Istorija

Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos) (0)

P1130700-K100

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kaip ir kasmet spalio 19 d. šiemet vėl paminėjo Krivio dieną. Šiemet sukako jau 15 metų, kuomet susibūrę Lietuvos romuvų bendruomenių atstovai ant Gedimino kapo kalno iškilmingai įšventė Krivį Jaunių Joną Trinkūną.

Krivio dienos minėjimo dalyviai aplankę Krivio kapą Vilniaus Kalnų parko Gedimino kapo kalne, kur prieš 15 metų buvo įšvntintas Krivis, giesmėmis ir aukomis pagerbė Dievus ir protėvius. Apeigų dalyviai ratu per rankas siuntė Krivio Jauniaus krivulę, kuri galiausiai buvo įteikta Devyniaragio Romuvos vaidilei Astai Valiukevičienei. Tuo būdu Krivio krivulę pradėjo kelionę po visas Lietuvos Romuvas.

„Nuo šiol Krivio Jauniaus krivulė visus metus keliaus iš Romuvos į Romuvą, o su ja ir romuviai keliaus vieni pas kitus, kad perduotų protėvių stiprybės ženklą ir vieni su kitais pasidalintų savo dvasine patirtimi“, – Sakė Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Po apeigų ant Gedimino kapo kalno romuviai rinkosi į suneštines vaišes ir filmo periūrą Krivio Jauniaus alke. Buvo rodomas etnomenininko Virginijaus Kašinsko filmas apie Krivį J. Trinkūną:

R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“? (100)

Blogeris ZeppelinusŽlugusių imperijų patriotai ir prasimanytų tautų nacionalistai – ar gali būti keistesnis vaizdelis?

Sunku mane nustebinti, bet gerbiamam Liutaurui Ulevičiui tai pavyko. Ne veltui yra žymus viešaryšininkas bei pijaro meistras.

Ėmė gerbiamas Liutauras ir šiandien nuo pat ryto apskelbė mūsų visų Tėvynę, brangiąją Nepriklausomą Lietuvą, dėl kurios tie kovota ir galvų guldyta, kažkokiu nesusipratimu. Tskant, istorine klaida. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas atvedė Jogailą į Lietuvos krikštą? (video) (13)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį apie tai, kaip Lietuva artėjo prie lemtingo sprendimo priimti krikščionybę. Ankstesnėje laidoje aptarėme Lietuvos krikšto idėjos raidą Vytenio ir Gedimino laikais, o taip pat 1349-ųjų separatinę Kęstučio iniciatyvą. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie tai, kaip į derybas dėl krikšto įsitraukia Algirdas, o taip pat jo sūnus Jogaila, kuris ir tampa oficialiu Lietuvos krikštytoju.

Kodėl Algirdas ir Kęstutis derėjosi dėl krikšto su imperatoriumi Karoliu IV 1358 m.? Kodėl šios derybos žlugo? Ar ne per didelius reikalavimus imperatoriui kėlė Algirdas? Ar Lietuvai būtų buvęs naudingas krikštas, nekeliant sąlygų? Skaityti toliau

Įvyks renginiai, skirti Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti (0)

B. Aleknavičiaus daryta nuotrauka iš I. Simonaitytės bibliotekos archyvo | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Spalio 20 d., Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) drauge su Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriumi kviečia į renginius, skirtus Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti.

12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks seminaras, kuriame bus pristatomas Klaipėdos skulptūrų parkas kaip įsimintinai svarbus Lietuvos dailės istorijos puslapis. Pranešimus skaitys menotyrininkė doc. dr. R. Rachlevičiūtė, skulptorius K. Musteikis, ilgametis Klaipėdos m. architektas A. Skiezgelas papasakos, kaip buvo rengiami susirinkimai, architektai pristatys baigiamą parengti parko sutvarkymo projektą, vyks pokalbiai. Skaityti toliau

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių (0)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Spalio 20 d. (penktadienį), 14 val., ant Pyplių piliakalnio (Kauno r., Ringaudų sen.) vyks spaudos susirinkimas, kuriame archeologas Zenonas Baubonis pristatys čia vykstančių tyrinėjimų rezultatus. Kauno rajono savivaldybės ir UAB „HSC Batic“ atstovai taip pat pristatys šio piliakalnio sutvarkymo projektą, prasidės darbai.

