Sveikata

Šiandien – Pasaulinė hipertenzijos diena (0)

efoto.lt | M.Grigelionio nuotr.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, verčia daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui ir šių ligų profilaktikai bei kontrolei. Arterinė hipertenzija – uždelsto veikimo bomba.

Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos informacijos centro  duomenimis, Vilniaus mieste – 2010 m. beveik 53 proc. sostinės gyventojų mirties priežasčių buvo kraujotakos sistemos ligos. Nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausia miršta 65 m. ir vyresni žmonės. Skaityti toliau

Energinių gėrimų vertinimas Lietuvos rinkoje (0)

Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja. Koks energinių gėrimų sudėtyje esančių medžiagų poveikis suaugusių, vaikų ir paauglių sveikatai? Kokia Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtis?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, atliko energinių gėrimų rizikos vertinimą: išanalizavo Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtį ir atliko jų sudedamųjų dalių poveikio žmonių sveikatai analizę. Skaityti toliau

Sveika šeima − visų šeimos narių pastangomis (0)

efoto.lt | Sauliaus nuotr.

Gegužės 15-ąją minint Tarptautinę šeimos dieną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė nori atkreipti visuomenės dėmesį į šeimos svarbą ir priminti, kad šeimos klausimas šiandien išlieka labai svarbus, nes čia dedami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai bei vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką ne tik gyvenimui, bet ir sveikatai. Neteisingai padėtas šeimos pamatas neretai veda griūties link, todėl taip dažnai žmonių gyvenimai dūžta į šipulius ir lieka ilgai negyjančios žaizdos, Skaityti toliau

Būkite atsargūs – antikvariniai laikrodžiai gali būti radioaktyvūs! (0)

efoto.lt | Andriaus nuotr.

Radiacinės saugos centras gavo informaciją, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, vykdydami Lietuvos Respublikos sieną kertančių asmenų bei jų gabenamų krovinių radiacinę kontrolę, sulaikė Prancūzijos pilietį, vežusį radioaktyvų antikvarinį laikrodį, kurio paviršiuje jonizuojančiosios spinduliuotės lygis daugiau nei 10 kartų viršijo gamtinį foną.

Praėjusio šimtmečio pradžioje, neturint pakankamai žinių apie jonizuojančiosios spinduliuotės žalą sveikatai, kai kurių radioaktyviųjų medžiagų (dažniausiai radžio) Skaityti toliau

Kas gali nutikti, kai „ranka ranką plauna ir abi nešvarios“? (0)

efoto.lt | G.Andriulionytės nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo 2009 metų inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“.  Ši rankų higienos iniciatyva yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų personalo rankų higienos įgūdžių gerinimą, tačiau plačioji visuomenė taip pat privalo įsitraukti į šį sveikatos stiprinimo, rankų higienos kampanijos ir sveikatos saugos užtikrinimo procesą.

Plauti rankas ypač svarbu asmenims, kurie dirba maisto tvarkymo įmonėse ar asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Skaityti toliau

Astmą galima pažaboti (0)

johnpaulus.com nuotr.

Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų jautrumu (reaktyvumu) į įvairius dirgiklius, kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija) bei pasikartojančiais dusulio, švilpimo krūtinėje, krūtinės veržimo, kosulio simptomais, ypač naktį arba ankstyvą rytą, praeinančiais savaime arba gydant.

Astmos priežastys ir jos požymius sukeliantys veiksniai

Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Skaityti toliau

Fizinio aktyvumo nauda žmogaus organizmui (0)

efoto.lt | J.Vaitkevičienės nuotr.

Fizinis aktyvumas – griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos atliekant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje: padidėja širdies susitraukimo dažnis, parausta veido oda, suintensyvėja kvėpavimas ir prakaitavimas.

