Istorija

Mėgiamiausi 90-ųjų naktiniai klubai Lietuvoje: traukė mafiją ir įžymybes, o šiandien virto bibliotekomis (0)

90-ųjų naktinis klubas „Studija“ | T. Augulio nuotr.

90-aisiais Vilnius garsėjo savo naktinių pasilinksminimų vietomis, kuriose dažnai lankydavosi ne tik „paprasti“ jaunuoliai, bet ir tuometinės pramogų pasaulio žvaigždės, garsūs sportininkai ir net nusikaltėliai. Šiandien nei vienas iš žinomiausių tuometinių naktinių klubų nebeegzistuoja, o vietoje jų veikia bibliotekos ir mokslo įstaigos. Kaip naktiniai klubai atrodė 90-aisiais ir kuo legendinės vietos virto šiandien?

Artėjant Nepriklausomybės laikams ir laisvėjant sovietmečio gniaužtams, neįtikėtino dėmesio susilaukdavo vakarais Vilniuje vykstančios pirmosios diskotekos. Jose lankydavosi ne tik pramogų ištroškę studentai, bet ir tų laikų pramogų pasaulio „žvaigždės“. Skaityti toliau

Valstybės archyvui perduotas Sąjūdžio fotografo A. Petrulevičiaus fotonegatyvų rinkinys (0)

Fotografas Andrius Petrulevičius | L. Dmuchovskajos nuotr.

LCVA saugomus archyvus papildė vieno žinomiausių Atgimimo laikotarpio įamžintojų, vienintelio etatinio (nuo Sąjūdžio informacinės agentūros įkūrimo 1989 m.) Sąjūdžio fotografo Andriaus Petrulevičiaus fotonegatyvų rinkinys.

2020 metų liepos mėn. 28 dieną pasirašyta sutartis, kuria įgyvendinamas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos projektas „Fotografo Andriaus Petrulevičiaus fotonegatyvų, atspindinčių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, ir autoriaus turtinių teisių į juos įsigijimas“.

Andrius Petrulevičius – Sąjūdžio informacinės agentūros, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus fotografas, vienas iš tarptautinės fotožurnalistikos agentūros INNA kūrėjų. LCVA perduota 15 000 vnt. fotonegatyvų kolekcija, tai akimirkos iš 1988–1993 Skaityti toliau

Lietuvos Metrika – pristatoma tarptautinei bendruomenei (2)

The Lithuanian Metrica: History and Research („Lietuvos Metrika: istorija ir tyrimai“)viena naujausių prestižinės JAV akademinės leidyklos Academic Studies Press išleistų knygų, kurią parengė Lietuvos istorijos instituto mokslininkai Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Ši knyga – svarbus Lietuvos istorikų indėlis į tarptautinę Lietuvos Metrikos mokslinę sklaidą.

Lietuvos Metrika – tai pagrindinis seniausias, valstybinis, valdovo kanceliarijoje nuo XIV a. pabaigos formavęsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas. Archyvą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje rusėnų, lotynų ir lenkų kalbomis rašytų dokumentų nuorašų knygos. Skaityti toliau

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis (11)

Aleksandras Stulginskis kalinys | LYA ir LGGRTC archyvų nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske,  Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.

Kalėdamas Kraslage dienoraštį A. Stulginskis rašė nuo 1941 m. rugpjūčio iki spalio, nes vėliau kratos metu jį konfiskavo lagerio prižiūrėtojai ir pateikė kaip „kontrrevoliucinės veiklos“ įrodymą. Dienoraštis rašytas paprastu pieštuku mažoje 5×7 cm dydžio languoto popieriaus užrašų knygelėje, joje – 14 lapelių, bet  visų nespėta prirašyti.

Skaityti toliau

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (135)

matulevicius3

Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“

Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką  seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau

Rastas slaptas 1920 m. Mickevičiaus–Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje (10)

Rastas slaptas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas | Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 4 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos komunistų partijos vadovo Vinco Mickevičiaus–Kapsuko laiškas į Maskvą atskleidžia, kad panašiems apgaulės veiksmams komunistai ruošėsi ištisą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį.

Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Skaityti toliau

Pagėgiuose vyks Mažosios Lietuvos ir Vydūno palikimo tyrėjo V. Bagdonavičiaus atminimui skirta konferencija (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 7 d., penktadienį, 13.25 val. Pagėgių Vydūno bibliotekoje (Jaunimo g. 3) vyks Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjo, žymiausio Vydūno gyvenimo, veiklos bei dvasinio palikimo skleidėjo, literatūrologo, filosofijos ir humanitarinių mokslų daktaro Vaclovo Bagdonavičiaus (1941-2020) atminimui skirta konferencija „Vydūno ir doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus atminties ženklai Pagėgių krašte“.

Prieš konferenciją 13 val. prie bibliotekos bus iškilmingai atidarytas  „Atminties skveras“. Skaityti toliau

G. Martišius. Modernybės kultas, saviniekos sindromas (12)

Gediminas Martišius | Asmeninė nuotr.

Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Mikalojus Daukša.

Jau turbūt nieko nestebina pastaruoju metu kryžiuojamos ietys, kai kalbama apie Lietuvos istoriją, ypač neseną, pokario kovas su okupantais ir jų kolaborantais. Dabar dar įsiplieskia ir ginčai dėl požiūrio į kalbą, į modernybės ir papročio santykį. Nieko keisto, kad nedidelės tautos savigyna kartais gali peržengti kai kurias ribas (turiu omenyje radikalesnio jaunimo manifestacijas su šūkiais „Lietuva lietuviams“ ir pan.). Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragio Kaukynės“ pristatys virš 30 skirtingų amatų, kuriuos galės išmėginti kiekvienas (video) (0)

Amatų kiemas | J. Gutauto nuotr.

Šventės „Mėnuo Juodaragis“ rengėjai šiemet skelbė, kad dėl pandeminės padėties įprasti koncertai ir kiti užsiėmimai nevyks, tačiau ištikimiausius šventės gerbėjus sukvies teminis mažesnės apimties susibūrimas – „MJR Kaukynės“. Viena svarbiausių šio renginio programos dalių rugpjūčio 27–30 dienomis, Dūburio ežero saloje, Zarasų rajone, bus šventės vietoje vyksiantis amatų kiemas, jungiantis etninės kultūros paveldą, šiuolaikinės kūrybos raišką ir kūrybines dirbtuves. Išplėstinėje amatų kiemo programoje skambės koncertai, paskaitos, žaidimai ir tradiciniai šokiai. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje – D. Stanciko knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“ pristatymas (3)

D. Stanciko knyga „Kūju per Lietuvos istoriją“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 5 dieną, 16.30 val., Trakų salos pilyje vyks daug diskusijų sukėlusios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“ pristatymas. Birželio sukilimo dieną pasirodžiusi knyga analizuoja šiandien Lietuvoje išpopuliarėjusius rezistentų juodinimo atvejus, argumentuotai paneigia daugelį viešumoje nuskambėjusių pramanų apie XX amžiaus Lietuvos istoriją, ieško šio keisto reiškinio priežasčių.

„Ši knyga – tai rimtas ir savalaikis atsakas į bandymą diskredituoti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą Vakarų visuomenių akyse, išnaudojant jautrią ir skausmingą XX a. įvykių Skaityti toliau

O. Voverienė. Iizabelė – rezistentė, poetė, rašytoja, Lietuvos patriotė (5)

Ryšininkė Izabelė Skliutaitė Navarackienė, slapyvardis Ramunė, Jūratė. Druskininkai, 2016 | K. Driskiaus nuotr.

