Istorija

Kauno santakoje rastas Vytauto Didžiojo laikus menantis lobis (3)

Kauno santakoje rastas lobis | Kauno miesto muziejaus nuotr.

Nemuno ir Neries upių santakoje statomų Krepšinio namų vietoje atliekami archeologiniai tyrimai, kurių metu rastas XV a. pradžiai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai. Beveik 62 gramus sveriantis lobis atiduotas į Kauno miesto muziejaus rankas.

Tyrimų vadovas, archeologas Algirdas Žalnierius teigia, kad aplinkybės, kuriomis surastas lobis, buvo atsitiktinės: „Pavienių pinigų, ypač atsiradus metalo ieškikliams, pavyksta aptikti gan daug, tačiau tokį lobį mano komandai pavyko aptikti pirmą kartą.“ Skaityti toliau

R. Žiliukas. Kauno pilis – ne postmodernistų žaidimui (3)

Štai tokią Kauno pilį sukūrė projekto autorius. Ir kaip paaiškinti vaikams, kai jie klausia, kaip už tų skylėtų sienų Lietuvos kariai galėjo slėptis nuo puolančių priešų strėlių krušos? | R. Žiliuko nuotr.

Prieš kelioliką metų Kaune pasklido kalbos apie Kauno pilies restauravimą (atkūrimą). Visuomenei buvo pristatyti būsimosios Kauno pilies piešiniai, kuriuose ji atrodė tikroviškai, Kauno visuomenė džiaugsmingai sutiko šią žinią. Žodis „restauravimas“ tarptautinių žodžių žodyne aiškinamas, kaip „architektūros arba dailės kūrinio atnaujinimas, pirmykštės būklės atkūrimas“.

Ir paprasti žmonės, ir specialistai šį žodį supranta kaip atstatymą, atgaminimą, atkūrimą, to, kas kažkada buvo, tačiau šiuo metu jau nėra: sugriuvo, sudegė, sunyko. Taigi, didžioji dauguma apklaustųjų kauniečių savo parašais Kauno pilies restauravimui – atkūrimui pritarė. Skaityti toliau

D. Černiauskaitė. Sostinės paminklai: ar tinkamai įamžiname savo didingą praeitį? (9)

 Garbės sargyba prie Lukiškių aikštės Šimtmečio žiedo relikvijų š. m. rugsėjo 23 d. | B. Puzinavičiaus nuotr.

Netylant aistroms dėl paminklo sostinės Lukiškių aikštėje, norom nenorom užplūsta mintys apie tai, kad patys nežinome, ko siekiame.

Mano giliu įsitikinimu, partizanų žygdarbio įamžinimas yra  labai reikalingas. Projektas įdomus, netipinis, bet Lukiškių aikštė jam ne vieta. Na ar vienoje iš pagrindinių miesto aikščių, pastačius „Laisvės kalvą“, ji bus pastebima miesto svečiams ir miestiečiams? Kalvelė aikštėje tarp aukščiu ją gožiančių pastatų?!

Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje vyks susitikimas su „Misija Sibiras ’19“ dalyviais (0)

Misija Sibiras | Rengėjų nuotr.

Spalio 23 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su ekspedicijos „Misija Sibiras ’19“ dalyviais.

Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas jau keturioliktus metus. Visą tą laiką rengiamos ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas. Ekspedicijos tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapines, pastatyti ženklus žuvusiems lietuviams atminti. Ekspedicijose taip pat siekiama pabendrauti su svečiose šalyse tebegyvenančiais tautiečiais ar jų atžalomis. Skaityti toliau

V. Šilas. Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai (12)

Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai.

Vokietijoje į valdžią atėjusiems nacionalsocialistams (kitaip,  naciams) labai nepatiko, kad Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais ir jie griebėsi falsifikacijų. Skaityti toliau

Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių (4)

Kauno centrinis paštas | G. Oržikausko nuotr.

Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, pristatantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę. Jau ne pirmą mėnesį viešojoje erdvėje netyla kalbos dėl numatomų privatizuoti didžiųjų Lietuvos miestų – Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, manydama, kad šie trys pastatai galėtų būti naudojami visuomenės poreikiams, bent iš dalies išsaugant pirminę jų paskirtį, kreipėsi į atsakingas institucijas ir AB „Lietuvos paštas“ vadovybę.   Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (0)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 19 d. 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B. Radvilaitės g. 8, 2 aukšto salėje) vyks Senovės baltų religinės bendrijos Romuva konferencija-minėjimas „Romuvos Ąžuolas“, skirtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus metams paminėti. Prieš minėjimą 12 val. ta proga ant Gedimino kapo kalno (bus užkurta aukuro ugnis, pagerbti Dievai ir Protėviai.

Konferencijos „Romuvos Ažuolas“ pranešimus skaitys: Romuvos vaidilos – Ignas Šatkauskas, Jonas Vaiškūnas, Skaityti toliau

V. Valiušaitis: Sovietinių represijų vykdytojai tebeformuoja istorinį pasakojimą (video) (8)

Vidmantas Valiušaitis | V. Sinicos nuotr.

Spalio 14 d. Seime vykusiame apskritojo stalo pokalbyje „Laisvės gynimas ginklu ir plunksna“ labai vertingą pranešimą „45-ių pabaltiečių memorandumas – priminimas ir dabarčiai“ perskaitė žurnalistas, publicistas, knygų autorius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.

Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas po renginio telefonu paprašė V. Valiušaitį trumpai pristatyti šį pranešimą ir jo svarbą mūsų nūdienai: Skaityti toliau

Prieš 75 metus sovietai pradėjo Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą (26)

Sovietiniai okupantai Mažojoje Lietuvoje | Archyvinė nuotr.

Spalio 16 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose, Baltojoje salėje vyks vakaras „Protėviai byloja vietų vardais“ skirtas Vietovardžių metams ir Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido 75-osioms metinėms paminėti.

Minėjime kalbės: Karaliaučiaus krašto visuomenės veikėjas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Vakaro nuotaiką skaidrins Vydūno draugijos dainininkės (vadovė Eglė Burkšaitytė) ir Vilniaus Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai (2)

Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) | Asmeninio albumo nuotr.

O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus.

Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią paskui gavau surinktą kompiuterinėje laikmenoje. Suradau nedidelę leidyklą „Kriventa“, kuri per keletą metų visą tekstą surinko, suredagavo, parengė knygos maketą, sudėliojo atsiųstas nuotraukas. Įdėjom nemažai triūso: papildėme tekstą išnašomis, tarmybių paaiškinimais, ištisą skyrių redagavo žinomas Marijampolės istorikas Benjaminas Mašalaitis. Skaityti toliau

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai: sunkios temos, kurias gyvenimas verčia prisiminti (1)

Pirmasis lietuvių vaikų darželis Vilniuje, Antakalnyje 1918 metai. | rengėjų nuotr.

Spalio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda tradicinius ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus ir kviečia į skirtingų, bet vienos temos susietus renginius. Naujojo vakarų renginių rato tema – „Iš neatsakytų Lietuvos istorijos klausimų archyvo: kultūra ir politika“.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną prasidės trijų itin vertingų Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistų leidinių pristatymais. Skaityti toliau

O. Voverienė. Dailininkas Stasys Krasauskas. Minint dailininko 90-ąsias gimimo metines (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Yra punktyrinių linijų ir linijų, kurios įrėžiamos su jėga ir įtampa. Mano tėčio gyvenimo ir kūrybos linija būtent tokia. Manau, kad gražiausias tėčio kūrinys ir buvo jo gyvenimas. Aistė Krasauskaitė.

