Istorija

Kodėl Bibliopolis geriau negu Akropolis? (1)

Senieji dantiraščiai | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje darbą pradėjo Lietuvos knygos muziejaus kūrimo kolegija. Pirmas sprendimas priimtas dėl  muziejaus pavadinimo, kuris leistų geriausiai atsiskleisti kuriamo muziejaus koncepcijai – Bibliopolis. Lietuvos knygos ir mokslo minties muziejus.

Ar žinote, ką reiškia žodis Bibliopolis? Graikų kalbos žodis polis – tai pilis, miestas, miestas-valstybė, pavyzdžiui, Vatikanas arba senovės Atėnų polis. O graikų žodis biblion reiškia knyga. Iš čia ir Biblija – šventoji knyga, t.y. Šventasis Raštas. Skaityti toliau

R. Bačiulienė. Apie dvylikametį berniuką, kuris svajojo, kūrė ir tikėjo… (0)

Algimantas su seserimi Rūta, pabėgę iš tremties, Utenoje 1948 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Tremtiniui, projektuotojui konstruktoriui, knygos „Tremtinio užrašai“ autoriui Algimantui Katiliui (1929-2018) atminti.

Nejaugi kažkada
ant mano kapo
išaugs maža gėlė,
pakreips galvutę,
klausys žiogų svirpimo? Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje bus pristatyta V. Kavaliausko knyga „Trakų apskrities karžygiai“ (0)

Chirurgas, Vyties Kryžiaus kavalierius Vincas Kanauka (centre) priima sužeistuosius prie karo lazareto Trakų apylinkėse. 1920 m. | Centrinio valstybės archyvo nuotr.

Lapkričio 20 d., antradienį, 18 val., Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje, vyks žurnalisto Viliaus Kavaliausko naujos knygos „Trakų apskrities karžygiai“ pristatymas. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.

„Kiekvienas Lietuvos kampelis turi savo istoriją. Net tokią istoriją, kuri svarbi visai šaliai, gal net regionui. Valstybės atkūrimo 100-metis nėra tik graži skaičių kombinacija. Atsiminkime, ką mums sakė popiežius Pranciškus – esame stiprūs savo istorija. Šie metai yra puiki proga kiekvienam iš mūsų pergalvoti savo santykį su valstybe, su jos istorija, su jos praeitimi ir ateitimi,“ – sako V. Kavaliauskas. Skaityti toliau

M. Šerna. Istorijos nektaras (8)

Vytis | M. Šernos nuotr.

Mokyklos laikais manęs niekaip nesudomino istorijos mokytojos. Istorijos mokslas man asocijavosi su datomis, skaičiais. Aš nemokėjau skaičių, tuo labiau juos įsimint. Istorijos pažymiai buvo pelnytai žemiausi.

Šiandien aš geriu į save Lietuvos istorijos fragmentus kaip didžiausią nektarą ir suprantu, kad mokytojai neteisingai dėstė istoriją, ne taip.

O gal toks tikslas?

Gi žmogus, nežinantis, nesuvokiantis savo istorijos, yra skurdžius, jis negali suprasti, Skaityti toliau

TOP 3 šventinės vietos Rygoje, kurias būtina aplankyti savaitgalį (0)

TOP 3 šventinės vietos Rygoje, kurias būtina aplankyti savaitgalį | Ingus Krūklītis, Shutterstock nuotr.

Jau šį savaitgalį, lapkričio 16-18 dienomis, Ryga pakvies svečius į Latvijos nepriklausomybės šimtmečio šventę. Visų laukia aibė renginių: nuo koncertų ir paradų iki šviesos pasirodymų ir modernių spektaklių.

Kaimynai užsibrėžė trenksmingai paminėti savo valstybės šventę, todėl paruošė plačią renginių programą, kuria pasitiks svečius. Išrinkome TOP 3 programos renginius, kurie vyks sostinėje Rygoje ir kiekvienam paliks įspūdį. Skaityti toliau

Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis (1)

Tilzes aktas

Lapkričio 16 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Istorinio Tilžės akto šimtmečio minėjimas“. Renginys skirtas paminėti 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Tilžės aktą. Konferencijoje sveikinimo žodį tars Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o renginio dalyviai pristatys istorinio Tilžės akto esmę, įpareigojimus.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, Skaityti toliau

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės (1)

Aleksandras Stulginskis su žmona Ona sugrįžę į Lietuvą po ilgų kalinimo lageriuose ir tremtyje praleistų metų. Apie 1958 m. | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr.

Vilniaus Rotušėje veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda, skirta sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti.

