Istorija

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (18)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

Ar išmoko Europa pamokas? (1)

Ar išmoko Europa pamokas? | istorineprezidentura.lt nuotr.

Balandžio 25 d. 15 val. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje(Vilniaus g. 33) vyks Europos Sąjungos programos „Europa piliečiams“ projekto „Naujųjų valstybių atsiradimas po Pirmojo pasaulinio karo: pamokos visai Europai“ parodos atidarymas ir debatai. Renginys vyks, deja, tik anglų kalba*. Prie apskritojo stalo apie Europos praeitį ir ateitį kalbėsis mokslininkai iš Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos, Estijos ir Lietuvos. 

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma paroda pasakoja apie naujųjų valstybių atsiradimą Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, pristato Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos Skaityti toliau

Vilniečių ainių klubas primena primirštus Vilniaus miesto istorijos įvykius (1)

Šv. Ignoto g. 16 / Dominikonų g. 10. | vilnius21.lt nuotr.

Balandžio 15 d. 18 val. (Šv. Ignoto g. 16 / Dominikonų g. 10) Vilniečių ainių klubo valdyba kviečia į atminimo lentos, skirtos Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto 100-mečiui paminėti, atidengimo iškilmes.  Lentoje įrašyti žodžiai: „Šiame name 1919-1931 m. dirbo Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas – Vilniaus krašto lietuvių veiklos centras“.

1918 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, Vilnių valdė dar nepasitraukę ar atėję nauji šeimininkai. Vyriausybė dar nebuvo susiformavusi, todėl 1919.04.22 Skaityti toliau

V. Bagdonavičius: „Vydūnas – kelrodė žvaigždė“ (0)

Autografas Vydūno krikšto dukrai Gražbylei Venclauskaitei, 2016 10 04 | Pranešimo autorių nuotr.

Praėjusieji metai buvo daugelio sukakčių metai. Vydūno gerbėjams jie įsimintini ne tik kaip šio kūrėjo 150-mečio sukaktį žymintys, bet ir kaip jo dvasinio palikimo sugrįžimo į tautos kultūros vyksmą reikšmingų faktų sukakčių metai: prieš 50 metų, 1968-siais, kai pavergtoje Lietuvoje buvo kukliai, bet labai nuoširdžiai paminėtas šio kūrėjo šimtmetis, o prieš 30 metų, 1988-siais, įsikūrė daug jo kūrybinio palikimo suaktualinimui ir atminimo įamžinimui nuveikusi Vydūno draugija. Su šiomis sukaktimis glaudžiai siejasi vieno iš vydūniškojo judėjimo dalyvių prisiminimai ir mintys, išdėstyti almanache „Varpai“ skelbtame pokalbyje. Redakcijai ir pokalbio dalyviams sutikus tą pokalbį Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja Vidmanto Valiušaičio knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ (nuotraukos) (0)

Rengėjų nuotr.

Balandžio 16 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) bus pristatyta nauja žinomo žurnalisto ir istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimų istorinėmis temomis su Amerikos lietuvių istoriku ir advokatu dr. Augustinu Idzeliu (1942-2018) knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių. Dr. Augustinas Idzelis ir Lietuvos okupacijų interpretavimo drama“.

„Augustinas turėjo didelį talentą pasakoti. Jo būtum galėjęs klausyti ir klausyti. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviškos žemės, nutolusios iki Marso (9)

Žygis į Vilnių 1939 m. | Lietuvos žurnalistų draugijos nuotr.

Maskva širsta, kai Baltijos šalys rusiškąjį stalinistinį bolševizmą prilygina vokiškajam hitleriniam nacionalsocializmui. Anot Kremliaus, Stalinas vadavo, statė ir dovanojo, o Hitleris pavergė, griovė ir atėmė.

Rusijos istorikai kartoja iš propagandinio hitlerininkų laikraštėlio ištrauktą citatą, kad „Lietuva turėjo ištirpti kaip vandens lašas ant įkaitusio akmens“, tačiau nutyli mėgstamą praeities sovietų kompartijos vadų posakį „Lietuva išliks, bet be lietuvių“. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (V) (0)

1944 m. gegužės 13–14 d. vykusio Mūrinės Ašmenos mūšio schema | „Voruta“ nuotr.

