Rugsėjo 20 d. minint 150-asias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.
Bronzinį ant suoliuko su šuniuku sėdinčio J. Tumo-Vaižganto paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Paminklas pastatytas šalia bažnyčios, kurioje prieš mirtį dirbo lietuvybės puoselėtojas.
2019 metai Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra Skaityti toliau
Daugiau kaip prieš 40 metų, 1978-aisiais, Čikagos lietuvių dienraštis „Draugas“ per daugelį atkarpų skelbė buvusio Lietuvos kriminalinės policijos valdininko Stasio Trinkos labai įdomius atsiminimus.
S. Trinka tarnavo Lietuvos policijoje, praktiškai, per visą tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, pirmosios bolševikų okupacijos (1940-1941) ir vokiečių okupacijos (1941-1944) metais, išraiškingai parodo policijos darbo specifikos skirtumus nepriklausomos Lietuvos valstybės ir okupacinių Skaityti toliau
Šiandien mes pasikalbėsime apie tremčių atmintį su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja rasa Čepaitiene.
Ką gi darė tie sovietiniai kolaborantai, kurie asmeniškai ir jų palikuonys dabar siekia sovietinio revanšizmo, juodindami tuos žmones, kurie kovojo prieš juos ar jų pirmtakus, tėvus? Tremtiniai yra pasisakę dėl Noreikos lentos grąžinimo. Tai buvo oficialus jų pareiškimas Ariogaloje. O štai sovietinė tardytoja Faina Kukliansky (kurios tėvas buvo ypatingų bylų tardytojas) yra kitoje pusėje. Skaityti toliau
Kitą savaitę, Lukiškių aikštėje, skulptorius Andrius Labašauskas pastatys Laisvės kalvos realaus dydžio bandinius. Du segmentai leis pamatyti mažą dalį visos būsimos Laisvės kalvos, skirtos įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Dvi savaites aikštėje stovėsiantis maketas ekspertams ir vilniečiams leis įvertinti bendrą projekto vaizdą, taip pat ir pačiam autoriui leis atsakyti į iškilusius profesinius klausimus.
„Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės, erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos. Laisvės kalva – skulptūra visiems Lietuvos žmonėms, siekusiems laisvės, mylėjusiems ir tebemylintiems jos idėją. Ant pjedestalo neužkeliant konkretaus didvyrio ar datos, tai memorialas savyje galintis talpinti tiek, kiek prasmių patys į jį įdėsime“, – sakė skulptorius A. Labašauskas. Skaityti toliau
Rugsėjo 14 dieną Džeskasgane, Kazachstane, buvo atidarytas atnaujintas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti.
Sakydamas sveikinimo žodį, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis pabrėžė šio memorialo svarbą pagerbiant ne tik Kengyro sukilimo dalyvių, bet ir dešimčių tūkstančių lietuvių, prieš savo valią atsidūrusių Kazachstano žemėse, atminimą.
„Kartu išgyventos represijos, įskaitant Kengyro sukilimą, virto mažais žingsniais mūsų ir jūsų bendrame kelyje laisvės link“, – kalbėjo ambasadorius.
Monumentą sudaro keletas elementų, kurių dalis – autentiškos išlikusių vartų, vedusių į lagerio teritoriją, kolonos. Viena jų dabar vaizduojama nuvirtusi,
Gyvename karo sąlygomis. Kol kas tik informacinio, o gal reikėtų rašyti net informacinio. Priešininkas kaip ir bet kokiame kare žinomas. Dar 2000 metais Rusijos karinėje doktrinoje nurodyta, kad „dabartiniai karinei politine situacijai pasaulyje įtaka daro informacinis karas“. Jo tikslus rusų strategai apibrėžia irgi aiškiai – atgauti prarastas geopolitines pozicijas ir pirmiausia tai padaryti buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje.
Nuolat demaskuojamas vienas ar kitas rusiškos propagandos išpuolis. Rečiau apsvarstomi bendresni tokios propagandos teiginiai, todėl dera skirti dėmesio ir jiems. Skaityti toliau
Rugsėjo 23 d., pirmadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ pristatymas. Dalyvaus leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Noruševičius, aktorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, renginį moderuos Rimantė Tamoliūnienė.
„Teatro vaiku“ vadintas Gintautas Genys daugybę valandų praleisdavo Kauno dramos teatro salėje. Su pasididžiavimu širdyje jis stebėjo tai, kas vyksta scenoje, kur jo tėvas, aktorius Kęstutis Genys, „be jokio pasigailėjimo save degindavo kūrybos liepsnose iki pelenų“. Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d., po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Pensininkų klubo nariai.
