Istorija

Seime vyks konferencija „Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui“ (tiesioginė transliacija) (1)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Birželio 28 d., 15–17 val., Vilniuje, Seimo Konferencijų salėje (III rūmuose) vyks mokslinė-praktinė konferencija „Vydūnas  šiuolaikiniam  Lietuvos  valstybingumui“. Ją Seimo pavasario sesijai besibaigiant surengs Lietuvos Respublikos Seimo narių Vakarų Lietuvos regiono atstovų laikinoji grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ ir Vydūno draugija. k

Kitąmet minėsime iškilaus kultūros veikėjo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storostos) gimimo 150-metį. Artėjančios sukakties proga rengiamoje konferencijoje bus prisimenamos Vydūno idėjos, siekiai ir puoselėtos vertybės. Vydūnas Skaityti toliau

Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija (0)

JonasTrinkūnas – Rasos švenčių Kernavėje sumanytojas – sako prakalbą Rasos šventėje | Archyvinė nuotr.

Birželio 23 d. 16 val. Kernavėje, Valstybiniame Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje (Kerniaus g. 4A,) bus surengta Rasos šventės atkūrimo 50-mečiui skirta konferencija „Rasos šventumo beieškant“.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo prisiminimais apie pirmąsias Rasos šventes bei etnokultūrinį sąjūdį dalinsis šio sąjūdžio pradininkai ir dalyviai: Nijolė Balčiūnienė, Vacys Bagdonavičius,  Antanas Gudelis, Birutė Teresė Burauskaitė, Inija Trinkūnienė, Veronika  Povilionienė ir kiti. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo vilties žiburėliai (14)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio mėnuo, kaip ir kiekvienais metais,  žymi  mūsų tautą palietusius  svarbius įvykius – lietuviškos spaudos draudimo pradžią, 1926 metais pradėtas transliuoti Lietuvos radijo laidas,  sovietų okupaciją, okupanto vykdytą mūsų žmonių genocidą, tremtį, 1949 metais VLIK-o iniciatyva priimtą Lietuvių chartą, Lietuvos Sąjūdžio gimimą, jo organizuotą Gedimino aikštėje pirmąjį daugiatūkstantinį mitingą.  Šis birželis turės dar vieną istorinį įvykį – Vilniuje bus paskelbtas palaimintuoju mūsų tautos dvasingumo puoselėtojas ir gynėjas, perėjęs visus sovietinių lagerių baisumus – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais (2)

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Seimui pristatytas siūlymas 2019 metus paskelbti Žemaitijos  metais. Teikiamu nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektu Nr. XIIIP-762 siūloma Seimui, atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos  taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės.

Kartu pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus; Skaityti toliau

Sudaryta Seimo Valstybės istorinės atminties komisija (1)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 20 d. Seimas, atsižvelgdamas į būtinybę paspartinti Lietuvos valstybės atkūrimo procesų tyrimą, suprasdamas valstybės istorinės atminties reikšmę Tautos savimonei, išsivadavimo istorijos liudininkų pateikiamų faktų įtaką jaunosios kartos patriotiniam ir pilietiniam ugdymui bei jų svarbą Lietuvos mokslui bei Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje arenoje formavimui, nutarė sudaryti Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-582(4) balsavo 57 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai. Skaityti toliau

Ieškoti geriausio būdo Gedimino kalnui išsaugoti padės ir Lenkijos ekspertai (3)

Gedimino kalnas | am.lt nuotr.

Vilniuje šiuo metu viešinti Lenkijos ekspertų – hidrogeologijos, hidrotechnikos ir geologijos specialistų – delegacija Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymu padeda ieškoti tinkamiausio sprendimo, kaip sutvirtinti Gedimino kalno kritinės būklės šlaitus.

Birželio 19 d.  svečiai kalną apžiūrėjo, susipažins su jo tyrimų ir tvarkybos projektais per Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstantį pristatymą. Šiandien, birželio 20 d., Lenkijos ekspertai vėl kils į Gedimino kalną. Skaityti toliau

A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos (9)

Alkas.lt koliažas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1] Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (31)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės (5)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai, III, Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2003, p. 94–101.

Šie rajonai po karo buvo gerokai atmiešti naujai atsikėlusiais gyventojais. Tų atsikėlėlių pavardės čia nebus liečiamos. Kalbėsime tik apie senųjų gyventojų pavardes.

Pirmiausia konstatuotina, kad jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių pavardžių, tik labiau aplenkintos ir apskritai suslavintos. Skaityti toliau

„Kultūros naktis“ pirmąkart vyks ir Sapiegų rūmuose (1)

Sapiegų rūmai | KPD nuotr.