Kasinėjant piliakalnį, jau ištirtas 216 kv m plotas. Aptikti įvairių laikotarpių radiniai leidžia teigti, kad gyvenimas Pyplių piliakalnio apylinkėse vyko jau nuo paleolito Skaityti toliau

Kviečia žygis po Kurtuvėnų regioninio parko piliakalnius (0)

Vainagių piliakalnis | Rengėjų nuotr.

Spalio 22 d., sekmadienį, visi, norintys paminėti Piliakalnių metus, pakeliauti pėsčiomis ir susipažinti su Kurtuvėnų regioninio parko piliakalniais yra kviečiami į žygį. 15 kilometrų ilgio žygyje bus galimybė pamatyti rudeniškai pasipuošusius Vainagių, Ilgos kraštovaizdžius, susipažinti su Pustlaukio geomorfologiniu draustiniu, apankyti Vainagių, Galvydiškės, Gabriejolės piliakalnius, Vainagių miško pažintinį taką, Pustlaukio termokarstinę duobę, Galvydiškės senkapį. Skaityti toliau

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ (1)

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 20 d., 17.30 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), bus atidaryta nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“. Renginyje dalyvaus A. Stanevičius, E. Barauskienė, J. Stubraitė, lietuvininkų bendrijos nariai. Klaipėdos krašto dainas atliks Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai).

Parodoje matysite Mažosios Lietuvos paveldo objektus, bažnyčias, jų griuvėsius, kapines ir pačius lietuvininkus bei jų papročius. Skaityti toliau

Seime – tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“ (tiesioginė transliacija) (0)

Prelomciškės piliakalnis, Alytaus r. | grz.lt nuotr.

Spalio 19 d., ketvirtadienį, 9.20 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“, skirta Piliakalnių metams paminėti. Renginį organizuoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Vilniaus ir Klaipėdos universitetais, Lietuvos archeologijos draugija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

Seime vyksianti konferencija – pirmoji iš tris dienas truksiančių renginių, kurioje pranešimus skaitys ne tik garsūs Lietuvos Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Net Kremlius Vytautą Landsbergį laikė Prezidentu (23)

Pirmasis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pasiuntinys Lietuvoje Maiklas Pertas (Michael J. Peart) 1991 m. spalio 17 d. įteikia skiriamuosius raštus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui | Archyvinė nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Pirmininko  Vytauto Landsbergio 85-ečio, kuris švenčiamas spalio 18-ąją,  išvakarėse vėl pasigirdo nuomonių, dažnai  labiau panašių  į  politinį kerštavimą, kad AT–AS Pirmininkas ir valstybės vadovas –  netapačios sąvokos,  o su šalies Prezidentu V. Landsbergis  nė iš tolo negali lygintis.

 „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Nepriklausomybės akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo  Česlovo Vytauto Stankevičiaus, ką  jis ir kiti deputatai  jautė 1990 m. kovo 11-ąją – kad iš dviejų Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (44)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

Mokslų akademijoje bus pristatyta neeilinė knyga – A. Merkelio monografija „Antanas Smetona“ (6)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Spalio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ sutiktuvės-konferencija.

A. Merkelio „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ – tai išsamiausia lietuvių istoriografijoje studija apie vieną iškiliausių XX amžiaus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjų, pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą, ilgametį tarpukario Lietuvos valstybės vadovą Antaną Smetoną. Ją parašė taip pat iškili asmenybė – istorikas, literatūros kritikas, rašytojas ir žurnalistas, vienas ryškiausių biografijos žanro atstovų lietuvių literatūroje. prezidento A. Smetonos bendražygis Aleksandras Merkelis (1907-1994). Skaityti toliau

Panevėžio muziejus kviečia į konferenciją „Iš Panevėžio praeities: Lietuvos Nepriklausomybės puoselėtojai ir gynėjai“ (0)

Panevėžio muziejus | Panevėžio muziejaus nuotr.

