Istorija

T. Baranauskas. Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo (15)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Siekis atgaline data pervadinti Lietuvos valdovus – didžiuosius kunigaikščius – slavišku „karaliaus“ titulu tai paūmėja, tai vėl atslūgsta jau seniai. Pirmosios diskusijos šia tema bangos praūžė lietuvių išeivijos spaudoje XX a. viduryje ir antrojoje pusėje, o po nepriklausomybės atkūrimo pasiekė ir Lietuvą. Pirminės šios idėjos versijos buvo formuluojamos itin diletantiškai, nusišnekant net iki to, kad „didžiojo kunigaikščio“ titulą Lietuvos valdovams esą sugalvojęs ir primetęs lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas. Pastaruoju metu šios temos griebęsis Algimantas Bučys, žinoma, tokių primityvių Skaityti toliau

Prezidentas dalinosi istorija (4)

Prezidentas renginyje „Kviečiame dalintis istorija“ | lrp.lt nuotr.

Liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atidarė renginį „Kviečiame dalintis istorija“, pristatydamas pasakojimą apie istoriką, rašytoją, vieną pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simoną Daukantą.

„S. Daukantas yra tas žmogus, kuris tiesė kelius į mūsų nepriklausomybę, mūsų valstybės sukūrimą. Savo gyvenimo moto jis išreiškė labai aiškiai ir suprantamai: „Mano knygelės ne mokytiems vyrams, jos – mamoms, kurios mokys savo vaikus Lietuvos istorijos. Skaityti toliau

Ką švenčiame liepos 6? (video) (36)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 6 d. švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, nes 1253 m. liepos 6 d. (pasak kitų, birželio 29 d.) Lietuvos valdovas Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi…  Ta proga prisimenamas esą pirmas ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas…

Ar tikrai taip? Ar Lietuva iki Mindaugo krikšto nebuvo karalystė ir neturėjo savo karalių? Apie tai ir su tuo susijusius dalykus Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas telefonu kalbasi su žinomu mitologu, religijotyrininku, rašytoju, vertėju dr. Dainiumi Razausku. Skaityti toliau

V. Terleckas: Tauta rengiama dvasinei kapituliacijai (12)

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Šis rašinys buvo paskelbtas knygoje „Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki nepriklausomybės, Vilnius, 2004, p. 446–454.

Kai norime kalbėti apie tėvynę,
Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim,
Kad mūsų žuvusieji mus suprastų.

Justinas Marcinkevičius Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Juodieji Amerikos vergvaldžiai (video) (0)

„Iš savo varpinės“: Juodieji Amerikos vergvaldžiai | varpinė.org nuotr.

Vergovės JAV istorija yra kur kas turtingesnė įvykiais ir įdomesnė, nei galime išgirsti iš „ideologiškai teisingų“ medijų.

Pati tema apie juodaodžius JAV vergvaldžius, kurių buvo ne tiek jau ir mažai – prilygsta šventvagystei.

Tačiau iš istorijos faktų neišmesi ir nenuslėpsi. Taigi šioje „Iš savo varpinės“ laidoje ir kalbėsime būtent apie juoduosius JAV vergvaldžius. Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje vyks renginių ciklas „Valstybės dekada“ (0)

Trakų Salos pilyje vyks renginių ciklas „Valstybės dekada“ | trakai-visit.lt nuotr.

Liepos 6–15 dienomis Trakų Salos pilyje pirmą kartą vyksiantis renginių ciklas, sujungsiantis liepos 6-osios – Valstybės dienos šventę, Durbės mūšio 760-ąsias metines liepos 13-ąją ir Žalgirio pergalės 610-ąsias metines liepos 15-ąją dieną. „Valstybės dekada“ integrali „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ renginių programos dalis. Renginių ciklo rengėjas – Trakų istorijos muziejus, partneriai – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų kultūros rūmai. Skaityti toliau

Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos (0)