Penktadienį, birželio 16 d., nuo 18 val. vakaro iki 2 val. nakties „Kultūros naktis“ pirmąkart vyks Sapiegų rūmuose. Skambės koncertai, stebins spektakliai, rūmus nušvies vaizdo ir šviesos instaliacijos.

Atvykę į „Kultūros naktį“ Sapiegų rūmuose, turėsite unikalią galimybę susitikti su skirtingų kartų Sapiegų giminės atstovais, kuriuos šviesos pagalba sukurs menininkė Eglė Prokopavičiūtė. Primindami apie savo egzistavimą ir glaudų ryšį su didinga giminės istorija, jie rūmų erdvėse pasirodys šviesos pavidalu. Rūmų sienos, bylojančios senus laikus, yra šių žmonių ir jų giminės egzistavimo liudytojos, tad jų Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo mums aktuali Antikos istorija? (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kuo mums šiandien aktuali antikos istorija? Ir kodėl Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija ją laiko tiek neverta dėmesio, kad net nereikalauja iš istorijos egzaminą laikančių abiturientų apie ją ką nors žinoti?

Laidoje taip pat aptariame Antikos tyrimų ir jos istorijos populiarinimo padėtį Lietuvoje. Kodėl nuo 1952 m. iki pernai metų neturėjome nė vieno išsamaus senovės graikų istorijos vadovėlio, o senovės Romos istorijos neturime iki šiol? Kokius Antikos autorius galime skaityti lietuviškai, o ko dar trūksta ar galime tikėtis sulaukti ateityje? Ko labiausiai reikia, kad užpildytume pagrindines šios srities spragas? Skaityti toliau

„Kultūros naktis“ nušvis ne tik Vilniaus centre (0)

Šv. Genezijaus trupės pasirodymas „Kultūros naktyje“ | Rengėjų nuotr.

Naktį iš birželio 16-osios į 17-ąją vilniečiams ir miesto svečiams miegoti neleis daugiau nei 110 įvairiausių koncertų, pasirodymų, pristatymų ir projektų, kuriuos rengs daugiau nei 600 menininkų iš Lietuvos ir užsienio. Jau tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno festivalis visiems žinomas „Kultūros nakties“ pavadinimu.

„Vieną naktį Vilniuje galėsite atrasti visko – nuo parodų iki instaliacijų parkuose, nuo klasikinės muzikos koncertų iki elektroninės muzikos ir choralo bažnyčiose, nuo operos iki Skaityti toliau

Trakų pusiasalio pilyje – XX Viduramžių šventė (0)

Trakų pusiasalio pilyje – XX Viduramžių šventė | Trakumuziejus.lt nuotr.

Birželio 17–18 d. į senąją Trakų pusiasalio pilį Jus kviečia XX Viduramžių šventės dalyviai, kurie sugužės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos. Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejus.

Pasak muziejaus direktoriaus Virgilijaus Poviliūno, per dvidešimt metų pasikeitė ir pati pilis, ir lankytojai. Pradėjus rengti renginį, lankytojai traukdavo į Salos pilį, ieškodami vyksmo ten. Nelabai kas ir žinojo esant senesniąją, Pusiasalio, šalia kurios XIV amžiuje kūrėsi miestas. Dabar padėtis neatpažįstamai pasikeitė – senoji pilis, kaip buvo siekta, prikelta iš užmaršties. Pirmosiose gyvosios istorijos šventėse dalyvavę Skaityti toliau

Seime iškilmingai paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos (video) (4)

Seime iškilmingai paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Birželio 14 d. Seimas iškilmingu minėjimu Kovo 11-osios Akto salėje pagerbė sovietų okupacijos ir genocido aukas bei paminėjo Gedulo ir vilties dieną.

Sovietų represinių struktūrų vykdytas žiaurias represijas patyrė visos gyventojų kartos – ir jauni, ir suaugę, ir seneliai. Kentėjo įvairių tautybių, profesijų žmonės. Okupantui buvo svarbu mus suluošinti ne tik fiziškai, bet ir atimti bet kokią viltį, žinias, žmogiškąjį veidą, minėjimo metu kalbėjo Seimo Pirmininkas.

„Įsivaizduokite, net pusę amžiaus mums buvo draudžiama apie tai žinoti, kalbėti… Skaityti toliau

Iš praeities į dabartį: nematytos Lietuvos šimtmečio nuotraukos spalvotai (0)

Simtmecio spalvos_Raciuniene-ant-motociklo-Indian-1911_simtmeciospalvos.lt

Viena nuotrauka gali papasakoti daugiau už tūkstantį žodžių. O įspūdingos nuotraukos iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo gali įamžinti valstybės šimtmetį – sukaktį, kuri gaivina tautinį pasididžiavimą, vienybę ir žvilgsnį į ateitį. Lietuvos šimtmečio istorija tapo pamatu unikaliam „Šimtmečio spalvų“ projektui, kuriuo „Stumbras“ per šiuolaikines technologijas sujungė įdomiausius istorijos kadrus.

