Istorija

Kaip išgyventi? Lietuva ypatingomis sąlygomis (video) (0)

Kariai | lrs.lt nuotr.

Užgriuvus tokiai visuotinei nelaimei kaip pandemija, savaime kyla klausimas, kuo remtis? Įstaigų pajėgumais, padietės valdymo patirtimi, asmeninėmis pastangomis? Kiekviena pasaulio šalis ieško savojo kelio.

Sprendimų gali būti įvairių: nevykę atmetami, pasiteisinę transliuojami plačiau, bet galop visi jie stipriau ar silpniau remiasi kultūros tradicija, kuri susidaro per šimtmečius. Kinija savo kultūroje turi užkoduotą milžiniškų žmonių srautų valdymo patirtį, Švedijai artimesnis individualistinis, protestantų etikos suformuotas kelias. Skaityti toliau

Atrinktas paminklo A. Ramanauskui-Vanagui pasiūlymas (nuotraukos) (8)

Paminklo A. Ramanauskui-Vanagui pasiūlymas | lrv.lt nuotr.

Lietuvos vyriausybės sudaryta paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui varžytuvių komisija pranešė, kad skulptūrinio-architektūrinio  sumanymo paminklui sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų viešąjį pirkimą laimėjo autorių grupės – Algirdo Kuzmos ir UAB „Arches“ pateiktas pasiūlymas. Su šiais autoriais derinama ir bus pasirašyta tolesnių darbų vykdymo sutartis.

Komisija, sudaryta iš kultūros, meno, kitų sričių atsakingų institucijų atstovų, įvertino 14 pateiktų projektų  ir išrinko nugalėtoją atsižvelgusi į paminklo idėjinių Skaityti toliau

Ypatingu laikotarpiu Valdovų rūmų muziejus kviečia į išskirtines ekskursijas ir pažintinius užsiėmimus (0)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejus | V. Abramausko, Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus jau seniai buvo galima lankyti virtualioje erdvėje, neišeinant iš namų, tačiau šiuo ypatingu laikotarpiu muziejus savo lankytojams dovanoja išskirtines paslaugas. Nuo šiol kiekvieną savaitę virtualioje erdvėje bus galima dalyvauti Valdovų rūmų muziejaus profesionalių gidų vedamose virtualiose ekskursijose, taip pat namie išbandyti išradingų švietimo specialistų paruoštus specialius mokomuosius užsiėmimus. Skaityti toliau

Šalies kultūros įstaigos kviečia į virtualias keliones (0)

Šalies kultūros įstaigos kviečia į virtualias keliones | lrv.lt nuotr.

Dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios padėties ir karantino šalies kultūros įstaigos turėjo užverti duris. Tačiau daugelyje jų galima lankytis virtualiai, neišėjus iš namų.

Pateikiama susisteminta informacija apie Kultūros ministerijai pavaldžius (ir ne tik) muziejus, bibliotekas, teatrus, koncertines įstaigas ir kitas institucijas, kurios siūlo virtualias keliones. Skaityti toliau

Restauruojama Panemunės pilies sienų tapyba (0)

Restauruojama Panemunės pilies sienų tapyba | kpd.lt nuotr.

Panemunės pilis jau daugiau kaip dešimt metų fragmentiškai restauruojama, daugiausiai darbuojasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) Paminklotvarkos katedros dėstytojai ir studentai. Praėjusių metų pavasarį prasidėjo gana intensyvūs sienų tapybos restauravimo darbai, atidengta daug autentiškų sienų tapybos fragmentų. Darbus pabaigti žadama iki rudens.

Panemunės pilies sienų tapybos restauravimo darbų programą parengė ir darbams vadovauja restauratorė, VDA dėstytoja Ramunė Balandžiūnienė. Skaityti toliau

Istorikė I. Baranauskienė: Sąjūdis vėliavą priėmė iš partizanų (5)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Istorikę Ingą Baranauskienę kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Šis interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

„Litvinizmu“ kliedi nedidelė mažuma Skaityti toliau

Du užmiršti padavimai apie Šiurpilį (2)

Šiurpilis | Punskas.pl nuotr.