Ketvirta dalis: ČIA

Po Graužiškių mūšio AK pradėjo plačią dezinformacijos kampaniją, juodinančią lietuvius. Šis informacinis karas nesibaigia iki šiol. Paleistos „antys“ gyvybingos ir sklando viešojoje erdvėje. Niekas nieko tiksliai nežino, bet viena ausimi girdėjo, kad plechavičiukai kažką prikrėtė. 2004 m. P. Plechavičiaus apdovanojimas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Lietuvoje, ir Lenkijoje sukėlė kontroversijų. Skaityti toliau

Seimo nariai ragina Vilniaus merą atstatyti sudaužytą J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą (13)

Vandalizmo aktas - sudaužoma atminimo lenta J.Noreikai-Vėtrai | feisbuko nuotr.

Balandžio 8 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arūnas Gumuliauskas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, ragindami jį atstatyti 2019 m. balandžio 8 d. sudaužytą Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pagerbti skirtą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniuje.

„Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybė lentos atkurti neplanuoja, esame sunerimę, Skaityti toliau

Kauno geležinkelio stotyje atidaryta istorinių fotografijų paroda (1)

Kauno geležinkelio stotyje – istorinių fotografijų paroda | rengėjų nuotr.

Šį pavasarį sukanka lygiai 160 metų, kai Lietuvoje pradėtas statyti geležinkelis. Ta proga Kauno geležinkelio stotyje š. m. balandžio 5 d. atidaryta istorinių fotografijų paroda „Kauno geležinkelio stotis 1859-2019: nuo geležinkelio atsiradimo iki europinės vėžės „Rail Baltica“.

„Manau, kad tada geležinkelio atsiradimas Lietuvoje buvo kažkas panašaus, lyg dabar atvestum internetą ten, kur jo iki šiol nebuvo. Tuomet geležinkelis mažai reikšmingus carinės Rusijos miestus Vilnių ir Kauną pavertė ekonominiais centrais, paskatino juose pramonę. Skaityti toliau

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas (4)

V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Skaityti toliau

Atgimimo ąžuolynas ir J.Basanavičiaus gimtinė dovanoja ne tik istorijos pažinimą, bet ir gilių kavą (2)

Aukščiausia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vieta – Aukuro kalnelis | lnm.lt nuotr.

„Tikrasis Ąžuolyno gimtadienis – balandį, bet šiemet švęsti neskubame. Į tradicinę Ąžuolyno dieną visus pakviesime gegužės 11-ąją. Pastebėjome, kad mieliau žmonės čia lankosi atėjus tikram pavasariui ir atšilus orams“, – pasakoja R. Vasiliauskienė.

Balandžio mėnesį šalia Jono Basanavičiaus gimtinės ošiantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas švenčia savo gimtadienį. Šiemet jis jubiliejinis – 30-asis. Skaityti toliau

Prieš 100-tą metų Tautai prisiekė pirmasis Lietuvos Prezidentas (6)

Iš kairės: Lietuvos Valstybės Tarybos sekretorius Jokūbas Šernas, pirmininkas Antanas Smetona, pirmasis vicepirmininkas Jurgis Šaulys, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis. Berlynas, 1918 m. LCVA, P-19259 | virtualios-parodos.archyvai.lt, E. Bieber nuotr.

1919 m. balandžio 6 d. Pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje išrinktasis Prezidentas prisiekė Tautai.

Išrinktojo Prezidento Antano Smetonos 1919 m. balandžio 6 d. priesaikos žodžiai:

Aš, Antanas Smetona, Lietuvos valstybės Prezidentas, Tautosatstovybės valia pastatytas šitos aukštos pareigos eiti, Didžiu irVisagaliu Dievu prisiekiu ir pasižadu Lietuvos piliečiams, jųAtstovybės, Valstybės Tarybos akivaizdoje, kad aš mano pilietiškagarbe ir kilniausiais mano Skaityti toliau

Bus pristatyti 1863-1864 m. sukilėlių palaikų tyrimų duomenys (0)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., pirmadienį, 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. kovo mėn. trukusio trečiojo 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapo rezultatai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologas Gytis Grižas, Skaityti toliau

„Sūduvių ugnys – budinam svietą 2019“ Marijampolėje kviečia susipažinti su protėvių kultūra iš arčiau (0)

Projektas „Sūduvių ugnys – budinam svietą 2019“ Marijampolėje kviečia susipažinti su protėvių kultūra iš arčiau | Marijampolės kultūros centro nuotr.

