Istorija

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (0)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

Kodėl Indijoje XX amžiaus pirmoje pusėje buvo dėstoma lietuvių kalbą? (video) (3)

Kalbos klubo+ pašnekovas – žurnalistas, režisierius ir keliautojas Rimantas Bružas. Jį kalbina lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė | lnb.lt nuotr.

Metų pradžioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus iniciatyva susibūrė Kalbos klubas. Jo tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau, išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus, paskatinti diskusijų dalyvius suvokti, kas iš esmės yra kalba, kokią įtaką ji daro mūsų visokeriopai gerovei, kaip ji galėtų padėti tą gerovę kurti.

Kalbos klubas turi ir savo palydovą – Kalbos klubą+. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Birželio 3-iosios Sąjūdis – Tautos susitelkimas (21)

1-Už Sąjūdį už Lietuvą_priklijuojamas ženklas-red

Pirmoji Sąjūdžio linija jau beveik išguldyta. Išliko tik tie, kurie išsižadėjo jo moralinės laikysenos kodekso, 1991 m.;  Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau – ji neturėtų tapti vienos šeimos ar šeimos draugų nuosavybe, 1992 m.
Poeto ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nario Marcelijaus Martinaičio dienoraščių mintys [1].

1988 m. birželio 3 d. perpildytoje Lietuvos TSR Mokslų akademijos (MA) Didžiojoje salėje buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (Sąjūdžio arba LPS) iniciatyvinė Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams siūlo naujovę – patyriminį žaidimą „Prieš užmingant“ (video) (1)

Prieš karantino paskelbimą įvykę žaidimo bandymai | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus, iki metų pabaigos pratęsdamas dėmesio sulaukusią parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, kartu su VšĮ „Tartum be ribų“ pristato naujovę – patyriminį žaidimą, sukurtą pagal Buvusioje areštinėje šiuo metu veikiančią parodą.

Žaidimas nukelia į 1863–1864 metų sukilimo laikus, o dalyviai, atstovaudami vienam iš sukilime dalyvavusių luomų, nagrinėja laisvės, bendrystės, kovos temas, svarsto, kaip ir ar apskritai verta kovoti už savo idealus, kokia to kaina ir ką reiškia aktyviais savo veiksmais kurti istoriją. Skaityti toliau

Paroda „Keliaujantys muzikai“ toliau keliaus per Čiurlionio miestus (0)

Parodos atidarymas Vilniuje | M. K. Čiurlionio namų nuotr.

Birželio 1 d., 18 val., Kauno geležinkelio stotyje, lydint muzikinei-kultūrinei programai „Štai, Čiurlionis!“, vyks parodos „Keliaujantys muzikai“ atidarymas. Tiesioginė renginio transliacija – „Europos muzikos takų“ facebook’o paskyroje.

Kultūriniams renginiams teko padaryti pertrauką, tačiau po truputį jie sugrįžta. Pirmoji kalendorinės vasaros diena pažymėta ir tarptautinės parodos „Keliaujantys muzikai“, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Klaros Šuman (Claros Schumann) ir Edvardo Griego kelionių Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Istoriko Nikžentaičio „prajovai“. Ar tik tai? (24)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | LLKS nuotr.

LRT tinklapio skiltyje „Nuomonės“ gegužės 10 d. patraukė dėmesį straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Alvydas Nikžentaitis. Antrasis pasaulinis karas ir lietuvių istorinės atminties paradoksai“.

Ką šiuo tarptautiniu žodžiu „paradoksai“ autorius siekia atskleisti? Atsidarau internetą, ir randu tokius šio žodžio prasmės paaiškinimus:

1. Paradoksas – teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti suprantamas Skaityti toliau

Žurnalui „Trimitas“ – 100 metų (0)

Žurnalas „Trimitas“ | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo Trimitas pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.

Šaulių sąjunga susikūrė iš būtinybės ginti trapią Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m. birželio 21 d. bermontininkai Šiauliuose nužudė ir sužeidė keliolika Lietuvos kareivių ir civilių. Šie įvykiai paskatino Užsienio reikalų ministerijos Spaudos biuro Skaityti toliau

Į Valdovų rūmus grįžta nemokami sekmadieniai – pirmasis jau šią savaitę (0)

Į Valdovų rūmus grįžta nemokami sekmadieniai – pirmasis jau šią savaitę | V. Abramauskas, Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Jau šį savaitgalį, gegužės 30-31 dienomis, į Valdovų rūmų muziejų grįžta nemokamų sekmadienių paprotys, kartu bus surengta keletas ekskursijų po nuolatines muziejaus ekspozicijas bei įspūdingą tarptautinę parodą „Nuo SACRO iki PROFANO. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“.

