Gegužės 15 dieną Vingio parko kapinėse perlaidoti 353 per pasaulinius karus žuvę vokiečių kariai. Jie perkelti iš sunaikintų Utenos kapinių.
Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos ambasados Lietuvoje, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Utenos rajono, Vilniaus miesto savivaldybių atstovai, visuomenė.
Religines apeigas atliko liuteronų ir katalikų bažnyčių dvasininkai, buvo padėti gėlių Skaityti toliau
Gegužės 15 d. 9.30 val. Seime buvo atidaryta* paroda „Romas Kalanta – Laisvės šauklys ir 1972 m. Kauno pavasaris“, parengta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus, minint Romo Kalantos žūties ir Lietuvos jaunimo masinių protestų ir pasipriešinimo Kaune 1972 m. gegužės 18–19 d. 40-metį.
Seimo galerijoje rodomos fotografijos, dokumentai ir jų faksimilės apie Romą Kalantą, per fotografijas pristatoma devyniolikmečio kauniečio biografija, eksponuojami asmeniniai Romo Kalantos daiktai iš Kalantų šeimos asmeninio archyvo. Skaityti toliau
Maždaug 1977-aisiais metais Alytaus rajone, dabartiniame Alovės bažnytkaimyje, buvo nugriautas Alovės dvaro centrinis pastatas. Šio vandališko sumanymo iniciatorius ir vykdytojas buvo Julius Truncė. Kas žino, kiek dar likusių ir mūsų senovę menančių vertybių tuo metu negrįžtamai buvo prarasta. Šiandien tik iš pasakojimų žinome, kad kunigaikščiai Kęstučiai-Gediminai savo kilmę veda iš LDK Kęstučio ir kad giminės herbas buvo Vytis, tokia pati, kaip Lietuvos valstybės. Kaip atrodė kunigaikščių Kęstučių-Gediminų Vyties herbas iki pastarojo laiko nebuvo žinoma. Minėta Vytis nepateko į garsiąją Juozo Galkaus monografiją „Lietuvos Vytis“ Skaityti toliau
Gegužės 14 d., pirmadienį, 20 val. Muzikinio teatro sodelyje vyks koncertas „Negęstanti roko šviesa” – vienas iš Romo Kalantos aukos 40-mečiui skirtų renginių.
Koncerte dalyvausiančios grupės atiduos muzikinę duoklę R.Kalantos kovos už laisvę laikmečiui – perdainuos po vieną dainą grupių, kurios tuo metu darė didžiausią įtaką Kauno hipiams.
Roko muzika – neatskiriama 1968-1972 metų laisvės ištroškusio jaunimo, Skaityti toliau
Gegužės 26–27 dienomis vyks bandomasis projekto „Misija Sibiras’12“ žygis Dzūkijos miškuose. Į jį organizatoriai kviečia jaunus žmones iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Alytaus, taip pat – iš Jurbarko, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Plungės, Radviliškio ir kitų rajonų. Į bandomąjį žygį taip pat kviečiamas jaunimas, gyvenantis, dirbantis ar studijuojantis Italijoje, Ispanijoje, JAV, Škotijoje, Švedijoje.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) informuoja, kad iš beveik 1700 pretendentų, dalyvavusių pirmajame projekto „Misija Sibiras’12“ atrankos etape, skelbiami 74 atrinktieji į bandomąjį žygį – antrąjį projekto dalyvių atrankos etapą. Šių asmenų vardus ir pavardes galima perskaityti projekto tinklalapyje. Skaityti toliau
Septintą kartą, gegužės 18–20 dienomis, Kaune organizuojamo viduramžių kultūros festivalio „Hanza Kaunas 2012“ rengėjai šįmet žada surengti įspūdingą šventę.
