Istorija

Vilniuje bus paminėta Savanorių pajėgų įkūrimo dieną (0)

KASP diena su uniforma | Kam.lt nuotr.

Sausio 17 d., 10 val.  Lietuvos kariuomenės įgulos Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje, vyks Šv. Mišios, skirtos 26-ųjų Savanorių pajėgų įkūrimo metinių progai paminėti.

Vėliau, 12 val., Nepriklausomybės aikštėje, vyks iškilminga karių rikiuotė, kurios metu, Savanorių pajėgoms bus įteikta naujai pasiūta kovinė vėliava.

Taip pat, bus apdovanota geriausia savanorių kuopa, pagerbti kariuomenės kūrėjai, kariai savanoriai ir jų darbdaviai. Skaityti toliau

Paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–osios metinės (nuotraukos) (0)

Paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–osios metinės | Aringo Švedo nuotr.

Sausio 15 d. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–ąsias metines ir pagerbiant žuvusiuosius Klaipėdos skulptūrų parke Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė: „Nuo senų laikų mūsų tautos likimas susijęs su jūra. Prie Baltijos jūros gyvenusios aisčių gentys mokėjo statyti laivus, naudoti juos prekybai ir karybai. Klaipėdos krašto prijungimas buvo labai reikšmingas mūsų atsikuriančiai valstybei, jos ekonomikai“.

Naujai įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3–osios rinktinės 309 lengvosios pėstininkų kuopos  vadui tą dieną  iškilmingai įteikta kuopos vėliavėlė – tai  kuopos atpažinimo ženklas. Skaityti toliau

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau

Įdomusis paveldas. Panemunės pilis: pavadinimų daug, pilis – vienintelė! (0)

turistopasaulis.lt nuotr.

Panemunės ar Eperješų? O gal Gelgaudų? Eleonoravos, Vytėnų ar tiesiog Zomkaus? Skirtingose epochose labai įvairiai vadinta, Panemunės pilis yra vėl atgavusi savo pirminį pavadinimą.

Perskaitę Vilniaus dailės akademijos knygelę „Panemunės pilis: įdomusis paveldas“ sužinosite visas pilies kaitos peripetijas: statybas ir perstatymus, nuosmukius ir pakilimus keičiantis šeimininkams.

Leidinys skirtas vienam iš svarbesnių Lietuvos paveldo objektų – piliai, kurios legendinė istorija siekia net kunigaikščio Vytenio laikus, o dokumentuota prasideda 1597 m., vengrų kilmės dvarininkui Janušui Eperješui pradėjus statyti mūrinę pilį. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

Tūkstančiai bėgikų Vilniuje pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus (0)

Sausio 13-os begimas Vilniuje_madeinvilnius.lt,M.Tichanavicius foto

Sausio 14 d. tūkstančiai žmonių dalyvavo jau dvidešimt šeštą kartą vykusiame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtame žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti.

„Bėgimas – unikalus ir kartu  prasmingas būdas žuvusiųjų atminimui įamžinti. Į vieną komandą šimtus žmonių suburiantis bėgimas kiekvienam jo dalyviui suteikia galimybę išgyventi ypatingos bendrystės jausmą – bendrystės su visais savo komandos partneriais ir su visais šiuo keliu jau bėgusiais anksčiau. Tautos bendrumas Sausio 13-ąją vedė žmones stoti prieš sovietų tankus ir ginti savo Tėvynę”, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (13)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: Pokalbis su signataru Egidijumi Bičkausku apie Sausio 13-ąją (video) (0)

Egidijus Bičkauskas | penki.lt nuotr.

Sausio 13-ąją aukų galėjo būti daugiau… Pokalbis su Nepriklausomybės Akto signataru, buvusiu Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS Egidijumi Bičkausku.

Laidą veda politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.

 

Skaityti toliau

Bus išrinkti 3 geriausi dr. J.Basanavičiaus paminklo projektai (nuotraukos) (1)

J. Basanavičiaus paminklo konkursas | vilnius.lt, S. Žiūros nuotr.

Sausio 13 – vasario 16 dienomis galima apsilankyti Vilniaus rotušėje (Kamerinėje salėje, 2 a.) ir pamatyti paminklo dr. Jonui Basanavičiui ir aikštės sutvarkymo idėjų konkurso parodą.

