Istorija

B. Lisauskaitė. Ką dar padaryti, kad Trakai išliktų… (1)

Juzefo Cechaviciaus Traku nuotrauka, saugoma Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinyje

XX a. II pusėje įvertinus Trakų istorinę ir kultūrinę reikšmę istorijoje buvo susirūpinta kultūros vertybių  apsauga. 1958 m. Trakų Pusiasalio pilies ir Užutrakio dvaro parkai buvo įtraukti į gamtos paminklų sąrašus, o 1960 m. dar įkurtas ir Trakų landšaftinis draustinis, kuriame turėjo būti saugomas ežerynas su istoriniu Trakų miestu. Tais pačiais 1960 m. miestui buvo suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas, tačiau kartu buvo pradėtas  realizuoti 1956 m. miesto generalinis planas: pagal kurį buvo naujai įrengtos Banelio, dabar Mindaugo, ir Birutės g. atkarpos, pastatyta 964 vietų I vidurinė mokykla su internatu, dabar Birutės g. 44. Buvusios šv. Trejybės Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Palangoje paminėjome Prezidento A. Smetonos gimtadienį (0)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 10 dieną, Palangos grakščioje  „Baltojoje“ viloje, su būreliu sąjūdiečių, paminėjome Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 143-čiąsias gimimo metines.

Šioje viloje, vasaros metu, Prezidentas atostogaudavo su šeima. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams užėmus Lietuvą, buvo suimta ir ištremta enkavedistų. Tremtyje ir mirė, o jos kapo vieta, nežinomas iki šiol. Iškilios Lietuvos patriotės Marijos vardą, mini tik šeimos antkapinis paminklas Palangos kapinėse.

Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės (84)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Prieš mėnesį  Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą filmuką apie Baltijos šalių partizanus „miško brolius“ – gana santūrų  ir politiškai korektišką  pasakojimą,  kaip latviai, estai ir ypač lietuviai vienų vieni 10 metų priešinosi sovietinei okupacijai.

Bet ir tas atsargus 8 minučių vaizdo klipas atidengė Kremliaus propagandos silpnąsias vietas. Matyt, rimtai diskusijai apie Lietuvos  laisvės kovas  1941 m. ir 1944-1955 metais Rusija nesiruošė, todėl dabar paskubomis išsitraukė  ir kasdien  bombarduoja Lietuvą senomis sovietinėmis  Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (4)

A.Sakalauskas

Rugpjūčio 21 d., pirmadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

18 val. vyks kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo iškilmės jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens. Iškilmėse kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Artūras Jasinskas, A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, Skaityti toliau

V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė (0)

A. Matulevičius, MLRT atssakingoji sekretorė B. Kurgonienė, MLRT pirmininkas V. Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tikrai verta atsigręžti ne tik į Vasario 16-osios signatarus, bet ir jų brandos kelio genezę. Taigi ir į ankstyvąją lietuvių tautinio atgimimo žiniasklaidą. Pirmiausia, į Aušros ir Varpo žurnalus. Jų tematiką nagrinėjo literatūrologai Adolfas Sprindys, Irena  Kostkevičiūtė, literatas Juozas Tumas, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, istorikai Vytautas Merkys, Rimantas Vėbra, bibliografas Vaclovas Biržiška, knygotyrininkas Domas Kaunas ir kiti. Savo skelbtuose prisiminimuose apie Aušrą ir Varpą kalbėjo ir juose rašę aušrininkai dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jonas Šliupas. Skaityti toliau

Dzūkijos muziejai kalba apie Nepriklausomos Lietuvos idėjos skleidėjus (0)

vasario 16-sios kūrėjai ir puoselėtojai_muziejai.lt

„Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ – šios temos renginiai Lietuvos muziejuose vyksta jau beveik tris mėnesius. Šeštąjį kartą organizuojamas projektas „Lietuvos muziejų kelias“ į turiningas veiklas kviečia visuose šalies regionuose, o artimiausias tris savaites sutelks savo dėmesį į Dzūkiją ir čia esančius muziejus.