Nuo balandžio 10 d., Marijampolės kultūros centras jau trečią kartą kviečia į renginius „Sūduvių ugnys – budinam svietą“, kurių tikslas išsaugoti ir sureikšminti Marijampolės krašto kultūros paveldą, stiprinti vietos kultūrinę savastį bei suteikti galimybę susipažinti su protėvių kultūra.

Bus rengiami įvairūs seminarai, kūrybinės dirbtuvės, ekspedicijos, ekskursijos, o balandžio 26 dieną ant Padovinio piliakalnio švęsime svarbiausią baltų pavasario bei žalumos šventę – Jorę. Skaityti toliau

Išleidžiamas proginis atvirlaiškis Antanui Smetonai pagerbti (1)

A. Smetonai skirtas atvirlaiškis | post.lt nuotr.

Prieš 100 metų, balandžio 4 dieną, A. Smetona Tarybos buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, o nuo rugsėjo Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei  inauguracijos šimtmečiui paminėti balandžio 4 d. Kauno centriniame pašte vyks proginis antspaudavimas. Norintys galės įsigyti ir specialiai šiai dienai išleistą atvirlaiškį, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.

Nors istorikai vienareikšmiškai negali sutarti dėl A. Smetonos asmenybės Skaityti toliau

Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“ (0)

Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Balandžio 4 dieną, Istorinėje Prezidentūroje Kaune, bus paminėti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metai ir Prezidento institucijos įkūrimo 100-osios metinės. Renginyje bus pristatyta specialiai šiai progai išleista kolektyvinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“. Dalyvaus monografijos rengėjai, recenzentai, kai kurių knygoje aprašytų asmenų giminaičiai. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyksta Prezidento A. Stulginskio anūkė, apsilankys ir Kaune gyvenantys Smetonų bei Grinių artimieji, taip pat rūmuose dirbusių tarnų ir tarnautojų palikuonys. Įėjimas į balandžio 4 d. vyksiantį renginį – su kvietimais. Skaityti toliau

Rengiama diskusija apie Reformatų skverą Vilniuje (0)

Reformatų skvero pertvarkymo maketas | Vilniaus sav. nuotr.nuotr

Balandžio 4 d., 16 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), rengiamas renginys-diskusija „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. Pokalbiui vadovaus senosios raštijos tyrėjas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, jame dalyvaus habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius.

Renginio metu bus pristatyta Reformacijos reikšmė Lietuvos valstybingumo, Skaityti toliau

Susitikimas su „Misija Sibiras‘18“ dalyviais (0)

Misija Sibiras | Rengėjų nuotr.

Balandžio 4 d., 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks besidominčiųjų kelionėmis klubo „Vita Mobile“ renginys. Susitiksime su ekspedicijos „Misija Sibiras‘18“ dalyviais: Aiste Pociūte, Juru Pratusevičiumi ir Roku Šarkumi.

Šiemet „Misija Sibiras“ ekspedicija keliavo į Kazachstano Respubliką ir lankė lietuvių kalinimo bei tremties vietas. 17-ąjį kartą vykusi misija apsilankė Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo apylinkėse, kur iššukavo daugiau kaip 16 kapinių, Skaityti toliau

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

Vilniaus universitetas šventinius 440-uosius metus pradės intelektualiai provokuojančia diskusija (2)

VU didysis kiemas | E.Kurausko nuotr.

Balandžio 1 d. Vilniaus universitetas (VU) minės 440-ąjį gimtadienį. Šia proga 18 val. MO muziejuje gimtadienio renginių ciklą pradės intelektualiai provokuojanti diskusija „Žvaigždės ir graužtukai: kas nutinka mokslui ir menui drauge prakandus pažinimo obuolį?“.

Diskusijoje dalyvaus pripažinti VU mokslininkai: architektūros istorikė prof. Marija Drėmaitė,  literatūrologas prof. Paulius V. Subačius, istorikė dr. Loreta Skurvydaitė, menotyrininkas doc. Martynas Petrikas, filosofas doc. Kristupas Sabolius. Pokalbį moderuos literatūrologė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Susirinkusius svečius sveikins VU rektorius prof. Artūras Žukauskas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: kovose su bolševikais gimusi kariuomenė (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Šiandien toliau kalbėsimės apie Nepriklausomybės kovas, kadangi šiemet yra ir Nepriklausomybės kovų atminimo metai – jų šimtmetis (skaičiuojant muo 1919 metų).