Lapkričio 11 dieną sukako 100 metų, kai buvo patvirtintas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministrų kabinetas. Per 22 nepriklausomybės metus (nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 17 d.) buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame ministrais dirbo 100 politikų. Beveik pusė jų tapo sovietų ir nacių okupacijų aukomis: Skaityti toliau

Muziejuje – paskutinioji paskaita iš ciklo „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“ (0)

Didžiosios Britanijos karo laivai Klaipėdos uoste. XX a. 3 deš. | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), įvyks trečiasis pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams dr. Vytautu Žaliu.

Susitikimo tema – „Klaipėdos byla valstybių signatarių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos – diplomatų akimis.

Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Hagoje 1932 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas“. Skaityti toliau

Galima teikti asmenis nusipelniusius gauti Valstybės Nepriklausomybės stipendiją (1)

Valstybes_nepriklausomybes_stipendija-vu.lt

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia iki 2018 m. gruodžio 31 d. siūlyti asmenis, nusipelniusius Valstybės Nepriklausomybės stipendijos. Siūlyti nusipelniusius teisę turi mokslininkai bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, pateikdamos šiuos dokumentus:

1. Užpildyta asmens anketa.
2. Bent dviejų mokslininkų ir bent vienos mokslo ir studijų įstaigos  rekomendacijos. Skaityti toliau

Tarpukario šventės: minios žmonių, išraiškingos iliuminacijos ir kvapą gniaužianti vėliavų jūra (0)

Dainų šventės dalyviai, priekyje stovi skautai. Kaunas, 1924 m. | V. Balčiūnienės asmenin. rink. nuotr.

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.), vyks naujo leidinio „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“ ir kilnojamosios parodos pristatymas.

Dalyvaus leidinio sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, muzikinę programą atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Egidijus Bavikinas. Įėjimas nemokamas. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I) (62)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė dr. Algimanto Liekio 6-iatomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – uoju gimtadieniu, 100 – ečiu prezidentavimo ir 75 – ečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“,III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV- Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui! Skaitytojų dėmesiui pateikiame šių knygų autoriaus pamąstymus, remiantis pirmojo Prezidento darbais ir raštais, dėl mūsų Tautos praeities. Autorius ieško atsakymo į klausimą – kas trukdo mūsų laikų lietuviams Skaityti toliau

D. Rastenienė. Gerų renginių sangrūda (1)

Sovietinis modernizmas | A. Ambraso nuotr.

Jai seniai stebiuosi, kaip gali būti, kad dažniausiai geri ar bent iš pavadinimo įdomūs renginiai susigrūda į tas pačias dienas ar eina tiesiog padieniui? Į klausimą iki šiol neatsakiau. Regis, informacijos gausu – rengėjai galėtų pasidomėti ir sąmoningai pasirinkti kitą kokią dieną. Juk kultūros renginių auditorija daugmaž ta pati… Bet taip nėra, renginiai ima ir sueina į tas pačias dienas… Ir taip toli gražu ne pirmas kartas!

Skaityti toliau

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

K. Ivanovaitė. Ar dar pamename? (0)

Pilkapis | A. Railos nuotr.

Daugelyje kultūrų laidojimo papročiai, požiūris į mirtį ir mirusiųjų pasaulį yra vieni svarbiausių dalykų. Mirtis laikoma perėjimu iš šio pasaulio į anapusinį, todėl laidosena suprantama kaip gyvųjų ir mirusiųjų santykių atspindys.

Dabartiniai laidojimo papročių tyrimai leidžia kalbėti apie seniausius akmens amžiaus palaidojimus dabartinėse Lietuvos žemėse ir nuo 1992 m. veikiančiame Gražutės regioniniame parke. Tyrimų dėka esama galimybių išryškinti pagrindinius amžių tėkmėje besiformavusius sėlių laidosenos skirtumus. Skaityti toliau

Tilžės akto 100-mečiui vyks teatralizuotos folkloro programos (0)

etnocentras.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą.  Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda, skirta atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmečiui (0)

1922 m. Kaunas | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lapkričio 6–30 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, veikia paroda „Lietuvos kariuomenei – 100“. Parodoje eksponuojami gausūs Bibliotekoje saugomi Lietuvos kariuomenės dokumentai, ikonografija. Rengiant parodą, į stendus pavyko sutalpinti tik mažą dalį savanorių prisiminimų, jų fotografijų, tarpukariu išleistų atvirukų, įvairių kariuomenės žinybų leistos literatūros.

Dėl vietos stokos neeksponuojama to laikotarpio kariškių periodika, tačiau visuomenė pamatys ir šiek tiek privačiuose Skaityti toliau

Pagerbtas Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis (2)

Pagerbtas Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis | S. Paškevičiaus nuotr.

Lapkričio 11  d., sekmadienį, Vilniuje prie Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios  buvo atidengta atminimo lenta fundatoriui ir mecenatui, Lietuvos didžiajam etmonui, Vilniaus kaštelionui, Trakų vaivadai Konstantinui Ostrogiškiui (apie 1460-1530).