Sugrįžusiam iš Sibiro nebuvo lengva,
Rugsėjo takas seminarijon nebekvietė sugrįžt.
Nutolęs ir mokyklinio varpelio aidas
kančios tavo ir vardo prisimint
Izabelė Skliutaitė-Navarackienė

Su Izabele susipažinau dar gerokai prieš Sąjūdžio revoliuciją ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Po pirmųjų mūsų susitikimų – jaučiau esame artimos sielos. Tik buvome skirtingos: aš simpatizavau antikomunistinio judėjimo dalyviams teoriškai, žavėjausi jais, jų drąsa ir jų pilietiška pozicija, o ji buvo to judėjimo Skaityti toliau

Liepos 31-ąją minime Medininkų žudynes (2)

Medininku pareigunu nuzudymas-genocid.lt

1991 m. liepos 31-ąją Lietuvą sukrėtė žinia – Medininkų pasienio kontrolės poste sovietų OMON smogikai nužudė Lietuvos pareigūnus – Policijos departamento „Aro“ rinktinės policininkus Mindaugą Balavaką (1970-1991) ir Algimantą Juozaką (1969-1991), Kelių policijos valdybos darbuotojus Juozą Janonį (1962-1991) ir Algirdą Kazlauską (1949-1991), Vilniaus muitinės inspektorius Antaną Musteikį (1958-1991), Stanislovą Orlavičių (1956-1991) ir Ričardą Rabavičių (1970-1991), kuris nuo šūvių į galvą po dviejų dienų mirė ligoninėje.

Gyvas liko vienintelis kraupaus nusikaltimo liudininkas Tomas Šernas, 1990-aisiais tapęs Sąjūdžio savanoriu, nuo 1991-ųjų sausio 15-osios pradėjęs dirbti muitinėje.

Skaityti toliau

Augusto ir Barboros meilė įamžinta pašto ženkle (3)

Augusto ir Barboros meilė įamžinta pašto ženkle | AB Lietuvos pašto nuotr.

Rugpjūčio 1 dieną, Lietuvos paštas, 500-ųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo metinių proga, išleis naują pašto ženklą. Neatsitiktinai jame Augustas vaizduojamas kartu su jo gyvenimą pakeitusia mylimąja Barbora Radvilaite – jų meilės istorija garsi iki šių dienų. Įkvėpti šios istorijos, savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami parašyti laišką savo mylimiesiems.

Pašto ženklą kūrė lenkų dailininkas Božydaras Grozdevas (Božydar Grozdew). Skaityti toliau

T. Baranauskas. A. Bučio karališkojo įstatymo belaukiant… (173)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nebe tie laikai, kai valdančiosios kompartijos pastatytas Istorijos instituto direktorius draugas J. Žiugžda visiems nurodydavo, kaip ir ką tituluoti, – savo eilinį pasisakymą „karalių“ klausimu pradeda Algimantas Bučys ir priduria, kad Lietuvos „karalių bylos“ atomazga (…) anksčiau ar vėliau turės užsibaigti valstybinės valios aktu, įteisinančiu karališkus senovės Lietuvos valdovų titulus. 

Štai taip – nebe tie laikai… Draugas A. Bučys – tai ne koks jums draugas J. Žiugžda – jis ims prastums įstatymą, ir visi sutinkantys ar nesutinkantys – nesvarbu kas – žinos, Skaityti toliau

A. Bučys. Karaliai ir kniaziai Lietuvos istorijoje (310)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Smagu regėti, kad diskusija apie ikikrikščioniškos Lietuvos karalius Alko svetainėje įgauna pagreitį, įtraukia daugelį įdėmių komentatorių, vadinasi, ir dabartinėje visokių užkratų puolamoje Lietuvoje vis dėlto vyksta tai, dėl ko džiaugėsi mūsų įžymus istorikas Z. Ivinskis išeivijoje: „Malonu konstatuoti, kad laisvojo pasaulio lietuviai savo tautos didžiąja praeitimi gyvai tebesidomi. Retai praeina minėjimai ir šventės be žvilgsnio praeitin.

Periodikoje daug rašoma ir populiarizuojama; diskutuojama Lietuvos krikšto problemos, Skaityti toliau

Biržuose – senovinių automobilių suvažiavimas „Nesenstanti Klasika“ (0)

Nesenstanti Klasika 2018 m. | I. Daubaraitės nuotr.

