Istorija

Sukanka 100 metų žurnalui „Švietimo darbas“ (0)

Žurnalo „Švietimo darbas“ viršelis | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Prieš šimtmetį susikūrus nepriklausomai Lietuvai, iškilo būtinybė pertvarkyti švietimo sistemą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo įsteigta Lietuvos švietimo ministerija, kuri rūpinosi mokyklų pertvarkymu. 1919 m. spalio mėnesį pasirodė Švietimo ministerijos lėšomis leidžiamas pedagoginės tematikos mėnesinis žurnalas „Švietimo darbas“. Jis ėjo nuo 1919 iki 1930 m., buvo išleisti 135 numeriai.

„Švietimo darbą“ nuo 1919 m. Nr. 1 iki 1920 m. Nr. 10 redagavo redakcinė komisija, kurią sudarė Antanas Busilas, Pranas Mašiotas ir Antanas Vireliūnas. Vėliau, nuo 1920 m. Nr. 11 iki 1922, Nr. 3/6, leidinį redagavo Vincas Krėvė-Mickevičius; nuo 1922 m. Nr. 7 iki 1924 m. Nr. 10 – Antanas Vireliūnas, o nuo 1924 m. Nr. 11 iki 1930 m. Nr. 12 – Antanas Kasakaitis. Skaityti toliau

Našlaičių kapinėse rasti partizano Juozapo Streikaus palaikai (4)

Partizanas Juozas Streikus, suimtas 1961 m. | nuotrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC fondų

Lapkričio 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus palaikai.

Palaikų autentiškumas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybai atlikus DNR tyrimus bei kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus.

Juozapas Streikus-Stumbras (g. 1923 m.) nuo 1941 m. iki 1958 m. aktyviai priešinosi sovietinei imperijai. 1941 m. sovietų okupacijos metu pradėjo slapstytis nuo sovietų valdžios, platino antisovietinius atsišaukimus. Skaityti toliau

Filmas apie Sofiją ir Jadvygą Chodakauskaites „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ (video) (1)

Filmas „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Lapkričio 19 d., 18 val., Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, I a. salė) kviečia į antrą „Kauno atminties ekranai“ filmą „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ apie dvi pirmąsias Kauno ponias – seseris Sofiją ir Jadvygą Chodakauskaites. Svečiuose – filmo režisierė Ramunė Kudzmanaitė ir Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros darbuotoja, istorikė, knygos „Seserys“ („Versus Aureus“, 2014) autorė Ingrida Jakubavičienė. Vakarą veda kino istorikas ir kritikas Gediminas Jankauskas. Skaityti toliau

Berlyno griūties išvakarėse skirtas ypatingas dėmesys Baltijos keliui (0)

Baltijos keliui | Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos nuotr.

Lapkričio 4–9 dienomis, Berlynas švenčia sienos griūties 30-metį. Įvairiose miesto vietose vyksta renginiai menantys tuometinius įvykius. Šioje šventėje didelis dėmesys skiriamas taip pat ir Baltijos šalims – lapkričio 6 dieną Getsemanės bažnyčioje įvyko renginys, pasakojantis apie Baltijos kelią. Vieta renginiui pasirinkta neatsitiktinai. Getsemanės bažnyčioje prieš sienos griūtį buvo vykdoma pogrindinė veikla, čia rinkdavosi tuometinės rytų Vokietijos disidentai.

Renginio dieninėje programoje pristatyta latvių režisierės Madaros Dislerės (Dislere) vaidybinis filmas „Rojus 89“ (2018), režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011) Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejuje visą lapkričio mėnesį galima pamatyti, kaip vyksta archeologiniai tyrimai (0)

Valdovų rūmų muziejuje – ne tik eksponatai, bet ir archeologiniai tyrimai | valdovurumai.lt nuotr.

Jau visą mėnesį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų lankytojai skuba ne tik apžiūrėti atnaujintų ekspozicijų bei net keturių įstabių parodų, bet ir gyvai pamatyti, kaip vyksta archeologiniai tyrimai.

Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos grupės vadovo dr. Povilo Blaževičiaus vadovaujama archeologų grupė istoriją, archeologiją ir architektūrą pristatančiame pirmajame ekspozicijos maršrute vykdo archeologinius tyrinėjimus, kurie jau dabar pateikė naujos ir įdomios medžiagos bei staigmenų. Skaityti toliau

Netekome žymaus Lietuvos istoriko, profesoriaus Mečislovo Jučo (1)

Profesorius Mečislovas Jučas | valdovurumai.lt nuotr.