Projektas bendram darbui suvienijo 28 profesionalų komandą. Iki projekto pradžios peržiūrėta daugiau negu 6000 nuotraukų. Atrinkta 50 išskirtinių kadrų, kurių seniausias užfiksuotas 1918 metais. Nuotraukų spalvinimo procesas jau užtruko daugiau negu 300 valandų ir vis dar tęsiasi. Skaityti toliau

Birželio 14-oji – Lietuvos žaizda, kuriai nelemta užgyti (2)

Gedulo ir vilties diena 2017_lrp.lt

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Skaityti toliau

Laisvės kovų komisija lankėsi Tremtinių namuose (0)

Laisveskovukomisija su tremtiniais_lrs.lt, D.Stonytes nuotr

Birželio 13 d. Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas ir narys Stasys Jakeliūnas lankėsi Tremtinių namuose, kur paminėjo Gedulo ir vilties dieną.

Renginio metu skambėjo Specialiųjų socialinės globos namų gyventojų atliekamos dainos ir eilėraščiai. Muziką mėgstantys gyventojai čia susibūrė į Dainos mylėtojų klubą, vadovaujamą garsios kanklininkės Daivos Čičinskienės.

1992 m. įkurto Tremtinių grįžimo fondo svarbiausias projektas – įkurti namus ir suteikti Skaityti toliau

Ekstremalus žygis į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti (0)

Pasirengimas ekspedicijai | NANOOK nuotr.

Daugiau kaip 600 kilometrų per Jakutijos šiaurę pėsčiomis ir plaukiant kanojomis – tokiam ekstremaliam žygiui šiuo metu ruošiasi keturi patyrę žygeiviai iš Lietuvos. Ekspedicijoje „Lapteviečių pėdomis“ kirsdami Verchojansko kalnagūbrį ir pereidami iš Janos upės į Leną, jie simboliškai sujungs dvi „tremties upes“, taip pagerbdami birželio 14-osios tremtinių atminimą.

Šių metų rugpjūtį sukanka 75 metai, kai 1941 m. birželio 14-osios dienos tremtiniai iš Lietuvos buvo išlaipinti  Lenos deltos salose, prie Laptevų jūros – amžino įšalo žemėje. Skaityti toliau

Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo iškilmės (0)

Phuenermund.com nuotr.

Birželio 14 d., trečiadienį, 12 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų įvyks Valstybės vėliavos pakėlimo iškilmės, skirtos Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.

Prieš renginį, 11.59 val., visi kviečiami prisijungti prie pilietinės akcijos – tylos minutės okupacijos aukoms atminti „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą. Skaityti toliau

Gedulo ir vilties dieną Klaipėdoje duris atvers Rezistencijos ir tremties ekspozicija (0)

Rezistencijos ir tremties ekspozicija | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Birželio 14 d. Klaipėdoje – Gedulo ir vilties dieną – nuo 10 iki 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) Rezistencijos ir tremties ekspozicijoje (S. Nėries g. 4) vyks atvirų durų diena. Apsilankiusieji galės susipažinti su tremties bei partizaninio judėjimo istorija, skaičiais ir faktais. Atėjusiuosius pasitiks ir su jais bendraus muziejaus darbuotojai. Lankymasis nemokamas.

MLIM Rezistencijos ir tremties ekspozicijo įrengta buvusio Valstybės saugumo komiteto (KGB) būstinės rūsyje. Dabar čia įsikūrusi Klaipėdos teritorinė muitinė. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai Lietuvos nepriklausomybės kovas prisimins koncerte-minėjime „Dainos savanoriams“ (0)

„Dainos savanoriams“ | Rengėjų nuotr.

Birželio 13 d. 17.30 val. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2). vyks koncertas-minėjimas skirtas atminti 1918–1920 metais vykusias Lietuvos nepriklausomybės kovas – „Dainos savanoriams“.

Koncerto rengėjai VŠĮ „TV Europa“ siekia supažindinti visuoemnę su šiuo labai svarbiu Lietuvos istorijai laikotarpiu, pagarbiai įprasminti drąsių kovotojų atminimą ir narsą.

Koncerte-minėjime jauni menininkai pristatys moderniai aranžuotas pirmųjų Lietuvos savanorių dainas, supažindins žiūrovus su jų istorijomis ir atsiminimais. Skaityti toliau

Virtualių parodų cikle „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“ – lietuvių tremtinių istorijos (0)

Adelė ir Aleksandras Kupriai su vaikais Išimboje, Krasnojarsko kr., 1953 m. Iš Rimanto Kuprio archyvo | LNM nuotr.