Sukurti paminklą ir sutvarkyti aikštę, skirtą dr. Jonui Basanavičiui įamžinti, ryžosi 16 skulptorių ir architektų pajėgos – tiek darbų, kurie šiuo metu jau vertinami Ekspertų komisijos, pateikta Vilniaus savivaldybės paskelbtame viešame konkurse.

Tai yra pats atviriausias viešas konkursas, kurios sąlygos buvo parengtos įsiklausius į visuomenės nuomonę, bendradarbiaujant su Dailininkų ir Architektų sąjungos Skaityti toliau

„Eurasia Diary“ paskelbė išskirtinį interviu apie Sausio įvykius (video) (0)

Alvydas Medalinskas | ED nuotr.

Penkiomis kalbomis einantis interneto portalas „Eurasia Diary“ paskelbė pokalbį su vienu iš Sąjūdžio įkūrėjų Alvydu Medalinsku. Pokalbis filmuotas skaipo ryšiu sujungus „Eurasia Diary“ ir „Alko“ būstines Baku bei Vilniuje.

Siūlome šį pokalbį Jūsų dėmesiui. Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (8)

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau

Laisvės gynėjams atminti atidengtas ypatingas paminklas (2)

Obelisko-skirto-laisves-gyvnejams-pagerbti-atidengimas-prie-lrt.lrp.lt

Sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 26-ųjų Sausio 13-osios metinių proga Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) kiemelyje atidengė ypatingą paminklą, skirtą šalies Laisvės gynėjams pagerbti. Tai 6 metrų obeliskas, įamžinantis Sausio 13-osios aukų atminimą. Obelisko viršuje pakabintas varpas primenantis pirmąją žiniasklaidos priemonę, kvietusią žmones susirinkti ir pranešusią apie naują žinią, nelaimę ar pergalę. Skaityti toliau

Laisvę gynėme visi kartu (1)

Laisves gynėju susitikimas | lrs.lt nuotr.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kviečia Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paminėti visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ ir prisiminti visų – lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmones bei jų indėlį kelyje į Nepriklausomybę. Sausio 13 d. 8.00 val. dešimčiai minučių languose uždekime vienybės ir atminimo žvakutes.

Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Seimo gynėjas dimisijos kapitonas Algirdas Kiburys žygiuoja su daina (0)

Sąjūdžio valanda prie atminimo laužų prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, 2014-01-12 | P. Šimkavičiaus nuotr.

Laisvės gynėjų dienos proga

 Kasmet Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje suliepsnoja laužai. Tradiciškai jie uždegami prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir  televizijos pastato bei Televizijos bokšto. Į Sąjūdžio valandą prie atminimo laužų prie Seimo rūmų visada susirenka nemažas būrys žmonių. Atvyksta parlamento gynėjai, kaip ir prieš 26 metus, iš įvairių Lietuvos kampelių. Tarp jų Paliūniškyje (Panevėžio rajonas) gyvenantis dim. kpt. Algirdas Kiburys, kuris 1991 m. sausio 8-16 d. dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos gynime. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje žvangės karių ginklai (0)

Lietuvos liaudies buities muziejuje žvangės karių ginklai | DARIUStudio.lt nuotr.

Sausio 14 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje bus parodytas prancūzų atsitraukimas iš Maskvos. Vaidins Karo istorijos klubo nariai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos. Jie „trauksis“ per Lietuvos liaudies buities muziejaus miškus, pievas, kaimus, „ginsis“ nuo priešų ir „puls“ muziejaus miestelį.

Daugiau nei 40 atitinkamaiapsirengusių ir ginkluotų karių atkurs ne tik lemtingos 1812 – 1813 metų žiemossvarbiausius įvykius, bet ir supažindins su karine apranga, karių būkle, ginkluote. Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis – Trispalvė, ne neužmirštuolė (23)

13-01-01-trispalve Gedimino kalne _kam.lt

Artėjant Sausio 13-ajai rengiama dar viena ,,Neužmirštuolės“ akcija. Dangstantis kilniu tikslu – telkti lėšas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – tęsiamos kryptingos pastangos sukurti ir visuomenės sąmonėje vietoje patriotų krauju aplaistytos Trispalvės įtvirtinti naują Lietuvos laisvės simbolį, neturintį nieko bendra su Tautos ir valstybės simbolika.