„Džiaugiamės, kad į muziejų pamažu grįžta lankytojai. Tam tikra prasme tai įrodymas, kad gyvo bendravimo, tiesioginio santykio su paveldo objektu niekas negali pakeisti. Skaityti toliau

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai? (19)

Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.

Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą.

Kaip rašo buvęs šios seminarijos auklėtinis vyskupas Pranas Būčys, tam tikru metu klierikai prašė vyriausybės, kad už dovanotus seminarijai pinigus būtų ne keliamos vaišės, o perkamos knygos bibliotekai. Buvo ir dėstytojų, kurie praturtindavo tą biblioteką įvairiais leidiniais apie Skaityti toliau

M. Vol: Džiaugiuosi galėdama Lietuvos pasikeitimą stebėti savo akimis (0)

Dr. Marlenė Vol (Marlene Wall), LCC tarptautinio universiteto – Klaipėdoje įsikūrusios ir vienos svarbiausių regione privačių aukštųjų mokyklų rektorė | svietimonaujienos.lt nuotr.

Pirmąkart į Lietuvą prieš beveik tris dešimtmečius ji atvyko dėstyti anglų kalbą. Tai turėjo būti vienkartinis nuotykis, trumpa kelionė į buvusią sovietinę respubliką. Šiandien dr. Marlenė Vol (Marlene Wall) yra LCC tarptautinio universiteto – Klaipėdoje įsikūrusios ir vienos svarbiausių regione privačių aukštųjų mokyklų rektorė. Tokius kaip ji vadiname pasaulio piliečiais, juk gimė Urugvajuje, turi Kanados pasą, gyveno keliose skirtingose pasaulio šalyse ir dar daugybę kraštų apkeliavo. Tačiau net aštuoniolika metų savo namais ji vadina Lietuvą ir Klaipėdą, kurių neįtikėtiną pasikeitimą Skaityti toliau

J. Galkus. Apie Vyčio pradžią ir vardą (15)

Vytis | lrkm.lt nuotr.

Nesu istorikas – mokslininkas, mano profesija dailininkas – mokytojas. Nuo jaunystės domėjausi Lietuvos istorija, tačiau neturiu kompetencijos atsakyti į man iškylančius klausimus.

Istorikės daktarės Ingės Lukšaitės straipsnį „Dėl žodžio „Vytis“ (paskelbtas žurnale „Mūsų praeitis“ Nr.1, 1990m.) perskaičiau kokiais 2007, ruošdamas spaudai knygą – albumą „Lietuvos Vytis“ (leidykla „Akademija“ knygą išleido 2009m.). Kadangi istorikės aptariama tema man buvo artima, straipsnis mane labai sudomino ir sukėlė nemažai minčių bei klausimų, bet tada mano pagrindinis rūpestis buvo ruošiama knyga ir visą kitą teko atidėti į šalį. Skaityti toliau

Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai? (21)

Lūžų akmenyje ryškios skilimo žymės, 2019 m. | Gražutės regioninio parko nuotr.

Paveldosaugininkus pastaruoju metu neramina vis pasitaikantys ugnies kūrenimai ant dubenuotųjų akmenų, kurių daugelis yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi jie – mūsų kultūros paveldas, bylojantis apie tose vietose buvusias pagoniškas šventvietes. „Vaizdinys, kad dubenuotieji akmenys yra senovės aukurai, yra klaidingas, bet labai gajus. Akivaizdu, kad kažkur švietime buvo padaryta didžiulė spraga, jog toks vaizdinys įsišaknijo“, – sakė Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Seimo ištakos viduramžiais (video) (0)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka 100 metų nuo pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo, tai yra Steigiamojo Seimo, sušaukimo. Ta proga LR Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Tačiau Steigiamasis Seimas buvo tik pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas, o pati parlamentarizmo tradicija yra žymiai senesnė.

Ta proga mes ir pakalbėsime apie pačias Lietuvos parlamentarizmo ištakas.

Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė. Skaityti toliau

V. Bukauskas. Omnia Mutantur (1)

Vytautas Bukauskas (1928-2020) | Alkas.lt koliažas

Straipsnis iš Vytauto Bukausko (1928-2020) sudarytos knygos „Studentų byla“, 1995, „Diemedis“ 318 psl.