Ne vieną padavimą Šiurpilio piliakalnis mums galėtų pasekti, ne vienas užrašytas įvairiuose etnografiniuose rinkiniuose. Dar prieš 5–7 dešimtmečius įvairių istorijų buvo galima išgirsti ir iš ten gyvenančių žmonių. Mūsų dienomis labiausiai žinomas yra pasakojimas apie užkeiktą jaunuolį ir jo dingusius jaučius bei apie Eglę žalčių karalienę.
Prieš 70 metų vienas Jeleniavo kaimo gyventojas papasakojo, ką buvo girdėjęs iš protėvių. Skaityti toliau

Genocido tyrimo centras laimėjo bylą dėl pažymos apie J. Noreiką (33)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Artūro Gočino (Arthuro Gochino) skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Balandžio 1 dieną įvykusiame teismo posėdyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad pareiškėjo G. A. Gočino reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti Centro istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos yra netenkintinas. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Skaityti toliau

Mažvydo „Katekizmas“ – vartykite ir atraskite (0)

Mažvydo „Katekizmas“ | Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.

Kasmet balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, biblioteka kviečia visus pamatyti pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“. Šįmet 450 metų sukaktį mininti VU biblioteka dėl pasaulyje susiklosčiusios padėties išskirtinį leidinį kviečia apžiūrėti virtualiai, o ekspozicija nukeliama į, tikimasi, netolimą ateitį. Taip pat tai puiki proga panaršyti po bibliotekos skaitmeninių kolekcijų lobyną ir iš arti apžiūrėti kiekvieną kultūros paveldo objektą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Margiris ir Pilėnai (video) (5)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Praėjusioje laidoje mes apie jį ir kalbėjome. Tačiau Medininkų mūšis žymi tam tikrą kovų etapą, o po jo kovos tęsėsi.

Mes šiandien pakalbėsime apie tai, kas vyko po Medininkų mūšio, o žymiausias epizodas po Medininkų mūšio yra Pilėnų gynimas.

Kalbėsimės apie tai su Inga Baranauskiene. Skaityti toliau

O. Voverienė. Didysis blogio imperijos nugalėtojas Ronaldas Reiganas (6)

Ronaldas Vilsonas Reiganas (angl. Ronald Wilson Reagan) | wikipedia.org nuotr.

Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau Istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei. Visas pasaulis, vedęs mirtiną kovą su komunizmu dėl savo laisvės ir nepriklausomybės su meile ir su didžiule pagarba prisimena Didįjį Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Ronaldą Reiganą.
Mons. Alfonsas Svarinskas.

Taip pavadino JAV Prezidentą Ronaldą Reiganą mons. Alfonsas Svarinskas, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Medininkų mūšis – didžiausia Gedimino laikų pergalė (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio, kuris įvyko 1320 metais. Tai buvo vienas iš svarbiausių mūšių dėl Žemaitijos.

Mes jau kalbėjome apie kovas dėl Žemaitijos, kaip įvadą šiam mūšiui – parengėme dvi laidas su istorike Inga Baranauskiene. Šiandien mes pakalbėsime apie patį tą mūšį ir apie Gedimino laikų kovas dėl Žemaitijos. Skaityti toliau

Sostinę papuoš dar 9 „Kuriu Vilnių“ kūriniai (0)

„Kuriu Vilnių“ įamžino LDK laikų sostinę | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Vilnius kuria gražų paprotį – jau trečius metus iš eilės rengia varžytuves „Kuriu Vilnių“, kurio laimėtojai puošia netikėčiausias miesto vietas. Šiemet sulaukta ypatingai daug – net 110 – paraiškų, iš kurių atrinkti devyni pasiūlymai. Jiems įgyvendinti bus skirta net 500 tūkst. eurų.

„Kiekvienais metais „Kuriu Vilnių“ paraiškų skaičius tik didėja, o tai reiškia, kad sostinę puošti savo išskirtiniais kūriniais nori vis daugiau ir daugiau menininkų, visuomenininkų ir kūrėjų. Ypatingai džiaugiuosi, kad visi šiemet atrinkti Skaityti toliau

Atnaujinta internetinė KGB dokumentų svetainė (5)

KGB dokumentai | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato atnaujintą archyvinių dokumentų svetainę anglų kalba www.kgbdocuments.eu. Sukurtas naujas dizainas, patogesnė paieškos sistema, patalpinta daugiau informacijos apie KGB veiklos sferas, struktūrą, būdus, KGB vadovus. Šiame dokumentų viešinimo etape bus telkiamasi į 1954–1990 m. laikotarpį.

