Bendravimas internete | flexjobs.com nuotr.

Gyvo bendravimo taisyklės mums yra puikiai žinomos ir jomis visada vadovaujamės: pasisveikiname, atsisveikiname, dėkojame, neįžeidinėjame vieni kitų.

Tačiau internete dažnai galima pamatyti atvirkščią variantą, kai socialinių tinklų dalyviai vienas kitą išvadina įvairiais pavadinimais, o naujienų portalų anoniminių komentarų skiltyse nevengiama ir keiksmažodžių. Socialinių tinklų žinovai sako, kad virtualioje erdvėje turėtų galioti tos pačios taisyklės, kaip ir tikrame gyvenime, ir tikina, kad anonimiškumas nesuteikia teisės pamiršti paprastus kultūros reikalavimus.

Pasak socialinių tinklų žinovo, „EduMint“ mokymų programų vadovo Domanto Širvinsko, etiketas gyvame ir virtualiame pasaulyje turi būti panašus, juk bendrauja tie patys žmonės, skiriasi tik priemonės – balsas, laiškas, SMS žinutė ar komentaras. Taigi turime gerbti pašnekovą, niekada jo nežeminti, priimti jo nuomonę, o saviškę pateikti su paaiškinimais.

„Tai padaryti labai nesudėtinga, kai bendraujame su pažįstamais žmonėmis – į virtualų pokalbį investuojame tiek pat, kiek ir į gyvą pokalbį, nes greičiausiai su tais žmonėmis ne sykį susitiksime, bendrausime ir galbūt pratęsime tą patį pokalbį gyvai. Taigi norime, kad žmogus jaustųsi gerai, išklausytų ir mus, o ryšys nenutrūktų.

Nekultūringą bendravimą dažniausiai pastebiu tarp tų žmonių, kurie mano, kad visiškai nėra atsakingi už savo žodžius ir pasisakymus. Paprastai tai vyksta anoniminiuose arba net ir viešuose komentaruose, kai kalbasi skirtingose šalies vietovėse gyvenantys žmonės, kurie yra įsitikinę, kad niekada vieni kitų gyvai nesusitiks. Tuomet sumažėja paskata būti kantriam ir mandagiam“, – pastebi žinovas.

Nesusipratimai gali kilti ir dėl kartų skirtumų

Normalaus, įprasto etiketo nesilaikymą bendraujant internete jis vadina didžiausia ir dažniausiai daroma klaida. Vis dėlto derėtų prisiminti, kad net ir anoniminių komentarų skiltyje už kiekvieno slapyvardžio yra tikras žmogus, o įžeidus jį galima sulaukti dar didesnio įžeidimo savo atžvilgiu ir taip negatyvaus bendravimo grandinė ilgai nenutrūks.

D. Širvinskas sako, kad daugybė nesusipratimų nutinka, kai virtualiai bando bendrauti skirtingų kartų žmonės, turintys skirtingas žinias ir įsivaizdavimą apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai ir kas gali matyti juose skelbiamas žinias.

„Socialiniai tinklai visas mūsų visuomenės kartas suvedė į vieną vietą ir tai yra gana naujas dalykas. Juk, tarkime, jaunas žmogus „Facebook“ drauguose turi ir savo vyresnio amžiaus močiutes, ir klasiokus ar draugus. Bendraudami gyvai, dažniausiai su įvairiomis pažįstamų ar giminaičių grupėmis susitinkame atskirai, o internete jie turi galimybę visi susiburti vienoje vietoje.

Tuomet matome tokius nutikimus, kai, pavyzdžiui, močiutė viešoje komentarų skiltyje po įkelta nuotrauka gėdina anūkės aprangą, nors pastaroji bendraamžių aplinkoje yra visiškai priimtina. Tai sukelia nevienodą poveikį – bendraamžiams juokas, anūkei gėda, o močiutė gal net nepagalvojo, kad komentaras bus matomas taip viešai“, – pavyzdžiais dalijasi pašnekovas.

„Netiketas“ skatina teigiamą elgesį internete

Bendravimui didele dalimi persikėlus į internetinę erdvę, pasaulyje atsirado net tai apibrėžiantis tinklo etiketas – „netiketas“. Jo tikslas – supažindinti su kultūringo bendravimo taisyklėmis, kurios yra ir panašios į gyvo bendravimo, ir šiek tiek skiriasi. Asmenys, bendraudami internete, turi vengti įžeidžiančių komentarų, gerbti kito žmogaus privatumą nesidalindami jo skelbiamomis žiniomis be sutikimo, komentuodami įrašus ar nuotraukas nenutolti nuo esmės ir neskleisti neigiamų jausmų, nesikeikti, į neigiamus komentarus nereaguoti neigiamai, geriau atsakyti teigiamu įrašu, suteikti žinių, jei žino atsakymą į kito klausimą, padėkoti kitiems už pagalbą internetinėje erdvėje ir panašiai.

D. Širvinskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad „netiketas“ labiau apima bendruosius bendravimo internete patarimus. Savo bendravimo kultūrą turi kiekviena platforma: pradedant poreikiu pasisveikinti ir atsisveikinti – privačiomis žinutėmis bendraudami dažniausiai sveikinamės, o komentaruose ne, baigiant trumpinių naudojimu, žinučių apimtimi, teiginių pagrindimu išoriniais šaltiniais ir taip toliau.

Su „netiketu“ ir kitais skaitmeninių įrenginių bei virtualaus pasaulio klausimais mažiau skaitmeninių įgūdžių turinčius žmones supažindina e. skautais vadinami savanoriai. E. skautų tinklas, kuris jungia 14–29 metų amžiaus žmones, Lietuvoje veikia jau dvejus metus. „E. skautai savo veiklą vykdo konsultuodami vyresnius šalies gyventojus bibliotekose, o karantino metu – socialiniame tinkle „Facebook“, supažindina juos su išmaniųjų įrenginių veikimu, saugaus naudojimo taisyklėmis, bendravimo socialiniuose tinkluose taisyklėmis, atsako į iškilusius klausimus“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos vadovas Arvydas Ruseckis.

Juokauti derėtų atsargiai

Bendraujant ar išsakant nuomonę virtualiai gerokai sudėtingiau išreikšti savo ir suprasti kitų jausmus. Pasak D. Širvinsko, vienas slidžiausių dalykų – humoras. Gyvame pokalbyje savo kūno kalba puikiai papildome pokštus, duodame užuominų apie poreikį ieškoti gilesnių prasmių. Vien tekstu reiškiamoje kalboje atsiranda pavojus, kad su ironija pasakyti žodžiai gali būti priimti rimtai, gal net įžeisti. Todėl jis pataria į tai atsižvelgti bendraujant raštu ir savo tekstą visada perskaityti prieš spaudžiant skelbimo mygtuką.

Jausmus reikšti virtualiai gali padėti ir papildomos priemonės – tai teksto kūrimas, skyryba ir piktogramos (angl. emoji). Vien didžiosiomis raidėmis parašytas tekstas laikomas agresyviu, išsakytu šaukiant, papildomos spalvos tekstui prideda ir sakinio gale padėtas skyrybos ženklas – šauktukas, daugtaškis ar klaustukas. Tekstą gali iliustruoti ir papildo piktogramos, iš kurių galima išsirinkti labiausiai tekstą ir jo jausmą atitinkantį veiduką su jau paruoštais jausmais.

Pasak pašnekovo, socialiniuose tinkluose vyrauja ne tik bendravimo kultūra, bet ir mados. „Vis dėlto jas reikėtų sieti ne tik su pačiais socialiniais tinklais, kurie be abejo prisideda prie taip vadinamų madų savo siūlomomis techninėmis priemonėmis, bet ir atskiromis jų bendruomenėmis. Tikrai galite pastebėti, kad paauglių, suaugusių ir vyresnių žmonių anketos turi savitų dizaino bruožų, kurie paplitę būtent tarp tos kartos vartotojų. Taip pat galima kurti takoskyrą tarp tų, kurie socialiniais tinklais naudojasi tik pramogai ar turinio vartojimui, ir tų, kurie čia kuria turinį, atlieka darbines užduotis, gal net kuria asmeninį įvaizdį, ieško verslo kontaktų“, – aiškina socialinių tinklų žinovas.

Pasak A. Ruseckio, jauni žmonės, kurie tampa e. skautais, paprastai neblogai žino bendravimo internete ir socialiniuose tinkluose taisykles, todėl su jomis supažindina ir vyresnius žmones, kuriems virtualus pasaulis nėra toks pažįstamas kaip jaunajai kartai. Jis sako, kad norint tapti e. skautu reikia užsirašyti svetainėje www.prisijungusi.lt, atlikti testą, parsisiųsti e. skauto pasą ir pradėti teikti patarimus „Facebook“ grupėje „#PrisijungusiLietuva pataria ir konsultuoja“. Pasibaigus karantinui ir bibliotekoms atnaujinus savo veiklą e. skautų patarimai vėl sugrįš į daugelį šalies bibliotekų.

Šiuo metu projekte dalyvauja beveik 1,6 tūkst. e. skautų visoje Lietuvoje.

„Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt) projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių veiksmingai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.