Istorija

S. Martinavičius. Pritariu Prezidento sprendimui nevykti į Putino draugo rengiamą minėjimą Jaruzalėje (10)

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Sausio 22–23 d. prezidentas G. Nausėda turėjo vykti suplanuoto vizito į Izraelį, dalyvauti 5-ajame pasauliniame Holokausto atminimo forume. Tačiau prezidentas persigalvojo ir į Izraelį nevyks priežastys aiškios, tai solidarumas su Lenkija, Latvija ir Estija, nes Izraelis forume suteikė žodį Putinui, kuris begėdiškai meluoja, kad dėl Lenkijos prasidėjo antrasis pasaulinis karas.

Tik primenu, kad vienas iš forumo Jeruzalėje organizatorių ir rėmėjų yra Moshe Kantoras – Kremliui artimas milijardierius ir įtakinga figūra Rusijos žydų bendruomenėje. Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas. Skaityti toliau

Prezidentas G. Nausėda žydų genocidą paminės ne Jaruzalėje, o Aušvice (23)

Gitanas Nausėda | penki.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir nusprendė nevykti į sausio 23 d. vyksiantį žydų genocido (holokausto) pasaulinį forumą Izraelyje. Žydų kankinius jis nusprendė pagerbti sausio 27 d. Aušvice Lenkijoje vyksiančiose Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo iškilmėse.

Sausio 20 d. buvo viešai skelbiama, kad G. Nausėda dalyvaus Jeruzalėje vyksiančiose iškilmėse. Dabar pranešama, kad į Jeruzalę voietoj Prezidento vyks Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Prof. Vosylius Sezemanas apie tautos dvasios žydėjimą (1)

Vosylius Sezemanas (1884-1963) | wikipedia.org nuotr.

Prof. Vosyliaus Sezemano straipsniai „Tautinės kultūros klausimu“ ir „Vokiečių idealizmas XIX a. pradžioj ir tautos problema“ – tai du gražiausi perlai jo kūrybos vėrinyje, tik dabar Lietuvoje pradedantys švytėti savo pirmapradžiu grožiu. Prof. V. Sezemanas žavėjosi vokiečių filosofija, ypač J. G. Fichtės bei G. F. Hėgelio darbais, kuriuose buvo gvildenama tautiškumo problema.

G. F. Hėgelio kūryboje prof.  V. Sezemanui patiko jo dialektinis požiūris į istoriją ir tautos problemas. Hėgelis teigė, kad „Istoriniame procese vienos tautos pavaduoja kitas… Kiekviena epocha ir jos kultūra yra organiškai susietos su tam Skaityti toliau

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje pristatytas filmas apie tragiškus sausio 20 d. įvykius Azerbaidžane (nuotraukos) (0)

Renginio akimirka | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

1990 m. sausio 20 d. – tai diena, įėjusi į istoriją kaip kovos už laisvę ir Azerbaidžano teritorinį vientisumą diena. Prisimenant tragiškus tos dienos įvykius Lietuvos nacionalinėje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmas „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“.

Lietuva ir Azerbaidžanas turi nemažai bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 m. buvo

Skaityti toliau

„Kauno atminties ekranai“ pristatys filmą „Žingsniai naktį“ (0)

„Kauno atminties ekranai“ | Rengėjų nuotr.

Sausio 21 d., 18 val., Kauno apskrities viešosios bibliotekos I a. salėje (Radastų g. 2),  bus rodomas ketvirtas renginio „Kauno atminties ekranai“ filmas „Žingsniai naktį“ (rež. R. Vabalas, 1962). Svečiuose – istorikas Simonas Jazavita (Lietuvos karo istorijos draugija) ir istorikas dr. Modestas Kuodys (Kauno tvirtovės IX forto muziejus). Vakarą ves kino kritikas Gediminas Jankauskas.

1943-ųjų Kaunas. IX forte žudomi žmonės, o forto kaliniai turi atkasinėti sušaudytųjų palaikus ir juos deginti. Skaityti toliau

S. Zepčiukas. Sausio 13-oji iš vidaus (video) (10)

L. Chardino nuotr.

Per Laisvės gynėjų dieną, įkalbėjau savo draugą, Lietuvos savanorį Leonidą Chardiną, paskelbti jo paties darytų ir dar niekur nepublikuotų nuotraukų fotoalbumą apie Lietuvos karius-mirtininkus, kurie 1991 m. sausio-vasario mėnesiais buvo pačiame Aukščiausios tarybos pastate ir buvo pasiruošę ją apginti nuo iki dantų ginkluotos rusų kariuomenės – tankų, kulkosvaidžių ir automatais ginkluotų desantininkų… medžiokliniais šautuvais, savadarbiais prieštankiniais pabūklais ir lazdomis… Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip „Apollo 11“ misijos astronautai pasiekė Mėnulį? (video) (4)

„Mokslo sriuba“: kaip „Apollo 11“ misijos astronautai pasiekė Mėnulį? | LRT nuotr.