Pažinti Dzūkijos krašto iškilias asmenybes ir kalbėti apie Lietuvai svarbias asmenybes lankytojus kviečia 10 muziejų. Kasmet augant projektui, jo veikla apima vis platesnes auditorijas – kai kurie renginiai vyksta ne tik muziejų, Skaityti toliau

Trakuose įvyks išskirtinė multimedijos paroda apie Krokuvos istoriją (0)

Trakuose vyks išskirtinė multimedijos paroda apie Krokuvos istoriją | Rengėjų nuotr.

2017 m. rugpjūčio 18 d., 16 val., Trakų istorijos muziejuje įvyks iškilmingas parodos „Cracovia 3D – Krokuvos miesto erdvė Magdeburgo teisės laikotarpiu” atidarymas.

Parodoje bus pristatoma Krokuvos miesto 500 metų istorija: nuo XIII amžiaus vidurio – kai kunigaikštis Boleslovas V Drovusis paskelbė aktą dėl Magdeburgo teisių suteikimo Krokuvos miestui, iki XVIII amžiaus pabaigos – kai Ketverių metų Seimas priėmė Miesto teisės įstatymą ir panaikino Vokietijos teisės galiojimą Lenkijoje.

Skaityti toliau

10 pasaulio lobių, kuriuos praradome per paskutinį šimtmetį (3)

Majų piramidė Belize (Asociatyvinė nuotrauka) | ibtimes.co.uk nuotr.

Karai, stichijos, politinės situacijos ar tiesiog žmonių neatsakingumas pasaulio paveldui daro didelę žalą.

Ką praradome per paskutinį šimtmetį? Sąrašą dešimties svarbiausių sudarė Ouvenas Jarusas iš livescience.com.

 

 

Skaityti toliau

Bus atidaryta nuotraukų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“ (0)

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienį, 17 val., nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, bus atidaryta fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“.

Ši paroda skirta 120-osioms Balio Buračo – fotografo, kraštotyrininko, dailininko gimimo metinėms paminėti. Todėl renginyje dalyvaus ir žinomo fotografo sūnėnai – Antanas ir Marijus Buračai, kankliuos buvusi Kauno 1-os muzikos mokyklos mokinė Milda Gineikaitė. Parodą sudarys per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės

Skaityti toliau

Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius? (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Dr. Kazys Grinius buvo iškilus XIX–XX a. visuomenės ir kultūros veikėjas, politikas. Nuveikęs daugybę prasmingų darbų, labiausiai lietuvių atmintyje K. Grinius įsirėžė kaip trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Tačiau kuo svarų indėlį į Lietuvos istoriją įnešęs politikas svarbus šiuolaikinei visuomenei? Kiek jis įdomus bei žinomas ir užsienyje, ne tik Lietuvai?

Šia tema mintimis dalijasi filosofas ir istorikas, Pietų Karolinos (JAV) universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis, anglų kalba rašantis knygą apie K. Grinių. K. Skrupskelį kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis Skaityti toliau

Lietuviškoji Amerika – internetiniame žemėlapyje (0)

New Hampshire Hudson Holy Cross Lithuanian Cemetary | Rengėjų nuotr.

Jau rugsėjo mėnesį, į pačią „lietuviškiausią“ JAV dalį: šiaurės rytus, išvyksta Lietuvai svarbias vietas iš užmaršties ištraukti pasiryžusi tinklapio „Gabalėliai Lietuvos“ komanda. Jų pasiūlytas sumanymas „Tikslas: Amerika“ – vienas iš Vyriausybės kanceliarijos valstybės šimtmečiui skirto konkurso laimėtojų. Per 16 parų „Gabalėliai Lietuvos“ komanda apvažiuos 10 valstijų, fotografuos, aprašys ir sistemins jose esantį lietuvišką paveldą ir vėliau visas darbo išvadas pateiks internetinio žemėlapio pavidalu, kad kiekvienas galėtų

Skaityti toliau

Atminimo lentomis įamžinamas Lietuvos savanorių atminimas (0)

Savanoriams atminti_ Birzu saviv.nuotr

Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečio, kurį minėsime 2018 metais, proga, Biržų rajono savivaldybėje įamžinamas iš Biržų krašto kilusių 1918–1920 m. Lietuvos savanorių atminimas. 2017 m. kovo 23 d. Savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno potvarkiu sudaryta „Lietuvos savanorių ir Vyčio kryžiaus ordino kavalierių atminimo lentomis seniūnijose pagerbimas ir įamžinimas“ įgyvendinimo plano parengimo ir jo vykdymo priežiūros darbo grupė nutarė Biržų mieste, Skaityti toliau

Bus paminėtos 143-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės (0)

Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 10 d., ketvirtadienį, 12 val. kauniečiai, miesto svečiai bei įvairių organizacijų atstovai  rinksis Istorinės Prezidentūros kiemelyje Kaune paminės 143-ąsias Prezidento Antano Smetonos gimimo metines.