Rugpjūčio 1-ąją dieną, 15 val. 30 minučių, iš Sodeliškių į Biržus pajudės istorinės technikos paradas, o iki 18 val., Biržų aeroklube vyks senovinių automobilių paroda „Nesenstanti Klasika“.

Beveik visi istoriniai automobiliai, menantys tarpukario ar dar senesnius laikus, paprastai turi vieną bendrą bruožą: jei jie iš tiesų išskirtiniai, atspindintys svarbiausius inžinerinės minties raidos etapus, reti ir brangūs – dažniausiai būna saugomi po devyniais užraktais. Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus (87)

Ruta Bloštein apie Žydų kapines | R. Bloštein nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis prasideda:

Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.

Demokratijoje iškyla iššūkis gerbti kitaip tikinčius arba visai nieko netikinčius. Skaityti toliau

Kviečia gotikos keramikos rekonstrukcijų paroda (0)

Kviečia gotikos keramikos rekonstrukcijų paroda | Rengėjų nuotr.

Liepos 15 – rugsėjo 15 d., Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro keramikos dirbtuvėse (Daržų g. 10), veikia paroda „Gotikos keramikos rekonstrukcijos“. Tai XIII-XVII a. keramikos replikos, pagamintos pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai fonduose saugomą medžiagą.

Parodą Klaipėdoje pristato VšĮ „Vilniaus puodžių cechas“. Istorinių indų Skaityti toliau

Klaipėda minės 768 metų sukaktį (1)

Memelio (Klaipėdos) miestiečių antspaudas. XVII a . pr. | Pilies muziejaus nuotr.

Kaip ir kasmet, rugpjūčio 1-ąją dieną, Klaipėdoje, bus minimas miesto gimtadienis. Ką švęsti bei kuo didžiuotis išties yra: klaipėdiečiai gyvena seniausiame Lietuvos mieste, kuris šiemet skaičiuoja jau 768-uosius gyvavimo metus.

Kaip liudija šaltiniai, XIII a. viduryje Livonijos ordino riteriai pasiekė kuršių apgyvendintą teritoriją tarp dabartinės Klaipėdos ir Kretingalės. 1252 m. Ordinas užėmė vietovę prie Dangės upės žiočių ir drauge su Kuršo vyskupu rugpjūčio 1 d. raštu patvirtino susitarimą statyti čia pilį. Šalia jos pradėjo kurtis miestas, Skaityti toliau

JAV okupacijos nepripažinimo politika įtvirtino Baltijos šalių valstybingumą (0)

JAV ir Lietuvos vėliava | lrv.lt nuotr.

Šiandien, liepos 23 d. švenčiame Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos 80-ąsias metines. Šis dokumentas padėjo pamatus JAV Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei aneksijos nepripažinimo politikai.

Samnerio Veleso deklaracija padėjo sukurti trijų Baltijos valstybių de jure išlikimo per visą sovietinės okupacijos laikotarpį tarptautinį pagrindą ir, galiausiai, atkurti Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybingumą. Estai, latviai ir lietuviai vertina bei brangina Samnerio Veleso deklaraciją už suteiktą viltį sunkiais totalitarinio valdymo metais. Skaityti toliau

Seimo narė G. Skaistė ragina sustabdyti medinio Kauno paveldo niokojimą (0)

Panemunės vasarnamis | G. Skaistės nuotr.

Seimo narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės vadovus dėl Kauno medinio paveldo pastato, esančio Gailutės g. 28, Panemunėje, išsaugojimo.