Spalio 18 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje rengiama istorinė konferencija „Iš Panevėžio praeities: Lietuvos Nepriklausomybės puoselėtojai ir gynėjai“.

Konferencijas „Iš Panevėžio praeities“, pristatančias vis kitas aktualias, mažiau tyrinėtas istorines temas, Panevėžio muziejus rengia nuo 1996 m. 19-osios konferencijos „Iš Panevėžio praeities: Lietuvos Nepriklausomybės puoselėtojai ir gynėjai“ tema labai aktuali. Vienas iš pagrindinių šių metų konferencijos Skaityti toliau

Garliavoje įamžintas lietuvybės puoselėtojo K. Aglinsko atminimas (nuotraukos) (2)

Spalio 11 d. Jonučių kapinėse (Kauno r.) atidengtas koplytstulpis vienam „Aušros“ steigėjų Kaziui Aglinskui (1851–1924). Baigta rekonstruoti ir šio šviesuolio vardu pavadinta gatvė.

Koplytstulpį sukūrė K. Aglinsko gatvėje ilgą laiką gyvenęs istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.  Renginyje dalyvavo Jonučių gimnazijos ir progimnazijos mokiniai.

„Pasitikdami atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, privalome prisiminti ne tik Vasario 16-osios akto signatarus, bet ir tuos, kurie tiesė kelią į Nepriklausomybę. Savo pasiaukojama veikla K. Aglinskas buvo ryškiausia to meto pakaunės krašto asmenybė“, – pabrėžė istorikas. Skaityti toliau

Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė (0)

Pranciškaus Skorinos susirinkimas Vilniaus rotušėje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Spalio 17 d., 16 val., Vilniaus rotušėje, Pranciškaus Skorinos darbų reikšmę aptars, naujais atradimais su visuomene dalinsis mokslininkai dr. Ilja Lemeškinas (Prahos Karolio universitetas), prof. Sergėjus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

Skambės senoji muzika, atliekama Ievos Baublytės (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir jos vadovaujamo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Renesanso išilginių fleitų ansamblio. Skaityti toliau

G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio (0)

Karališkių Švenčiausios Dievo Motinos Globos Cerkvė. 1957 m. | Kęstučio Rimo asmeninio archyvo nuotrauka

Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.

Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau

„Tikslas – Amerika“ kelionė baigėsi: kiek lietuviškų vietų buvo rasta JAV? (0)

„Tikslas – Amerika“ kelionė baigėsi: kiek lietuviškų vietų rado JAV? | Rengėjų nuotr.

„Tikslas – Amerika“ sumanymo žygis per Ameriką viršijo visus jam keltus lūkesčius. Vietos lietuviams padedant, savanoriams vienuolikoje šiaurrytinių JAV valstijų pavyko aplankyti net 301 lietuvišką vietą. Visos jos, su tiksliomis GPS nuorodomis, atguls į interaktyvų žemėlapį.

Kaip sakė sumanymo vadovas Augustinas Žemaitis, žymių plane bus gerokai daugiau nei manyta. „Iš pradžių žadėjome aplankyti 100 objektų. Vėliau, bendraujant su Amerikos lietuviais internetu, paaiškėjo, kad jų gali būti apie 200. Tačiau realybė pasirodė dar nuostabesnė: atvykus į istorinius lietuvių Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl Vytenis, Gediminas ir Kęstutis derėjosi dėl krikšto? (video) (14)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje pradedama nagrinėti derybų dėl Lietuvos krikšto tema. „Aktualiojoje istorijoje“ jau kalbėta apie Lietuvos krikšto bandymą Mindaugo laikais ir jo žlugimo priežastis. Šį kartą istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie kitus Lietuvos krikšto projektus, kilusius po Mindaugo mirties, Vytenio, Gedimino ir Kęstučio iniciatyva.