„Prisimindami asmenybes, kurios kūrė Lietuvos valstybę, turime savęs paklausti, kokiais darbais ir idėjomis  asmeniškai  prisidėjome prie Lietuvos valstybės pasitikėjimo  didinimo ir jos stiprinimo  šiuolaikinėje  visuomenėje?“ – sako vienas iš minėjimo rengėjų Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Skaityti toliau

B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas (12)

Birutė Mackonytė (1928-2017) | R. Averkienės nuotr.

Eidama 89-uosius metus, liepos 26 dieną, anapilin iškeliavo iškili visuomenės veikėja, žurnalistė, redaktorė, rašytoja, senoji vilnietė Birutė Mackonytė (1928–2017). Kai kuriuose portaluose pasirodžiusiame nekrologe plačiau aprašytas jos kaip rašytojos ir žurnalistės kūrybinis kelias, netgi meilės istorijos. Prieš du metus paprašęs pokalbio, B. Mackonytės ieškojau dėl kito, mažiau aptariamo jos gyvenimo tarpsnio – vaikystės prieškario Vilniuje.

B. Mackonytė buvo vieno aktyviausio prieškario Vilniaus lietuvių bendruomenės veikėjo ir rašytojo Rapolo Mackonio dukra. Dėl silpstančios sveikatos ilga serija pokalbių buvo trumpi, fragmentiški, tačiau kartu gyvi ir nuoširdūs. Skaityti toliau

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ užkulisiai: atkurti skaudūs istoriniai įvykiai (video) (2)

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai.“ užkulisiai | LRT nuotr.

Naujame LRT televizijos sezone pasirodys didelio žiūrovų dėmesio susilaukusio Istorinio dokumentinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ tęsinys, režisuojamas Sauliaus Balandžio.

Filmo tęsinys pasakos apie bene tamsiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, XX a. vidurį. Filmą sudarys dvyliką dalių, kurios žiūrovams primins skaudžius istorinius įvykius – žydų holokaustą,  masinius žmonių trėmimus, bandymus fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Filmo aktoriai vaizduos žmones, kurie, nebijodami mirties, gelbėjo žydus ir drąsiai gynė Lietuvos laisvę. Skaityti toliau

Bus atidaryta paroda skirta JAV branduoliniam išpuoliui prieš Japoniją paminėti (1)

Hirosima po atominio smūgio | Dailymail.co.uk nuotr.

Rugpjūčio 7 d. 14 val. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje ( Kaštonų g. 7) bus atidaryta paroda „Hirošima ir Nagasakis. Atominė bomba ir žmonija“ skirta než,moniškam JAV branduoliniam išpuoliui prieš Japoniją priminti.

Prieš 72 metus – ant dviejų judrių ir tankiai gyvenamų miestų – Hirosimos ir Nagasakio – JAV karinės pajėgos numetė atomines bombas Skaityti toliau

Pagerbtas Tilžės Akto signataras Jurgis Arnašis (nuotraukos) (0)

Renginio akimirkos | Jono Česnavičiaus nuotr

Kasdien artėja lemtingų Lietuvai 1918-ųjų metų dienų sukaktys. Vasario 16-osios, kai Didžioji Lietuva paskelbė atsiskirianti nuo valstybinių ryšių, kurie ją siejo su Rusija ir Lenkija. Su Vasario 16-tąja politiškai sietina ir Lapkričio 30-oji. Tuomet Mažoji Lietuva Tilžės Aktu deklaravo tvirtą siekį pasitraukti iš Vokietijos imperijos ir susijungti su Didžiąja Lietuva. Š. m. rugpjūčio 1-ąją buvo atidengta atminimo lenta Mažosios Lietuvos žurnalistui, „Tilžės keleivio“, „Pajūrio sargo“ ir kitų spaudos leidinių redaktoriui, lietuviškos spaudos platintojui, Lietuvių literatūros draugijos nariui, komiteto Kristijono Donelaičio paminklui statyti ant Rambyno kalno nariui ir, pabrėžtina, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ko liūdi Karo muziejaus liūtai? (1)

