Balandžio 19 d. Mykolo Romerio universitete vyks Lietuvos filosofų draugijos rengiama metinė konferencija „Kantiškosios kontroversijos“.
Renginys yra skirtas garsaus filosofo Imanuelio Kanto 300 metų gimimo sukakčiai paminėti. Universitetui yra didelė garbė tapti vieno reikšmingiausių 2024 metų Lietuvos filosofinių įvykių namais.
Nors Karaliaučiaus filosofas yra vienas žymiausių visų laikų mąstytojų, tačiau šiandienos žmonių sąmonėje atrodo, vyksta lūžis bei keičiasi mąstymo paradigma.
„Kanto pavardė yra persmelkusi vakarų visuomenės sąmonę, netgi tapusi filosofijos simboliu. Deja, neretai Kantas yra suprantamas neatleistinai paviršutiniškai.
Juk visai kas kita – pažinti Kanto filosofiją iš esmės ir įsijausti į jo mąstymą taip, kad imtume nutuokti, ką jis pasakytų šiandien svarbiais klausimais.
O galbūt Kanto laikas jau praėjęs?“, – teigia MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prof. dr. Povilas Aleksandravičius.
Konferencija suburs filosofijos žinovus iš Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technikos universiteto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto.
Ypatingas renginio svečias – žymi prancūzų filosofė, Prancūzijos instituto Moralinių ir politinių mokslų akademijos tikroji narė Čantala Delsola (Chantal Delsol).
Renginio atidarymo metu sveikinimo žodį tars Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė prof. dr. Odeta Merfeldaitė bei Lietuvos filosofijos draugijos prezidentas prof. Mintautas Gutauskas.
Konferencijos tikslas – permąstyti Kanto palikimą, jo vietą šiuolaikinėje visuomenėje, žmogaus gyvenime bei filosofijoje.
Mykolo Romerio universitetas kviečia į kasmetinę Lietuvos filosofų draugijos konferenciją, skirtą Kanto 300 metų sukakčiai paminėti.
Konferencija vyks 2024 m. balandžio 19 d. Mykolo Romerio universitete, Žmogaus ir visuomenės studijų fakultete Vilniuje, Ateities g. 20, I-414 auditorija
Konferencijos dienotvarkė:
Pradžia 9.00 val. Konferencijos atidarymas: MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanės prof. Odetos Merfeldaitės sveikinimas, LFD prezidento prof. Mintauto Gutausko žodis.
Moderuoja prof. Povilas Aleksandravičius (MRU):
Prof. Čantala Delsola (Prancūzijos Institutas, Moralinių ir politinių mokslų akademija): The Kantian Myths of the Occident, Their Triumph and Their Revocation
Prof. Rita Šerpytytė (VU): Įstatymo formalumo kontroversijos: nuo Kanto iki pono K.
Doc. Danutė Bacevičiūtė (LKTI): Radikalaus blogio anatomija (Imanuelis Kantas ir Žanas-Lukas Nensis (Jean-Lucas Nancy)
Prof. Dalius Jonkus (VDU): Praktinis fenomenologijos posūkis: Kantas, Fičė ir Huserlis (Fichte ir Husserlis)
Prof. Nerijus Milerius (VU): Ar dar galima Kanto estetikos teorija?
Dr. Marius Markuckas: Kantiškieji kontroversiniai atgarsiai transhumanistiniame projekte: negalia ir tikrovės patyrimo ribos
Dokt. Rokas Vaičiulis (VU): I. Kanto transcendentalinės filosofijos recepcija šiuolaikiniuose realizmuose: ontologinės tikrovės sampratų skirtumai K. Meilasoksas (Q. Meillassoux) ir S. Malabojus (C. Malabou) filosofijoje
Dokt. Leonardas Marcinkevičius (KTU): Apriorizmo galimybės socialinių mokslų tyrimuose
Jaunojo mokslininko skelbimų varžytuvėse 2023 nugalėtojo pranešimas. Benediktas Vachninas: Nuo simptomo prie (at)vaizdo: semiologijos ir fenomenologijos piršlybos E. Alloa simptomatologijoje.
Baigiamoji diskusija „Kodėl nebetikime (?) kantiškąja Apšvieta?“. Dalyvauja: doc. Nerija Putinaitė, prof. Mintautas Gutauskas, dr. Laurynas Peluritis.
Profesorius, filosofijos katedros vedėjas, rimtai vartoja žodį “fenomenologija”. Transcendentialu!
Ar neturėtų Kantas būti uždraustas , kaip koks Durnių laivas ? Apsižvalgykit kas Lietuvoje darosi .
I. Kantas: “Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes ji turi raktą nuo kitų pasaulio tautų istorijos”.
Veikiausiai Kanto keltos problemos jau praėjo, teisingumo samprotavimų jau nebėra kam klausyti, teises gali vartyti ant visų šonų, visi linkę veikti kaip moka, kaip išeina. Gyvenimas pereina į absoliučius amatų laikus. Išprusimai ne madoje… Tautoms jau jų istorijos nereikalingos, taigi ir lietuvių kalbos reikalingumas, kaip rakto “nuo kitų pasaulio tautų istorijos”, išnyko. Tad, Kanto gyvenimo laikai negrįžtamai praėjo, – gaila…
Po ilgos kovos, buvo išmarintos apšvietos amžiaus idėjos ar idėja apskritai, ne vien Kantas. Gal naiviai, bet nesitiki, kad negrįžtamai. Manau mums arabai vėl kokius tris, keturis šimtus metų ką nors pasaugos.