Istorija

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė: Visą sovietmetį buvo klastojama mūsų laisvės kovų istorija (2)

Skulptoriaus A. Kuzmos ir architektų studijos Arches Adolfui Ramanauskui – Vanagui paminklo idėja | lrv.lt nuotr.

Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti memorialą, 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti dar neišaiškintą istoriją – surasti pavardes tų, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę, kurių kūnai dar nesurasti, kurių pavardės dar neįrašytos memorialo atminimo sienoje.

Artėjant dar vienai ypatingai dienai, spalio 6 – ajai, kada bus atidengtas partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago paminklas, interviu su Lietuvos lasivės kovų didvyrio dukra Auksute Ramanauskaite – Skokauskiene apie Laisvės kovų istoriją, paminklus, prasmingus darbus, kuriais įamžiname savo tautos istoriją ir paliekame žinią ateities kartoms.

– Rugsėjo 20 dieną buvo atidengtas memorialas Lietuvos partizanams atminti Kryžkalnyje, spalio 6 dieną laukiame partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago paminklo atidengimo, kokios nuotaikos , kokios mintys?

Skaityti toliau

Savaitgalį vykstanti šventė „Heritas“ visus kvies prisiliesti prie paveldo (0)

Savaitgalį vykstanti šventė „Heritas“ visus kvies prisiliesti prie paveldo | Rengėjų nuotr.

Jau šį savaitgalį – spalio 2-4 d. – vyks tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų šventė „Heritas“, vienijanti specialistus, valstybės bei privačias organizacijas, viešąsias įstaigas, privačias įmones, ir visus, neabejingus kultūros paveldui.

Atviruose ir nemokamuose renginiuose Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Vilniaus universitete lankytojai bus kviečiami pažinti, atrasti, užmegzti pažintis, ieškoti atsakymų į svarbius klausimus ir turiningai praleisti laisvalaikį. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Kaip serbų paauglys tris imperijas sužlugdė (video) (1)

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Kaip serbų paauglys tris imperijas sužlugdė | varpine.org nuotr.

Jo Didenybė Atsitiktinumas ne vieną kartą radikaliai keitė istoriją. Tiesa, kad taip atsitiktų, turi susiklostyti tiesiog neįtikėtinai palankios aplinkybės.

Pirmojo Pasaulinio karo istorija greičiausiai jums puikiai žinoma iš vadovėlių, tačiau sausos akademinės jų eilutės toli gražu neatspindi tikrojo epochos dvelksmo.

Šioji „Iš savo varpinės“ laida, buvusio JAV diplomato bei diplomatijos istorijos žinovo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Marienburgo paslaptis: Kęstučio pabėgimas (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs UNECO kultūros paveldo Lietuvoje metus, bet ne tik Lietuvoje yra UNESCO pasaulio kultūros paveldo vietų, kurios labai glaudžiai susijusios su Lietuvos istorija. Tiek susijusios, kad, ko gero, jas beveik galima laikyti ir Lietuvos paveldu. Viena iš tokių vietų yra Marienburgo pilis – apie ją ir apie su ja susijusius įvykius šiandien ir pakalbėsime su istorike Inga Baranauskiene.

Marieburgo pilis iš tiesų yra didingas statinys, bet tai yra Lenkijos teritorija ir buvusi kryžiuočių, su kuriais mums reikėjo kariauti, sostinė. Aišku, jau vien tai susieja Lietuvą su ta pilimi, bet ar tik tai? Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas (4)

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas | G. Maksimovicz, KAM nuotr.

Rugsėjo 28 d., Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems asmenims. Buvusiame Tuskulėnų dvare rasti 724 sovietų aukų palaikai. Dalis kalinių nužudyti itin žiauriu būdu: ne sušaudant, o suknežinant kaukoles keturbriauniu įrankiu. Skaityti toliau

Pirmasis istorinis nuotykių romanas lietuvių kalba (0)

Pirmasis istorinis nuotykių romanas lietuvių kalba | lnb.lt nuotr.

Spalio 5 d. – lapkričio 8 d., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (erdvė prie Martyno Mažvydo skulptūros, III a.) vieno eksponato parodoje kviečia susipažinti su paskutine istorinio romano parodų ciklo knyga – pirmuoju istoriniu ir pirmuoju nuotykiniu romanu lietuvių kalba Vinco Pietario „Algimantu“.