Lapkričio 6 d., eidamas 93-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos istorikų, profesorius Mečislovas Jučas.

„2019 m. lapkričio 6 d. Lietuva patyrė didžiulę netektį – sulaukęs 93 metų, mus paliko vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos istorikų, tikrasis lietuvių istoriografijos klasikas, vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos rėmėjų, muziejaus bičiulis ir bendražygis Profesorius Mečislovs Jučas (1926–2019).“ – skelbiama Valdovų rūmų pranešime.

Profesorius Mečislovas Jučas gimė Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje, baigė Vilniaus universitetą, didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleido Lietuvos istorijos institute. Skaityti toliau

Pokalbis apie mūsų pėdas ir batus (0)

batai_technologijos.lt nuotr

Ar kada pagalvojote, ką apie mus gali papasakoti… batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? „Pasaulio istorija būtų kitokia, jei žmogus nebūtų sugalvojęs avalynės“, – tuo įsitikinusi Depresijos gydymo centro kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė, neseniai apsilankiusi archeologinės avalynės parodoje „200 batų – 700 metų“ ir sutikusi pakalbėti apie apavo reikšmę šiandieniniame mūsų gyvenime.

– Rita, batus dėvime kasdien. Apavo atsiradimas greičiausiai nemažai nulėmė tai, kas ir kokie esame dabar? Skaityti toliau

Pirmą kartą bus pristatyti į lietuvių kalbą išversti Zigmanto Sierakausko žmonos atsiminimai (8)

Sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmona Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė | Lietuvos Nacionalinio Muziejaus nuotr.

Lapkričio 7 d., likus dviem savaitėms iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimų“ pristatymą. Ką tik išleista knyga – tai autentiškas autorės pasakojimas apie vyrą, šeimą ir sukilimą. Lietuviškai šie atsiminimai išleisti pirmą kartą.

„Atsiminimų“ knygos sudarytojos istorikės Tamara Bairašauskaitė ir Jolanta Sikorska-Kulesza teigia, kad dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų. Bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas. Skaityti toliau

L. Mažylio rastas Vasario 16-osios dokumentas vėl iškeliauja „ilsėtis“ (0)

Lietuvos nepriklausomybes aktas_lietava.lt

Lapkričio 9 d. 16 val. Signatarų namuose yra rengiama speciali ekskursija „Likus savaitei iki „poilsio“: Vasario 16-osios Aktas“. Ekskursijos metu lankytojai galimybę apžiūrėti originalų dokumentą, pasirašytą visų dvidešimties Lietuvos Tarybos narių, ir susipažinti su iki mūsų dienų išsaugotais asmeniniais signatarų daiktais.

Šiuo metu Signatarų namuose rodomas profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo vėl iškeliaus „poilsio“. Lankytojai kviečiami suskubti pamatyti dokumentą iki lapkričio 15 dienos. Skaityti toliau

O. Voverienė. Apie Lietuvių tautinę tapatybę (4)

„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Asmenybės ir tautos būdą nelemia nei genetika, nei kraujas. Žmonės istorijoje gyvena tam tikromis sąlygomis ir tos sąlygos formuoja žmogaus būdą. Spurga.

Savo laiku akad. Romualdas Grigas vienoje viešoje jo paskaitoje kalbėjo: „Teko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje tautų tautinės tapatybės klausimams ir vienas iš pranešėjų savo pranešime akcentavo: „Buvau Azijoje, buvau Afrikoje, puikiai pažįstu Europą, bet čia, Lietuvoje visai kitas mentalitetas. Todėl manau, kad lietuvių tapatybės klausimai turėtų būti analizuojami tiksliau“. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai (2)

Vilniuje vykusio minėjimo dalyvių grupė: Zigmas Tamakauskas, Kazys Saja, Aldona Grigaitienė, Darius Juodis, Aminat Saijeva, Rimantas Matulis ir Algirdas Endriukaitis | E. Paškauskienės ir A. Grigaitienės nuotr.

Greitai besisukančiame gyvenimo rate šiek tiek pasistenkime vėl stabtelti prie besibaigiančių metų lapkričio mėnesio pradžios – Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos slenksčio. Stabtelėję, pirmučiausiai atidarykime Atminties vartelius ir prisėdę ant Vėlių suolelio, išlikusia atmintimi bei savo širdies šiluma prisiglauskime prie jau išėjusių į Viešpaties namus mūsų brangių artimųjų atminties, buvusių ryškesnių istorijos įvykių prisiminimo mozaikos.