Paroda „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Liepos 6-ąją penkioliktąjį gimtadienį švenčianti Istorinė Prezidentūra kviečia į išskirtinę parodą „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“, kurioje eksponuojamos vien tik dovanotos vertybės. Per 15 Istorinės Prezidentūros veikimo metų 110 žmonių ir organizacijų patikėjo muziejui daugiau kaip 2000 vertingų nuotraukų, istorinių artefaktų bei šeimos relikvijų. Prezidentūros donatorių, kurie vadinami „mažaisiais mecenatais“, ir dovanojamų eksponatų skaičius nuolat auga – kartu auga ir institucijos galimybės atkurti ir lankytojams perteikti dar tikresnį pristatomo istorinio laikotarpio paveikslą. Skaityti toliau

Į Valdovų rūmus atkeliavo ypatinga dovana: Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas (0)

Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Šiais metais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo (gimė 1520 m. rugpjūčio 1 d.) metines, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – kultūros mecenatas, verslininkas Pranas Kiznis ir Vyčio paramos fondas dovanoja muziejui šio valdovo bronzos biustą.

Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs meno kūrinys papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių Skaityti toliau

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Tikime: Baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės… (63)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Istorinėje Lukiškių aikštėje įrengus šimašišką smėlio dėžę su drumzlino vandenio kubilu, vėl atsinaujino jau seniai pradėtos diskusijos dėl šios aikštės paskirties ir dėl joje būsimo mūsų istoriją reprezentuojančio paminklo. Šiuo klausimu dar kartą norime pareikšti ir mūsų – laisvės kovos dalyvių nuomonę.

Kai kas nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni čia statė Puškino paminklą Gedimino pilies papėdėje, Jekaterinos Skaityti toliau

Žalgirio mūšio sukaktuvėms paminėti Krašto apsaugos ministerijoje pristatomas dailininkės L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslas (0)

Žalgirio mūšio sukaktuvėms paminėti Krašto apsaugos ministerijoje pristatomas dailininkės L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslas | L. Kalvaitis, KAM nuotr.

Artėjant Žalgirio mūšio 610-osioms metinėms Krašto apsaugos ministerijoje eksponuojamas dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės paveikslas „Žalgirio mūšis“.

„Kurti paveikslą pradėjau nuo idėjos, kurią brandinau labai ilgai, keletą dešimtmečių. Idėją įgyvendinti paskatino artėjantis 600 metų jubiliejus. Turėjau tikslą sukurti savo stiliaus, kupiną lietuviško pasididžiavimo Žalgirio mūšio paveikslą“, – sako dailininkė. Skaityti toliau

Filmas „Nova Lituania“ kviečia švęsti K. Pakšto gimtadienį (video) (0)

„Nova Lituania“ | Rengėjų nuotr.

Praėjusios savaitės pabaigoje įvykęs Karolio Kaupinio debiutinio filmo „Nova Lituania“ pristatymas beveik sutapo su kita simboline data – šią savaitę, birželio 29 dieną, švenčiamos 127-osios Kazio Pakšto gimimo metinės. Pagrindinis šio filmo veikėjas – profesorius Feliksas Gruodis – yra geografijos pradininku laikomo K. Pakšto prototipas, filme tęsiantis jo iškeltą atsarginės Lietuvos idėją ir kuriantis istoriją, kuri galėjo būti.

„Be fantazijos, be gyvų koncepcijų nieko žymesnio pasauly nesukurta. Kūrybinė vaizduotė ir fantazija visur buvo reikalinga. Tad verta svajoti ir apie lietuvybės nemarumą net Skaityti toliau

Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais (2)

Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais | Muziejaus nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių Juozas Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas (Nr. XIIIP-4994(2) balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 1 parlamentaras. Skaityti toliau

Disidentų žodis merui ir prezidentui dėl Lukiškių aikštės (16)

Alkas.lt nuotr.

Seimui skubos tvarka priėmus Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą, dabar aikštės likimas – prezidento rankose.

Liberalai prezidentą jau spaudžia įstatymą vetuoti. Vyčio simbolį ir istorinę atmintį ginančios organizacijos prašo laikytis sveiko proto.