Romanas įdomus dėl keleto aspektų. Tai pirmas lietuvių kalba parašytas romanas – ir ne bet koks, o istorinis nuotykinis. Kūrinys, laikomas svarbiausiu V. Pietario veikalu, išleistas po autoriaus mirties, 1904 metais. Pirmą kartą romanas išėjo ne viena knyga, o dalimis – tomais. Skaityti toliau

Neringoje – paskaita „Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba“ (0)

Neringoje – paskaita „Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba“ | lrezoskc.lt nuotr.

Rugsėjo 29 d., antradienį, 17.30 val., Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į paskaitą „Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba“, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Parodos dalyviai susipažins su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienybė teismų bylose (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Darius Vilimas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Steigiamojo Seimo metus. Ta proga jau kalbėjomės su Dariumi Vilimu, kuris ir vėl – mūsų svečias. Dabar pakalbėsime apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismus.

Praėjusioje laidoje mes jau aptarėme LDK teismų sistemą, jos formavimąsi. Ką galima įdomaus sužinoti apie LDK bajorų gyvenimą iš teismo bylų?

Turbūt Žemės teismas būtų įdomiausias – tas civilinis tribunolas, kuriame, yra ko tik nori: ir testamentai, ir muštynės (dažniausiai smulkios), ir plėšikavimai, ir sukčiavimai, įžeidimai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Darius Vilimas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Steigiamojo Seimo metus. Ta proga jau kalbėjomės su Dariumi Vilimu, kuris ir vėl – mūsų svečias, apie Seimelius. Tačiau Darius daugiau tyrinėja kitą pavietų veiklą – žemės teismus (yra jo knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564–1588)“) ir apskritai teismus.

Taigi, pakalbėsime apie LDK teismus: kokie tie teismai buvo?

Pačioje pradžioje teismai buvo valdovo vietininkų, didžiūnų teismai, tačiau, ilgą

Skaityti toliau

Nidoje – paroda „Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“ (0)

Foto Aušra Feser (3)-2400

Rugsėjo 25 d., penktadienį, 16 val. Neringos Žvejo etnografinėje sodyboje (Naglių g. 4) bus atidaryta ir visuomenei pristatyta klaipėdietės Aidos Pečeliūnienės sukurta ir Kuršių nerijos nacionalinio  parko direkcijai padovanota paroda „Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“. Tai bendras Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos savivaldybės sumanymas, siekiant pristatyti gausiems kurorto lankytojams dabar jau paslaptingai atrodantį gyvenimą smėlio pusiasalyje.

Šio sumanymo tikslas – kuo tikroviškiau parodyti to laikmečio Kuršių nerijos gyvenimą. Iš Skaityti toliau

Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba (5)

Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 25 d., 18 val.,  Užupyje (Konstitucijų siena, Paupio gt.),bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba. Iškilmėse dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Vitas Korseltas (Vít Korselt), Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Norime pasidžiaugti, kad būtent šiais išskirtiniais 2020-aisias metais Užupio konstitucijų alėjoje bus atidengta Užupio Respublikos konstitucija čekų k. Ypatingai smagu, kad čekai, dar ankstyvaisiais Viduramžiais skleidę krikščionybę pagoniškoje Lietuvoje, didvyriškai kovoję už Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Žalgirio mūšyje, XIX a. pabaigoje mums paskolinę tris savo raidyno raides š, ž, č ir įkvėpę patriarchą Joną Basanavičių parašyti prakalbą pirmajam lietuviškam laikraščiui „Aušra“ Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Hibridinis Lenkijos karas prieš Lietuvą ir Širvintų–Giedraičių mūšis (5)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo Giedraičių, arba Širvintų–Giedraičių, mūšio, įvykusio 1920 m.

Praėjusioje laidoje su mūsų svečiu istoriku Algiu Kasperavičiumi mes jau pradėjome kalbėti apie to mūšio istorines aplinkybes, kelią į tą mūšį, konfliktą su Lenkija, Želigovskio žygį į Vilnių.

Dabar aptarsime jau betarpiškai mūšio išvakares ir patį mūšį, jo pasekmes.