„Neužmirštuolės“ akcija skleidžiamas istorinę tiesą iškraipantis požiūris, kad Lietuvos valstybę atkūręs Sąjūdis buvo neaiškios ,,savaveiksmės“ pilietinės visuomenės kūrinys, Skaityti toliau

A. Mamontovas apie Sausio įvykius: Tai, ką patyrėme mes, dabar Ukraina patiria kiekvieną dieną (0)

Andrius Mamontovas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Tai, ką 1991-ųjų sausį patyrė Lietuva,  šiuo metu Ukraina išgyvena kiekvieną dieną. Būtent todėl Lietuva negali likti nuošalyje ar būti abejinga brolių ukrainiečių skausmui, įsitikinęs vienas garsiausių šalies muzikantų ir visuomenės veikėjų Andrius Mamontovas.

„Ukrainiečiai yra mūsų broliai. Deja, kraupūs mūsų šalies istorijos įvykiai ten šiuo metu kartojasi kiekvieną dieną. Mūsų šalis sieja net daugiau nei draugystė. Kiek dar mes turime tokių draugų, kaip Ukraina ar Gruzija? Mes tiesiog neturime teisės atsukti broliams ukrainiečiams nugaros“, – įsitikinęs A. Mamontovas. Skaityti toliau

Supaprastinamas pažymėjimų išdavimas nukentėjusiesiems nuo okupacijų (1)

lietuvos-gyventoju-genocido-ir-rezistencijos-tyrimo-centras_wikipedija-org

Vyriausybė supaprastina Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, pažymėjimų išdavimo procedūras ir atsisako perteklinių reikalavimų.

Tam ministrų kabinetas posėdyje nutarė pakeisti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nebegalės reikalauti iš prašymą pateikusio asmens dokumentų – piliečio paso ar leidimo nuolat gyventi šalyje kopijos, archyvų išduotų pažymų ir kitų, kuriuos iš valstybės registrų ar archyvų gali gauti pats. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynėjų dienos 26-ąsias metines (dienotvarkė) (0)

Laisvės gynėjai, pasiryžę ginti Lietuvos nepriklausomybę. Vilnius, 1991 m. sausis, Vilius | lrs.lt, V. Jasinevičius nuotr.

Sausio 9-17 dienomis Seime organizuojamuose renginiuose 26-ąjį kartą minėsime Laisvės gynėjų dieną. Ši diena liudija istorines 1991-ųjų akimirkas, kai susitelkimą ir pasiaukojamą ryžtą pademonstravę Lietuvos gyventojai apgynė neseniai atkurtą valstybės Nepriklausomybę.

Sausio 11 d., trečiadienį, 14 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) į interaktyvų edukacinį renginį ,,Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ susirinks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Skaityti toliau

Sausio 13-ąją Kaunas pasitiks simboline eisena, pokalbiais ir atminties laužais (0)

sausio_13_atminimo__lenta_ktu-lt

Kauno technologijos universitetas (KTU) organizuoja renginių ciklą Sausio 13-osios įvykiams prisiminti. Laisvės gynėjų dienos renginių tema yra „Laisvė – ką ji mums reiškia šiandien?“. Prie jų prisijungti raginami ne tik KTU studentai, bet ir miesto bendruomenė.  

Renginiais siekiama ne tik priminti prieš 26 metus aukų pareikalavusius kruvinus įvykius, bet ir vieningai pasidžiaugti iškovotos laisvės jausmu.

Skaityti toliau

Naujieji pašto ženklai primins išskirtines istorines sukaktis (0)

Pašto ženklai | Lietuvos pašto nuotr.

Šiais metais, Lietuvos paštas planuoja išleisti 25 naujoviškus pašto ženklus. Ant šių pašto ženklų bus pavaizduotos Lietuvai ir visam pasauliui svarbios istorinės sukaktys, šalį garsinantys asmenys, išskirtinės kultūros bei gamtos paveldo vertybės.