Šia atminimo lenta siekiama įprasminti K. Ostrogiškio kaip stačiatikiškų cerkvių mecenato nuopelnus. Po pergalės Oršos mūšyje K. Ostrogiškiui buvo leista Vilniuje pastatyti dvi pagrindines stačiatikių šventoves: Šv. Mikalojaus ir Švč. Trejybės. Skaityti toliau

Vyriausybės 100-mečio šventė sutraukė didžiulį lankytojų skaičių (0)

Vyriausybės šimtmečio paminėjimas | lrv.lt nuotr.

Lapkričio 11 dieną Lietuvos Vyriausybė švenčia savo gimtadienį. Tą dieną 1918 metais Augustinas Voldemaras sudarė pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę, o Vilniuje pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė vėliava.

Pirmoji Vyriausybė dirbo neilgai, bet drąsiai  ir ryžtingai ėmėsi modernios Lietuvai valstybės kūrimo darbų. Per pusantro mėnesio  A. Voldemaro Ministrų kabinetas surengė net 22 posėdžius, kurių metu sprendė itin sudėtingus politinius ir praktinius valdžios perėmimo, ministerijų įsikūrimo, kitų valdžios institutų formavimo ir organizavimo klausimus. Skaityti toliau

Kaune bus pristatytas knygos „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ I tomas (0)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 16 val. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje (Vilniaus g. 33)  vyks prof. Algimanto Liekio knygos „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ pristatymas ir diskusija.

Renginyje dalyvaus knygos autorius, prof. A. Liekis, knygos leidėjas, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Prof. Algimanto Liekio šešių tomų rinkinyje „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“, sudarytame naudojantis daugiau kaip 300 šaltinių, Skaityti toliau

V. Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta 2018 metų lapkričio 9 dieną, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo keturiasdešimtmečio minėjime Kaune. 

Garbė šiandien būti su jumis, šalia Žmonių iš didžiosios raidės. Tenoriu pasakyti tris dalykus. Du gražius ir vieną baisų.

Pirma, žinoma, noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie katalikų antisovietinės rezistencijos. Padėkoti esantiems čia, taip pat esantiems kitur ir galiausiai esantiems pas Viešpatį. Mano, kaip vėliau atėjusio, gyvas Skaityti toliau

Sekmadienį Vilniuje bus paminėtas Holodomoro 85-etis (2)

Sekmadienį Vilniuje bus paminėtas Holodomoro 85-etis | aktuality.sk nuotr.

Lapkričio 11 d., sekmadienį, Lietuva prisijungs prie tarptautinės akcijos, skirtos vienos didžiausių Ukrainos katastrofų – Holodomoro – 85-osioms metinėms.

Akcija „Uždekime atminties žvakutę“ prasidėjo rugsėjo 1 dieną, Kijeve ir vyksta 85 dienas 85-iose šalyse. Jos metu dalyviai kasdien vis kitoje pasaulio vietoje uždega simbolinę žvakę ir perskaito 85-ių iš bado mirusių vaikų vardus.

Vilniuje ši žvakė bus uždegta sekmadienį, 11 val., prie sovietų okupacijos aukoms skirto paminklo (Gedimino pr. ir Aukų g. sankirta). Skaityti toliau

Tautos atmintis – gyva (1)

Valstybes 100-mečiui atminimo lenta_lrv.lt

Lapkričio 9 d. ministras vyko Atminimo lentos, įamžinančios vietą, kurioje stovėjusiame pastate 1918 m. posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba ir pirmieji ministrų kabinetai, atidengimo iškilmės.  Būtent prieš 100 metų 1918 -aisiais valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ rašė: „Lietuvos Taryba maino butą ir persikelia į Šv. Jurgio prospektą, namo numeris 13“.

„Čia Vilniuje, šioje Gedimino prospekto vietoje stovėjusiame pastate, į kurį 1918 metų antrąjį pusmetį buvo nukreiptos visų lietuvių akys, Skaityti toliau

Vydūno skveras džiugins akis ir sielą (0)

PROCESAS. Šiuo metu yra atnaujinamas skveras tarp Puodžių ir Bokštų gatvių | E. Jankausko nuotr.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui.

– Ant fontano krašto palikęs batus Vydūnas savo dvasia kyla į viršų, – idėją paaiškino paminklo skulptorius Arūnas Sakalauskas. – Poilsiui skirta ir renginių metu maždaug 200 žmonių talpinsianti erdvė Skaityti toliau

Žiemgalių, sėlių ir kuršių praeitis XIII a. dokumentuose (0)

rengėjų nuotr.

Lapkričio 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) įvyks leidinių rinkinio „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ pristatymas. Renginyje dalyvaus šios idėjos sumanytojai bei vykdytojai – Andrius Bitaitis, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas, Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio krašto muziejaus istorikas bei leidinių rinkinių autorius – Alkas.lt redaktorius, istorikas Tomas Baranauskas.