Kaip visada susirinkimą pradėjo klubo pirmininkas įžymus poetas ir žurnalistas Ipolitas Skridla. Skaudu, kad renginį teko pradėti tylos minute pagerbiant klubo gretas palikusius bendražygius istoriką prof. dr. Algimantą Liekį, žurnalistą ir rašytoją Gediminą Skvarnavičių. Visos LŽS ir Pensininkų klubo vardu padėkos raštais buvo pagerbti jubiliatai. Buvo trumpai paminėtas jų nueitas gyvenimo kelias, nuveikti darbai. Skaityti toliau
Šiandien mes pakalbėsime apie dangišką temą, tai yra, ką senovės lietuviai žinojo apie žvaigždes ir apie dangaus skliautą. Su mumis studijoje – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
Kas ta etnokosmologija ir ką ji tyrinėja? Ji susideda iš dviejų žodžių: ethnos – tauta, o kosmologija – tai apibendrintos žinios apie visatą, apie visumą. Ir, ką tauta mąsto apie visumą, apie pasaulį, apie dangų, apie dangaus šviesulius, ta mokslo sritis Lietuvoje gavo tokį vardą, nors pasaulyje ta sritis vadinama ir kitais vardais: etnoastronomija, arba kultūrinė astronomija, netgi dar kažkada buvo vadinama astroarcheologija, archeoastronomija. Skaityti toliau
Rugsėjo 18 d., trečiadienį, 12.30 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks apskritojo stalo diskusija „Atkurtos Lietuvos valstybės pradžia: valstybės institucijų kūrimasis 1918–1920 m.“
Šiuo renginiu bus paminėti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metai, kuriuos Seimas yra paskelbęs 2017 m. gruodžio 7 d. priimtu nutarimu Nr. XIII-865 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“.
Apskritojo stalo diskusijoje pranešimus skaitys istorikai ir politologai,
Rugsėjo 13 d., 11 val. Rokiškio rajono Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje (Nepriklausomybės a. 16), Vilniaus universiteto biblioteka pristatys parodą „Rokiškio krašto istorijos pėdsakai Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentuose“. Po atidarymo renginio 11 val., iki 15 val. parodoje bus pateikiami įdomiausi su Rokiškio krašto praeitimi ir žymiais asmenimis susiję XVI–XX a. rankraščiai ir reti spaudiniai, saugomi VU bibliotekos fonduose.
Parodos lankytojai turės retą galimybę pamatyti unikalius XVI–XIX a. rankraščius, susijusius su Rokiškio krašto Panemunio, Kriaunų, Kraštų dvarais ir bažnyčiomis. Skaityti toliau
Rugsėjo 13-14 d., vyks antrasis Nidos forumas „Europos migrena“ – susitikimų ir pokalbių savaitgalis, skirtas visiems besidomintiems mūsų bendros tarptautinės istorinės, politinės bei kultūrinės erdvės vyksmais. Ar yra geresnė vieta kalbėtis apie Europos likimą nei Nida ir buvusiame rašytojo Tomo Mano (Thomas Mann) vasarnamyje, kuris tapo didžiųjų XX a. sukrėtimų liudininku, veikiantis šio Nobelio premijos laureato memorialinis muziejus? Skaityti toliau
Mokyklinėje nuotraukoje savo tėtį-mokinuką atpažinau iš … judesio – kairės rankos linkio, išlikusio visą gyvenimą. Įgimta detalė, gauta gimstant ir kurios niekas niekad taip pat nepakartos. Vaikystės nuotraukų tėtis neturėjo. Šeima gyveno neturtingai, Juodvisinės kaimas – pamiškėje, žemė nederlinga, iš visų pusių krūmynai kemsynai, o miškas – vieni alksniai.
Nuotraukoje Lėno pradžios mokyklos mokinukai basi, berniukai rudinukėmis apsivilkę. Susispietę prie pastato, dengto šiaudais – mokykla buvo prisiglaudusi pas ūkininką. Skaityti toliau
…Lietuvoje jis siekia sąžiningai
kitiems nematomo tikslo.
…в Литве преследует он честно
другим не видимую цель.
Josifas Brodskis, „Herbas“ 1971
Nuo egiptietiškų piramidžių laikmečio iki mūsų dienų sostinių architektūros paminkluose glūdintys svarbūs simboliai, formuoja šalies ateitį ir įtakoja liaudies savigarbą ir tautos savimonę. Skaityti toliau
LNK laida KK2, nors pramoginio, satyrinio stiliaus, iškėlė labai rimtą klausimą: kur dingo granitinė atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos?