Pradėkime vis dėlto nuo dar nepilnai aptarto Vilniaus užėmimo. Lietuvos kariuomenės, kaip kalbėjome buvo mažai… Skaityti toliau

Lukiškių aikštė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui bus perduodama įstatymu (10)

Paplūdimys Lukiškių aikštėje | vilnius.lt nuotr.

Seimo narių grupė registravo Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lukiškių aikštės perdavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.

Poreikis ieškoti aikštei naujo šeimininko kilo po to, kai Vilniaus miesto meras liberalas R. Šimašius laisvės kovas ir žmonių kančią bei mirtį menančioje aikštėje, prieš pat KGB rūmus, kuriuose dabar įsikūręs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui priklausantis Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, visai vasarai įrengė pliažą ir jo nenuėmė net įsigaliojus Seimo priimtam įstatymui, kuris Skaityti toliau

Pasibaigė XII tarptautinė vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Baltų raštai – 2020“ (1)

Uždarymo koncertas | B. Stanaitytės nuotr.

Kaune pasibaigė dvyliktasis tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Baltų raštai – 2020“. Rugsėjo 18-19 dienomis vyko tikra šventė miesto bendruomenei ir svečiams. Dvi dienas klegėjo jaunimas, suvažiavęs iš visos Lietuvos: Panevėžio, Utenos, Varėnos, Pasvalio r., Žiežmarių, Josvainių, Domeikavos, Batniavos ir Kauno. Šventė subūrė daugiau kaip 350 dalyvių. Nuotolinį muzikinį pasveikinimą atsiuntė latvių folkloro ansamblis „Tarkški“ (Iecava), negalėjęs atvykti dėl padėties, susijusios su COVID-19. Skaityti toliau

J. Brazauskas. Apie pokario metų kančią (5)

gynejo-zodis-knyga-alkas-lt-nuotr1987 m. „Minties“ leidykla išleido  straipsnių rinkinį  apie liaudies gynėjus „Liaudies gynėjų žodis“. Pačiu laiku. Kitaip nesužinotų dabartinė jaunoji karta, kas jie buvo ir koks jų buvo vaidmuo. Vyresnės kartos žmonėms knyga primena sunkų ir sudėtingą gyvenimo laikotarpį. Tai buvo iš tikrųjų sudėtingas, gilių prieštaravimų kupinas istorinis procesas.  

Knygoje kalbama apie klasių kovą. Atseit, „politinės valdžios ir privatinės nuosavybės netekusi buržuazija įvairiais būdais siekė trukdyti ir kenkti darbo žmonių istorinei kūrybai, stabdyti socialistinio gyvenimo būdo Skaityti toliau

Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas (nuotraukos, video) (0)

Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Sekmadienį, rugsėjo 20-osios d. popietę, Kryžkalnyje, Raseinių rajone, buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos partizanų memorialas, kuriuo įamžintas 20 000 Lietuvos partizanų, atidavusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Šiandien memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vilniaus praradimas 1920 metais (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo Širvintų-Giedraičių mūšio – vieno paskutinių didžiųjų mūšių Lietuvos istorijoje ir viena svarbiausių Nepriklausomybės kovų mūšio. Apie šį mūšį mes kalbėsimės su istoriku, jau ne kartą kalbintu mūsų laidoje, Algiu Kasperavičiumi.

Pradėsim net ne nuo mūšio, nes mūšio reikšmė išryškėja platesniame istoriniame kontekste.

Buvo sąlygos, kurios padarė jį reikšmingu (šiaip jau nelabai didžiulį mūšį), bet jis buvo reikšmingas tuo, kad užbaigė vieną etapą. Deja, ne taip, kaip lietuviai tikėjosi, bet ir ne pačiu blogiausiu būdu.

Jis buvo laimėtas, bet ne visi tikslai buvo pasiekti. Skaityti toliau

Pastatytas paminklas pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui (7)

Aleksandras Barkauskas | Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejaus nuotr.

Rugsėjo 15 d. Ūtos kaime, Varėnos raj., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC)  Ūtos kaime, Varėnos raj., pastatė paminklą pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos  pasieniečiui Aleksandrui Barauskui jo žuties vietoje. A. Barauskas saugodamas Lietuvos Respublikos sieną žuvo prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d. kai Sovietų sąjungos kariuomenė užpuolė Lietuvos respubliką.

Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklą savo lėšomis pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Skaityti toliau

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių (3)

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių | aukuras.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. jau penkioliktą kartą ant piliakalnių, minint Baltų vienybės dieną, sužibs vienybės ugnys.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų (aisčių) genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje. Skaityti toliau

Kryžkalnyje atsiras pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę (1)

Kryžkalnyje atsiras pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę | lrv.lt nuotr.

Sekmadienį, rugsėjo 20 d., Kryžkalnyje, Raseinių rajone, bus atidaromas Lietuvos partizanų memorialas, kuriuo įamžinama Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.

Šios Vyriausybės pastangomis užbaigtas dar prieš gerą dešimtmetį a. a. monsinjoro Alfonso Svarinsko pradėtas kilnus darbas ir pastatytas monumentas Lietuvos partizanams – pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai vykdomi keliais žingsniais. I-mame žingsnyje (2019-2020 m.) Skaityti toliau

Paminklo Antanui Smetonai varžytuvėse pristatyti septyni sumanymai (66)

Paminklo Antanui Smetonai varžytuvėse pristatyti septyni sumanymai | rengėjų nuotr.

Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos varžytuvėse bus vertinami septyni pagal varžytuvių reikalavimus pateikti sumanymai.

Sumanymai nuo rugsėjo 14 d. rodomi Lietuvos architektų sąjungoje, pastato antrame aukšte (Kalvarijų g. 1, Vilnius). Parodą galima apžiūrėti darbo dienomis, nuo 9 iki 17 val., penktadienį – iki 16 val.

Rugsėjo 17 d., ketvirtadienį, 16 val. prie darbų parodoje vyks viešas sumanymų pristatymas, varžytuvėms pateiktus sumanymus pristatys architektas Darius Linartas ir skulptorius Jonas Gencevičius. Skaityti toliau

M. Gustaitis. Petras Kriaučiūnas – didysis „litvomanas“ (2)

Petras_Kriaučiūnas_iš_epaveldas.lt

Petras Kriaučiūnas gimė 1850-09-16 Papečkiuose (Vilkaviškio r.), 1871 baigė Marijampolės gimnaziją, iki 1880 mokėsi Seinų kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet kunigystės atsisakė ir 1881 Varšuvos universitete įgijo lotynų kalbos mokytojo kvalifikaciją. Toje pačioje Marijampolės gimnazijoje dėstė lotynų ir lietuvių kalbas, bet 1889 buvo atleistas už „Aušros“ platinimą. Tada dirbo teisininku, o 1906-1914 vėl mokytojavo. Rinko tautosaką, rengė lietuvių kalbos žodyną, bendradarbiavo su Antanu Juška, palaikė ryšius su J. Boduenu de Kurtenė, J. Mikola, A. Niemiu, E. Volteriu. Mirė 1916.01.20 evakuacijoje Jaroslavlyje. Skaityti toliau

Kryžkalnyje – memorialas Lietuvos partizanams (10)

Kryžkalnio memorialas partizanams | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d., Kryžkalnyje, Raseinių r., bus atidengtas memorialas visiems žuvusiems ir nukankintiems partizanams bei ryšininkams. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kartu su dar gyvais partizanais įgyvendino kilnų tikslą, o šiam tikslui ir architekto Sauliaus Pamerneckio bei skulptoriaus Tado Gutausko pateiktam Lietuvos partizanams atminti memorialo sumanymui pritarė politiniai kaliniai ir tremtiniai bei visos patriotinės nevyriausybinės organizacijos. Svarbiausi memorialo ženklai – lietuviško kalavijo Skaityti toliau

Vyžuonų krašte pagerbti žuvę partizanai (nuotraukos) (0)

Vyžuonų krašte pagerbti žuvę partizanai | R. Kaminsko nuotr.

Rugsėjo 13 d. Utenos raj. Vyžuonose, vyko šventinis renginys, skirtas pagerbti Vyžuonų krašte žuvusius Lietuvos partizanus.