Rusijos vykdomi informaciniai karai Baltijos šalyse ir Vakaruose sudėtingą XX amžiaus istoriją pasakojant sau naudinga linkme ir vykdant šmeižto bei juodinimo akcijas skatina Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytenio kova dėl Žemaitijos (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mes tęsiame pokalbį apie kovą dėl Žemaitijos su kryžiuočiais, kuris dedikuojamas vienam svarbiausių šitos kovos mūšių – Medininkų mūšiui, įvykusiam 1320 m. Šiemet sukanka 700 metų nuo šio mūšio.

Tačiau mes aiškinomės kontekstą. Praėjusioje laidoje kalbėjomės apie karo dėl Žemaitijos pradžią. Ji pasirodo esanti 1289 m. Prasidėjo gana staigiai ir dramatiškai.

Toliau seka Vytenio valdymas, kuriam ir paskirsim šią laidą. Skaityti toliau

Dovana Nepriklausomai Lietuvai, atminčiai ir tremtiniams (0)

„Tremties vaikai“ | Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės nuotr.

Į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą Kaune iš spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ atkeliavo ketvirtoji „Tremties vaikų“ knyga. Jos laukė ne tik 45 prisiminimų, papasakotų ir nepapasakotų istorijų autoriai, bet ir daug LPKTS narių, kurių šeimos, artimieji patyrė Sibiro tremtį, prarado tėviškę, tėvų namus.

Knyga – savotiška dovana visiems, išleista aukotojų lėšomis ir Lietuvių fondo parama, brangi ne tik straipsnių autoriams, bet ir visiems tremtiniams… Skaityti toliau

Neringos architektūros gidas: gilesnis žvilgsnis į (ne)pažintą Kuršių neriją (video) (0)

„Neringa. Architektūros gidas“, leidykla LAPAS, 2020 m. | A. L. Monsės (Ana Luisa Monse) nuotr.

Pažinti Kuršių neriją iš naujo siūlo neseniai leidyklos „Lapas“ išleistas Neringos architektūros gidas – gausiai iliustruotas ir detalus pasakojimas apie prestižiniu kurortu tapusius žvejų kaimelius. Po penkerius metus trukusių istorikų ir architektų tyrinėjimų išleidžiamas gidas pirmą kartą nuosekliai pristato keturių nedidelių, tačiau kultūrine prasme išskirtinių pajūrio gyvenviečių architektūros istoriją. Knygą sudaro ne tik išsamūs įvadiniai pasakojimai, bet ir 90-ies pastatų bei objektų istorijos, miestelių žemėlapiai su pažymėtais lankytinais objektais. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kruvinoji puota – nuolatinio karo su kryžiuočiais dėl Žemaitijos pradžia (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Tai buvo mūšis su kryžiuočiais dėl Žemaitijos, įvykęs 1320 metais.

Ta proga mes kalbamės su istorike Inga Baranauskiene ne tik apie tą mūšį, bet ir apie jo platesnį kontekstą. Šįkart pradėsim iš tolo. Kaip prasidėjo apskritai kovos su kryžiuočiais dėl Žemaitijos? Žemaitiją, kaip žinia, labiausiai puolė Prūsijos kryžiuočiai. Skaityti toliau

V. Joneliūnas. Kai buvome „svainių respublika“ (0)

Tubelių šeima 1928 m. | A. Baltuškaitės archyvo nuotr.

Istorinėje prezidentūroje Kaune pristatyta čia dirbančios istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės, knygų „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ ir „Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos“ autorės, nauja knyga apie Juozo ir Jadvygos Tūbelių porą. Pristatyme su autore dalyvavo knygas recenzentės doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, prof. dr. Virginija Jurėnienė ir žurnalistė Raminta Jonykaitė.