Tai buvo dailininkas, kuris sovietinės okupacijos metais atverdavo visų Rusijos aukštųjų mokyklų duris ir visų straipsnių, knygų ir net disertacijų oponentų širdis, tiesė tiltus tarp tautų, ir tarp žmonių. Kartais ir pavydą, žinoma „baltą“ sukeldavo, kad mes, lietuviai turime tokį dailininką. Šiais metais jam būtų sukakę 90 metų. Daug dar būtų padaręs, jeigu ne ankstyva mirtis. Skaityti toliau

Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus (0)

Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalnio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį, spalio 16 d., 18 val., Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Gdansko archeologijos muziejumi, rengia tarptautinę archeologinės avalynės parodą „200 batų – 700 metų“.

Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vyksianti paroda atskleis, ką nuo XII iki XVIII amžiaus avėjo miesto aukštuomenė ir eiliniai gyventojai, kokios buvo avalynės mados, iš kur jos atėjo, kas darė joms įtaką? Kiekvienas eksponatas papasakos apie to laikmečio Gdansko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Kernavės gyventojų įpročius ir pomėgius, statusą, sunkius laikus ir meilės istorijas. Skaityti toliau

G. Merkys. Kloaka? Negaliu nesutikt. Arba paminklus daužyti galima… (13)

Stanislovas Tomas su bendrininkais nusikaltimo vietoje | Feisbuko nuotr.

Trijų teisėjų kolegija S.Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta.

Kodėl nuo Antikos laikų civilizuotas ir teisingas teismas yra viešas? Todėl, kad plačioji publika matytų visą procesą, šalių varžytuves, įrodymus.

Skaityti toliau

2020-ieji paskelbti Čiunės Sugiharos metais (1)

Čiunė Sugihara | wikipedia.org nuotr.

Seimas 2020-uosius paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3793(2) vieningai balsavo 57 Seimo nariai. Skaityti toliau

F. Kavoliūtė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams. (17)

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė | R. Bacevičiaus nuotr.

Šiais, Vietovardžių metais, reikėtų pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai kalbėtasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliūte, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.

– Ar galima atsekti, maždaug kelintame amžiuje vienos ar kitos vietovės pavadinimas atsirado? Kaip tai daroma? Skaityti toliau

To dar nebuvo: tarptautinė paroda apie kunigaikščius Radvilas priblokš ir visko mačiusiuosius (1)

Tarptautinė paroda apie kunigaikščius Radvilas priblokš ir visko mačiusiuosius | Valdovų rūmų muziejaus (Vytauto Abramausko) nuotr.

Spalio 10 d., Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, atidaryta tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Pirmą kartą surengta garsiausiai Lietuvos didikų giminei skirta paroda jau spėjo pelnyti didžiausios ir sudėtingiausios parodos šalies istorijoje vardą – į ją atkeliavo daugiau kaip 350 eksponatų iš bemaž 40 įvairių institucijų ir kolekcijų, esančių 7 pasaulio valstybėse.

„Pagaliau namie. Nors šie rūmai, tiesą sakant, niekuomet nepriklausė Radviloms, netoli buvo bene devynios Radviloms priklausiusios rezidencijos. Radvilos dažnai viešėdavo pas Lietuvos didžiuosius kunigaikščius. Skaityti toliau

Nėra pinigų Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo paminklui (video) (4)

Vytauto Didžiojo skulptūra stovi Vilniuje, prie Gedimino kalno. Tačiau tai - ne paminklas, o vieno eksponato ekspozicija. | I. Sidarevičiaus nuotr.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš viso atsisakė įsileisti.

Projektą Seimo komisijai vakar pristatė 2009 m. įsikūrusios Vytauto Didžiojo sąjungos pirmininkė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Pasak jos, šis Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos (video) (1)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Youtube nuotr.

