Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai tyrinėtą Kuršių nerijos istorijos tarpsnį.
Greta tako link Saulės laikrodžio atidengta skulptūrinė kompozicija-suoliukas prancūzų karių, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, atminimui.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Kuršių nerijos Mirties slėnyje 1916-aisiais buvo prancūzų karo belaisvių stovykla. Skaityti toliau
Nuo gegužės 24 iki rugsėjo 16 dienos, daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė savo duris lankytojams. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kiti užsienio keliautojai dalyvavo kelionėje po įspūdingas mūsų šalių pilis ir dvarus, savo keliautojų kortelėse rinko simbolinius „raktus“ (lipdukus arba antspaudus).
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams dedikuotas projektas „Pažinkime Baltijos pilis ir dvarus – švęskime kartu!“ artėja į pabaigą. Skaityti toliau
Rugsėjo 21 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.
Šiemet, Lietuvoje, minimos 77-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 75 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 39 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų iškilmėse dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai. Skaityti toliau
Atgimimo laikais veikusi visuomeninė organizacija „Lietuvos Respublikos piliečių chartija“, kuriai vadovavo literatūros kritikas, literatūrologas Vytautas Kubilius, buvo paprašiusi iš JAV į Lietuvą atvykusį JAV lietuvių visuomenės veikėją, politologą Liną Juozą Kojelį gauti informacijos apie galimybes reikštis JAV žiniasklaidoje.
Iš patirties žinodamas, kad žydų bendruomenė itin sėkmingai naudojasi JAV žiniasklaida, L.J.Kojelis, jo paties tvirtinimu, tuo pačiu klausimu kreipėsi ir į JAV Žydų bendruomenės vadovus. Atsakymas Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d., trečiadienį, 13 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks susitikimas-diskusija „Vizualinė Sąjūdžio istorija: pamatyti nematomą“ su 1988–1990 metų Sąjūdžio akimirkas įamžinusiais fotografais ir žurnalistais. Susitikimo dalyviai pasidalys prisiminimais apie savo veiklą, įspūdžiais, patirtais Sąjūdžio metais, taip pat renginyje bus kalbama apie istorinės atminties išsaugojimą ateinančios kartoms.
Renginio dalyvius pasveikins Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Seimas, minėdamas Sąjūdžio 30-metį, 2018-uosius yra paskelbęs Sąjūdžio metais,
Kultūros paveldo departamentas kartu su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka rugsėjo 21 d. kviečia klausyti paskaitos, supažindinančios su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu. Paskaita yra dalis Europos paveldo dienų renginių, vyksiančių rugsėjo 21–23 dienomis visoje Lietuvoje.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rugsėjo 21 d., penktadienį, 16:30 val. vyks paskaita „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“, Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d., trečiadienį, 13 val., Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Gedimino pr. 53) vyks susitikimas-pokalbis „Vizualinė Sąjūdžio istorija: pamatyti nematomą“ su 1988-1990 metų Sąjūdžio akimirkas įamžinusiais fotografais ir žurnalistais.
Renginyje bus prisimintos nepakartojamos foto ir kino juostose įamžintas Sąjūdžio akimirkos, kalbama apie Sąjūdžio istorinės atminties įamžinimą.
Apie norą dalyvauti šiame susitikime prašoma pranešti iki 2018 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu istorija@lrs.lt, nurodant savo vardą ir pavardę, arba telefonu: (8 5) 239 6119 / 239 6200. Skaityti toliau
Rugsėjo 21 d., 16.30 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, vyks istorikės dr. Aistės Petrauskienės vieša paskaita „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“.
Šis susitikimas – vienas iš Kultūros paveldo departamento rengiamų Europos paveldo dienų tema „Atraskime šimtmečio paveldą“ renginių.
Laisvės kovų kraštovaizdį sudaro įvairios XIX a. sukilimo, Skaityti toliau
Lietuvos medicinos bibliotekoje Senosios literatūros fonde saugoma daugiau kaip 5000 fizinių vienetų dokumentų nuo XVI a. iki 1917 metų. Tai – enciklopedijos, žinynai, žodynai, atlasai, vadovėliai daugiausia lotynų, lenkų, prancūzų, rusų kalbomis. Taip pat saugoma pirmosios Lietuvoje išleistos medicininės knygos „Commentariola medicina et physica ad aliquot scripta“, išspausdintos Vilniuje 1584 m. Jono Karcano spaustuvėje, faksimilė. Skaityti toliau
Ar patrauks Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės kėdę trys garsios – Donato Banionio, Sauliaus Sondeckio, Vincento Sladkevičiaus – pavardės, paskelbtos baigiamajame viešinti bendradarbiavusiųjų su KGB žurnale, ar nepatrauks – šio fakto aidas vis tiek liks kaip dėl pažeisto stuburo po visuomenės kūną vaikščiojanti gėla.