Kada dingo? Kieno nurodymu dingo? Kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu?
Meras aiškina, kad lentos J. Noreikai sugrąžinimas į vietą yra „teisinis nihilizmas“. Kai vandalas kūju ją sudaužė – nebuvo „teisinis nihilizmas“. Išsyk net pareiškė, kad neatstatinės: sudaužė – sudaužė, ką darysi, blogai, bet… ir gerai… Skaityti toliau
Rugsėjo 8 d. Vilniuje, ant Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, dar vadinamos Barbakanu, kalno, Lietuvos nacionalinis muziejus, Laisvės TV ir Lietuvos kariuomenė pakvietė vilniečius ir miesto svečius minėti Oršos mūšio pergalę. Prieš 505 metus tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių įvykusios ir lietuvių pergale pasibaigusios legendinės kovos atminimui buvo surengta ginkluotės ekspozicija, diskusijos, koncertai, aidėjo senovinių pabūklų salvės ir specialūs fejerverkai.
„Oršos mūšis atskleidė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas ir buvo reikšmingas karo
Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Lydos mieste, Gudijoje (Baltarusijoje) 696-ųjų šio miesto metinių proga buvo iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Karaliui Gediminui. Paminklas pasatas priešais senąją Lydos pilį, kuri buvo pastatytas Lietuvos karaliaus Gedimino įsakymu apie 1330 m. ir yra viena seniausių Lietuvos mūro pilių dabartinėje Gudijoje.
Šešių metrų aukščio ir apie trijų tonų svorio paminklą sukūrė skulptoriai Olga Nečaj ir Sergejus Oganovas. Ant paminklo pagrindo iškaltas įrašas baltarusių kalba „Гедымін“ bei Gediminaičių stulpai, baltarusiškai vadinami „Колюмны“. Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Lietuvos diplomato Kazio Škirpos šeimos atstovė p. Kristina Tyliutė-Škirpienė. Susitikime su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku viešnia pasiūlė perduoti Nacionalinei bibliotekai šiuo metu JAV esančius K. Škirpos šeimos archyvo dokumentus, taip papildant jau esantį fondą.
Pokalbyje, kuriame taip pat dalyvavo generalinio direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis,
Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Seime buvo surengta Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.
Ši asamblėja buvo skirta aptarti Lietuvos ir Lenkijos bendros istorinės atminties klausimams ir bendrai politinei krypčiai tarptautinėse organizacijose: ES, NATO, ET ir kt.
Prieš asamblėją jos dalyviai aplankė sovietinio totalitarizmo aukų atminimo vietas: padėjo gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, ant Sausio 13-osios aukų kapų Skaityti toliau
Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą
Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Skaityti toliau
Rugsėjo 7 d., šeštadienį, 15 val. Seime (Konstitucijos salėje, Seimo I rūmai) vyks Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.
Ši tarpparlamentinė Lietuvos ir Lenkijos asamblėja bus jau antroji po to, kai Lenkijos nutrauktų asamblėjų veikla buvo atnaujinta šių metų vasario 11 d. Varšuvoje. Prieš tai abiejų seimų asamblėjos vyko daugiau nei prieš 10-metį. Lenkija nuo 2009 metų gegužės nevykdė įsipareigojimų savo pusėje sušaukti Lenkijos ir Lietuvos parlamentinę asamblėją taip darydama spaudimą Lietuvos valdžiai dėl tariamai pažeidžiamų Lietuvos lenkų teisių… Skaityti toliau
Rugsėjo 7 d., pirmąjį rudens šeštadienį, Palangos Birutės parke lankytojų žvilgsnius ir mintis prikaustys nebyliai pasakojama kurorto istorija – bus minima Birutės parko diena, šiemet skiriama Palangos istorijai.
Skiriama Palangos istorijai
Birutės parko dienos renginiai kasmet skiriami vis kitai temai. Šiųmetę, pasak renginio sumanytojos ir režisierės Aušros Latonienės, padiktavo su Palanga susijusios istorinės sukaktys. „Taip jau sutapo, kad šiais metais minime labai daug Palangai svarbių sukakčių. Skaityti toliau
Rugsėjo 3 d., antradienį, 16 val. (iškart po Lietuvos ir Kanados krepšinio varžybų) Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus kviečia į parodos, skirtos Kanados lietuvių bendruomenės istorijai atidarymą. Paroda Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Jos sudarytojai – Kanados lietuvių bendruomenė.