1969 metų liepos 16 dieną 16 val. 32 min. Lietuvos laiku raketa „Saturn V“ pakilo iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Kurtinantis griausmas ir virpanti ugnis užliejo starto aikštelę. Pirmoji raketos pakopa per 1 sekundę sudegindavo iki 20 tonų kuro. „Tai buvo tarsi skraidanti bomba“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktorantas Laurynas Mačiulis.

Milijonas amerikiečių susirinko aplinkiniuose paplūdimiuose, kad savo akimis stebėtų raketos pakilimą. Istorinis įvykis buvo tiesiogiai transliuojamas 33 pasaulio šalyse. Jis buvo sėkmingas – astronautai Neilas Armstrongas, Bazas (Buzzas) Aldrinas Skaityti toliau

Išleidžiama pašto ženklų serija „Lietuvos valstybės simboliai. Istoriniai popieriniai pinigai“ (0)

Sausio 17 d., Lietuvos paštas išleido Romos Auškalnytės kurtą pašto ženklų seriją „Lietuvos valstybės simboliai. Istoriniai popieriniai pinigai“. Pašto ženklai yra trijų nominalų: 0,10 Eur, kuris išleistas 237 500 tūkst. tiražu, 0,49 Eur, išleistas 300 tūkst. tiražu ir 0,59 Eur., kurio tiražas – 200 tūkst. Su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas sausio 17 d. vyks Vilniuje, Gedimino pr. 7, įsikūrusiame pašte.

1915-1922 m. prieš įvedant litą Lietuvoje buvo didžiulė pinigų painiava, nes apyvartoje buvo ir Rusijos cariniai rubliai, ir vokiečių markės, ostmarkės, ostrubliai bei JAV doleriai. Be to, pavienėse teritorijose cirkuliavo ir kitokių pinigų – Lenkijos markių, Latvijos ir Liepojos rublių. Vien tik Vilniaus krašte galima buvo atsiskaityti 6 rūšių pinigais. Skaityti toliau

Bus pristatytas filmas apie 1990 m. Baku žudynes (video) (1)

Bus pristatytas filmas apie 1990 m. Baku žudynes „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ | lnb.lt nuotr.

Sausio 20 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmo „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ (operatorius Romas Dabrukas) pristatymą.

Lietuva ir Azerbaidžanas turi nemažai bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 m. buvo tam tikra karinių veiksmų repeticija prieš 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje. Dviejų patirčių sugretinimas netiesmukai išryškina, kur mūsų stiprybė ir kas trukdė visą Baku scenarijų įgyvendinti Vilniuje. Skaityti toliau

EP nariai pasmerkė V. Putino bandymus pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą (8)

Molotovo-Ribentropo paktas

Sausio 15 d., Europos Parlamente (EP) buvo surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir II pasaulinį karą. Kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius.

Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių. Skaityti toliau

Kaip atrodys pirmoji pasaulyje skaitmeninė moneta Vasario 16-osios akto garbei (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Lietuvos banko valdyba patvirtino būsimos kolekcinės skaitmeninės monetos LBCOIN fizinio atitikmens, arba fizinės monetos, etaloną. Tai originali sidabro moneta, kurios vertė – 19,18 Eur – įamžina Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo metus. LBCOIN skirta šiam istoriniam aktui ir dvidešimčiai jį pasirašiusių signatarų.