Dėl šios priežasties direktorės Teresės Birutės BURAUSKAITĖS veikla susidomėjusi Seimo Valstybės istorinės atminties komisija su išvadomis neskuba, tačiau pačiai direktorei jau šiandien aišku: tai, kas teisėta, ne visuomet yra teisinga. Skaityti toliau
Rugsėjo 13 – lapkričio 2 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia paroda „Konstantino Kukevičiaus litografijos. Nepažįstamo Vilniaus scenos“. Skaityklos stenduose eksponuojamos Retų spaudinių skyriaus rinkiniuose esančios XIX a. I p. dailininko Konstantino Kukevičiaus litografijos.
Konstantino Benedikto Antano Kukevičiaus (1818–1840) kūryba apima XIX a. ketvirtą dešimtmetį, kurį sudrebino sukilimas ir uždarytas Vilniaus universitetas – du lemtingi įvykiai, Skaityti toliau
Jau nuo rugsėjo 13 iki spalio 21 dienos, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vyksta „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“ paroda. Parodos laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys ir to paties pavadinimo albumą, supažindinantį su J. Gumbio senųjų knygų kolekcija.
„Senosios knygos išskirtinės ir išore, ir turiniu, paliečiančiu beveik visas gyvenimo sritis. Jose galime rasti ne tik istorinę, religinę, teisinę, bet ir geografinę Lietuvą. Kolekcijos knygos – tai religinės ir pasaulietinės tematikos meno kūriniai, kurie leidžia simboliškai, iš naujo, specifiškai ir intelektualiai atrasti Lietuvos istoriją“, – pasakoja teisės mokslų daktaras Jaunius Gumbis, Skaityti toliau
Nejaugi Lietuvos Laisvės kovų ir kovotojų už Lietuvos Nepriklausomybę relikvijoms mūsų valstybėje nepriklauso jokia apsauga ir pagarba?
Tikriausiai, jau nusibodo mano vardas ir rašiniai ne tik leidinių redaktoriams, bet ir skaitytojams. Bet ir vėl negaliu tylėti, nes prabilti privertė ką tik pasibaigusios vadinamosios Vilniaus Tautų mugės rengėjų ir dalyvių akibrokštas Lukiškių aikštėje. Šeštadienį, rugsėjo 15 d. centrinėje šios aikštės dalyje stovėjusi scena buvo pastatyta ne tik kad Skaityti toliau
Prieš 30 metų 1988 m. rugsėjo 14 d. Trakų kultūros rūmuose surengtas didžiulis Trakų rajono sąjūdžio grupių Steigiamasis susirinkimas, kuris išrinko Trakų miesto sąjūdžio tarybą.
Susirinkime dalyvavo du garbingi svečiai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai prof. Vytautas Landsbergis ir Arvydas Juozaitis. Susirinkimas buvo audringas, klausimų daugybę, susitikime kalbėjo ir trakiečiai Z. Ramanauskas, B. Lisauskaitė, S. Markevičius, R. Lankas, E. Lukoševičiūtė, R. Jurgilas, A. Stankevičius, R. Kancleris, J. Leonavičius. Pasibaigus susirinkimui pirmą kartą buvo sugiedota „Tautiška giesmė“. Skaityti toliau
Rugsėjo 13 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko Skaityti toliau
Kai kas turi iliuzijų dėl Petro Cvirkos. Mano, kad jam paminklą bolševikai pastatė už jo „beletristiką“. Paminklas jam pastatytas už Lietuvos išdavystę, ne už grožinę kūrybą.
Jeigu jis būtų buvęs tik rašytojas, jokių paminklų komunistai jam niekad nebūtų statę, kaip nestatė tikriausiai didesnio talento autoriams V. Mykolaičiui-Putinui, A. Miškiniui, J. Grušui, kitiems.