Pasak knygos „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ autorės, ilgametis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, Skaityti toliau

„Kuriu Vilnių“ projektas įamžino LDK laikų sostinę (2)

„Kuriu Vilnių“ projektas įamžino LDK laikų sostinę | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Trečius metus skaičiuojanti Vilniaus miesto savivaldybės programa „Kuriu Vilnių“ ir architektai Gediminas Antanas Sakalis, Algirdas Rasimavičius bei skulptorius Gediminas Piekuras šiandien pristatė meninio ciklo „Senojo miesto fragmentai“ lauko maketą „Katedra“.

Tai – pirmasis tokio pobūdžio meninis taikomasis lauko projektas, skirtas svarbiausiai, ankstyviausias miesto ištakas ir kūrimąsi menančiai vietai. Bronzinis maketas vaizduoja Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių ansamblį su Katedra ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuviško avangardo pavasaris (0)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Visi, kuriems teko laimė baigti Vilniaus universiteto lietuvių filologijos fakultetą septintąjame aštuntąjame 20 amž. dešimtmetyje, jiems dėsčiusia universiteto profesūra niekada nenusivylė: dėstytojai studentams perdavė žinias, kiek tik buvo įmanoma, nuo sovietinės kritikos pasislėpti po potekstėmis, kurias, tiek akademinė, tiek studentų bendruomenė galėjo abipusiškai suprasti ir įvertinti… Ypač gerbėme docentą A. Sprindį, prof. V. Zaborskaitę, prof. J. Dumčių, KGB nužudytą dr. Joną Kazlauską, dr. E. Bukelienę, kurie mums atidavė savo gilų nacionalinės literatūros žinojimą… Skaityti toliau

J. Burokas. Sugrįžimas į Ukmergės gimnazistų laisvės kovų praeitį (0)

FINMIN nuotr.

Kovo 12 dieną Vilniaus laidojimo namuose atsisveikinome su laisvės kovų dalyviu, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS), Ukmergės pirmoje vidurinėje mokykloje veikusios jaunimo pogrindinės organizacijos „Lietuvos patriotas“ nariu Vytautu Bačiumi.

Jis visą dešimtmetį rašė romaną „Sutrypti metai“. Knyga pasirodė 2013 metais, joje buvo nušviesta Lietuvos partizanų, jaunimo patriotinių organizacijų drąsi kova prieš okupantus, Skaityti toliau

Paskelbtas paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui konkurso nugalėtojas (7)

Paminklo A. Ramanauskui-Vanagui pasiūlymas | lrv.lt nuotr.

Ministro Pirmininko 2019 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 141 sudarytai darbo grupei buvo pavesta koordinuoti Adolfo Ramanausko-Vanago, Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, nuo 1953 m. – aukščiausiojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, kapavietės Antakalnio kapinėse Vilniuje sutvarkymo klausimus.

Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Deividas Matulionio vadovaujama darbo grupė koordinavo antkapinio paminklo konkurso sąlygų rengimą, Skaityti toliau

O. Voverienė. Meteoru sušvitęs Mindaugas Tomonis (1940-1975) (3)

Mindaugas Tomonis | Asmeninio albumo nuotr.

Meteoru sušvitęs ir taip greitai užgesęs. Čia. Lietuvoje. Bet ten gyvas, teisingas, tiesus, atviraširdis. Gabus, rimtas mokslininkas. Galėjo ramiai kilti į kūrybines aukštumas, galėjo suteikti daug džiaugsmo.
Mindaugo tėvas bibliografas Stasys Tomonis.

Galėjo. Bet buvo nužudytas. Čia. Lietuvoje. Jam buvo trisdešimt penkeri. Pats fizinių jėgų ir talento žydėjimas. Kaip ir lituanisto prof. Jono Kazlausko. Abiejų žudikai dar vaikšto tarp mūsų. Džiaugiasi gyvenimu… Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų… (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Bevaikščiodami Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius. Užsukame pro muziejaus bokšto pastatą į dar 1939 metais įrengtą   knygnešiams skirtą Atminties sodelį. Viename jo krašte stovi Bernardo Bučo sukurtas „Sėjėjas“, kitame – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, o tarp jų – skulptoriaus Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864-1904“. Šio sodelio gilumoje prie esančios sienos pagal architekto Karolio Reisono projektą pastatyta vadinama „Knygnešių sienelė“. Joje įrašytos labiausiai nusipelniusių Skaityti toliau