„Vakaro žinios“ kalbino disidentus, politinius kalinius, kurie priešais Lukiškių aikštę esančiame buvusiame KGB kalėjime kentėjo dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

2021-ieji paskelbti Juozo Zikaro metais (0)

profesionalus Lietuvos skulptorius, profesorius Juozas Zikaras | wikipedia.org nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. lapkričio 18 d. sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvai ypač nusipelniusi asmenybė – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras, paskelbė 2021-uosius Juozo Zikaro metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-4945(2) vieningai balsavo 90 Seimo narių.

Kitais metais taip pat sukanka 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“. Skaityti toliau

Virš 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai (14)

Kultūros forumas prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Birželio 30 d. atsiliepdami į Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus asmeninį sprendimą įkurti Lukiškių aikštėje paplūdimį, dvidešimt visuomeninių, politinių ir patriotinių organizacijų viešu pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Lietuvos valstybinės istorijos politikos klausimo. Kreipimąsi pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos Sąjūdžio, Patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“, Lietuvos mokslininkų sąjungos, draugijos „Bočiai“, Skaityti toliau

Trakų Pusiasalio pilyje vyks kultūros popietė „Trakų Aukų kalno kultūrinė atmintis“ (0)

Trakų Pusiasalio pilis | Rengėjų nuotr.

Liepos 5 d., sekmadienį, Trakų Pusiasalio pilyje (Kęstučio g. 4, Trakai) vyks kultūros popietė „Trakų Aukų kalno kultūrinė atmintis“ – integrali „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ renginių programos dalis. Popietę rengia Trakų istorijos muziejus, pradžia – 15.00 val.

Įsijungiant į projektą „Lietuvos muziejų kelias 2020: „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ bus kviečiama pažvelgti į Trakus kitaip – išvysti miestą nuo Aukų kalno, ant kurio ir buvo jo užuomazga: kunigaikščio Kęstučio įsakymu pastatyta pilis. Skaityti toliau

Į Dubingius kviečia Giedriaus Kazimierėno paroda! (5)

Giedrius Kazimierenas | alkas.lt nuotr.

Liepos 3 d., penktadienį, 17 val., Dubingiuose, Asvejos regioninio parko centre bus atidaryta vieno iš žymiausių istorinės tapybos atstovo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laimėtojo Giedriaus Kazimierėno darbų paroda.

Simboliška, kad istoriniai paveikslai „Dubingių altorėlis“, „Barboros Radvilaitės laidotuvės I“ ir „Barboros Radvilaitės laidotuvės II“ pristatomi Dubingiuose.

Dubingių pilyje savo ilgus laukimo mėnesius Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė Skaityti toliau

Saulės akmens persikūnijimai – Palangos gintaro muziejuje (video) (0)

Jurgita Erminaitė Šimkuvienė „Krikštai“ | Palangos gintaro muziejaus nuotr.

Liepos 2 dieną, ketvirtadienį, 16 val., Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus atidaro jungtinę Lietuvos autorių gintaro kūrinių parodą „Saulės akmens metamorfozės“, kurioje lankytojams atskleidžiamos 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų gintaro dizaino pokyčiai. Parodos atidarymo metu muzikuos tarptautinių varžytuvių laimėtojas pianistas Paulius Andersonas (Andersson).

Liepos 1-4 dienomis Palangos gintaro muziejuje vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose savo meistriškumu dalinsis menininkai Marytė Dominaitė, Dovilė Žydelienė, Eglė Čėjauskaitė- Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos žydai 1918–1940 m. (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra paskelbti Lietuvos žydų metai. Apie žydus Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir jai kuriantis mes kalbėsimės su mūsų nuolatiniu svečiu, istoriku Algiu Kasperavičiumi, kuris taip pat dirba Vilniaus universitete.

Žydai Lietuvos moderniosios, naujųjų laikų, valstybės kūrime suvaidino tam tikrą vaidmenį. Per Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo pakankamai nukentėjusi grupė.

Duomenų tikslių nėra (kadangi Lietuvos teritorijos ribas sunku nustatyti – kiek gyveno Skaityti toliau

Kartenos piliakalnio kompleksas: istorijos apie žemaičių karalių, minkštus akmenis ir laumes (0)

Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Lietuvoje iš viso skaičiuojama net 850 piliakalnių – toks piliakalnių tankumas yra vienas didžiausių pasaulyje. Nors lankytojus traukia gerai žinomi Kernavės, Šatrijos ir Merkinės piliakalniai, verta apsilankyti ir mažesniuose, su ne mažiau turtinga istorija. Būtent toks yra Kartenos piliakalnis, ant kurio kadaise stovėjusi medinė pilis buvo kuršių Ceklio (dabartinės teritorijos Žemaitijos šiaurės vakaruose) žemės apygardos gynybinis ir administracinis centras.