Kaip galėjo atsitikti, kad stipriausia ir pažangiausia karine prasme valstybė buvo priversta nusileisti vakarykščiams kaimiečiams? Apie karą Vietname Lietuvos žiūrovai žino tikrai labai nedaug. Tai arba tarybinės propagandos atgarsiai, arba masinės kultūros įtakoje susiformavęs požiūris.

Realybėje karas buvo kur kas ilgesnis, priežastys sudėtingesnės, o eiga nebuvo vien kova tarp JAV pajėgų ir komunistinių sukilėlių. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

Statomas memorialas visiems Lietuvos partizanams Kryžkalnyje (video) (1)

Kryžkalnio memorialo statybos pradžios iškilmės | Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuotr.

Spalio 7 dieną, Kryžkalnyje, prasidėjo memorialo partizanams statyba. Toje vietoje, kur iškils obeliskas, Lietuvos partizanai Juozas Jakavonis-Tigras bei kiti buvę partizanai, NOKT vadovė Angelė Jakavonytė į statinio pamatus nuleido kapsulę su žemių žiupsneliais, paimtais iš partizanų žūties vietų.

Memorialą visiems Lietuvos partizanams sudarys partizanų kovos istorijos ekspozicijos paviljonas kalno papėdėje, 25 metrų lietuviško kalavijo formos Skaityti toliau

J. Petrikaitė. Apie dainas ir muziką Vilniaus atgavimo 80-ųjų metinių proga (13)

1-125

Spalio 9 d. 1920 m. Lenkija, pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje.

Iš Vilniaus temai skirtų dainų ir renginių istorijos

Patriotinių jausmų skatinami lietuvių kompozitoriai kūrė okupuotam Vilniui Skaityti toliau

2021-uosius planuojama skelbti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais (0)

LCVA | archyvai.lt nuotr.

Spalio 8 d. Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektams (Nr. XIIIP-3427(2), Nr. XIIIP-3503(3), kuriais siūloma 2021-uosius paskelbti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.

2021-aisiais sukaks 100 metų nuo pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Pasak pasiūlymo iniciatorių, Lietuvos atminties institucijų vaidmuo saugant ir įprasminant tautos istorinę kultūrinę atmintį, skatinant Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, ugdant pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai yra ypač svarbus. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautotyrininkas akademikas Romualdas Grigas (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Jeigu Tu nebeišgyveni Tautos ir Tėvynės likimo, tai ką Tu turi ? Kuo užpildai savo dvasinį pasaulį? Žiniomis? Profesine veikla ir karjeros siekiu? O gal Pasaulio pažinimu? Turto ir prestižo kaupimu? Šie visi labai reikalingi dalykai įgaus kitą, labiau virš buitinės rutinos pakylėtą prasmę, jeigu bus nesuvedami vien į individualių reikmių tenkinimą, jeigu tavo saviraiška bus sukama dar ir Tautos bei Tėvynės link. Romualdas Grigas.

Kaip ir jis pats prisipažįsta, šiuo metu tautotyrininko akad. Romualdo Grigo tautinė Skaityti toliau

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos paveikslas (0)

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos portretas | urm.lt nuotr.

Spalio 5 dieną, prasidėjus didžiausiai JAV lietuvių bendruomenės šventei, jau 33-ią kartą vykstančioms Los Andželo lietuvių dienoms, atidengta menininkės Jolitos Vaitkutės kurta meno kūrinį, vaizduojantį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, švietėją ir kultūros veikėją Mykolą Biržišką. Milžiniškas paveikslas puoš lietuviams ypatingą Los Andželo vietą.