„Septintą kartą organizuojama viduramžių kultūros šventė-festivalis, apimantis daugybę įvairių taikomojo ir atlikimo meno sričių: senųjų amatų demonstracija, senovinės muzikos, senųjų šokių, žaidimų, papročių, dailės rekonstrukcija ir populiarinimas. Trijų dienų renginys yra milžiniška istorijos pamoka arba, kitaip tariant, populiari, patraukli, Skaityti toliau
Keliu iš dabartinės Lietuvos sostinės į pirmąją – Kernavę – skubėti neverta, nesvarbu, kurį kelio maršrutą – per Sudervę ar per Vievį – pasirinktumėte. Visur jus lydės pušynuose ir ąžuolynuose slypinti istorija ir keletą kilometrų nuo pagrindinio kelio vinguriuojanti Neris.
Istorinis užkampis šalia sostinės
Pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje glūdi senoji mūsų tautos istorija, tuo tikriausiai nedrįstų abejoti net žymiausi istorikai. Neries slėnyje stūkso ne vienas piliakalnis. Skaityti toliau
Gegužės 4 d. unikalioje vietoje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Knygnešių sienelės, kur stovi paminklai Knygnešiui ir Sėjėjui, – vyko tradicinis Kauno „Ąžuolo“ mokyklos surengtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas.
Į minėjimą atvyko Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius, Lietuvos knygnešių draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Jurgis Bielinis, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, svečiai iš sostinės – LR Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Valdemaras Valkūnas, Skaityti toliau
Bent jau šiomis dienomis, matyt, turėtume atsakyti: profesorius Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn). Juk šis garbus JAV istorikas, tiek savo veikalų skyręs Lietuvos problematikai1, balandžio 12-ąją atšventė 80-metį; o bent jau tokios garbingos sukaktys turėtų aktualizuoti mūsų pagarbą ir dėmesį tiems, kurie neabejingi mums.
Ir aš ne gailiu lietuviškosios tapatybės, aš gerbiu Profesoriaus apsisprendimą… Skaityti toliau
1990 metų pavasarį, praėjus pusantrų metų nuo visuomeninių judėjimų – liaudies frontų – susikūrimo Baltijos respublikose, atėjo eiliniai Lietuvos, Estijos ir Latvijos aukščiausiųjų tarybų rinkimai. Lietuvoje pirmasis rinkimų ratas vyko vasario 24 dieną, Estijoje – pora savaičių vėliau, o Latvijoje – mėnesiu vėliau.
Tai jau nebebuvo įprasti balsavimai, kuriuos liaudžiai periodiškai pateikdavo jos „vairininkas“ – Sovietų Sąjungos komunistų partija. Šį kartą pati kompartija buvo gana sutrikusi, nes Michailo Gorbačiovo paleistas „perestroikos“ „džinas“ jau 1989 metais siautėjo Kremliaus suvažiavimo rūmuose pirmojo Liaudies deputatų suvažiavimo pavidalu. Skaityti toliau
Nėra pasaulyje kito krašto, kurio visi vietovardžiai būtų pakeisti per tris dienas, ir dar tokiais agresyviais svetimvardžiais: Sovetsk, Gvardeiskoje, Kaliningrad… Čia žymus stambiausios pasaulyje gintaro kasyklos ir puikūs auksinių smilčių Baltijos jūros paplūdimiai. Tačiau tikrojo istorinio šio krašto, nūnai vadinamo Kaliningrado sritimi, vardo nevalia pamiršti. Tai – Prūsija, tragiško likimo mūsų brolių prūsų tėvynė.
Išliko inkliuzų pavidalu
„Ši iškili Europos tauta, galima sakyti, buvo išnaikinta per tris kartus. Pirmąkart prūsus išvėtė istorijos sūkurys, palaidojęs daugelį senųjų Europos tautų, antrąkart – Kryžiuočių ordinas, Skaityti toliau
Gegužės 4 d., penktadienį, 12 val., Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Knygnešių sienelės vyks Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas.
Šventę rengia VšĮ Kauno „Ąžuolo” vidurinės mokyklos bendruomenė. Šventėje dalyvaus meno kolektyvai, „Gilės” ansamblis.