Mintimis nukeliaukime prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie Skaityti toliau

Netrukus minėsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įkūrimo 100-ąsias metines (2)

Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“ | lnb.lt nuotr.

Lapkričio 7 d. – gruodžio 15 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, II a., bibliotekos įkūrimo 100-mečio proga, veiks paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“, skirta bibliotekos vedėjams ir direktoriams.

Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais: po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas (14)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.

Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Skaityti toliau

Mokytojai turėtų pradėti gerbti save (0)

M.Lukšienės premijos laimėtojas – istorijos mokytojas Arnas Zmitra | smm.lt nuotr.

„Nesu idealus mokytojas, dar mokausi iš kitų“, – sakė Meilės Lukšienės premiją neseniai pelnęs Raseinių Šaltinio progimnazijos istorijos mokytojas Arnas Zmitra. Nors iš tiesų 26 metų mokytojas savyje talpina viską, ko šiandien trūksta Lietuvos mokyklai. Iniciatyvą, entuziazmą, ištikimybę mokytojo profesijai, įsipareigojimą savo kraštui, skatinantį prisidėti prie jo klestėjimo.

– Jauni žmonės po studijų dažniausiai nelinkę grįžti į mažą miestelį – nori likti didmiestyje. Jūs iškart grįžote. Kas buvo tas stimulas sugrįžti? – „Respublika“ paklausė istorijos mokytojo Arno Zmitros.

Skaityti toliau

K. Baltmiškė. Lietuvos nepriklausomybei svarbios pergalės šimtmetis minimas Radviliškyje (7)

Lietuvos kariuomenės savanorių J. Jaramino ir G. Sakalausko, kritusių kovoje prieš bermontininkus, kapas senosiose Radviliškio kapinėse | A. Tamošiūno nuotr.

Kai šiandien Lietuvos istorijos svarba matuojama Vilniaus matais, norisi priminti, kad Lietuvos likimas daugeliu atvejų sprendėsi toli gražu ne sostinėje.

„Jei ne prieš šimtą metų Radviliškyje iškovota Lietuvos kariuomenės pergalė prieš bermontininkus, nežinau, ar šiandien galėtume kalbėti apie laisvą Lietuvą. Tada buvo žengtas žingsnis į Lietuvos laisvę. Tada buvo padėtas pagrindų pagrindas laisvos nepriklausomos Lietuvos atsikūrimui“, – Lietuvos kariuomenės prieš bermontininkus pergalės svarbą pabrėžia Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Skaityti toliau

G. Aleknonis. Beširdystės mada (10)

Ąžuoliukas gen. Vėtrai | Rengėjų nuotr.

Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo didvyrių. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai nustatyti tautos dvasinę sveikatą.

Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų gerbiamus didvyrius. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką. Skaityti toliau

Bus įteiktas antrasis Baltų apdovanojimas (5)

URM nuotr.

Spalio 31 dieną, 14 val., Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) (J. Tumo-Vaižganto g. 2) vyks Baltų apdovanojimo teikimo iškilmės. Apdovanojimą įteiks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai.

Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo

Skaityti toliau

Seime atidaryta paroda „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“ (0)

Seime atidaroma paroda „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“ | lrs.lt nuotr.

Tarpukario nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) laikotarpis – tai visų valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių pažangos ir pokyčių laikotarpis. Pažinti jį iš arčiau padės Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“, kuri atidaryta Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) ir veiks nuo spalio 28-os iki lapkričio 11-os.

Paroda supažindina su tarpukario Lietuva ir tuo laikotarpiu susiformavusiais ir Skaityti toliau

Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pasodinta ąžuolų giria (nuotraukos, video) (35)

Pasodinta ažuolų giraitė „Generolui Vėtrai“ | rengėjų nuotr.