Istorikas išsamiai pristatys parengtus rinkinius „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ ir „Kuršo aktai. Acta Curoniae“. Leidinius papildo 24 didelio formato įrėmintų dokumentų fotokopijos, Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

A. Mickevičiaus „Vėlinės“ nuskambės Bernardinų bažnyčioje (0)

E.Nekrošaius spektaklis „Vėlinės“ | rengėjų nuotr.

Lapkričio 5 d., pirmadienį, 18 val. Bernardinų bažnyčioje įvyks devintasis „Lietuvos teatro amžiaus“ renginys. Po mišių už visus mirusius teatro kūrėjus aktorius Valentinas Masalskis skaitys Atsiskyrėlio-Gustavo-Konrado monologą iš Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“. Tai – devintas „Lietuvos teatro amžiaus renginys“.

Puikiai į lietuvių kalbą Justino Marcinkevičiaus išverstas Adomo Mickevičiaus „Vėlines“ prie XX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių kultūros per teatrą priartino režisierius Jonas Vaitkus. Ilgai dėl įvairių priežasčių kurtas, šis spektaklis tapo Skaityti toliau

Sunaikinto Radvilų dvaro Kėdainiuose istorija (nuotraukos) (1)

Kėdainių dvaras. Autorius Napoleonas Orda (1807–1883 m.)

Išnykusių dvarų istorijose – nacių susprogdintas Kėdainių dvaras.

Pasiklydau laike… Tiek apkeliauta dvarų, bažnyčių ir kitų istorinių objektų, jog nepastebėjau, kaip pralėkė pavasaris, vasara, jau baigiasi ruduo… Kai kurie dvarai aplankyti po kelis ar net daugiau kartų, kiti dar tebelaukia, treti sugriuvo belaukdami…

Ne pirmą kartą aplankyti ir Kėdainiai. Ir jei ne tas žiaurusis karas, šiandien turėtume pačius gražiausias rūmus Lietuvoje. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vinco Krėvės kelias… Amerikon! (6)

Krėvė su žmona Marija, JAV, 1952 m. | V. Krėvės memorialinio muziejaus nuotr.

1943 m. kovo mėn. okupacinė nacių Vokietijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą. Teisininkas Vytautas Mykolaitis, gyvenęs, gretimame Krėvės namo Tauro g. 10, name Nr. 12 prisimena:

Šiuo vokiečių siautėjimo metu pats Krėvė tik laimingu sutapimu išvengė Gestapo nagų ir likimo, ištikusio Balį Sruogą, Vladą Jurgutį ir daugelį kitų. […] Kai Krėvei, besislaptant nuo vokiečių Gestapo, teko kurį laiką pagyventi mano bute ir didesniąją laiko dalį praleisti su manimi ar mano šeima, mūsų gera pažintis virto artima bičiulyste. […] Ta pačia proga noriu pridurti, kad 1941 m. vokiečiams užėmus Vilnių, Krėvė buvo įskųstas Zagorskio, savo laiku patyrusio daug gero iš jo, Skaityti toliau

Vaikai iš Karaliaučiaus sukūrė filmą apie Vydūną (video) (0)

Kūrybinės stovyklos „Palikimas“ penktoji pamaina | svietimonaujienos.lt nuotr.

Pasibaigė Karaliaučiaus srities vaikų, besimokančių lietuvių kalbos bei etninės kultūros, kūrybinės stovyklos „Palikimas“ Šventojoje jau penktoji pamaina. Ankščiau stovyklautojų kuriamieji darbai buvo skirti žymiems lietuvių literatūros ir kultūros veikėjams Kristijonui Donelaičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Liudvikui Rėzai ir Maironiui.

Šįkart pagal Vydūno (Vilhelmo Storostos)  gyvenimo ir kūrybos visatą vaikai kartu su žinomais Lietuvoje animatoriais Valentu Aškiniu ir Jūrate Leikaite-Aškiniene kūrė trumpametražinį animacinį dokumentinį filmą „Vydūnas. Vaikystės varpų gaudesys“. Skaityti toliau

Baltijos šalių pilių ir dvarų pažinimo šimtmečio kelionė baigėsi iškilminga švente (video) (0)

„Pažinkime Baltijos dvarus“. Estijos, Latvijos ir Lietuvos „raktai“ | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

Tarp išrinktų svetingiausiais – ir Lietuvos dvarai

Kelionių ir pažinimo projektas baigėsi iškilmingu renginiu garsiame Vecgulbenės dvare Latvijoje. Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – pilių ir dvarų asociacijos susivienijo, kad kartu paminėtų svarbiausias valstybingumo datas – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečius.

Projekte iš viso dalyvavo net 131 pilis ir dvaras. Lietuvai atstovavo Abromiškių, Skaityti toliau