Į minėjimą pakviesti Lietuvos Respublikos Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Gintaras Songaila, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Skaityti toliau
Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė laikraštyje „Voruta“, vėliau – Alkas.lt. Vienas dalyvis davė jo nuorodą į istoriko Tomo Baranausko įkurtą Istorijos Forumą, kuriame iki šiol straipsnis sulaukė vos kelių komentarų, kuriuos verta perskaityti.
Pasaulio moksle neleidžiama žeminti oponento. Be to, negalima ad hoc nuvertinti tų, kuriuos straipsnio autoriai vadina mano „gynėjais“. Esu kaltinama ir etikos stoka, kai atsakiau į pirmąją Alvydo Butkaus ir Stefano M. Lanzos kritiką: Skaityti toliau
įkirsk kaip kardą
į kirsną žemę
į seirą dangų
į pelkių neviltį
jotvingio įniršį -
– kad tu paspringtum
kad tu, gude, nesulauktum
manęs parklumpant… Skaityti toliau
Gegužės 2 d. 10.00 val. Kutalių kaime, Šilalės rajone, netoli A. Stulginskio gimtosios sodybos, pradedamas sodinti Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio garbei skirtas parkas. Kviečiami žiniasklaidos atstovai į šios gražios iniciatyvos atidarymą.
Ši idėja buvo pradėta puoselėti dar šių metų pradžioje, kai Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) sutarta dėl jos įgyvendinimo. Parko sodinimą, taip siekiant įamžinti Prezidento atminimą – įrengti parką A. Stulginskio gimtinėje, inicijavo ASU, Šilalės rajono savivaldybė, Šilalės agronomų sąjunga ir Aktyvių Kutalių kaimo žmonių bendruomenė. Skaityti toliau
Seimas kviečia valstybės institucijas ir nevyriausybines organizacijas, savivaldybes, bendruomenes ir piliečius aktyviai dalyvauti stiprinant sąmoningos pilietybės dvasią ir ragina visus 2012 metais paminėti istorinių įvykių sukaktis.
Priimtoje Seimo rezoliucijoje pažymima, kad šiais metais minime 1922 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo 90-metį ir 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20-metį, „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžios 40-metį. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šiais metais minime Romo Kalantos aukos ir po to vykusio jaunimo pasipriešinimo 40-metį, bei prisimenamas prieš 25 metus vykęs pirmasis nesankcionuotas mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminko Vilniuje, Skaityti toliau
Balandžio 26 d. Seimo parodų galerijoje buvo pristatyta istorinių paveikslų paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“. Lankytojai kviečiami apžiūrėti parodą atvirų durų valandų metu balandžio 27 d., 11–15 val.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad jau nuo XIV a. pradžios Vilnius yra žinomas kaip Lietuvos valstybės sostinė. Po to keletą šimtmečių Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, administracinis, diplomatinis, ūkinis, finansinis, karinis, teisinis, kultūrinis, meninis centras. Susidėjus nepalankioms istorinėms aplinkybėms prieš porą šimtų metų agresyvūs kaimynai sužlugdė šią mūsų valstybę, didžioji dalis Vilniaus pilių pastatų buvo nugriauta. Dar neseniai senąją Lietuvos valstybę, Skaityti toliau
Balandžio 23 d. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis ir jos narys Petras Gražulis užregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlo 2013 metus paskelbti lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno metais.
Anot siūlymą pateikusių parlamentarų, 2013 metų liepos 15 dieną bus minimos 80-osios S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą ir jų žūties metinės, todėl būtų labai gražu tokiu būdu pagerbti iškilias mūsų istorijos asmenybes bei jų žygdarbį.