Spalio 27 d. vaizdingoje vietoje prie Didžiokų piliakalnio, Molėtų rajone, buvo pasodinta giria Jonui Noreikai „Generolui Vėtrai“ atminti. Čia susirinko iki šimto Lietuvos šviesuomenės atstovų: mokslininkų, mokytojų, menininkų, teisininkų, visuomenininkų, o taip pat ir pramogų pasaulio, verslo,
Šaulių sąjungos, skautų bei kitų organizacijų atstovų. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Vilnius mūsų sostinė, o ne rusų paguodos prizas (64)

1939 m. spalio 28 d. Vilnietė sveikina lietuvių karius | A. Aleksandravičiaus, „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

1939 m. spalio 29 d. Lietuvos kariuomenė Gedimino bokšte iškėlė trispalvę. Nuo to laiko 80 metų Vilnius mūsų. O Rusija vis grasina, kad gali „atsiimti“  šią „Stalino dovaną“ ir atiduoti draugiškai Baltarusijai. Lietuvos politikai nesijaudina: tai tik politinio juokdario Vladimiro Žirinovskio kliedesiai.

Bet Kremlius 30 metų aiškino, kad sovietų lyderis Nikita Chruščiovas Krymą Ukrainai 1954 metais atidavė „neteisėtai“, o 2014 m. rusai nuo žodžių peršoko prie darbų: per kelias savaites užgrobė ir aneksavo ukrainiečių pusiasalį. Skaityti toliau

Spalio 28-oji – Vilniaus grįžimo 80-osios metinės (3)

Žygis į Vilnių. 1939 m. spalio 28 d. | Vytautas Augustinas. Fotografavau Lietuvą… Vilnius, 2017. Lietuvos fotografijos istorija – 8, 440 p. nuotr.

Spalio 28 d., pirmadienį, 14 val. Vilniaus Rasų kapinėse bus pagerbti kariai, žuvusieji už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių 80-metį. Koncertuos Vilniaus karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, Vilniaus karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.

Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27-29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Skaityti toliau

Lapkričio 4 d. vyks dokumentinio filmo apie Vladą Terlecką premjera (0)

lnb.lt nuotr.

Lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Pareiga tiesai“ premjera.  Šį filmą režisierė sukūrė  ekonomisto, pedagogo, mokslininko, politiko, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Vlado Terlecko 80 metų sukaktuvių proga. Po filmo peržiūros dr. V. Terlecką kalbins žinomas istorijos tyrinėtojas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.

 Renginį organizuoja Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras.

Skaityti toliau

Amžinojo poilsio atgulė partizano A. Kraujelio-Siaubūno palaikai (video, nuotraukos) (2)

Amžinojo poilsio atgulė partizano A. Kraujelio-Siaubūno palaikai | Alkas.lt, K. Tamašausko nuotr.

Spalio 26 d. Vilniuje buvo atsisveikinta su paskutiniu ginkluotoje kovoje su sovietais žuvusiu Lietuvos partizanu Antanu Kraujeliu-Siaubūnu (1928-1965). Partizano palaikai amžinojo poilsio atgulė sostinės Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.

A. Kraujelio-Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė džiaugėsi, kad jos brolio palaikai galu gale surado savo vietą.

„Dabar žinosime, kur ateiti, uždegti žvakutę, pasimelsti. Tai nuostabu, tai šventė“, – žurnalistams sakė J. Šyvokienė . Skaityti toliau

Panevėžio krašte bus uždegtos pagarbos žvakutės partizanų žūties vietose (1)

zvake

Spalio 26 d., Vėlinių išvakarėse, Panevėžio krašto žmonės jau ketvirtą kartą susiburs akcijai „Uždek žvakutę partizanams“, kurios metu bus lankomos gyvybes už Lietuvos laisvę paaukojusių partizanų žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegamos pagarbos žvakutės. 

Akcijos metu planuojama aplankyti Algimanto apygardos partizanų žūties ir palaidojimo vietas. Apie Algimanto apygardos partizanus pasakos Panevėžio kraštotyros muziejaus istorikas Donatas Juzėnas. Skaityti toliau

Lietuva ir Lenkija tariasi dėl bendro kultūros paveldo išsaugojimo (13)

Lietuva ir Lenkija tariasi dėl bendro kultūros paveldo išsaugojimo | Rengėjų nuotr.

Spalio 25 d., Varšuvoje, baigiasi dvi dienas vykstantis dvišalis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdis. Jame aptariamas bendradarbiavimas abiem šalims reikšmingo kultūros paveldo apsaugos, istorinės atminties išsaugojimo, muziejų, bibliotekų ir archyvų srityse. Tai jau vienuoliktasis tokio formato abiejų šalių kultūros paveldo ekspertų susitikimas.

Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdžiui pirmininkauja Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Skaityti toliau

Kapinėse – gyva krašto istorija (0)

Kapinės | klaipedosr.lt nuotr.