R. Jasukaitienės nuotr.

Liūtų kailis blizga – jie neseniai restauruoti, bet akyse – skausmas… 1938-aisiais Karo muziejui juos padovanojo paskutinysis Astravo dvaro paveldėtojas Jonas Jurgis Tiškevičius, tuo metu jau gyvenęs Paryžiuje. Liūtų didingumas, įkūnijęs ne grėsmę, greičiau mažos tautos laisvą dvasią, šiandien atspindi nostalgiją praeičiai: kurgi tie vaikai, kurie, karčių prisilaikydami, ropšdavosi jiems ant nugaros, laimingai šypsodavosi, tėvų paveiksluojami? (Kas gi iš vyresnės kartos neturi nuotraukos su Karo muziejaus sodelio liūtais?!)

Tėvai dar mažą atsiveždavo mane į Kauną. Atminty išliko varpų muzika. Kiekvieną vakarą Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšio laukuose – barbariškai naikinamos istorijos pėdsakai (5)

Pasivaikščiojimas po nugriauto XVIII a. Garuozos dvaro griuvenas | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Liepos 30 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ surengė ekspediciją, skirtą 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio, kuriame žiemgaliai pasiekė paskutinę įspūdingą pergalę prieš kryžiuočius, vietos paieškai. Ekspedicijoje dalyvavo „Simkalos“ vadovas Andrius Bitaitis, Mindaugas Davidavičius, archeologas Ernestas Vasiliauskas, Pasvalio muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir šių eilučių autorius. Ekspedicijos tikslas buvo apžiūrėti galimas Garuozos mūšio vietas ir patikslinti mūšio vietos lokalizaciją.

Tačiau vietos apžiūra sukėlė ne tik minčių apie mūšio lauko lokalizavimą, bet ir šokiravo tuo, kad XXI a. Latvijoje gali būti taip barbariškai niokojamas kultūros paveldas. Skaityti toliau

L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva (8)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Kada dar SSRS okupacijos sąlygomis vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu – be įsipareigojimo atstatyti Lietuvos nepriklausomybę iš rinkėjų gavome įpareigojimą ir atstatyti tai, kas okupantų buvo sunaikinta – policiją, kariuomenę, karinį laivyną, diplomatines tarnybas ir visa, kas reikalinga nepriklausomos valstybės gyvenime, o įtvirtinant nepriklausomybę pastatyti tai, ko Lietuva dėl okupacijų negalėjo padaryti.

Tame tarpe ir meninėmis priemonėmis atkuriant ar sukuriant naujus nepriklausomos valstybės simbolius bei teisinėmis priemonėmis užtikrinti, Skaityti toliau

Žinomas keliautojas ir žurnalistas G. Statinis išleido istorinį romaną „Ponas Zy“ (0)

Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Alko.lt TV laidų „Kelionių kompasas“ vedėjas Gerimantas Statinis žinomas kaip keliautojas, profesionalus muzikantas ir žurnalistas, parengęs ne vieną televizijos laidą, parašęs ne vieną straipsnį ir ne vieną knygą ką tik išleido istorinį romaną apie tarpukario Vilnių – „Ponas Zy“.

Beje, 2013 m. G. Statinio šleista knyga „Gedimino Akstino viršūnė. Senojo ledkirčio istorijos“ ir dokumentinis filmas „Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis“ pelnė svariausią Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanojimą –Vinco Kudirkos premiją. Skaityti toliau

Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai (0)

Gedimino kalno radiniai ziedas_zygmunt KStokausnuotr

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis vienas iš mirusiųjų galimai yra 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.

Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1-2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.

Skaityti toliau

Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video) (1)

Gvidas Slah_R.E. Sutinytės nuotr.

Liepos 20 d. Ukmergės rajone Kultuvėnų kaime vyko konferencija „Akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos galimybės Samantonių kaime“.  Priešistorinė gyvenvietė (orientuojamasi į vėlyvojo neolito ir ankstyvąjj bronzos laikotarpius) būtų kuriama Samantonių kaime, Veprių sen., Ukmergės rajone – netoli tos vietos, kur archeologė Rimutė Rimantienė atrado akmens amžiaus gyvenvietę.

