Istorija

Z. Tamakauskas. Ąžuolyno“ klubo gyvavimo žingsniai (1)

„Ąžuolyno“ klubiečiai mini Prezidento A. Stulginskio Gimtadienį | Z. Tamakausko nuotr.

Neseniai Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, įsikūręs miesto Suaugusiųjų mokymo centre, švęsdamas savo gyvavimo 37-rių metų sukaktį, gražiai paminėjo Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio gimimo 132-ąsias metines.

Aleksandras Stulginskis – Valstybės ir visuomenės veikėjas,  Vasario 16-osios Akto signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjų, publicistas, laikraščio „Tėvynės sargas“ ir „Ūkininko“ redaktorius,  gimė 1885 m. vasario mėnesio 26 dieną Kaltinėnų valsčiaus daugiavaikėje Skaityti toliau

Tarp į Kretingą grįžtančių Tiškevičių asmeninių daiktų – ir vertingas dienoraštis (0)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). P. Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Kretingos muziejus pasipildė asmeniniais Tiškevičių daiktais, kurių susigrąžinimas kainavo 27 tūkstančius eurų. Šie daiktai itin vertingi norint daugiau sužinoti apie šiuos miesto puoselėtojus, o tarp įsigytų vertybių galima išvysti ir dienoraštį.

Įsigytos Tiškevičių kultūros vertybės priklausė dviem giminės kartoms. Pirmajai grupei priskiriami 1855–1890 m. datuojami Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių asmeniniai daiktai, o antrajai – jų vyriausio sūnaus Aleksandro Tiškevičiaus šeimos nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio naudoti daiktai.

Didžiausią istorinę ir kultūrinę vertę turi iš garsios vengrų kilmės Lietuvos ir Lenkijos didikų šeimos kilusios Sofijos Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Kijeve leidžiamos knygos apie LDK istoriją (video) (0)

Rūta Malikėnaitė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu „Alko“ komanda pabendravo su Ukrainos leidyklos „Baltija Druk“ žmonėmis. Leidyklai vadovauja lietuviai Virginijus Strolia ir Rūta Malikėnaitė. Prieš keliolika metų pradėjusi veiklą atvirukų leidyba, šiuo metu leidykla leidžia pažintinę literatūrą apie Ukrainą. O prieš kelerius metus pradėjo rengti enciklopedinių albumų seriją apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų gimines. Pirmoji knyga buvo skirta Radviloms, antroji Ostrogiškiams. Prieš mėnesį pasirodė trečioji, skirta Višnioveckiams. Ji ir buvo pristatyta Knygų mugėje.

Audrys Antanaitis kalbina leidyklos „Baltija Druk“ direktorę Rūtą Malikėnaitę. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Prieš 225 m. Plateliams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas (0)

Plateliai | wikipedia.org nuotr.

1792 m. vasario 24 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Plateliams Magdeburgo teises ir herbą. Tuo metu tai buvo labai svarbus įvykis, garantavęs miestams tam tikrą nepriklausomybę nuo valdovo, bažnytinės hierarchijos, dvarininkų. Ši privilegija leisdavo miestiečiams (daugiausia amatininkams ir pirkliams) rinkti miestų tarybas ir kitus savivaldos organus, garantavo miestams tam tikrą prekybos ir amatų apsaugą ir laisvę, kuria galėjo pasinaudoti ir atvykę iš kitų kraštų pirkliai bei amatininkai, atleisdavo miestus nuo valstietiškų prievolių. Skaityti toliau

Kauno J. Grušo meno gimnazijoje vyko vertingos istorijos popietės (0)

Klausomasi politologo, LR Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasakojimo apie tarpukario Lietuvos geopolitinę padėtį ir jos diplomatijos vingius | E. Paškauskienės nuotr.

Vasaris pražysta trispalvėmis vėliavomis, žiedais, prisiminimais vartant istorijos puslapius, gilinantis į valstybingumo paslaptis. Istorinė atmintis – versmė, kuri įkvepia prasmingai gyventi ir kurti ateitį.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje vasario 14 dieną vyko istorijos pamoka, kurios metu I – III-ųjų klasių gimnazistai susitiko su gerbiamu svečiu, istoriku Zigmu Tamakausku, žiūrėjo filmą apie Prezidentą Aleksandrą Stulginskį.

