savaitė“ autorė skaitė Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, anksčiau vadintoje Senamiesčio biblioteka, šių metų gegužės Skaityti toliau

A. Katkutė. Martenica – pavasario apeigų simbolis Bulgarijoje (0)

Bulgariškosios martenicos. | D. Rastenienės nuotr.

Vakar, t. y. 2017 m. balandžio 28 dieną „Saulės arkliukų“ redakcija apsilankė labai įdomiame Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus mokslininkų surengtame seminare apie pavasario šventes ir jų apeigas. Šįkart daug dėmesio buvo skiriama Bulgarijoje kovo 1 dieną (turėkime omeny, kad Bulgarijoje oras atšyla maždaug dviem mėnesiais anksčiau negu Lietuvoje) švenčiamai babos Martos šventei, apie kurią papasakojo bulgarų kalbos ir tradicinės kultūros žinovė, vienintelė Lietuvoje vertėja iš bulgarų kalbos ir į bulgarų kalbą Aušra Katkutė.

Savo ruožtu etnologas dr. Žilvytis Šaknys netikėtai atviru rakursu apžvelgė Lietuvos pavasario švenčių aspektus, o įsibėgėjęs aprėpė ir visų metų ciklo ypatybes bei skirtumus. Skaityti toliau

Įvyko seminaras „Šiaurės Atėnai – Kultūrų Dialogas Tarp Rytų Ir Vakarų“ (nuotraukos) (0)

Parodos akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 17 dienos popietę Lietuvos respublikos tautinių bendrijų namuose Graikų tautinė bendrija „Pontas“ surengė seminarą, skirtą paminėti Jungtinių Tautų organizacijos Junesko padalinio paskelbtus Aristotelio atminimo metus ir 120 metų sukaktį nuo pirmosios šiuolaikinės 1896 m. Atėnų olimpiados. Seminaro metu veikė ir paroda, kurioje buvo išstatytos graviūrų reprodukcijos ir fotografijos keliomis temomis: a) senovės graikų filosofų; b) Klasikinės Graikijos teatrų; c) 1896 m. Atėnų olimpiados; d) Boetijos regiono šiuolaikinės Graikijos centrinėje dalyje vaizdai su architektūros paveldu. Seminaro dalyviai susidomėję apžiūrėjo parodą. Skaityti toliau

Odė Olandijos madai (video) (0)

12022425_1140879649269908_4164766679169098100_o-704x454

Gyvendama Olandijoje, dailininkė ir modeliuotoja (iš profesijos) Gaiva Paprastoji  daug keliauja po šalies miestus apžiūrinėdama vaizduojamojo meno ir mados parodas.

Vieną parodą, kuri buvo surengta Hagoje ir vadinosi „Odė Olandijos madai”, ji nufilmavo, parengė paskaitą ir šių metų kovo mėn. 18 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje paskaitė ją prieš savo pačios dailės kūrinių parodos atidarymą.

Skaityti toliau

Sisinherstas: kas mūsų laukia ir ką daryti toliau (0)

Vitos Sakvilės-Vest kambarys Bokšte |Asmeninė nuotr.

Kas Vitą Sakvilę-Vest (Vita Sackville-West) žino tik kaip Virdžinijos Vulf (Virginia Woolf) mylimąją ir romano „Orlando“ prototipą, o apie jos vyrą, Haroldą Nikolsoną (Harold Nicolson), vien tik iš filmo „Vedybų portretas“ (Portrait of a Marriage) girdėjęs ar skaitęs to paties pavadinimo vieno iš jų sūnų, Nigelio Nikolsono (Nigel Nicolson), rašytą knygą, tiems iškart sakau: šis rašinys ne apie tai.

Sisinhersto (Sissinghurst) pilies likučiai su bokštu, kiemus užpildantys gėlynai ir parko visuma, taip pat aplink besidriekiantys dirbami laukai, pilnai funkcionuojantis valstiečio ūkis – visa tai Skaityti toliau

Olandija ir jos savitumas (II) (0)

Retas ir vertingas mėlynasis porcelianas judaizmo temmatika|Autorės notr.

Kaip olandai  švenčia  mums  Lietuvoje  irgi  žinomas  šventes, progas, datas?