Mūsų studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Pakalbėkim konkrečiau apie pačias kovas. Kaip jos prasideda? Iš pradžių Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. vasario 16 d. , ir kaip ir niekas nevyko… Skaityti toliau

Švėkšnos Pliaterių dinastija pristatoma fotokoliažuose Seime (0)

Violetos Astrauskienės fotokoliažas. Plateriai

Balandžio 2 d., antradienį, 11 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) Seimo narė, parodos iniciatorė Gintarė Skaistė pristatys Jungiamojoje galerijoje eksponuojamą Violetos Astrauskienės fotokoliažų parodą „Švėkšnos Pliateriai: „Melior mors macula“.

„Ekspozicija pasakoja apie beveik visus Švėkšnos miestelyje gyvenusius Pliaterius, kurių darbai byloja apie jų reikšmę Lietuvos istorijai, kultūrai. Autorė savo darbuose naudoja fotokoliažo techniką, grafika originaliai papildo senas portretines Pliaterių nuotraukas. Skaityti toliau

Atgimstantis Vilniaus rajonas turės savo muziką: žinomi kompozitoriai kuria „Paupio ritmus“ (video) (3)

Paupys, bendras vaizdas | „Integrity PR“ nuotr.

Atgimstantis unikalus Vilniaus rajonas įkvėpė žinomus kompozitorius sukurti jam dedikuotą muziką. Leonas Somovas ir Tomas Petrikis suvienijo kūrybines idėjas, įrodydami, kad meno raiškos objektu gali tapti net miesto dalis – sostinės senamiestyje įsikūręs Paupys.

„Meno ir jo objektų sankirtos yra begalinės, bet Paupys per šimtmečius sukaupė tokį unikalių savybių rinkinį, kad, tiesą pasakius, man net keista, kodėl iki šiol jam niekas neparašė jokio ryškesnio kūrinio“, Skaityti toliau

Miuziklas „Lituanica“ pristato savo užkulisių žvaigždes (video) (2)

Vaidas Baumila | Rengėjų nuotr.

Kovo 30 d. Šiauliuose jau įvyko o balandžio 19 d. Klaipėdoje ir balandžio 25 d. Vilniuje bei balandžio 27 d. Kaune, dar bus surengta didžiausio miuziklo „Lituanica“ premjera.

Dariaus ir Girėno gyvenimą didžiojoje miuziklo scenoje atkuriantys ir šiuolaikiškai perteikiantys jaunieji talentai Vaidas Baumila, Monika Pundziūtė , Rafailas Karpis, Vidas Bareikis bei kiti atlikėjai, vadovaujami režisieriaus Manto Verbiejaus, pagaliau turi ir patį tvirčiausią užnugarį. Suformuota užkulisių komanda  Skaityti toliau

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis (0)

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis | madeinvilnius.lt nuotr.

Kovo 27 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Pranešimus skaitė – Mindaugas Pilkauskas, Miglė Urbonaitė-Ubė ir Karolis Minkevičius.

Archeologas M. Pilkauskas pristatė skaitmeninę duomenų bazę, kurioje saugomi Nidos akmens amžiaus gyvenvietės radiniai, rasti Kuršių nerijoje 1974-1978 metais. Didžioji dalis radinių – keraminių puodų šukės. Skaitmeninėje duomenų bazėje šie radiniai aprašomi pagal įvairius kriterijus: keramikos gamybos technologiją, morfologiją, puošybą ir kitus analizei svarbius bruožus. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidento institucijai – 100 (2)

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. (Kaunas, 1919 m. ruduo) | LMAVB nuotr.

Balandžio 2 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), bus atidaryta paroda, skirta Lietuvos Prezidento institucijos šimtmečiui paminėti. Sveikinimo žodį tars Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai trumpai apžvelgs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: su kuo kariauta? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra ypatingi metai. Seimas yra paskelbęs bent kelias sukaktis, ir viena iš jų yra Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai. Apie jas šiandien ir pakalbėsime su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.

Kas tos Nepriklausomybės kovos? Pirma apsibrėžkim chronologiją, nuo kada iki kada jos vyko?

Chronologija – nuo 1919 m. sausio pabaigos, arba vasario pradžios. Čia gali būti įvairi nuomonė. O užsibaigė, jeigu neskaičiuotume atskirų susirėmimų prie sienos, Skaityti toliau

Teismas atmetė reikalavimą keisti Generolo Vėtros veiklos Antrojo Pasaulinio karo metais įvertinimą (11)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius (1)

Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.

2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties.

Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Skaityti toliau