Kuo naujieji krikšto projektai skyrėsi nuo Mindaugo krikšto bandymo? Kokie buvo pagrindiniai lietuvių siekiai ir reikalavimai? Kas juos rėmė? Kokia Vytenio sąjungos su Rygos arkivyskupu reikšmė? Kodėl ir Vytenis, ir Gediminas žadėjo Skaityti toliau

Pagerbti Tverečiaus krašto laisvės kovų dalyviai (nuotraukos) (1)

Nuotraukoje paminklas 1944-1953 m. Tverečiaus apylinkėse žuvusių Vytauto apygardos partizanų atminimui | P. Šimkavičiaus nuotr.

„Kai sūnų išleidai į laisvės kovas
Ir ašarą nubraukei tyliai,
Pašvaistė ties pamiške švietė rausva
Ir nešė kulkosvaidžius vyrai.
Tą naktį dangus negesino žvaigždžių,
Aušra nusigandusi švito
Ir kraujas iš daugelio vyrų širdžių
Nudažė Tėviškės arimą. <…>“ Skaityti toliau

Seime bus paminėtos generolo Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės (tiesioginė transliacija) (0)

Tadas Kosciuska_wikipedija.org nuotr

Spalio 13 d., penktadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos iniciatyva rengiama mokslinė konferencija, skirta generolo Tado Kosciuškos (1746–1817) 200-osioms mirties metinėms paminėti. Renginio globėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.

Mokslinės konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Perlis Vaisieta. Skaityti toliau

Kviečia Tautinio atgimimo istorijos vakaras ,,Mūsų budėjimas prie tautos gyvybingumo paslapčių” (0)

MataitisPovilas_wikipedija.org

Spalio 18 d. 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) vyks tautinio atgimimo istorijos vakaras, skirtas Lietuvių folkloro teatrui. Dalyvaus ir prisiminimais dalinsis Lietuvių folkloro teatro meno vadovas Povilas Mataitis ir šio teatro dailininkė Dalia Mataitienė, taip pat etnomuzikologas dr. Rimantas Astrauskas, teatrologas dr. Aleksandras Guobys, filosofas dr. Krescencijus Stoškus, istorikas akademikas prof. Antanas Tyla, muziejininkas Vytautas Stanikūnas.

Bus rodomos Lietuvių folkloro teatro spektaklių ir dokumentinio filmo „Lietuvių etnografinis – tai mes“ (1973) ištraukos. Skaityti toliau

Choras „Virgo“ Šveicarijoje pagerbė 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarus (0)

Choras „Virgo“ | VU.lt nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ koncertavo Šveicarijos mieste Lugane. Spalio 7 d., šeštadienį Lietuvos ambasados Šveicarijoje ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės organizuotame renginyje Šv. Antonijaus bažnyčioje pagerbtas dviejų Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas.

Pasak Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen, Luganas šiam koncertui pasirinktas neatsitiktinai. „Luganas Nepriklausomybės atkūrimo Skaityti toliau

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau

Globalumui skirtoje konferencijoje mokslininkai aptars ir D. Trampą (programa) (3)

Donaldas Trampas | Konferencijos rengėjų nuotr.

Spalio 6–7 dienomis Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) žmogų tyrinėjantys mokslininkai, antropologai, aptars naują tyrimų sritį – trampologiją, kurios dėmesio centre atsidūrė beveik prieš metus išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Tai – viena iš daugelio temų, kurias  aptars pasaulyje žinomi antropologai iš JAV, D. Britanijos, Šveicarijos, Vengrijos ir kitų šalių, dalyvausiantys Baltijos šalių doktorantų mokyklos tarptautinėje konferencijoje-seminare. Skaityti toliau

Lietuvos ir Vokietijos ministrai pasirašė sutartį dėl Vasario 16-osios akto perdavimo (0)

URM.lt nuotr.

Spalio 5 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis Berlyne pasirašė sutartį dėl Vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo eksponavimo Lietuvoje. Ceremonijoje dalyvavo ir dokumentą Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve radęs profesorius Liudas Mažylis.

Pagal sutartį dokumentas penkerius metus bus eksponuojamas Lietuvoje.

Skaityti toliau

V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas (21)

Baltų gentys XII a. | Wikipedia.org nuotr.