Mano kartai teko nelaimė išgyventi bolševikinės sistemos pradžią ir pabaigą Lietuvoje, sistemos, kokios dar nėra buvę ir kuri dabar jau pradėta švelniai vadinti nepavykusiu eksperimentu. Jai žlugus, atsiveria jos ilgai slėpta juodoji ir kruvinoji pusė, kurią išvydus normaliam žmogui stingsta kraujas. Ateinančioms kartoms turbūt sunku bus suprasti, ką mums teko išgyventi nuo 1940 iki 1991 m., o daugeliui mokslininkų ilgam laikui užteks darbo tiriant šios sistemos fenomeną. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos bajorija (39)

Užrašas po nuotrauka: ATR bajorai atstovai Seime, su žemių herbais | lietuvai.lt nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį

Mes, šių dienų bajorai,
Pasekim pavyzdžiu tėvų.
Prisiekę puošt darbais Tėvynę,
Pridėję ranką prie širdies,
Mes Lietuvai žodžius kartojam – Skaityti toliau

A. Ramanausko-Vanago vadavietėje sukurtas naujas partizanų dainos vaizdo klipas (video) (1)

„Oi Sakalėli“ klipo filmavimas | Asmeninio archyvo nuotr.

Gegužės 17 d., Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, dėl karantino sąlygų, buvo minima kiekvienam asmeniškai prisiminus Lietuvos istorijos vingius, pagerbus mintimis ar veiksmais šalies didvyrius, paaukojusius savo gyvybes dėl Laisvės, susimąsčius apie šiandieninį karį, jo šeimą ir kiekvieną iš mūsų, kuo mes galime prisidėti prie Lietuvos gerovės.

Lietuvos kariuomenės Facebook paskyroje gegužės 17 dieną pasirodęs sveikinimas su šūkiu „Mes – tai Jūs“ tarsi kvietė kiekvieną prisidėti prie valstybės kūrimo, Skaityti toliau

Skelbiamos 2020 metų Baltų apdovanojimo varžytuvės (0)

Skelbiamos 2020 metų Baltų apdovanojimo varžytuvės | urm.lt nuotr.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos skelbia varžytuves 2020 metų Baltų apdovanojimui gauti. Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, abiejų šalių materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo tyrimai, tiriamoji žurnalistika apie šalių istoriją, kultūrą ir turizmą. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšis – nepelnytai užmiršta pergalė (8)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galite patikrinti visus Lietuvos istorijos vadovėlius: 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio nerasite. Apie jį beveik nekalbama ir Lietuvos istorikų studijose, išskyrus nebent Zigmo Raulinaičio penkių knygų ciklą „Lietuvos raiteliai“, kuriame išsamiausiai aprašytos visos XIII a. Pabaltijyje vykusios kovos (ten jis aprašytas „mūšio miške ties Grose“ pavadinimu), o taip pat šių eilučių autoriaus monografiją „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“, išleistą Joniškyje 2017 m. pabaigoje.

Kodėl tiek mažai žinome apie šį mūšį? Kaltas ne šaltinių trūkumas – tai yra išsamiausiai Skaityti toliau

Siūloma 2021 metus skelbti ATR Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais (33)

Alkas.lt koliažas

Gegužės 19 d., antradienį, Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, pažymint Lietuvos ir Lenkijos bendros Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado akto 230 metų sukaktį, 2021 metus paskelbti Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.

Nutarimo projektas svarstomas atsižvelgiant į tai, kad 2021-aisiais Lietuva ir Lenkija minės Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Šiuo dokumentu Seimas pabrėžia, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija Skaityti toliau

Seimo nariai susirūpino dėl pasikartojančių vandalizmo išpuolių prieš istorinius ir religinius paminklus (3)

Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta | lrt.lt nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kartu su Vilniaus miesto tarybos nare Kamile Šeraite kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą ir Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, atkreipdami dėmesį, kad pastaruoju metu Vilniaus mieste pagausėjo vandalizmo išpuolių prieš istorinius ir religinius paminklus.

„Savaitgalį buvo išniekinta lietuvių tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus kapavietė Vilniaus Rasų kapinėse – apspjaudytas Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932) (3)

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Skaityti toliau

Ką žinomiems atlikėjams reiškia laisvės kovų dainos? (video) (2)

Indrė Dirgėlaitė | E. Genio nuotr.