Fizinis aktyvumas dažnai klaidingai sulyginamas su sportu. Fizinio aktyvumo nauda nenuginčijama. Jis stimuliuoja augimo procesus, tobulina judėjimo ir atramos aparato funkcijas: didėja raumenų masė, pakinta sąnarių ir raiščių tamprumas, sustiprėja augančio vaiko kaulai, kurie tampa atsparesni lūžiams, lavėja ištvermė, lankstumas ir kitos fizinės ypatybės. Skaityti toliau

Niežai gėdos neturėtų kelti (0)

efoto.lt | L.Jonaičio nuotr.

Susirgę niežais žmonės neretai jaučia gėdą, nes tebėra gaji nuomonė, kad tai – nešvaros liga, kuria serga benamiai ir asocialūs žmonės. Užsikrėsti niežais gali ir dažnai besiprausiantis asmuo, mat niežų erkutė nežūsta nei nuo vandens, nei nuo muilo.

Niežai – žmogaus niežų erkių sukeliama parazitinė odos liga, pasireiškianti stipriu varginančiu niežėjimu, ypač atsigulus į lovą ir sušilus. Nuo kitų ligų, sukeliančių niežėjimą, niežai skiriasi tuo, kad jiems būdingas nepaliaujamas niežėjimas. Skaityti toliau

Pirmasis gegužės pirmadienis – Euromelanomos diena (0)

efoto.lt | A.Kontrimo nuotr.

Euromelanoma yra visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.  2012 m. gegužės 7 d. Lietuvoje jau penktą kartą minima Euromelanomos diena. Šių metų šūkis: „Žiūrite, bet nematote“.

Specialistai pabrėžia, kad odos vėžys gali būti matomas, nes jį įmanoma pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą. Deja, žmonės dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Skaityti toliau

Gyslotis – ne tik kraujavimui stabdyti (0)

efoto.lt | Aušros nuotr.

Net maži vaikai žino, kad ant žaizdų reikia dėti gysločio lapą. Šis mums visiems gerai pažįstamas augalas, dar vadinamas trauklapiu, traukažole, ne tik puikiai stabdo kraujavimą, bet ir skatina pažeistų audinių gijimą, mažina uždegimą, naikina bakterijas. Gysločiu nuo senų laikų gydomi odos uždegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, įdrėskimai, nuospaudos. Jis padeda iš pūlinių ir opų pasišalinti pūliams, mažina patinimus įgėlus vabzdžiams.

Lietuvoje auga 4 gysločių rūšys (plačialapis, siauralapis, smiltyninis ir plaukuotasis gysločiai), visos jos tinka gydymui. Augalo lapus galite rinkti jau dabar. Skaityti toliau

Pasisemkime energijos iš saulės šviesos (0)

efoto.lt | L.Leistromaitės nuotr.

Pagaliau už lango pavasaris, vis dažniau lepinantis mus saulėtomis dienomis. Esant pakankamam saulės šviesos kiekiui, organizmo gyvybiniai procesai vyksta optimaliai. Ultravioletiniai saulės šviesos spinduliai padeda žmogaus organizme sintetinti vitaminą D, gamintis hormonui melatoninui, naikina bakterijas. Saulės spinduliai skatina medžiagų apykaitą, imuninės sistemos veiklą, suteikia energijos, tonizuoja nervų sistemą ir kt. Dėl šių puikių saulės šviesos savybių patartina pavasarį stebėti ne tik už lango. Skaityti toliau

Gegužės 5-oji – Pasaulinė rankų higienos diena (0)

efoto.lt | A.M. nuotr.

Gegužės 5 d., visame pasaulyje minima  rankų higienos diena, kurios šūkis – „Plauk rankas – saugok gyvybes“.    Pagrindinis šios dienos tikslas – atkreipti pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų personalo dėmesį į rankų higienos svarbą sveikatos priežiūros įstaigose. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Be to,  įrodyta, jog tinkama rankų higiena yra pati efektyviausia priemonė sustabdyti bakterijų judėjimą tarp pacientų ir personalo ligoninės viduje.   Skaityti toliau

Tinkamai pasirenkime kelionėms (0)

efoto.lt | Dainiaus nuotr.