Lietuvos generalinio konsulato Los Andžele kvietimu atvykusi J. Vaitkutė ir prodiuseris Silvestras Dikčius rašytinių darbų gausa garsėjančio signataro portretą sukūrė būtent iš raidžių. Dalį jų surinko Los Andželo lietuvių bendruomenė, kita Skaityti toliau

R. Ambrazevičius. Apie profesorius A. Vabalą ir A. Bumblauską (17)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Benaršant internete, dėmesį patraukė 2015 m. rugsėjo 12 d. „Anykštos“ laikraštyje išspausdintas Vidmanto Šmigelsko straipsnis „Trakinių partizanai“ – patraukli patriotizmo forma. Tame straipsnyje aprašytas 1945 metų birželio 27 dieną prie Trakinių miško kautynėse žuvusių 33 partizanų atminimo renginys. Šiame renginyje dalyvavo nemažai anykštėnų ir suvažiavusių svečių. Toliau straipsnyje rašoma: „Tarp jų buvo ir profesorius Alfredas Bumblauskas, kuris šiame renginyje vilkėjo marškinėlius su užrašu „Profesorius“ – toks buvo partizano Alfonso Vabalo slapyvardis. Skaityti toliau

Knygos pristatyme – galimybė susipažinti su Lietuvos diplomatijos istorija (0)

Istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Spalio 10 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) bus pristatoma istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“, skirta diplomato dr. Vlado Natkevičiaus 125-osioms gimimo metinėms pažymėti. Tai pirmasis tokio turinio leidinys apie V. Natkevičiaus gyvenimą, diplomatinį darbą, visuomeninę veiklą ir kūrybą.

Knyga sudaryta remiantis gausia archyvine medžiaga ir spauda. Pirmajame skyriuje pateikiama biografija, antrajame – ištraukos iš autorės knygų, straipsniai, pranešimai ir kt. Skaityti toliau

Šimtmetį kauptas ir saugotas dokumentinis paveldas lankytojams pristatomas pirmą kartą (0)

Paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 9 d. – gruodžio 31 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje, III a., vyks paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“. Parodos atidarymas spalio 9 d. 17.30 val. III a. atrijuje. Tik parodos atidarymo vakarą bus galimybė pamatyti įspūdingą, savo dydžiu išsiskiriantį garsios Valenrodtų giminės genealoginį medį, nupieštą ant pergamento XVIII a. antrojoje pusėje. Renginyje skambės instrumentinio ansamblio „Vilniaus klarnetai“ muzika. Skaityti toliau

Valstybės vadovų panteone Antakalnyje iškils paminklas Adolfui Ramanauskui – Vanagui (7)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Vyriausybės kanceliarija baigė rengti viešųjų pirkimų konkurso dokumentus, kuriais vadovaujantis bus išrinkta geriausia idėja, įrengtas paminklas ir antkapis Adolfui Ramanauskui-Vanagui Antakalnio kapinėse Vilniuje. Šis projektas turi būti įgyvendintas iki 2020 metų vasaros, jam skirta 50 tūkst. eurų.

„Turime ypatingai pagarbiai įprasminti Lietuvos laisvės kovų vado, nepriklausomybės simbolio A. Ramanausko-Vanago amžinojo poilsio vietą. Todėl šiam konkursui ruošėmės labai atsakingai, tikimės, jog visi paminklo ir antkapio skulptūrinių-architektūrinių idėjų sukūrimo bei įgyvendinimo darbai bus atlikti kokybiškai ir numatytų laiku“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. Skaityti toliau

Klaipėdoje bus pristatytas knyga apie Klaipėdos kraštą 1945–1960 m. (1)

71401303_2418180198301036_2619058730544660480_n

Spalio 4 d. 18 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje (H. Manto g. 25), bus pristatytas kolektyvinis keturių Klaipėdos universiteto mokslininkių Sigitos Kraniauskienės, Silvos Pocytės, Rut Leiserovič (Ruth Leiserowitz) ir Irenos Šutinienės tyrimo darbas – monografija „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“.

Šio krašto nerasime dabartiniame Lietuvos administraciniame žemėlapyje, tačiau tai istorinė, kultūrinė teritorija, egzistuojanti daugelio sąmonėje kaip itin savitas Lietuvos regionas, paženklintas politinių, demografinių, socialinių virsmų, kurie po Skaityti toliau