Šiandien Kartenos piliakalnis lankytojus traukia sutvarkyta aplinka ir nutiestais takais, Skaityti toliau

Užutrakyje lankytojams atveriamas Istorinių parkų pažinimo centras (0)

Užutrakyje lankytojams atveriamas Istorinių parkų pažinimo centras | lrt.lt nuotr.

Liepos 1 dieną Užutrakio dvaro sodyboje lankytojams atveriamas Istorinių parkų pažinimo centras – neseniai restauruotame buvusios spirito varyklos pastate įrengta interaktyvi paroda, pasakojanti apie istorinį Trakų peizažą bei žymiojo kraštovaizdžio architekto, botaniko Eduardo Fransua Andrė (Édouard François André, 1840-1911) kūrybą. Iki liepos 3 d. iš anksto užsiregistravusios iki 15 žmonių grupės galės aplankyti naująjį centrą nemokamai (kaip užsiregistruoti ir kitas lankymo sąlygas rasite šios žinutės pabaigoje).

Ekspozicija, po kurią lankytojus lydės profesionalus gidas – tarsi kvietimas Skaityti toliau

Valdantieji rūpinasi Lukiškių aikštės likimu vengdami Vyčio? (video) (22)

Mitingas dėl Vyčio Lukiškių aikštėje | Alkas.lt nuotr.

Birželio 26 d., penktadienį,  Seimas po svarstymo pritarė Seimo narės Agnės Širinskienės pristatytam Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektui (Nr. XIIIP-5022), kuriuo numatoma įtvirtinti Lukiškių aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus. Po svarstymo už projektą balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė – 5.

Šiuo projektu siūloma nustatyti, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė Skaityti toliau

Seime registruotas įstatymo projektas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo (15)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Šiandien, birželio 25 d. Seime registruotas Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas.

Projektas yra teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę, jos numatomą valstybinę funkciją, o taip pat įvertinus pastaruoju metu įvykdytą aikštės išniekinimą – toje vietoje, kuri pašventinta Laisvės kovų ir sukilėlių krauju, Vilniaus mero liberalo R. Šimašiaus iniciatyva įrengus pliažą. Skaityti toliau

Vilniuje paminėtas 1941 m. Birželio sukilimas (video, nuotraukos) (14)

1941 m. Birželio sukilimo minėjimas | Art Cyras nuotr.

Birželio 23 dieną Vilniuje įvyko du 1941 m.  birželio 23-iosios sukilimo minėjimai:

Pirmajame – 1941 m. Tautos sukilimo 79-ųjų metinių minėjimo šventėje prie Lietuvos Respublikos Seimo, kalbėjo: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos narys, minėjimo iniciatorius Kęstutis Balčiūnas; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius istorijos humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys; Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie tai, kas nepamirštama (0)

Kazys ir Antanas Špokevičiai tremtyje 1956 metais | knygos nuotr.

2019 metais leidyklos „Naujasis lankas“ išleista tremtinio Antano Špokevičiaus atsiminimų knyga „Gudgaliečiai. Mano giminės istorija“ vertinga kultūriniu, dvasiniu, kraštotyriniu ir istoriniu požiūriu. Knygos pratarmėje rašytojas Stanislovas Abromavičius rašo: „Manau, kad ši knyga taps atradimu ne tik Pasvalio krašto žmonėms, bet ir visiems, kuriems svarbi Lietuvos istorija, jos nepriklausomybę kūrę ir gynę patriotai.“

S.  Abromavičius užuomaršoms primena, kad Švokštonyse gimė Antanas Juozapavičius (1894–1919) – pirmasis lietuvis karininkas, atidavęs gyvybę dėl Lietuvos nepriklausomybė. Skaityti toliau

Valstybinė kultūros paveldo komisija: paplūdimio įrengimas Lukiškių aikštėje nedera su istorine ir memorialine jos reikšme (10)

kpd.lt nuotr.