Svečias įtaigiai pasakojo apie sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi aplinkybes, valstybės pagrindų įtvirtinimą, tarpukario prezidentų vaidmenį Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą apie XIX a. Vilniaus pirklius (0)

Vilniaus pirklių istorija. I. Bunimovičiaus namas Basanavičiaus g. 5 | LMAVB RSS fondo nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus, tęsdamas ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, vasario 23 d. 17 val. kviečia į Senąjį arsenalą (Arsenalo g. 3, Vilniuje), kur vyks istorikės Aelitos Ambrulevičiūtės paskaita „Vilniaus pirklių dinastijos XIX a. ir jų „palikimas“ šiandien“.

„Pirklių šeimos yra mažai istorikų tyrinėta tema, o socialinis šių žmonių gyvenimas nagrinėtas tik fragmentiškai. Iki šiol nedaug buvo žinoma apie pirklių gyvenimo būdą, darbo organizavimą, kokią vietą pirkliai užėmė visuomenėje. Tyrinėti XIX a. Vilniaus pirklių šeimas mane paskatino ne tik tokios informacijos trūkumas, bet ir siekis pažinti verslo raidą, verslininko Skaityti toliau

Nepaisydami Vilniaus mero nepritarimo visuomenininkai gamins paminklą Vyčiui (video) (2)

Rengėjų nuotr.

Visuomeninių organizacijų ir pavienių asmenų sukurtas Vyčio paramos fondas ketina gaminti Lukiškių aikštei skirtą paminklą, nepaisydami neigiamo sostinės mero Remigijaus Šimašiaus požiūrio į šį projektą.

Vasario 16-ąją autoritetinga komisija paskelbė geriausius Vyčio paramos fondo paskelbto skulptūros, įamžinančios kovojusius už Lietuvos laisvę, konkurso modelius.

Daugiausia balų (eilės tvarka) surinko modelis „Laisvės karys 1“ (Nacionalinės premijos Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (III) (1)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis. Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta ir knyga apie Molėtų žydus (nuotraukos) (3)

Knygos „Mūsų Molėtų žydai“ viršelio dalis | MKM nuotr.

Vasario 23 d., 11 val., „Litexpo“ – Lietuvos parodų ir kongresų centre – konferencijų salėje 5.2, antrame aukšte, Molėtų krašto muziejus (MKM) pristatys knygą „Mūsų Molėtų žydai“. Renginyje dalyvaus Molėtų žydų palikuonis Leonas Kaplanas, molėtiškis advokatas Kazys Rakauskas, MALAT Memory Foundation direktorius Maksimas Dorenskis. Jau trečius metus Molėtų krašto muziejaus leidiniai laimi finansavimą ir galimybę būti pristatomi Vilniaus knygų mugėje.

2016 m. rugpjūčio 29 d. Molėtų žydų palikuonio T. Kritzerio iniciatyva Molėtuose įvyko Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas rasta ir kas prarasta Vilniaus pilių tyrinėjimuose? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje aptariame Vilniaus pilių komplekso tyrinėjimus – didžiausio masto archeologinius tyrinėjimus Lietuvos istorijoje. Apie juos kalbasi laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.

Kas ištirta ir kas dar neištirta Vilniaus pilių teritorijoje po ilgamečių tyrinėjimų? Ar tyrimai buvo vykdomi atsakingai ir davė pakankamai mokslinės informacijos?

Gintautas Zabiela pateikia šokiruojančių aplaidumo pavyzdžių, dėl kurių netekome unikalios informacijos. Skaityti toliau

Kalinys F412: Nei amerikiečiai, nei anglai, nei prancūzai neis ginti Lietuvos… (49)

Buvęs partizanas ir Sibiro lagerių kalinys dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius | B. Vertelkos nuotr.

Viename iš Panevėžio Ramygalos gatvės daugiaaukščių gyvena pokaryje septynerius metus partizanavęs ir 15 metų sovietiniuose lageriuose iškalėjęs Vyčio kryžiaus Komandoro ordinu apdovanotas dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius. 92-uosius savo gyvenimo metus pradėjęs senolis turi puikią atmintį. Su šiuo garsiu panevėžiečiu kalbasi žurnalistas Bronius Vertelka.