„Kaune neįmanoma nepastebėti puikių XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje pusėje statytų medinių pastatų, kuriančių ypatingą ir išskirtinę istorinių Kauno rajonų aurą. Deja, bet šie pastatai dažnai būna gana apleisti, jiems visiems reikia žymiai daugiau priežiūros ir dėmesio. Ypatingą nerimą kelia dar 1926 metais statyto, bene įspūdingiausio Panemunės vasarnamio, esančio Gailutės g. 28, likimas. Aplinkiniai gyventojai skundžiasi dėl apverktinos jo būklės: pastatas visiškai netvarkomas, apdegęs ir Skaityti toliau

Režisierius Gytis Padegimas: prieš 100 metų žmonės buvo ne vartotojai, bet kūrėjai (0)

Režisierius Gytis Padegimas | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

Rugpjūčio 21 d., Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje įvyks spektaklio „Pirmeiviai“, skirto Lietuvos teatro šimtmečiui, pristatymas. „Nežinau, ką atiduočiau, kad galėčiau pereiti per 1920 metų Laisvės alėją, per Miesto sodą. Čia virė labai įdomus gyvenimas, ir čia gimė profesionalus teatras, – sako spektaklį „Pirmeiviai“ kuriantis režisierius Gytis Padegimas.

Nors tokios galimybės nėra, tarpukario Kaunas ir jo asmenybės, vaizdiniai sugulė į režisieriaus parašytos pjesės „Pirmeiviai“ puslapius. Joje aprašoma, kaip režisierius Juozas Vaičkus ir jo mokiniai aktoriai repetavo H. Sudermano (Sudermann) pjesę „Joninės“, kurios pristatymas įvyko 1920 metų gruodžio 19 d. „Lietuvos profesionalaus teatro pamatai buvo padėti sunkiai, tad tuos žmones turėtume prisiminti su pagarba, nes be jų nebūtų šiandienos teatro aukštumų“, – įsitikinęs žinomas teatro režisierius ir mokytojas G. Padegimas. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Nepamirštami metai su Lietuvos radiju (3)

Povilas Sigitas Krivickas | S. Paškevičiaus nuotr.

Atminties ekrane iškyla praeities vaizdai, nužymėję visų mūsų kelią į Nepriklausomybę. Jame ryškūs ir lietuviškojo eterio – radijo bei televizijos – pėdsakai. Teko būti kai kurių iš jų liudininku ir dalyviu.

Lietuvos radijo korespondentu (tiesa, dar neetatiniu) pirmąkart pasijutau 1959-ųjų birželį po trečio žurnalistikos kurso Vilniaus universitete. Prieš vasaros praktiką, man paskirtą Kelmės rajono Skaityti toliau

Telšiuose paminėta Žemaičių vienybės diena (0)

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Liepos 13-ąją visi žemaičiai buvo pakviesti atvykti į Durbės mūšio skverą Telšiuose ir paminėti Durbės mūšio pergalės. Prieš 760 metų, 1260-ųjų liepos 13 dieną kuršių žemėje, prie Durbės ežero, žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius. Žemaičių drąsa ir narsa tapo pavyzdžiu visoms Pabaltijo gentims.

Tai buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis parodė Žemaičių žemių konfederacijos jėgą. Pergalė leido sustiprėti Lietuvos valstybei. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Karaliai ir „pusantro kilogramo argumentų“ (527)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos istorijos perrašymo į „karalių istoriją“ idėja taip lengvai nemirs, ir istorijos mokslas čia bejėgis. Čia susiduriame su kone religiniu tikėjimu, kuriam faktai – tik tarp kitko. Jų teisingumas vertinamas tik iš atitikimo tikėjimo dogmoms pozicijos…

Tokia liūdna mintis neapleido manęs skaitant Algimanto Bučio atsiliepimą „Lietuvių karaliai, kurie buvo“, atsakantį į mano straipsnį „Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo“. Skaityti toliau

Šiemet Žalgirio mūšiui – 610 (0)

Vytautas Bičiūnas, Žalgiris | lnb.lt nuotr.