Artėjant atostogų metui, vertėtų iš anksto pasirūpinti savo sveikata, kad poilsio nesugadintų įvairūs sveikatos sutrikimai. Prieš vykdamas į kelionę kiekvienas žmogus turėtų sužinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2011, Nr. 85-4138) įpareigoja kelionės organizatorius teikti informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti vykstant į kelionę, Skaityti toliau

Medikai jau gydo pirmąsias saulės aukas ir įspėja dėl padidėjusio jos aktyvumo (0)

efoto.lt | A.Vabalaitės nuotr.

Nors medikai kasmet įspėja, kad saulė pavojingiausia pavasarį, tačiau žmonės, vos atšilus orams, noriai lepinasi jos spinduliuose. Pasak Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorės dr. Matildos Bylaitės, gydymo įstaiga, kaip bebūtų keista, jau sulaukė stipriai nudegusių pacientų. Medikė atkreipė dėmesį, kad pirmasis vasariškai šiltas savaitgalis paženklintas ir didesniu Saulės aktyvumu, kuris gali turėti pasekmių ne tik odai, bet ir sveikatai, todėl patarė žmonėms elgtis itin atsargiai.

Po valandos parke – į ligoninę

„Saulė pakankamai aktyvi visus metus, tačiau šį savaitgalį iš tiesų prognozuojama, Skaityti toliau

„Varguolių“ valgis bulvė, naudingas ir turtuolių sveikatai (0)

efoto.lt | Arno nuotr.

Pats paprasčiausias ir pigiausias maisto produktas, vadinamas varguolių valgiu, yra labai naudingas ir turtuolių sveikatai.

Ne taip jau seniai bulvės dar buvo retenybė, jų gumbus dovanodavo garbiems žmonėms švenčių proga. Dabar neįmanoma įsivaizduoti mitybos be bulvių. Įsigalėjus bulvėms virtuvėje, kartu išsisprendė daugelis įvairių ligų profilaktikos klausimų. Europoje ėmė nykti skorbutas. Nenuostabu: ši kultūra – svarbus vitaminų ir karotinoidų šaltinis (jų ypač turtingos rūšys, kurių gumbų minkštimas gelsvo atspalvio). Skaityti toliau

Idėmiai rinkitės kepamus mėsos gaminius (1)

efoto.lt | V.Kavaliūno nuotr.

Atšilus orams, norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Vienas iš laisvalaikio praleidimo gamtoje būdų – šašlykų, dešrelių, daržovių ir kitų produktų kepimas. Dažnai ir nesusimąstome, ar sveika valgyti tokius keptus patiekalus.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja, kad kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra nitritinės druskos (E250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti nuo triukšmo? (0)

efoto.lt | Šarūno nuotr.

Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija.

Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia organizme įvairius neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti įvairių susirgimų – hipertoninės Skaityti toliau

Tarptautinė triukšmo suvokimo diena (1)

efoto.lt | D.Mickevičiaus nuotr.

Šiais metais balandžio 25 d. minima 17-oji Tarptautinė triukšmo supratimo diena.

Šią dieną norima supažindinti visuomenę su triukšmo keliamomis problemomis ir paskatinti konkrečiais veiksmais prisidėti, kad gyventume sveikesnėje aplinkoje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausi triukšmo šaltiniai –  gatvės, autostrados, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, Skaityti toliau

Registruotis internetu pas gydytoją – paprasta ir patogu (0)

efoto.lt | Richardo nuotr.