Renginyje dalyvaus ir savo atsiminimais pasidalins I-ojo Kanados lietuvių bendruomenės (KLB) pirmininko Jono Matulionio dukra Judita (Matulionytė) Skaityti toliau
Vytautas Juozapas Kluonius (1927.03.03. – 2019.08.31.) yra Laisvės kovų dalyvis, buvęs politinis kalinys, 1956 metų Kauno Vėlinių Vytauto prospekte prie paminklo „Žuvusiems už Tėvynę“ dalyvis.
Vytautas buvo stambių ūkininkų sūnus, Šakių gimnazijoje veikusios antisovietinės organizacijos „Laisvės sakalai“ narys, partizanų ryšininkas.
1947 m. „troikos“ nuteistas 8-neriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant Vladimiro kalėjime. Skaityti toliau
Rugsėjo 3 d., antradienį, 13 val., Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) Kultūros komiteto pirmininkas, parodos sumanytojas Ramūnas Karbauskis atvers Jungiamojoje galerijoje iškabintą nuotraukų parodą „Senas ir naujas Vilnius“, skirtą Vilniaus istorinio centro įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 25-mečiui. Parodą pristatys Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys ir parodos bendraautorė fotografė Jogailė Butrimaitė. Skaityti toliau
Bažnyčia yra viena seniausių institucijų pasaulyje, o jos archyvai – reikšminga visuotinės kultūros dalis. „Šventasis Sostas akcentuoja istorinės atminties išsaugojimo svarbą ir skatina mus, vyskupus, visame pasaulyje prie to prisidėti.“ Taip trečiadienį pirmojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapo pristatyme sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.
Arkivyskupas dėkojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo projekto vadovams ir visai skaitmenintojų komandai: „Šis darbas svarbus archyvui, Bažnyčiai ir visiems, kurie rūpinasi savo tapatybe, šeimos, šalies istorija. Skaityti toliau
Kokie vaizdiniai pirmiausia iškyla paminėjus Radvilų vardą? Atmintyje greičiausiai matomi legendinės Vilniaus moters Barboros Radvilaitės portretas ar Radvilų rūmų muziejaus sostinėje vaizdai. Visgi šios Lietuvos giminės istoriją geriausiai atskleidžia ne Lietuvoje, bet užsienyje esantys paveldo objektai. Valstybinė kultūros paveldo komisija renka informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje ir šį kartą domisi didikų Radvilų lobiais, išbarstytais po visą pasaulį. Skaityti toliau
Vienas iš mūsų laikmečio ryškiausių Asmenybių, šalia jau minėtųjų, tęsiantis Lietuvos laisvės kovotojų papročius yra dr. doc. Vladas Terleckas, kovojantis prieš pokomunistinio laikotarpio šmėklas Lietuvoje, kalbėdamas Tautos sąžinės balsu ir įtaigiu žodžiu, matyt, su viltimi, kad daugelio tautiečių dvasia, dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, atsikvošės.
Dr. doc. Vladas Terleckas, Lietuvos vieno žymiausių disidentų sovietinės okupacijos metais Antano Terlecko brolis, gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio vlsč.(Utenos apskr.). 1966 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijęs finansų ir kredito specialisto aukštojo mokslo diplomą. 1976 metais Leningrade Finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos Skaityti toliau
Toliau spausdiname, rugpjūčio 13 d. Anapilin iškeliavusio istoriko Algimanto Liekio (1943-2019), nebaigtus skelbti rašinius.
Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia, 7 dalis čia.
LKP savo suvažiavime 1989 m. prieš šv. Kalėdas atsiskyrė nuo TSKP persitvarkydama į socialdemokratinio tipo partiją (tai buvo įmanoma padaryti ir tik Sąjūdžiui visokeriopai remiant), paskelbė rezoliuciją smerkiančią TSKP ir jos padarytus Skaityti toliau
Rugpjūčio 31 d., paskutinį šio mėnesio šeštadienį, pajūryje ties Palanga bei Šventąja nušvis laužai – kurortas tradiciškai prisijungs prie Senovinės ugnies nakties renginių, o kartu visus, neabejingus istoriniams praeities įvykiams, pakvies į Baltijos kelio laužų sąšauką.
Tradicinis renginys – Senovinės ugnies naktis – šiais metais skirta ypatingam įvykiui paminėti – trijų Baltijos valstybių rugpjūčio 23-ąją minėtam Baltijos kelio 30-mečiui. Tad tarptautinės iniciatyvos rengėjai kviečia ne tik pabūti drauge, Skaityti toliau