Skaitmeninę monetą lydėsianti kolekcinė fizinė moneta yra kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir suskaitmeninta, šiuolaikiškai interpretuota Lietuvos Tarybos nuotrauka. Pastaroji Skaityti toliau

Bus bandoma kurstyti abejones lietuvių kultūrinės tapatybės tikrumu? (71)

Knygos „Kilmės įrašas“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Sausio 17 d., 17 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje (II a.), vyks humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės-Rimavičienės monografijos „Kilmės įrašas“ (Komunikacija ir kultūrų hibridizacija Lietuvoje) sutiktuvės. Renginiui vadovaus Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas. Diskusijoje dalyvaus Vilniaus universiteto (VU) Greimo studijų centro prof. Kęstutis Nastopka, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos mokslų katedros prof. Šarūnas Liekis, VU Komunikacijos fakulteto, Žurnalistikos instituto prof. Andrius Vaišnys ir kiti mokslininkai. Skaityti toliau

Kviečia paskaita „Sovietų Lietuvos kinas kaip Holokausto atminties palimpsestas“ (1)

Vyks paskaita „Sovietų Lietuvos kinas kaip Holokausto atminties palimpsestas“ | lnb.lt nuotr.

Sausio 16 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į trečiąjį ciklo „Jaunoji judaika“ renginį – šįkart paskaitą „Sovietų Lietuvos kinas kaip Holokausto atminties palimpsestas“ skaitys dr. Justas Stončius.

Po Antrojo pasaulinio karo kino filmai, susiję su vadinamuoju „žydų klausimu“, iš esmės buvo ištrinti iš sovietinės kinematografijos. Nors meniniuose-vaidybiniuose ir dokumentiniuose filmuose kartais būdavo vaizduojamos nacistų vykdytos žydų žudynės arba su jomis susiję epizodai, apibūdinimas žydai Skaityti toliau

Klaipėdiečiai paminėjo 97-ąsias Klaipėdos sukilimo metines (nuotraukos, video) (4)

Eisena su deglais | M. Šernos nuotr.

Sausio 15 d., trečiadienį, Klaipėdoje buvo paminėtos 97-osios Klaipėdos sukilimo metinės.

Iškilmės prasidėjo ryte Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto, reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės, signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu.

Vidurdienį miesto Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams buvo Skaityti toliau

O. Voverienė. Mirė rašytoja politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (0)

Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė su dukra Jūrate | lietuvai.lt, E. Stanevičienės nuotr.

Viešpatie, panoręs mirusius prikėlei,
meldžiame – gyvuosius iš mirties prikelk,
siųsk dar kartą žemėn ugnį Prometėjo,
tik neleisk mums meilės prie uolos prikalt.
Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė

Kai  šiais metais visa Lietuva iškilmingai ir pakiliai minėjo Sausio 13-osios 29-ąsias metines, žuvusius naujausių laikų Lietuvos didvyrius, ir jų krauju suvienytą lietuvių tautą tomis dienomis, Panevėžyje mirė politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (1925–2019), dramatiško likimo lietuvaitė, poetė ir rašytoja. Skaityti toliau

97-osios Klaipėdos krašto sukilimo metinėms paminėti – salvės, deglai ir naktiniai žygiai (0)

Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.

Sausio 15 d. dėkojant už tai, kad Klaipėdos kraštas priklauso Lietuvai, kaip ir kasmet, bus pagerbti bei prisimenami savanoriai kovojusieji už krašto laisvę. Minint 97-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, uostamiestyje nuo šviesos iki tamsos kvies įvairiausi renginiai.

Klaipėdos krašto dienos iškilmės prasidės 10.30 val. Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto (reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės) signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu 11.00 val. Skaityti toliau

Sausio 13-osios proga partizaniškos eilės atgimė skaitmeniniu pavidalu (video) (0)

Sausio 13-oji | Rengėjų nuotr.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausį per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Šiuo laikotarpiu prisimenamas ir kitas svarbus Lietuvai laikotarpis, kuris tesėsi apie 10 metų (1944—1954) tai – partizanų kovų už laisvą Lietuvą laikotarpis. Tikslų partizanų skaičių sunku nustatyti. Lietuvių enciklopedija nurodo jų buvus net 100 000. Partizaninis judėjimas buvo apėmęs visą Lietuvą: Žemaitiją, Aukštaitija, Dzūkiją — kiekvienoje Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę (1)

Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Minint Sausio 13-osios 29-ąsias metines

1990-ų metų Kovo 11-oji paskelbė: „VALSTYBĖ YRA!“ 1991-jų metų SAUSIO 13-ji patvirtino: „MES BŪSIME!“ Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Lietuva. 1991.01.13 (V., 1991).

Dar prisimename Sausio 13-osios tragedijos eskalaciją, prasidėjusią sausio 8 dieną. Gyvenome tada Minties gatvėje šalia sovietinio karinio miestelio, Skaityti toliau

R. Požerskis: Išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas (0)

1991 metų sausis | R. Požerskio nuotr.

Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.

Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas. „Jeigu ne Lietuvos žmonių masiškas išėjimas į gatves, budėjimas prie strateginių objektų, būtų prarasta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – nepriklausomybė“, – įsitikinęs R. Požerskis. Skaityti toliau

Sukurta virtuali paroda „Lietuvos kelio į Nepriklausomybę metraštininkas Albinas Kentra“ (0)

Albinas Kentra su Kentrų šeimos partizanais Pr. Gerliko paveiksle | V. Jocio nuotr.

Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje, Laisvės premija bus įteikta Laisvės kovų dalyviui politiniam kaliniui, Vilniaus universiteto tautinės savasties puoselėtojui, Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo įvykių dalyviui ir metraštininkui Albinui Kentrai. 

Ta proga Lietuvos ypatingojame archyve parengta virtuali paroda, kurioje pristatomi dokumentai ir fotografijos iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose saugomų A. Kentros ir jo šeimos narių baudžiamųjų bylų, Skaityti toliau

Sausio 13-osios didvyrių atminimas pagerbtas tautinėmis eitynėmis su deglais (nuotraukos, video) (2)

Sausio 13-osios didvyrių atminimas pagerbtas tautinėmis eitynėmis su deglais | A. Paurazo nuotr.

Sausio 12 d., Vilniuje, Sausio 13-osios didvyrių atminimas pagerbtas tautinėmis eitynėmis su deglais. Sekmadienio pavakare nuo Lietuvos Respublikos Seimo atminimo laužų eisena su deglais žygiavo iki Antakalnio kapinių.

Šias iškilmingas eitynes surengė Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais (LKKS).

Eisenos priekyje žygiavo uniformuoti Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Lietuvai reikia meilės tiesoje (4)

Laisvės gynėjai Lietuvos Seime. Vilnius, 1991 m. sausis | lrs.lt, V. Daraškevičius nuotr.

Kalba, pasakyta prieš 8 metus Valstybės gynėjų konferencijoje „Aukščiausioji taryba – paskutinioji barikada“, Seime, 2011 sausio 12 d. (Konferencijoje skaitytas sutrumpintas tekstas).

Gerbiami vyrai, kolegos deputatai ir svečiai! Šiandien Gerb. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo kalboje pasufleravo mano naktinio darbo – šios kalbos – pavadinimą: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Suprantame, kad 1991 metų sausio 13-oji – lūžio taškas, sutelkęs Lietuvos piliečius1991 m. vasario 9-ąją vieningai ir drąsiai balsuoti už tai, kad Lietuvos Respublika – Nepriklausoma demokratinė Skaityti toliau

Sausio 13-osios Didvyrių atminimui – Atminimo laužai (video, tiesioginė transliacija, nuotraukos) (2)

atminimo-lauzai-2019-lrs-lt-nuotr

Lietuvos laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje uždegami atminimo laužai.

16.30 val. Laisvės gynėjų atminimo laužai buvo uždegti prie Vilniaus televizijos bokšto, 17 val. prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

18–18.30 val. atminimo laužai suliepsnojo ir Nepriklausomybės aikštėje. 18.30 val. Nepriklausomybės aikštėje prasidėjo Sąjūdžio valanda. Skaityti toliau

Vyks Klaipėdos krašto dienai skirtas renginys (0)

Klaipėdos krašto savanorių armijos paradą priima vadas J. Budrys. 1923 m. vasario 20 d. | MLIM nuotr.

Sausio 15 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks pokalbis su istoriku, diplomatu, profesoriumi Alfonsu Eidintu, kuris yra ir knygos „Pūga prie Mėmelio“ autorius. Tai beletrizuota istorija apie 1923-ųjų Klaipėdą ir Lietuvą, apie daugiabriaunę Lietuvos įvykdytą politinę ir diplomatinę bei karinę operaciją – Klaipėdos sukilimą. Šioje istorinėje karinėje apybraižoje papasakota savita visų tų įvykių versija, kuri susiklostė iš istorinės medžiagos. Tai anų dienų įvykių rekonstrukcija. Skaityti toliau

Paskelbtuose laiškuose – mažai tyrinėtos A. J. Greimo biografijos detalės (video) (0)