G. Statinis. Lietuvos maršų karaliaus – Broniaus Jonušo vardas Naujininkuose (nuotraukos) (0)

Nuo 1967 m. Naujininkuose įsikūrusi B .Jonušo muzikos mokykla | Alkas.lt koliažas

Vilniuje, „užstoties“ rajone, vadinamuose Naujininkuose yra keletas keistų objektų, vienas iš jų –transporto žiedo skvere pasitinkanti nerūdijančio plieno skulptūra „Paparčio žiedas“ (skulptorius D. Bražiūnas)… Visuomet galvojau, kad tai muzikinis boso raktas, nes primena jį, o be to, šalia nuo 1967 metų įsikūrusi Broniaus Jonušo muzikos mokykla.

Pakeliui į minėtą mokyklą, klausiu praeivio, ar jis žino kas buvo B. Jonušas? Nežino vienas, galvą kraipo antras ir tik trečias pataiko – gal kompozitorius? Tikrai taip, Bronius Jonušas – tai tarpukario Lietuvos Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Aizkrauklės mūšis ir karas dėl Žiemgalos (video) (2)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 750 metų nuo Karusės mūšio. Mes jau skyrėme dvi laidas šitam mūšiui – prie jo negrįšime. Tačiau po Karusės mūšio kovos nesibaigė. Traidenis (kaip mes jau užsiminėme praėjusioje laidoje) pasiekė svarbią pergalę prie Aizkrauklės ir tarsi tuo užbaigė tą žygį, kuris buvo pradėtas Karusės mūšiu.

Taigi, mes su istorike Inga Baranauskiene pakalbėsime apie Traidenio valdymo pabaigą ir jo laimėta Aizkrauklės mūšį. Skaityti toliau

Z. Jankauskas. Nepelnytai užmiršti atkurtos Lietuvos savanoriai (1)

P. Lileikio nuotr.

Ką tik paminėjome Kovo 11-ąją, Atkurtos Lietuvos 30-ties metų sukaktį. Prisimenant tas dienas reikėtų pabrėžti, kad jau 1990 kovo 16 d. prasidėjo Lietuvos savanorių registracija. Registracijos štabas, įsikūręs Gedimino pr. 1, Vilnius, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) būstinėje. 1990 metų kovo 22 d. „Vakarinių naujienų“ laikraštyje buvo atspausdintas kreipimasis, raginantis 19-40 metų Lietuvos vyrus stoti į savanorius: Skaityti toliau

Ar Pirmasis Bajerburgas buvo Veliuonos Pilaitėse? (0)

Bajerburgas | kpd.lt nuotr.

Jurbarko viešojoje bibliotekoje istorikas dr. Vytenis Almonaitis paskaitoje „Pirmasis Bajerburgas: kur kryžiuočiai žadėjo įkurti užkariautos Lietuvos sostinę“ pristatė dvi nuomones apie šios Kryžiuočių ordino pilies išdėstymą. Pasak KPD Tauragės skyriaus vyriausiosios specialistės Margaritos Karūnienės, paskaita iškėlė klausimų, į kuriuos jurbarkiečiai norės dar daugiau atsakymų ar viešos diskusijos.

Istoriografijoje įsigalėjusi nuomonė apie Kryžiuočių ordino siekį įkurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje stiprią pilį – būsimą Skaityti toliau

T. Baranauskas. Rūdavos mūšis – kieno pergalė, kieno pralaimėjimas? 650 metų mūšio jubiliejų pasitinkant (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš 650 metų, 1370 m. vasario 17 d. Prūsijoje, prie Rūdavos, netoli Karaliaučiaus (Kionigsbergo), įvyko mūšis tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino (kryžiuočių) kariuomenių. Jo baigtis seniai tapo ginčų objektu.

Dar XVI a. tarp Prūsijos kronikininkų kilo diskusija, kas laimėjo šį mūšį. Simonas Grunau vaizdingai rašė, kad tuokart prie Rūdavos stojo į mūšį Ordino maršalo Heningo Šindekopfo ir Kęstučio kariuomenės „ir kovėsi visą dieną sniege, nuo ko jis krauju pasruvo, ir broliai mūšį pralaimėjo“. Skaityti toliau