Kodėl šiandien puolami Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Kazys Škirpa, kiti Lietuvai ištikimi išlikę patriotai ir rezistentai, Skaityti toliau
Pratarmė
Kokiame plote senovėje buvo kalbama lietuvių ir apskritai baltų kalbomis, rodo baltiškų vietovardžių, ypač vandenvardžių (hidronimų), paplitimas. Tuos vietovardžius tyrė ir toliau tebetiria daugelis mokslininkų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu atitinkamuose plotuose išryškinamas ir gyventojų perėjimas prie slavų kalbos (kalbų), kitaip sakant, tų kraštų slavizacija. Savaime kyla klausimas: ar ten nėra išlikę baltiško (lietuviško) paveldo ir žmonių pavardėse, apskritai asmenvardžiuose? Skaityti toliau
Rugsėjo 14 d., 16 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta nuotraukų paroda, skirta 1918 metų Rumunijos Didžiojo Susivienijimo šimtmečiui.
Tarpukario Rumunijos fotografijų paroda apima šaliai svarbius šio laikotarpio įvykius: karaliaus Ferdinando karūnavimą, Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, 1918 m. Didįjį susivienijimą (Besarabijos, Bukovinos ir Transilvanijos prijungimas prie Rumunijos), Paryžiaus taikos konferenciją (1919–1920 m.). Skaityti toliau
Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.
Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.
Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. įtakingas JAV dienraštis bei interneto portalas „The New York Times“ paskelbė Andrew Higginso straipsnį „Nacių kolaborantas ar tautos didvyris? Testas Lietuvai“. Šiame rašinyje mėginama dar kartą mesti šešėlį ant antinacinio ir antisovietinio pogrindžio veikėjo Jono Noreikos, kuris mūsų laisvės kovų istorijoje amžiams pasiliko kaip bebaimis ir pasiaukojantis Generolas Vėtra.
Iš esmės šiame rašinyje nėra nieko nauja. Straipsnio autorius, remdamasis SSRS-Vokietijos karo pradžioje į Sovietų Sąjungą pabėgusio ir taip Holokausto išvengusio vilniečio sūnumi Eugenijumi Bunka, Skaityti toliau
Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.
Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.
Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.
Renginyje dalyvavo knygos autoriai, istorikai, žydų bendruomenės atstovai. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d., Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis įteikė padėkas istorikams, archeologams, kitiems specialistams, kurie Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, prisidėjo prie jų identifikavimo.
„Jūsų iniciatyvumas, profesionalumas ir nuoširdžios pastangos padėjo atskleisti bandytą nuslėpti žiaurų Lietuvos laisvės gynėjų istorijos puslapį. Tai dar vienas labai svarbus žingsnis tyrinėjant „karo po karo“ Skaityti toliau
Rugpjūčio 31 dieną, Lukiškių aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti. Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Skaityti toliau
Keliautojai žino, kad kiekviena kelionė, kokia ji bebūtų – ar per džiungles, ar – dykumas, ar per kitas nepažįstamas vietas, reikalauja jėgų ir ištvermės, tačiau vis vien keliauja. Gera žinia tai, kad ir toliau tęsiamas kelionių po baltų Lietuvą, po nuostabias slėpiningas vietoves, „braižant“ naujų mitologinių objektų, apie kuriuos iki šiol pasakojamos legendos ir padavimai, žemėlapis.
Tyrimų vietoje kadaise plytėjo senasis Švenčius. Per praėjusius šimtmečius ežeras traukėsi, o jo duburys pelkėjo. Vėliau jis suskilo į tris mažesnius ežerus: Švenčių, Švenčiuką ir Briaunį. Pasak Vykinto Skaityti toliau
Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta daugybė straipsnių, tačiau apie Radvilas, kurie priklausė taip vadinamajai „Berlyno atšakai“ mūsų literatūroje mažai teužsimenama.
Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Skaityti toliau
Rugėjo 8 d., šeštadienį, Šventės pradžia
12 val. Raudondvario dvaro parke vyks tradicinė Kauno rajono bendruomenės šventė „Rudens sambariai 2018“.
Nors „Rudens sambariai“ yra visos bendruomenės šventė, tačiau daugiausia dėmesio joje skiriama žemdirbiams. Visos 25 rajono seniūnijos, Skaityti toliau
Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.
Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metų minėjimo 2019 metais planą. Kitąmet sukanka 100 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu. Seimo nutarimu 2019 metai paskelbti Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais.
Įamžinant Prezidento institucijos įkūrimą ir A. Smetonos atminimą, numatyta įgyvendinti įvairius viešinimo ir leidybos projektus, Skaityti toliau
Rugsėjo 8 dieną, šeštadienį, nuo 19 valandos Vilniuje, Tauro kalno terasoje kils aitvarai, skambės prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibs didžiulės ugnies skulptūros.
Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis skatina atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius. Skaityti toliau