Šiemet sukanka 69-eri metai nuo didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo. 1948 m. gegužės 22–23 d. buvo išvežti 40 002 Lietuvos žmonės – 11 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų, apie 5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų. Primindamas šią liūdną sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus atnaujino 2013 m. rengtą virtualią parodą: dalis šeimų nuotraukų pakeista naujai gautomis, nepublikuotomis, medžiaga papildyta atsiminimų ir laiškų ištraukomis. Tai yra jau trečioji paroda iš virtualių parodų ciklo „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“. Skaityti toliau

Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą (0)

Archeologai-ant-Gedimino-kalno.A.-Sileikio-nuotr.-LNM

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atnaujina archeologinius tyrimus Gedimino kalne. Tikimasi, kad šie tyrimai padės sužinoti daugiau apie piliakalnio apgyvendinimą, Aukštutinę pilį ir patvirtinti keliamą hipotezę, jog šių metų pradžioje ant Gedimino kalno rasti 1863–1864 m. sukilėlių palaikai.

„Archeologiniai tyrimai užtrunka, iš lėto kasime numatytą plotą ir nuodugniai jį tirsime. Bėgant metams ant Gedimino kalno susiformavo nemenkas kultūrinis sluoksnis, tad radinių čia gali būti įvairiausių“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar reikia Lietuvoje tyrinėti visuotinę istoriją? (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kodėl Lietuvoje netyrinėjama visuotinė istorija? Kodėl net verstinių knygų visuotinės istorijos temomis lietuviškai išleidžiama itin nedaug?

Dariaus Aleknos manymu, mes iki šiol gyvename pagal paradigmą, įdiegtą mums sovietmečiu. Domėtis rimtais dalykais – ne sąjunginės respublikos kompetencija. Visuotinės istorija, filosofija ir kiti rimti dalykai turi būti tyrinėjami Maskvoje, o sąjunginių respublikų mokslininkams pakanka savo kiemo. Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse – unikalus tremties liudijimas (0)

Knyga.Saugoti amziamsBirželio 8 d. 17 val. vyks tremtinio Rimanto Kuprio knygos „Saugoti amžiams. Mūsų šeimos tremties istorija“ pristatymas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).

Ši knyga – tai tikras liudijimas apie 1941 m. tremtinius, jų iškentėtus vargus ir patirtas kančias. Taip pat, tai pasakojimas apie žmones, išlikusius net ir tokiomis baisiomis sąlygomis, apie Tėvynės meilę ir begalinį troškimą grįžti namo, į Lietuvą.

Knygos pristatyme dalyvaus: Knygos autorius, 1941 m. tremtinys Rimantas Kuprys, Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos (1)

Sajudis-1988-MA-sale-j-cesnaviciaus-nuotr

Prieš dvidešimt devynerius metus birželio 3 dienos pavakary Mokslų akademijos salėje netilpo visi norintys pakeisti Lietuvos ateitį. Susirinkusiųjų daugumai balsuojant „už“, buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šiandien birželio 3-ioji yra atmintina diena – Sąjūdžio diena. Sąjūdis budino, kėlė Tautą, jo dėka iškilo trispalvių jūra, suskambėjo garsiau žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“. Žmonių troškimas matyti laisvą Lietuvą liejosi tūkstantiniais Sąjūdžio mitingais. Laisvės sparnai apglėbė Lietuvą, visus ragino burtis, tikėti savo jėga ir tiesa. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Sigitas Narbutas – apie spausdinto žodžio pradžią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinome per mažai (1)

Sigitas Narbutas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Neseniai Polocke vyko tarptautinė konferencija, skirta spausdintos raštijos Baltarusijoje (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) atsiradimui. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos keli Lietuvos mokslininkai. Vienas iš jų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, kuris teigia, kad apie XVI amžiuje LDK atsirandančią spausdintą raštiją ir jos pradininką Pranciškų Skoriną žinome dar gerokai per mažai.

Vis dėlto, pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrinėjimų, išleidžiama vis daugiau knygų, skirtų Pranciškui Skorinai ir jo laikmečiui. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kuo skyrėsi Vasario16-osios ir Kovo 11-osios Sąjūdžiai? (video) (1)

Audrys Antanaitis, Algimantas Liekis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Aušros“ ir „Varpo“ sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1918 metų vasario 16 dieną. 1988 metų birželio 3 dieną gimęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1990 metų kovo 11 dieną.

Du sąjūdžiai? Du Lietuvos vienybės ir valios reiškėjai. Kuo jie buvo panašūs? Ir kuo jie skyrėsi?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su istoriku, profesorium, daktaru Algimantu Liekiu. Skaityti toliau