Lietuvių išeivijos instituto išleistas šaltinių rinkinys „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto išleistas šaltinių rinkinys „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“. Leidinyje kalbama apie pokario lietuvių rezistencinius likimus, išeivijoje rengtas akcijas, ryšius su pasipriešinimo organizacijomis Lietuvoje ir užsienio žvalgybomis, A. J. Greimo vaidmenį šiuose politinės-rezistencinės veiklos procesuose. Knygos pristatyme dalyvavo istorikai prof. dr. Egidijus Aleksandravičius ir dr. Daiva Dapkutė, literatūrologas prof. dr. Dainius Vaitiekūnas. Renginį moderavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė. Skaityti toliau

Sausio 13-osios karta: istorinių piešinių autoriai pasidalijo, kuo gyvena šiandien (0)

Sausio13 plakatas | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Prieš metus Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Per šį laiką galerija peržiūrėta daugiau nei 113 tūkstančių kartų, savo piešinius (nupieštus 1991 metais) joje surado šimtai žmonių, kelios dešimtys iš jų laiškuose muziejui pasidalijo savo atsiminimais.

„Buvo tikrai maloni staigmena, kai Google išmetė nuorodą į mano piešinį. Jau buvau pamiršusi, kaip piešėm ir mokytoja aiškino, kad piešiniai bus siunčiami pakabinimui į Vilnių“, – savo laiške muziejui rašo Vaiva, kuri 1991 metais buvo trečiokė. Skaityti toliau

M. L. Rėzos apdovanojimas bus įteiktas prof. R. Lesterovič (1)

Prof. dr. Ruta Leiserovič (Ruth Leiserowitz) | wikipedija.org nuotr.

Sausio 11 d., šeštadienį, Juodkrantėje vyks Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno apdovanojimo įteikimo iškilmės. Apdovanojimas bus įteiktas minint Martyno Liudviko Rėzos 244-asias gimimo metines.

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu vienuoliktasis M. L. Rėzos apdovanojimas skirtas prof. dr. Rutai Leiserovič (Ruth Leiserowitz) už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, veiklią ir kūrybišką raišką mokslinėje tiriamojoje ir kultūros puoselėjimo veikloje.

Apdovanojimas skirtas atsižvelgiant į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) siūlymą. Mokslininkę apdovanojimui gauti pateikė Tomo Mano (Thomas Mann) kultūros centras. Skaityti toliau

Prezidento A. Smetonos žūties metinės ir atminimo įamžinimas (0)

Prieš 76 metus, 1944 m. sausio 9 d., Klivlande, JAV, nuomojamame name kilus gaisrui žuvo Prezidentas Antanas Smetona. Jo palaikai ilsisi netoli Klivlendo esančiame Čardono Visų sielų kapinių mauzoliejuje Ohajo valstijoje, JAV.

Lietuva neteko centrinės XX amžiaus Lietuvos istorijos asmenybės. Tačiau svarbu svarstyti ne apie žūties aplinkybes, o apie Smetonos vaizdinį istoriniame pasakojime, jo paliktus gilius kultūrinius ir istorinius pėdsakus. Pastarųjų nesunku atrasti bemaž kiekviename Lietuvos mieste, nors 50 metų jie buvo trinami, Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynėjų dieną (6)

Albinui Kentrai paskirta Laisvės premija | lrs.lt nuotr.

Sausio 10–17 dienomis Seime ir kitose Lietuvos vietose 29-ąjį kartą prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, Lietuvos gyventojų vienybę ir parodytą pasiaukojamą ryžtą prieš agresorių, ir pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.

Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programa bus pradėta sausio 10 d., penktadienį, 15 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyviu edukaciniu renginiu „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ Skaityti toliau

Sausio kinas Nacionalinėje bibliotekoje (video) (0)

„Nematomas frontas“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Pirmą metų mėnesį kino mėgėjai kviečiami pamatyti tikras istorijas. Nacionalinė biblioteka pristatys dokumentinius filmus apie Panevėžyje gyvenantį ir kuriantį skulptorių Algimantą Vytėną ir misionierių, kunigą, gydytoją, filantropą ir aristokratą Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį. Laisvės gynėjų dieną vyks net dvi peržiūros – iš dalies animuoto dokumentinio režisieriaus Andriaus Lekavičiaus filmo „Spec. Žvėrynas“ ir filmo „Nematomas frontas“, pasakojančio apie partizanus, kovojusius su komunistiniu pasauliu.

Sausio 9 d. 18 val. ir sausio 10 d. 12 val. – „Mudu abudu“ ir „Algimantas Vytėnas“ Skaityti toliau