„S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą buvo visą tautą telkiantis, mobilizuojantis ir didelės įtakos visam Lietuvos valstybės vystymuisi ir istorijai turėjęs įvykis, todėl aštuoniasdešimtuosius jo metus mes tiesiog privalome paskelbti S. Dariaus ir S. Girėno metais bei garbingai paminėti šių didvyrių nuveiktus darbus ir jų vardą“, – teigė parlamentaras V. Mazuronis.
Birželio 22-24 dienomis Kaune vyks gyvosios istorijos festivalis, skirtas paminėti Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną 200 metų jubiliejų.
Visus atlikėjus ir muzikantus organizatoriai kviečia teikti pasiūlymus ir registruotis dėl dalyvavimo gyvosios istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812 m.”.
Projektų, programų aprašymų ir pasiūlymų prašoma siųsti elektroniniu paštu: Skaityti toliau
Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkui įteiktas URM garbės ženklas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis balandžio 20 dieną Užsienio reikalų ministerijoje (URM) lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkui Alfredui Erichui Senui (Alfred Erich Senn) už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą JAV ir kitose šalyse įteikė URM garbės ženklą „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
Alfredas Erichas Senas yra garsus istorikas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Skaityti toliau
Balandžio 19 d., Vytauto Didžiojo karo muziejuje prasidėjo dvi dienas truksianti tradicinė 16-oji mokslinė Kauno istorijos konferencija, skirta 650 metų Kauno pilies gynybos sukakčiai atminti. Kartu bus paminėta ir Napoleonmečio Kaune 200 metų sukaktis.
„Šiemet didžiausias dėmesys bus sutelktas į karo istorijos aspektus, dėl to neatsitiktinai konferencijai pasirinkome šią erdvę. Tikime, jog Vytauto Didžiojo Karo muziejaus aplinka tik sustiprins ir dar geriau atskleis šio renginio temą”, – teigė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas doc.dr. Jonas Vaičenonis. Skaityti toliau
Balandžio 19–20 d. 10 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (Donelaičio g. 64, Kaunas) vyks tradicinė 16-oji mokslinė Kauno istorijos konferencija, skirta Kauno pilies gynybos 650 metų sukakčiai paminėti. Taip pat šioje konferencijoje bus paminėta Napoleonmečio Kaune 200 metų sukaktis.
Konferenciją rengia Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra, Kauno istorijos centras ir klasteris „Lietuvos karo istorijos ir paveldo tyrimai“.
Renginyje dalyvaus 26 pranešėjai iš Vytauto Didžiojo universiteto, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Klai Skaityti toliau
Skiriama Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio, įvykusio 1947 m. balandžio 22-24 dienomis dalyvių atminimui
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Lietuvoje kilo stiprus tautos pasipriešinimas pavergėjams. Tūkstančiai Lietuvos sūnų ir dukterų jautė pareigą ginklu ginti savo tėvynę nuo okupanto ir ištikimai šią pareigą vykdė. Jie iškeitė savo darbus, profesijas, gimtųjų namų šilumą į pilną mirtino pavojaus miško gyvenimą – tapo partizanais. Dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės partizanai aukojo savo gyvenimus, savo gyvybes. Skaityti toliau
Kauno miesto ir apskrities viršininkų sąraše yra Konstantino Nekvedavičiaus pavardė. Politikos ir visuomenės veikėjas, gydytojas ir provizorius, vienas iš Žemdirbių sąjungos kūrėjų ir organizatorių, lietuvių tautininkų sąjungos narys K. Nekvedavičius (Nekvydas) gimė 1886 metų gegužės 15 dieną Biržuose, miestelėnų bajorų šeimoje.
1915 metais baigęs Tartu universitetą provizoriaus laipsniu, o 1928 metais – Kauno universitete medicinos studijas, K. Nekvedavičius, be profesinės veiklos, pasižymėjo ir meniniais polinkiais. Skaityti toliau
Balandžio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 1940 metais Katynėje sovietinių budelių įvykdytos Lenkijos karininkų žudynės yra karo nusikaltimas. Tačiau jis nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą. Teismas nutarė, kad „kreipęsi į Teismą išgyveno dvigubą traumą: karo metais prarado savo artimuosius ir daugiau nei 50 metų negalėjo sužinoti tiesos apie jų mirtį“.