Šiemet sukanka 610 metų nuo legendinės lietuvių pergalės Žaliajame miške (Grünwald) – Žalgirio mūšio. 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė stojo akistaton su Vokiečių ordino pajėgomis. Nors priešininkai ginkluotės atžvilgiu turėjo kur kas didesnį pranašumą – dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais, o kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų – šis mūšis nulėmė Vokiečių ordino viešpatavimo pabaigą. Mūsiškių pergalę lėmė strategija. Daugelio istorikų tvirtinimu, rašytiniai šaltiniai rodo, kad lietuvių atsitraukimas iš mūšio lauko buvo iš anksto numatytas Vytauto žingsnis. Naudojant apgaulingą, ankstesniuose mūšiuose pasitvirtinusią taktiką, besivejanti kryžiuočių Skaityti toliau

A. Bučys. Lietuvių karaliai, kurie buvo (62)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Skaitydamas Tomo Baranausko straipsnį „Lietuvių „karaliai“, kurių nebuvo” (Alkas.lt 2020 07 07 ), prisiminiau  pamokantį anekdotinį atvejį iš pranykusio sovietinio pasaulio. Vienas  žymus rašytojas, pajutęs neklystančios partijos norą triuškinti laisvajame pasaulyje (Italijoje 1957 m.) išleistą Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živago“, viešai pareiškė: „Romano neskaičiau, bet smerkiu iš visos širdies“. Įdomiausia, kad puolimas prieš B. Pasternaką su tuo pačiu šūkiu „neskaičiau, bet smerkiu“ dar labiau sustiprėjo po to, kai romanas autoriui pelnė  Nobelio premiją (1958 m.)… Skaityti toliau

60-metį švenčiantis Gedimino pilies bokšto prakalbo… (video) (1)

Praėjusių metų rugpjūtį Gedimino pilies bokštą aplankė 43 tūkst. žmonių | A. Šileikio, LNM nuotr.

Gedimino pilies bokšte įkurtas muziejus šiandien 60-tąjį gimtadienį pasitinka su šmaikščiu vaizdo klipu ir nuolatinę ekspoziciją papildžiusią šviesos instaliacija „Traukos taškas“, o savaitgalį gimtadienio proga muziejus lankytojams dovanos nemokamas ekskursijas ir pamokas.

Lygiai prieš 60 metų Gedimino pilies bokšte buvo atidarytas muziejus. Spauda anuomet skelbė, kad jis yra Vilniaus kraštotyros muziejaus filialas, o liepos 15 d. pasirinkta neatsitiktinai, – tą dieną minėtos 550-osios Žalgirio mūšio metinės. Skaityti toliau

Žalgirio mūšio 610-osioms metinėms – į istorinių kovų vakarą (1)

DCM_002

Minėdamas 610-ąsias Žalgirio mūšio pergalės metines, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai liepos 15 d., 17-21 val. trečiadienį, kviečia visus į šiai progai skirtą istorinio kovų vakarą.

„Norėdami prisiminti vieną didingiausių karo pergalių Lietuvos istorijoje, kuri anuomet atvėrė kelią taikiai šalies ateičiai bei ūkiniam, socialiniam, kultūriniam stiprėjimui, šiais metais rengiame draugišką riterių turnyrą. Vilniečiai ir miesto svečiai galės tiesiogiai jame dalyvauti: susipažinti su gausybe įvairių ginklų, juos išbandyti ir Skaityti toliau

Išniekinti Pasvalio Žadeikių miško partizanų atminimo ženklai (video) (12)

Išniekinti Pasvalio Žadeikių miško partizanų atminimo ženklai | Pasvalio krašto muziejaus nuotr.

Alkas.lt redakciją pasiekė žinia, kad liepos 13 d. buvo pastebėta, jog nežinomi asmenys išniekino Pasvalio Žadeikių miške atkurtos partizanų slėptuvės prieigose pastatytus partizanų atminimo ženklus. Banditai ne tik išrovė ir sulaužė medinius atminimo ženklus, bet ir partizanų slėptuvės prieigose išpjovė  egles ir jomis užvertė kelią į lankytiną vietą.

„Sunku patikėti, bet Laisvės kovos vis dar tęsiasi… Ir nesvarbu, jog jau praėjo septyniasdešimt metų! Jūs lankote, domitės, džiaugiatės ir dalinatės įspūdžiais. Mes, Skaityti toliau