„Įprasta, kad – pašto ženklas yra tik mokos ženklas, liudijantis apmokėtą laiško siuntimo paslaugą. Tačiau, šio lipnaus popierėlio reikšmė – išskirtinė. Pašto ženklas yra šalį, jos žmones ir istoriją, kultūros ir mokslo pasiekimus pristatančios žinios nešėjas. Šiemet, išleidę naujuosius Skaityti toliau

V. Miliauskas. Baudžiamoji byla Nr.93 (36)

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr.

Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai.

Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos TSR BK 68 str. I d. Byla pradėta 1981 m. gegužės mėn. 25 d., baigta 1982 m. vasario mėn. 25 d. Pasirašo LTSR Saugumo komiteto tardymo sk. viršininko pavaduotojas papulkininkis V. Kažys ir LTSR Saugumo komiteto Pirmininkas generolas majoras J. Petkevičius. Skaityti toliau

L. Linkevičius: bendra europinė Lietuvos ir Ukrainos istorija – tvirtas pagrindas europinei ateičiai (0)

URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 4 dieną Vilniuje susitikęs su Ukrainoje 2016 metų knyga išrinkto istorinio leidinio apie LDK kunigaikščius Višnioveckius autoriais ir leidėjais pažymėjo, kad Lietuvai svarbus bendros istorinės atminties regione išsaugojimas ir jos populiarinimo skatinimas.

„Džiugu, kad apie Lietuvai ir Ukrainai svarbias istorines asmenybes pasakojanti knyga, kurios leidybą iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija, sulaukė sėkmės Ukrainoje“, – sakė L. Linkevičius. Ministras pabrėžė, Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.

Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Liauda – literatūroje naudojamas, bet istorijai dar mažai žinomas regionas (0)

lentele-bistrampolyje-h-senkeviciui

… Ant vaškuotų gi grindų
Šoka plikos lig blauzdų
Liaudos gražios bajoraitės…
(Maironis, „Čičinskas“)

Henriko Senkevičiaus metų renginiai Skaityti toliau

Gedimino pilies bokšto vėliava bus perduota Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio gimnazijai (0)

veliava-vaikas_smm-lt

2017 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšto vėliava, plevėsavusi jame 2016 m., bus perduota saugoti Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio  gimnazijai, pasižymėjusiai pilietinio ir tautinio ugdymo srityje. Ši gimnazija aktyviausiai dalyvavo nacionaliniuose Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijų organizuojamuose pilietinio ugdymo konkursuose, tapo konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ laimėtoja. Gimnazija ypač aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga.

Nuo 2006-ųjų metų senoji Gedimino pilies bokšto vėliava iškilmingai įteikiama mokyklai, pasižyminčiai pilietiniu ir tautiniu mokinių ugdymu, kurią išrenka Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos. Skaityti toliau

Beveik dešimtmetį restauruotą Gruževskių šeimos portretą pažinti padės interaktyvus gidas (0)

Gruževskių šeimos portretas | Nuotrauka iš „iziTRAVEL“

2016 m. rudenį Chaimo Frenkelio vilos ekspoziciją „Provincijos dvaras“ papildė išskirtinio dydžio (220 x 195,5 cm) ir reikšmės Gruževskių šeimos portretas, nutapytas apie 1825 m. ir kadaise kabėjęs Kelmės dvaro salone.

Įvertinant tai, kad grupinių portretų Lietuvos ir Lenkijos dvaruose būta nedaug ir jie dažniausiai vaizdavo nuo dviejų iki penkių asmenų, šis Gruževskių šeimos portretas stebina vaizduojamų asmenų gausa – jame įamžinta dešimt šeimos narių. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

Patriotinės organizacijos siūlo deramai įamžinti Lietuvos Prezidento A. Smetonos atminimą (40)

Prezidento Antano Smetonos valdymas įvardijamas kaip žiauri diktatūra, sukėlė Lietuvos patriotinių organizacijų pasipiktinimą | archyvinė nuotr.

Jau gegužės 11 d.  Seimo rūmuose buvo paminėtos gruodžio 17 d. gimusio Lietuvos Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Seimo galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Gegužės 14 d. Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento K. Griniaus metais. 

Gruodžio 15 d. Seimas antrą kartą iškilmingu minėjimu pagerbė K. Griniaus 150-asias gimimo metines. Liberaliosios demokratijos šalininkų skatinami minėjimo renginiai vyko bibliotekose, mokyklose. Skaityti toliau