Kiekvienas žino, kad registracija pas gydytoją atima nemažai laiko. Problema, kuria dažniausiai skundžiasi pas gydytojus norintys užsiregistruoti pacientai – ilgas laukimas bandant prisiskambinti ar atėjus į gydymo įstaigą. Tai vargina ir pacientus, ir pačius gydytojus, kurie priversti dirbti itin dideliu tempu ir krūviu. Šių problemų sprendimo būdas – registracija pas gydytoją internetu. Kai reikia skubios pagalbos, skambinama greitajai, tačiau sergant lėtinėmis ligomis, laukiant specialisto konsultacijos ar tuo atveju, kai sveikatos problema nereikalauja skubaus sprendimo, registracija internetu yra puiki išeitis. Skaityti toliau

Kaip vartoti valgomąjį bobausį? (0)

Bobausis | efoto.lt, V.Stumbro nuotr.

Pirmieji pavasariniai grybai – bobausiai gurmanų grybai, tačiau juos  reikėtų vartoti labai atsakingai.

Valgomasis bobausis  – pavasarinis gurmanų mėgstamas grybas. Valgomasis bobausis mėgsta augti kerpiniuose pušynuose, kirtavietėse, miškų aikštelėse, gaisravietėse. Šie grybai nuodingi, nes turi giromitrino, kuris sukelia virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus. Bobausiai, augantys trąšioje, puveningoje dirvoje ir lietingu oru, yra nuodingesni negu augantys smėlėtose dirvose ir sausu oru. Skaityti toliau

Koks druskos poveikis mūsų sveikatai? (0)

efoto.lt Kristinos nuotr.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, vykdydamas Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėja gyventojų mitybos įpročius ir, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, teikia patarimus kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą. Tai pabrėžiama labai svarbiuose tarptautiniuose dokumentuose: Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulio sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje.

Natrio vaidmuo hipertenzijos išsivystyme Skaityti toliau

Mažakraujystė – pavasario palydovė (0)

efoto.lt L. | Maslauskienės nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija (mažakraujyste). Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.

Mažakraujystė, mediciniškai vadinama anemija, yra organizmo būklė, kai kraujyje Skaityti toliau

Muilas: ar tai tinkama priemonė kasdieniam švaros ritualui? (0)

efoto.lt | D.Anusauskaitės nuotr.

Kaip manote, ar yra žmonių galinčių gyventi be muilo? Sakysite, taip gali gyventi ne civilizuotuose kraštuose gyvenantys žmonės. Visgi, išsivysčiusiose pasaulio šalyse galima sutikti vis daugiau žmonių, kurie nusprendė nebenaudoti muilo. Įdomu, kodėl?

Buvo atliktas tyrimas: prekybos centre nupirkti keli paprasti muilo gabalėliai. Išsirinkti buvo gana sunku – jų daugybė! Kiekvienas stengiasi patraukti odą puoselėjančiomis savybėmis, nepakartojamais kvapais ir dar daugeliu muilams nebūdingų savybių. Buvo parinkti tie muiliukai, Skaityti toliau

Balandžio 17-oji – tarptautinė hemofilijos diena (0)

efoto.lt | J.Jarašūno nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Neinfekcinių ligų ir profilaktikos skyrius informuoja, kad kiekvienais metais balandžio mėnesio 17-ą dieną visame pasaulyje yra minima Pasaulinė hemofilijos diena. Šios dienos paminėjimo tikslas yra suteikti visuomenei žinių apie hemofiliją bei šia liga sergančių žmonių gyvenimą ir problemas.

Hemofilija yra reta paveldima kraujo liga, kuria sergama visą gyvenimą kai kraujas nekreša, arba kreša labai sunkiai. Skaityti toliau

Pirmosios erkių aukos Vilniuje (0)

efoto.lt | A.Markausko nuotr.

Nespėjus įsibėgėti pavasariui, du vilniečiai jau kreipėsi pagalbos į medikus dėl erkių įkandimų. Deja, abi aukos nebuvo pasiskiepijusios nuo erkinio encefalito. Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad susiklosčius tokiai situacijai, lieka tik neramiai laukti ir stebėti – ar nepasirodys pirmieji ligos simptomai. Mat įkandus erkei, jokių profilaktinių priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra.