„Teismas daro išvadą, kad masinis Lenkijos karo belaisvių sušaudymas yra karo nusikaltimas, kadangi sovietų valdžia turėjo laikytis įprastinės tarptautinės teisės, kurios dalis buvo humaniškas elgesys su karo belaisviais ir draudimas juos žudyti“, – sakoma EŽTT sprendime. Skaityti toliau
Žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktorė Saulė Matulevičienė toliau kalbasi su politikos sociologe doc. dr. Aine Ramonaite, šio tyrimo iniciatore ir LMT remiamo projekto „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ (L1T-1-29) vadove.
Spėčiau, kad vienas iš akstinų imtis šio darbo buvo metodo atradimas, nujautimas, kad yra būdas, kaip visus tuos duomenis sisteminti, apibendrinti…
Iš tikrųjų, tai galbūt reikėjo paminėti kaip vieną iš svarbių motyvų, kodėl pradėjome šį tyrimą. Po truputį brendo mintis, kad reikėtų jo imtis, bet visą laiką ieškai ir įrankių, kurie galėtų padėti. Skaityti toliau
Šiandien yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo nario kpt. Broniaus Liesio-Nakties 90-osios gimimo metinės.
Bronius Liesys gimė 1922 m. balandžio 16 d. Ramygaloje (Panevėžio r.) mokytojų Broniaus Liesio ir Marijos Juodikaitės-Liesienės šeimoje.
Tarpukariu Bronius Liesys Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tapo Lietuvos Laisvės Armijos nariu. 1944 m. mokėsi partizaninio karo taktikos Vokietijos žvalgybos (Abvero) mokykloje.
1945 m. Bronius Liesys tapo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanu, dirbo šios apygardos štabe. Skaityti toliau
„Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 m. birželio-spalio mėnesiais atrodo lyg koks stebuklas ir to metų įvykių liudininkams, ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams. Daugelis žmonių, gyvai atsimindami to meto įvykius, laiko juos įstabiausia savo gyvenimo patirtimi ir puikiai suvokia, kad nieko panašaus daugiau veikiausiai nebeteks patirti nei jiems, nei jų vaikams.
Lietuvos istorijoje tai buvo precedento neturintis įvykis, atskleidžiantis neįtikėtiną mobilizacinę Lietuvos visuomenės galią, kuri dar labiau stebina prisimenant dabartines diskusijas apie silpną pilietinę visuomenę Lietuvoje. Skaityti toliau
Balandžio 12 d., ketvirtadienį, 17 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks atsiminimų ir dainų vakaras „Šalia mirties“. Jo metu prisiminimais apie ginkluotą partizaninį pasipriešinimą dalinsis buvęs Dzūkijos partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Jis papasakos apie dalyvavimą ginkluotoje partizaninėje kovoje, suėmimą, žiaurius tardymus ir kalinimą Gulago lageriuose.
Vakaro metu partizanų dainas atliks Vaicenavičių šeima, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleiviai, jaunimo folkloro ansambliai „Mindrė“, „Prie progos“ ir „Vieversa“. Skaityti toliau
Balandžio 18 d., trečiadienį, 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S.Daukanto g. 28–205) vyks Lenkijos Silezijos universiteto (Uniwersytet Śląski) profesoriaus ir habilituoto daktaro Dariušo Navroto (Dariuszo Nawroto) vieša paskaita „Lietuva 1812 m. Napoleono planuose“ (Litwa w planach Napoleona 1812 roku), kurią organizuoja VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra, Kauno istorijos centras bei klasteris „Lietuvos karo istorijos ir paveldo tyrimai“.
Paskaita VDU bus tiesiogiai transliuojama internetu universiteto tinklalapyje. Paskaita vyks lenkų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Skaityti toliau