Pabandysiu eiti ratu per kalendorių. Visi šventieji / Vėlinės / Halovynas – moliūgai su išpjautomis šypsenomis, persirengę vaikai, ateinantys prašyti saldainių – visa tai atsiradę tik prieš keletą metų dėl amerikietiškų filmų įtakos (ir skatinamakrautuvininkų, žinoma). O  sena tradicija uždegti žvakeles kapinėse yra atmirštanti net ir katalikiškoje dalyje – matai vieną kitą žvakelę degant, dažniausiai ant per anksti mirusiųjų kapų… Visa kapų priežiūros tradicija eina pabaigos link – daug žmonių kremuojama, ypačmiestuose. Katalikai ir kaimo vietovių gyventojai dar linkę laidoti, bet už kapo vietą reikia mokėti – Olandija didumo sulig puse Lietuvos, o joje gyvena koks 16 milijonų gyventojų, taigi galima suprasti, kad žemė turi kainą! Skaityti toliau

Olandija ir jos savitumas (I) (0)

Beneliukso žemėlapis, pagal kurį buvo stilizuojamas liūto formos žemėlapis.

Iš istorijos, religijos ir geografijos

Iš karto turiu pasakyti, kad, norėdama atsakyti į klausimą, turėsiu nueiti toli į lankas, – papasakoti kai ką iš istorijos, religijos ir geografijos.

Nors Olandijoje gyvenu ilgai ir, jau gyvenant čia, yra tekę pastudijuoti kultūrotyrą, tai bus tik mano samprotavimai, paremti istorinių faktų žinojimu. Galiu kalbėti apie Olandiją, kurią pažįstu aš, kurią mačiau, su kuria susidūriau, iš geografinės vietos ir socialinio sluoksnio perspektyvų. Kiekvienas kitas žmogus, be jokios abejonės, papasakotų bent iš dalies kitaip, vėlgi, iš savų įspūdžių ir iš savos patirties.

Skaityti toliau

Etnomuziejus „Kepurių pasaulis“ (nuotraukos, video) (0)

Šamšura, Samiai, Norvegija | worldhat.net nuotr.

Rygoje veikia labai įdomus kepurių muziejus. Jame eksponuojamos paprastos auksiukais papuoštos kepuraitės, brangios karūnos, užburtos afrikietiškos kaukės ir didžiuliai Azijos šamanų šalmai, išsiuvinėtos kepurės ir kepurės iš žmogaus plaukų. Muziejuje visa tai galima nufotografuoti ir pasimatuoti. Muziejuje vyksta užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, vaikiškos dirbtuvės, yra galimybė atšvęsti gimtadienį ar vestuves pasakišku arba etniniu stiliumi.

Etnomuziejaus „Kepurių pasaulis“ administratorė Karina Dowidava pasakoja: „Tai privatus muziejus-galerija. Jo įkūrėjas yra etnografas, Skaityti toliau

R. Balkutė. Ugnies garbintojai Indijoje (0)

Jantra. R. Balkutės nuotrauka

Visų pasaulio tautų mitologijoje, pasaulėžiūroje ir kasdieniame žmonių gyvenime ugnis užėmė svarbią vietą. Ji buvo garbinama kaip vienas iš visatą sudarančių elementų. Per visą žmonijos istoriją labiausiai buvo paplitęs aukojimo ugniai ritualas. Šiuolaikinėje Indijoje (1) ugnis vis dar užima vieną svarbiausių vietų kasdieniame žmonių gyvenime: šventyklose, namuose, atliekant visuomenines ir šeimos apeigas.

Dievas Agnis

Senovės indai tikėjo, kad žmogaus gyvenimui daug įtakos turi dangaus šviesuliai, kosminė energija, dievų valdomos gamtos jėgos. Dievų malonė pelnoma tik aukomis, kurias aukojant giedamos tam tikros giesmės – himnai. Skaityti toliau

„Happy“ lietuviai (0)

Keičis Kagis

Ši publikacija kartu su manimi į „Saulės arkliukus“ atkeliauja dar iš „Liaudies kultūros“ žurnalo redagavimo laikų. Ėjo 2013-ieji. Buvo ankstyvas pavasaris. Visada nujausdavau, kad į kabineto duris pasibeldžia būtent Keičis Kagi (Keiichi Kagi – taip parašyta jo angliškame pase), o folklorininkai jį vadino tiesiog Keiša. Neapsirikau ir tąkart. Keičis atnešė parodyti nuotraukų, o aš paprašiau peržiūrėti daugiau iš jo archyvo, tad susėdome prie kompiuterio ir pradėjome gilintis. Tai tas tinka, tai anas – netinka… arba „dar nežinau, gal prireiks“, taip ir sukaupdavau kažkokį atsarginį fondą iš visų fotografų, bendradarbiavusių su „Liaudies kultūra“, labai greitai, kai tik 2013 metais pradėjome leisti, – ir su „Saulės arkliukais“. Skaityti toliau