Šie ektoparazitai tampa aktyvūs esant 5–7º C temperatūrai, dažniausiai nuo kovo pabaigos iki lapkričio vidurio. Skaityti toliau

Kofeinas ir jo vartojimas (1)

efoto.lt nuotr.

Kofeinas yra nuo seno žinoma tonizuojanti medžiaga. Populiariausiu kofeino šaltiniu nenuginčijamai yra kava. Žmogus vidutiniškai kasdien suvartoja 150–225 mg kofeino, kurio 75 proc. yra gaunama su kava.

Iš Europos Sąjungos šalių, Šiaurės šalyse kofeino suvartojama daugiau: Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje kofeino suvartojama iki 400 mg per dieną.

Vaikai, paaugliai ir asmenys, negeriantys kavos, kofeino gauna gerdami arbatą ir saldžius gazuotus gėrimus su kofeinu. Skaityti toliau

Erkės: kaip nuo jų apsisaugoti ir ką daryti joms įsisiurbus? (0)

efoto.lt nuotr.

Atėjus pavasariui, saulė žadina kiekvieną gyvą sutvėrimą, vilioja ir žmones dažniau pabūti gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituo (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė  informuoja  apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas.

Erkės

Erkės – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, agresyvūs kraujasiurbiai ir ligų platintojai, kurių vystymasis gana sudėtingas (kiaušinis, lerva, nimfa, imago). Skaityti toliau

Laukinis gyvūnas namuose – tykantis pavojus sveikatai (0)

efoto.lt, E.Kričėnaitės nuotr.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai susirūpinę pastaruoju metu padažnėjusiais gyvūnų įkandimo atvejais. Artinantis pavasariui ir vis daugiau laiko praleidžiant lauke, šis pavojus gali padidėti.

Prijaukinti laukinį gyvūną ir parsinešti jį namo dažnai būna vaikų užgaida. Tėveliai, besirūpintys savo atžalų sveikata, turėtų nepasiduoti vaikų įkalbinėjimams. Epidemiologai Vilniuje neseniai ištyrė atvejį, kai mama, norėdama pradžiuginti savo vaikus, parnešė jiems šešką. Gyvūnas žaislu netapo, priešingai – sukandžiojo tėtį, mamą ir keturis vaikus, o vėliau pabėgo. Skaityti toliau

Alkoholis turi brangti, tauta – blaivėti (2)

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2011 m. pateiktais duomenimis, Lietuva užima 12 vietą iš 193 šalių, tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių. Statistinis lietuvis pernai išgėrė apie 16 litrų gryno alkoholio, tai 4,5 litro daugiau nei 2009 m. Praėjusią savaitę įvykusioje PSO Europos regiono biuro konferencijoje „Alkoholis Europos Sąjungoje 2012“  buvo dar kartą akcentuota, kad viena efektyviausių priemonių mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą – kainos alkoholinių gėrimų kainos didinimas.

Aš laimingas, kai girtas

Pateikti PSO duomenys akivaizdžiai pagrindžia Lietuvoje įsivyravusią normą žalingai vartoti svaigiuosius gėrimus. Skaityti toliau

Vyrų ilgaamžiškumo receptas dar neatskleistas? (0)

efoto.lt, A.Tirliko nuotr.

Ilgaamžiškumas yra svarbus tiek vyrams, tiek moterims. Kiekvienas žmogus trokšta nugyventi ilgą ir ramų gyvenimą. Tačiau žmogaus gyvenimo būdas ir gamta neretai diktuoja savo taisykles. Dėl biologinių dėsnių ir gyvenimo būdo moterys gyvena ilgiau už vyrus. Tačiau ar kada nors situacija pasikeis – ir vyrai, ir moterys gyvens vienodai?

Lietuvoje moterys gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau negu vyrai. Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 78,8 metai (2000 metais – 77,4 metai). Skaityti toliau