Pastebėtina, kad prieš 75-ius metus, 1945 m. rugsėjo 15 d., prie Kunigiškių kaimo, Dvarašilio miške, Vyžuonų valsčiuje Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanai Stasys Žvirblis, Jonas Zabulis ir Stasys Garunkštis, nenorėdami pasiduoti sovietų okupantams, susisprogdino bunkeryje. Tai pirmieji Vyžuonų krašto partizanai, kurie savo noru atidavė gyvybes už  Lietuvą. Iš viso šiame krašte žuvo virš 100 Lietuvos partizanų buvo ištremta apie 200 asmenų,  už pagalbą partizanams nuteisti ir įkalinti 122 asmenys.  Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919) (2)

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Tadas Daugirdas į Lietuvos mokslo istoriją atėjo kitaip, negu dr. J. Basanavičius, Antanas Smetona ir net Vincas Kudirka. Jeigu šiuos tris drąsiai galima vadinti valstybininkais, tikrąja to žodžio prasme, tą jie ir padarė po ilgų mūsų tautos šimtmečių lenkų ir rusų okupacijoje, tai T. Daugirdą galima drąsiai vertinti, kaip mokslininką, paklojusį pamatus visam tautotyros mokslui, jo teorijai, praktikai ir metodologijai.

T. Daugirdas gimė Ariogalos bajorų šeimoje, pradinį išsilavinimą gavo namuose, kaip tuo metu bajorų šeimose buvo įprasta, Skaityti toliau

Rugsėjo 17 d. bus pristatyta knyga „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“ (0)

Rugsėjo 17 d. bus pristatyta knyga „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“ | lnb.lt nuotr.

Rugsėjo 17 d., 15 val., Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje, V a., bus pristatyta knyga „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“.

Anksčiau sienas teko ginti ginklu, o sienų sutartys liudijo šalių karinių galimybių pusiausvyrą. Po 1990 metų kovo 11-osios sienas pavyko nustatyti diplomatinėmis priemonėmis. Autorius Zenonas Kumetaitis, aktyviai dalyvavęs atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais, knygoje „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“ atskleisdamas įdomias ir niekur neskelbtas permainingų derybų detales rašo nesenų laikų istoriją. Ją neabejotinai galime pavadinti mūsų šalies sėkmės istorija. Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (I) (178)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senasis tikėjimas, prie kurio laikas grįžti

Mindaugas Karalius:

– Kodėl ir baltai, ir atskirai lietuviai, pradžioje nenusileidę slavams nei gausumu, nei teritorijomis, ilgainiui šitaip nuo jų atsiliko ir išvis atsidūrė ant išnykimo ribos? Ar mes dar galėtume tapti tokie tvirti ir savimi tikri, tarkim, kaip danai savo karalystėje?

Dainius Razauskas: Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vilniaus žydų kapinės: ką jos mena ir kodėl buvo naikinamos? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Vida Girininkienė | Alkas.lt nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Ta proga mes pasikalbėsime su XIX amžiaus Lietuvos istorijos, Lietuvos kapinių tyrinėtoja Vida Girininkiene.

Ta proga galima kalbėti apie žydus ir apie jų kapines. Visi žmonės, kurie praeity gyveno, anksčiau ar vėliau nukeliauja ten ir ten yra jų prisiminimo vieta.

Kokias mes dabar turime žydų kapines Vilniuje? Skaityti toliau

Atvertame Seimo Didžiajame kieme įgarsintos fotografijos pasakoja apie Steigiamąjį Seimą (0)

Atvertame Seimo Didžiajame kieme įgarsintos fotografijos pasakoja apie Steigiamąjį Seimą | Seimo kanceliarija, O. Posaškovos nuor.

Nuo rugsėjo 16 d., 17.30 val., trečiadieniais, bus rengiamos ekskursijos po parodą „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“. Registracija vyksta adresu www.lrs.lt/ekskursija. Ekskursijos po parodą rengiamos lietuvių kalba.

„Sveikas, šalies šeimininke!“ – taip spaudoje prieš šimtą metų sveikintas 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį iškilmingą posėdį susirinkęs Steigiamasis Seimas. Toks pavadinimas suteiktas ir šios sukakties proga sukurtai parodai, kurią galima apžiūrėti Vilniuje ir Kaune. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parengta paroda supažindina su Skaityti toliau

J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai (3)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

1999 m.Išrinkta Šveicarijos bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke senosios išeivijos prašymu pirmiausia savo veiklą pašvenčiau ŠLB archyvų sutvarkymui. Šešias savo atostogų vasaras (1999-2005 m.) praleidau studijuodama Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje dr. A. Geručio, dr. E. Turausko, dr. V. Dargužo archyvus.

Tada Šveicarijoje senųjų lietuvių išeivių Skaityti toliau