Lukiškių aikštėje, vienoje Vilniaus svarbiausių reprezentacinių erdvių, vakar Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu pradėtas pilti smėlis įrengiant paplūdimį. Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) nuomone, toks sprendimas nesuderinamas su istorine ir memorialine Lukiškių aikštės reikšme. 

Lukiškių aikštės istorija siejama su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija. Tai pažymi ne tik archyviniai duomenys, bet ir įrengta atminimo lenta, įamžinanti 1863 m. sukilimo dalyvių mirties vietą bei akmuo Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo (nežinomo kario) būsimam paminklui. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Prisimenant Šiaurės Jeruzalės išminčių Vilniaus Gaoną (0)

scena iš spektaklio „Hinc itur ad astra“: dviejų išminčių Vilniaus Gaono (Jurgis Valančauskas) ir Martyno Počobuto (Andrius Rokas) dialogas | P. S. Krivicko nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimui nutarus, 2020-ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono metais. Šį mąstytoją prisimena ne tik žydai litvakai, bet ir kitų tautybių iš istorinės ir dabartinės Lietuvos kilę žmonės. Vilniaus Gaonas (1720 – 1797) atgyja švietėjiškame spektaklyje apie Martyną Počobutą (1728-1810) „Hinc Itur Ad Astra“ („Iš čia kylama į žvaigždes“). Šią pjesę pagal žinomo žurnalisto, Vinco Kudirkos apdovanojimo laimėtojo Povilo Sigito Krivicko kūrinį Vilniaus universiteto dramos teatre pastatė režisierius Rimantas Venckus, kartu ir kaip sceninės kūrinio redakcijos autorius. (Dailininkė – Dalia Kiaupaitė. Muzikos autorė – Karolina Adelbergytė. Sceninio judesio vadovė – Kamilė Narkutė. Vaidmenų atlikėjai – universiteto studentai ir absolventai). Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Ar verta dalyvauti sukilimuose, kai kovojama dėl primestų dviprasmiškų idėjų? (15)

Vladas Turčinavičius | asmeninė nuotr.

Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse“, todėl „brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta – rašo vokiečių istorikas Karlas Šliogeris (Schlogelis).

Stengsiuos pažvelgti į istoriją, nusikeldamas į XIX a. laikus, suvokdamas lietuvių tautos lūkesčius ir kreipdamas dėmesį į ano meto vyraujančias idėjas Lietuvoje ir aplink buvusią LDK.

Po Napoleono karų 1814-15 m. Vienos kongrese Lietuvos didžiosios kunigaikštijos Skaityti toliau

A. Ruginis. 1941 m. Birželio sukilimas. Lūšės mūšis (15)

Paminklinis akmuo Lūšėje, netoli geležinkelio pervažos, tekste: „Šioje vietoje 1941-06-24 birželio sukilėliai nuvertė sovietų kariuomenės traukinį ir išlaisvino į Sibirą tremiamus Latvijos žmones | www.mke.lt nuotr.

1941 metų Birželio sukilimas išskirtinis ir didvyriškas Lietuvos naujosios istorijos įvykis. Vienu metu visoje Lietuvoje buvo pasipriešinta sovietiniam okupantui. Dar vokiečiams neįžengus, Kaune buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė ir daugelyje vietų atkurta lietuviška administracija.

Birželio sukilimą parengė pati sovietinė tikrovė, paskatinusi priešintis režimui. Traukdamiesi raudonarmiečiai nužudė daug žmonių (Rainiuose, Pravieniškėse ir kitur). Sukilėliai daugelyje vietų išlaisvino apie 3000 kalinių, išgelbėdami jų gyvybes. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Seimas, seimeliai ir XVIII amžiaus reformos (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga mes galime panagrinėti ir plačiau Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Ta tema kalbėsimės su XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

XVIII amžius yra gana ypatingas amžius, kurį galima išskirti kaip atskirą temą. Seimų istorijoje XVIII amžius taip pat išsiskiria… Skaityti toliau