Gyvenimo pradžia

– Savo gyvenimo metus skaičiuojame nuo gimimo. Kur jūsų gimtinė? Ar didelėje šeimoje augote? Skaityti toliau

Vilniaus savivaldybė išsirinko paminklo dr. Jonui Basanavičiui pasiūlymą (2)

S. Žiūros nuotr.

Sostinės savivaldybė viešo atviro konkurso būdu atsirinko meninį sumanymą dr. Jono Basanavičiaus paminklui.  Konkursą laimėjusio pasiūlymo autoriai  – Gediminas Antanas Sakalis, Gediminas Piekuras, Algirdas Rasimavičius.  Autoriai siekė išraiškingai įprasminti Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį,  jo ryžtą, valią ir dvasingumą, anuometines politines peripetijas, todėl pasirinko klasikinį portretinį figūrinį sprendimą su stipriu vidiniu judesiu, rašoma pranešime spaudai.

Paminklo kompozicijos pagrindą sudaro bronzinė figūra ant granitinio kubo, Skaityti toliau

Maidano žudynių metinės: svarbiausieji 2014-ųjų metų tragedijos kadrai (video, nuotraukos) (0)

Maidanas Ugnyje | maidan.org.ua nuotr.

Maidano žudynių metinės ukrainiečiams yra vienas iš skaudžiausių šiuolaikinės šalies istorijos įvykių. Nuo vasario 18 iki 20 d. Ukrainos sostinės Kijevo Maidano aikštėje vyksta šioms metinėms skirti renginiai.

Siūlome Jūsų dėmesiui svarbiausias nuotraukas ir vaizdo įrašus iš šių tragiškų 2014 m. vasario 18-20 d. įvykių Maidane. 

Dangiškoji šimtinė: 101 žuvusieji

2014 m. vasario 18 d. Kijevo Maidano aikštėje  įvyko tragedija nulėmusi tolimesnį šios Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės (15)

1919 m. Lietuvos valstybė visiškai galėjo  pasikliauti  tik  savo kariais  savanoriais | Archyvinė nuotr.

Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

Minaičiuose paminėta 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 68-osios metinės (nuotraukos) (4)

Kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime, Radviliškio raj., minėtos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

„XX amžiuje Lietuvai teko patirti nepaprastai skaudžių išmėginimų. Išžudyta, ištremta, priverstinėje emigracijoje atsidūrė šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Skaityti toliau

Pasirenkime Lietuvos šimtmečiui kartu su Istorine Prezidentūra! (0)

geltonazaliaraudona-istorineprezidentura.lt

Vasario 16-ąją Istorinė Prezidentūra Kaune skelbia projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ finalinio etapo pradžią ir kviečia viso pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti projekto veiklose. Balsuoti už reikšmingiausius Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykius galima Istorinėje Prezidentūroje ir muziejaus tinklalapyje, o projekto protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“ vyks muziejuje, virtualioje erdvėje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Projektu, kurio šūkis – pažinti, suprasti, didžiuotis, siekiama, kad kuo daugiau žmonių užsiimtų sąmoninga savišvieta, aktyviai įsijungtų į įvairią kultūrinę ir pilietinę veiklą, prasmingai pasitiktų artėjantį valstybės šimtmetį. Skaityti toliau

Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis? (video) (1)

Laisve vaiku lupose_mazujuekspertumokykla.lt

Mokomoji internetinė svetainė Mažųjų ekspertų mokykla kviečia Vasario 16-ąją ne tik pasimėgauti vienu iš nedaugelio laisvadienių savaitės viduryje, bet ir paminėti šią šventę taip, kad vaikams ji įsimintų ilgam. Juk teigiami pojūčiai – geriausias būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą! Kaip tai padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, pataria istorikė dr. Živilė Mikailienė.

„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)

Tilžė | commons.wikimedia.org nuotr.

Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau

Klaipėdoje atidaryta paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“ (0)

J. Gagainis, 2016 m. | Rengėjų nuotr.

Vasario 14 d. Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) atidaryta Kintų Vydūno kultūros centro dviejų dalių paroda „E. V. Berbomas ir Kuršmarių vėtrungė emalio miniatiūrose“. Ji parengta minint buvusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (1786–1865) 230-ųjų gimimo metinių jubiliejų.

Šiandien daugelis E. V. Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pr. Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, kuris domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais. Skaityti toliau

Tel Avive iškilmingai paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo šventė (0)

URM nuotr.

Vienoje garbingiausių Tel Avivo erdvių, miesto centre – Meno muziejuje – vasario 13 dieną iškilmingai paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių šventė.

Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas sveikinimo kalboje pasidžiaugė, kad šiais metais Lietuva ir Izraelis mini diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį.

„Per šį laiką abi šalys įtvirtino dinamišką partnerystę, kuri turi visas galimybes įgauti strateginės partnerystės pobūdį“, – sakė E. Bagdonas. Skaityti toliau

Minaičiuose bus minimos 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 68-osios metinės (0)

kam.lt nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime bus minimos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

„XX amžiuje Lietuvai teko patirti nepaprastai skaudžių išmėginimų. Išžudyta, ištremta, priverstinėje emigracijoje atsidūrė šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Vien partizanų žuvo daugiau nei 20 000. Todėl Minaičiai mums yra ypatinga vieta. Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

V. Girietis. K. Miškinio-Vanago ir A. Grigonio-Paberžio partizanų būriai (5)

Tigro rinktinės štabo Žvalgybos sk. vėliau štabo viršininkas Adolfas

Skiriama vienos paskutinių Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanų slėptuvių-bunkerių išaiškinimo ir vieno paskutiniųjų partizanų būrio Švenčionių krašte kautynių ir žūties – 65 -osioms metinėms.

1952 m. vasario 10/11 d. Rinkėnų miške, netoli Lentupio mstl., dab. Gudijoje, kaudamiesi su juos apsupusiais priešais žuvo Adolfo Grigonio-Paberžio būrio partizanai.

1945 m. birželio 20-os kautynėse Kasčiukų miške enkavėdistų nukauto partizano dokumentuose surastą dienoraštį 1945 sausy–1945 06 16 rašė žuvusysis Kazys Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką mena Lietuvos piliakalniai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Piliakalnių metus, tad ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta Lietuvos piliakalniams. Apie juos laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su žymiausiu Lietuvos piliakalnių tyrinėtoju Gintautu Zabiela.

Kiek mes turime Lietuvos piliakalnių? Kodėl literatūroje minimo 1000 piliakalnių skaičiaus vis dar negalime suskaičiuoti? Kaip atrandami ir „prarandami“ piliakalniai? Kada atsirado seniausi Lietuvos piliakalniai ir kaip jie buvo naudojami? Kodėl I tūkstantmečio viduryje piliakalniuose nebebuvo gyvenama? Kada piliakalniuose pradėta kurti pilis ir kuo jos skiriasi nuo ankstesnių čia buvusių įtvirtinimų? Kiek vienu metu Lietuvoje galėjo būti pilių? Kada ir kodėl piliakalniai apleisti? Ar piliakalniuose būta šventviečių? Skaityti toliau

Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams (0)

Vasario 16-osios jaunimo eisena 2016_rengeju nuotr.

Vasario 16 d. 10 val. Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenai renkamasi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.

„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo“ (Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.). Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – „Kelionė laiku su knyga“ (0)

AB „Rytas“ knygynas XX a. 4 deš. | Rengėjų nuotr.

Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jame bus atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ bei pristatytas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus“.

Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

Duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus (0)

Duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus | Lnm.lt nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 15 val. Kudirkos Naumiestyje (Vinco Kudirkos g. 29) duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus. Taip Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginius. Tarp muziejaus eksponatų – asmeniniai V. Kudirkos daiktai, vertimų rankraščiai, knygnešių epochą menantys eksponatai ir pirmą kartą pristatoma šiaurės suvalkiečių – zanavykų – XIX a. apranga. Vinco Kudirkos muziejaus ekspozicijoje lankytojai taip pat galės susipažinti su Kudirkos Naumiesčio istorija, knygnešių, V. Kudirkos ir varpininkų veikla. Skaityti toliau