Numatoma rekonstruoti akmens amžiaus gyvenvietė būtų skirta ne tik besidominčiųjų apsilankymui, bet ketinama sudaryti sąlygas ir pagyventi akmens amžiaus sąlygomis. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Ignoto Domeikos portretas. Lietuvos geologijos muziejuje | J. Dalinkevičiaus archyvo nuotr.

Liepos 28 d. 15 val.Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, (Žygimantų g. 1) bus atidaryta paroda Pažvelk pro dar bevardį skaidrų mineralą – gal rūkuos matyti Vilnius? Paroda skirta Vilniaus universiteto auklėtinio, filomato, 1830–1831 m. sukilimo dalyvio, pasaulinį pripažinimą pelniusio mokslininko, mineralogo, geologo, kalnų inžinieriaus, etnologo, rašytojo, ilgamečio Čilės universiteto rektoriaus, Čilės garbės piliečio Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms paminėti.

Paroda veiks liepos 3 – rugsėjo 1 d. Parodos atidarymo renginyje bus pristatyta nauja Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą (0)

Senojo Testamento Vilniaus sąvadas, LMAVB RS F19-262 | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 24 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“.

M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Profesoriaus akademinių publikacijų skaičius yra Skaityti toliau

Balbieriškio 515-ųjų metinių proga – konferencija apie mažų miestelių ateitį (0)

Balbieriškiui 515 m. | Rengėjų nuotr.

Šiomis dienomis Balbieriškis (Prienų r.) pažymi 515 – ąsias įkūrimo metines. Ta proga liepos 22 d., šeštadienį, miestelyje bus surengta didelė šventė, kurios programoje yra ir trijų valandų konferencija „Balbieriškis: mažų Lietuvos miestelių istorija, dabartis ir ateitis“.

Joje bus pristatyta knyga „Prie Ringio, Peršėkės ir Nemuno. Laiko tėkmėje“, istorinę apžvalgą pateiks žurnalistas Justinas Adomaitis, prieš 15 metų parašęs knygą apie miestelį, o dabar rengiąs naują, pranešimus skaitys vietos istorikas Vitas Rymantas Sidaravičius, sudegusios ir Skaityti toliau

LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje (0)

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.

Dabartinė Ukraina begalinės dirbamos Skaityti toliau

Ant Medvėgalio gaus Alpių ragas (0)

Muzikos šventė ant Medvėgalio piliakalnio | Rengėjų nuotr.

Liepos 22 d.,šeštadienį, 19 val. ant Medvėgalio piliakalnio (Šilalės r., Kaltinėnų sen.), esančio Varnių regioniniame parke, vyks „XI Medvėgalio menų festivalis“. Kadangi Medvėgalio kalnynas dažnai pavadinamas lietuviškomis Alpėmis, šventės vadovas ir režisierius Vytautas Jankauskas nusprendė šiais metais ant Medvėgalio išmėginti tikro Alpių rago skambesį.

Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dėl Lukiškių aikštės memorialo (11)

A. Nasvyčio grupės Lukiškių aikštės vizija | Wikipedia.org nuotr.

Dėl Lukiškių aikštės memorialo bei dr. J. Basanavičiaus ir Vasario 16 akto signatarų  paminklo priešais  jį, Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių ir  jų sudarytos  projektų vertinimo komisijos sudėties.

Spaudoje skelbiama, kad patriotinės organizacijos įsteigė labdaros ir paramos fondą „Vyčio su Laisvės kovotojų memorialu projektas”. Šis žinia žadino Skaityti toliau

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl (58)

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl | U. Naudžiaus nuotr.

Liepos 15 d. kaip ir kasmet, minėdami vieną žymiausių Didžiosios Lietuvos pergalių, Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, buvusioje mūšio vietoje. Kovose dalyvavo per tūkstantį riterių, o su pagalbininkais ir stovyklų gyventojais inscenizacijoje buvo apie 4500 dalyvių.

Lietuvai renginyje atstovavo ir kovose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais ir viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių Skaityti toliau