Didžioji dalis dažnai niūniuojamų dainų yra autentiški laisvės kovotojo žodžiai – partizanų kūryba. Eilinis lietuvis paklaustas ar žino dainas – „Palinko liepa šalia kelio“ arba „Pražydo jazminai po langu“, net nedvejodamas gali padeklamuoti kelis stulpelius, bet tik retas, kuris žino, jog tai partizanų dainos. Lietuvos partizanų kūryba labai gausi. Jas kūrė, rašė, perrašinėjo ir net spausdino laisvės gynėjai, kurių visų vardų jau niekas nebesužinos, tačiau šios dainos atgyja vėl ir vėl. Yra nemažai šių dienų atlikėjų, muzikantų, kurie naujai įprasmina laisvės kovotojų dainas. Skaityti toliau

V. Krištaponis. Matas Slančiauskas – siuvėjas, knygnešys ir lietuvių tautosakos rinkėjas (2)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

Godus mokslui Skaityti toliau

G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios (2)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.

Kaip žinome, 2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui. Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Kadangi gegužės 15 dieną sukako 100 metų, kai 1920 metais darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, šiandien apžvelgsime jo sudėtį, priminsime kai kurių narių tragiškus likimus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 90 procentų rinkėjų Skaityti toliau

T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Svarbiausia Rusijai istorinės atminties diena – gegužės 9-oji – šiemet liko be deramo dėmesio. Rusai dėl koronaviruso pandemijos neišdrįso surengti parado, ir griežia dantį ant Baltarusijos, kuri tokį paradą surengė, o ir apskritai rodo vis daugiau nepaklusnumo Rusijai ženklų.

O juk šiemet paradas turėjo būti išskirtinis, jubiliejinis – 75 metų pergalės prieš Vokietiją jubiliejaus proga. Niekas neabejojo, kad tradicinė Rusijai „pobiedobiesije“ šiemet bus itin pompastiška… O štai liko kažkas itin apkarpyto ir nepilnavertiško… Skaityti toliau

Skausminga Tibeto „Išrinktojo“ paieška (10)

Dalai Lama | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 17 d., 19 val., Tibeto skvere Vilniuje Tibeto rėmimo grupės nariai uždegs žvakeles ir tokiu būdu prisijungs prie visame pasaulyje vykstančios XI Pančen Lamos pagrobimo metinių minėjimo akcijos. Tibetiečiai pakvietė žmones uždegti žvakeles ir savo namų languose – taip parodysime Kinijos režimui, kad jo nusikaltimas nėra pamirštas ir po 25 metų.

Gegužės 7 d. grupė Lietuvos parlamentarų ir aktyvių visuomenės narių pasirašė Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės pirmininko Andriaus Navicko Skaityti toliau

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija pristato vaizdo įrašą ir kviečia pažinti Lietuvos dvarus (video) (0)

Pienionių dvaras | L. Bartašiaus nuotr.

Naujuoju vaizdo įrašu, kuriame atskleidžiamas gamtos, istorinių pilių ir dvarų grožis, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija skatina keliauti po Lietuvą ir pažinti jos kultūrinį paveldą.

Kviečia keliauti

Pilys ir dvarai, žaliuojančių parkų supami architektūriniai ansambliai, gaubiami istorinio šydo, lyg brangakmeniai nubarstantys visos Lietuvos kraštovaizdį… Skaityti toliau

Lietuvos muziejai pristato po vieną atrinktą išskirtinę vertybę iš savo fondų (video) (0)

Perkunas | youtube.com nuotr.

Kasmet gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena šiais metais bus pažymima kitaip – šventę palydintys Europos muziejų nakties renginiai ir nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo projekto „Lietuvos muziejų kelias“ renginiai dėl karantino perkeliami į metą, kai bus saugu lankytis.

Negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga visuomenei parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius (2)

Iš kairės: sekretorius Naftalis Fridmanas, pirmasis sekretorius Ladas Natkevičius, pirmasis vicepirmininkas Jonas Staugaitis, Steigiamojo Seimo Pirmininkas, einantis Respublikos Prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis Kaunas, 1920 m., fotografas nenurodytas | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiais metais per žiniasklaidos priemones vis dažniau girdime minint Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo artėjantį šimto metų sukaktį. Tikriausiai mus ištikę virusų skersvėjai neleis mums, kaip daugelis gal tikėjosi, tinkamai minėti šios istorinės datos, nebus ir triukšmingo mums būdingo šurmulio minint panašias datas.

Gal jo ir nereikia. Svarbiausiai, kad mes šią datą, tą įvykį, įtvirtinusį 1918 metų Vasario šešioliktosios Aktu pažymėtą mūsų Valstybės prisikėlimą, gyvai pajustume savo širdyse. Skaityti toliau

Seimas iškilmingai sutiko Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-metį (video) (0)

49893371426_7d58f16cb2_c

Gegužės 14 d. Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio išvakarėse, Seimas iškilmingai paminėjo vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių.

1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų. Skaityti toliau