Šiuo metu sūduvių, dainavių ir jotvingių tapatumas nekelia niekam net klausimo. Bet kuris su savo krašto istorija susipažinęs Suvalkijos ar Dzūkijos krašto gyventojas šių Lietuvos regionų viduramžišką kilmę sieja su karingųjų jotvingių genties palikimu, o tiksliau tariant, su jų likučiais nusėdusiais pietinėje Lietuvos valstybės dalyje. Net garbingoji „Wikipedia“, įvedus žodį sūduviai, akimirksniu nukreips į straipsnį su išdidžiu pavadinimu Jotvingiai. Taip pat ir seseriškoji mūsų kaimynė Baltarusija, kurios valstybingumo šaknys su Lietuva yra bendros, Gardino srities Polesės Ятвязь (Jotvą), taip pat mielai tapatina su Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Respublika ir teroras. Kodėl revoliucija ryja savo vaikus? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autorius Algis Kasperavičius kalba apie kruviniausią Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapą. Ankstesnėse laidose jau buvo aptartos šios revoliucijos priežastys ir pirmasis etapas (1789–1791 m.).

1789 m. susirinkę Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu ir įvykdė nemažai reformų, tame tarpe priėmė 1791 m. Konstituciją, kuri apribojo karaliaus valdžią. Atlikęs savo darbą Steigiamasis susirinkimas išsiskirstė, o į pirmąjį eilinį parlamentą – Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą – turėjo būti išrinkti kiti žmonės. Tačiau revoliucija tęsiasi. Skaityti toliau

Prof. L. Mažylis: Mano biografija susiklostė „amerikietiškai“ (1)

Liudas Mažylis | J. Petronio nuotr.

Spalio 4 d., trečiadienį, 12 val., prof. Liudas Mažylis  skaitys pranešimą „Tarpdiscipliniškumo iššūkiai“ konferencijoje, kuri vyks Mokytojų festivalio metu Kaune. Konferencija vyks Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas).

„Mano biografija susiklostė „amerikietiškai“ – JAV kultūroje įprasta, kad žmogus vos ne vidutiniškai kas septynerius metus radikaliai keičia savo profesiją“, – sako Vasario 16-osios akto atradėjas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešojo administravimo katedros profesorius Liudas Mažylis, kuriam jau ne kartą teko narplioti profesijos keitimo iššūkius – pereinant nuo muzikos prie chemijos, o vėliau – nuo politologijos prie istorijos. Skaityti toliau

Seimo Laisvės kovų komisija dalyvavo trėmimų minėjime (0)

D. Stonytės nuotr.

Spalio 2 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas ir pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 66 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausia į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų apie 5 tūkst. vaikų. Anot J. Oleko, šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Tai buvo skausmingas ruduo. Skaityti toliau

Klaipėda paminės Vokietijos vienybę (2)

Klaipėda. Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Spalio 3 d., antradienį, 18 val. Klaipėdos koncertų salėje jau ketverius metus iš eilės asociacijos „Vokietuva“ iniciatyva rengiama Vokietijos vienybės diena.

Prieš dvidešimt septynerius metus, 1990 m. spalio 3 d. naktį, griuvus geležinei uždangai, buvusi komunistinė Rytų Vokietija liovėsi egzistavusi ir įsiliejo į Vokietijos Federacinę Respubliką. Šie svarbūs ir nepamirštami įvykiai suteikė vilties ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos, piliečiams siekti savo nepriklausomybę. Skaityti toliau

R. Grigas: Taikus tiesos sakymas buvo Dievo malonė ir mūsų išsigelbėjimas (1)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Prieš 30 metų vykusiame istoriniame mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvavo, o šiemet jo minėjime kalbėjo kun. Robertas Grigas. Apie tai, kokios mintys kilo praėjus trims dešimtmečiams po šio įvykio, su juo kalbasi „XXI amžiaus“ apžvalgininkas Mindaugas Buika.

– 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitinge pirmą kartą dar okupacinio režimo sąlygomis buvo pasmerktas slaptas stalininės Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos susitarimas, atvedęs į Lietuvos valstybingumo praradimą, ir pareikalauta grąžinti mūsų šalies nepriklausomybę. Skaityti toliau