Kapinės kviečia pažinti krašto kultūrą, čia gyvenusias ir kūrusias asmenybes, taip pat ir mažosios architektūros tradicijas, kurios atsispindi antkapiniuose paminkluose. Kapinės yra vieta, kur susipažįstama ne tik su to krašto, bet ir šalies istorija, nes ir Klaipėdos rajone yra palaidota nemažai čia gimusių ir gyvenusių Lietuvai svarbių asmenybių arba žmonių, gyvenusių mūsų krašte tik kurį laiką, bet palikusių ryškų pėdsaką mūsų krašto dvasinėse trajektorijose.

Lėšos – per seniūnijas

Savivaldybė skiria lėšų tiek veikiančių, tiek neveikiančių kapinių tvarkymui.

Skaityti toliau

Bus paminėtas Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-metis (video) (24)

Žygis į Vilnių. 1939 m. spalio 28 d. | Vytautas Augustinas. Fotografavau Lietuvą… Vilnius, 2017. Lietuvos fotografijos istorija – 8, 440 p. nuotr.

Šiemet sukanka 80 metų kai lenkų okupantai buvo priversti pasitraukti iš Vilniaus. 1939 m. spalio 10 d. Sovietų sąjunga perdavė Vilniaus kraštą Lietuvai. 1939 m. spalio 27 d. prasidėjo Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių.

Spalio 28 d., pirmadienį, 14 val., minint šią sukaktį, Vilniaus Rasų kapinėse Krašto apsaugos ministerijos Garbės sargyba ir visuomenė pagerbs Lietuvos karius gynusius Vilnių nuo lenkų okupantų ir žuvusius už Lietuvą 1920 m.

Tą pačią dieną 17 val., Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13), bus paminėtas Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-metis. Skaityti toliau

Trys žvilgsniai į Užutrakio istoriją: Tiškevičių aukso amžius, MGB ir KGB valdžia, skulptūrų atkūrimas laisvoje Lietuvoje (video) (0)

Trys žvilgsniai į Užutrakio istoriją: Tiškevičių aukso amžius, MGB ir KGB valdžia, skulptūrų atkūrimas laisvoje Lietuvoje | Jadvygos Tiškevičiūtės archyvo nuotr.

Gausią istorinių nuotraukų ir iki šiol niekur neskelbtų dokumentų kolekciją surinkusi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pristato visuomenei tris pasakojimus, kurie atspindi įvairius Užutrakio dvaro sodybos istorijos etapus ir pradeda „Užutrakio istorijų“ ciklą, kviečiantį susimąstyti apie prasmes ir ženklus, kuriuos šioje išskirtinėje vietoje įspaudė laikas ir žmonės, o taip pat klausimus, su kuriais istorija atsigręžia į mus pačius.

Čia rasite publikaciją apie Užutrakio aukso amžių, kai jį valdė grafai Juozapas (1868-1917) ir Andrius (1899-1979) Tiškevičiai, Skaityti toliau

Lietuvos laivynui pradžią davė valstiečiai ir žvejai (0)

Pirmasis Lietuvos prekybinis jūrų laivas „Jūratė“, 1921-1925 m. | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr

Spalio 22 dieną,  Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje buvo atidaryta paroda „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Parodoje eksponuojama 10 laivų modelių iš Lietuvos jūrų muziejaus fondų. Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Šie du renginiai yra skirti Lietuvos laivyno pradžiai.

Spalio 29 dieną, 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta šviesios atminties Romualdo Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo Adomavičiaus knyga „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“, kurios pagrindu ir parengta ši paroda. Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje – renginys Vytautui Didžiajam atminti (3)

Vytautas Žalgirio mūšyje (Jano Matejkos paveikslo „Žalgirio mūšis“ dalis) | wikipedia.org nuotr.

Spalio 24 d., ketvirtadienį, Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje, vyks kasmetinis renginys, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Intelektualieji didžiojo kunigaikščio patarėjai: Vytauto raštininkai ir jų darbai“, meninėje renginio dalyje nuskambės Trakų Salos pilies fortepijoninio kvarteto „Confero“ smuikininko Algirdo Šocho ir pianisto Ryto Lingės atliekama klasikinė muzika. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.

Vytautas, Žalgiris, Lietuva… Šie žodžiai tampriai susiję sąmonėje. Yra Lietuvoje vietos, kur jie ypač svarūs. Viena iš tokių – Trakai – ir šiandien traukiantys stiprybės ieškančius, Skaityti toliau