Savivaldybių atstovai ir mokyklų vadovai dalijosi patirtimi, kaip valdyti Covid-19 švietimo įstaigose (0)

Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklų vadovams surengė nuotolinę konferenciją, kurios metu savivaldybės ir mokyklos pasidalijo naudinga praktika suvaldant Covid-19 iššūkius. Patirtimi dalijosi savivaldybių švietimo skyrių ir švietimo įstaigų vadovės, kur dalis bendruomenės narių sirgo arba izoliavosi, tačiau viruso plitimą pavyko sustabdyti ir iki šiol laikomasi griežtų priemonių.

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė apžvelgė situaciją savo mieste, kur Covid-19 atvejų skaičius šį rudenį buvo vienas didžiausių visoje šalyje. Šiandien Šiauliuose serga arba yra izoliuoti 5,6 proc. visų pedagogų. E. Minkuvienė sako, kad Šiauliai taikė visas rekomenduojamas priemones stabdyti viruso plitimą, tačiau išsiskyrė tuo, jog žingsnių ėmėsi anksčiau nei visi kiti: „Šiaulių miesto švietimo įstaigos Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad nuotolinis mokymas vyresniųjų klasių mokiniams prasidėjo dar rugsėjo mėnesį.“ Pasak švietimo skyriaus vedėjos, šiandien situacija Šiauliuose tokia pati kaip ir visoje Lietuvoje – ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas vyksta kontaktiniu būdu, taip pat įprastas ugdymo organizavimas taikomas specialiųjų poreikių klasėms, neformalusis švietimas Šiauliuose vykdomas nuotoline ugdymo forma arba yra stabdomas. Nuo lapkričio 16 d. gimnazijos turi teisę priimti sprendimą dėl 12 klasės mokinių ugdymo organizavimo derinant nuotolinį mokymo būdą su kontaktiniu.

Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Diana Brown ir Klaipėdos Sendvario progimnazijos direktorė Lina Longvinovienė sutaria, kad sudėtingose situacijose gelbsti aktyvi komunikacija tarp savivaldybių, švietimo įstaigų vadovų ir mokyklų bendruomenių.

Viena iš taisyklių, kuria vadovaujasi Druskininkų miesto savivaldybės švietimo įstaigos – nuolatinė mokyklų vadovų ir mokyklų bendruomenių komunikacija. Pasak Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Dianos Brown, tai yra sėkmės raktas suvaldant krizinę situaciją mokykloje.

„Neegzistuoja toks dalykas kaip informacijos vakuumas. Kad žmones pasiektų tiksli ir teisinga informacija, nuolat aktyviai bendraujame su mokyklų vadovais, o šie – su mokinių tėveliais. Prašome mokyklų vadovų ir mokytojų ugdymo procesą planuoti savaitėmis. Tad kiekvienos savaitės pabaigoje mokinių tėvai gauna laiškus su informacija apie patvirtintą naujų Covid-19 atvejų skaičių, būsimos savaitės pamokų tvarkaraščiu ir užduotimis – įsitvirtinusia praktika tapo penktadieninis vadovo laiškas mokinių tėvams,“ – patirtimi dalijasi D. Brown.

Druskininkų miesto savivaldybė panašiai palaiko ryšį ir su mokyklų vadovais: „Norėdami prisitaikyti prie nenuspėjamos ir kintančios situacijos atsisakėme mėnesio veiklos planų, juos pakeitė dažnesni pirmadieniniai laiškai mokyklų vadovams – kiekvienos savaitės pradžioje išsiunčiame planą su ateinančios savaitės darbais, dažnai vykdome nuotolines vaizdo konferencijas, naudojamės „Google“ veiklų kalendoriumi.“

Ne mažiau turtinga ir Klaipėdos Sendvario progimnazijos patirtis, kuria dalijosi mokyklos direktorė Lina Longvinovienė. Klaipėdos švietimo įstaigose viruso išplitimo skaičius buvo vienas didžiausių šalyje. Progimnazijos direktorė L. Longvinovienė kaip sudėtingiausią etapą įvardija laikotarpį nuo spalio 26 dienos, kuomet iš 85 darbuotojų sirgo 13 proc., 31 proc. mokytojų turėjo saviizoliuotis, o iš 750 mokinių izoliavosi 5 proc. „Nors nuo rugsėjo 1 d. laikėmės visų Operacijų vadovo saugumo rekomendacijų, užkirsti kelią Covid-19 plitimui, virusas mūsų gimnazijos neaplenkė,“ – pasakoja direktorė.

Anot L. Longvinovienės, mokyklų vadovų pečius slegiant didelei atsakomybei svarbu nuolat stebėti ir girdėti mokyklos bendruomenės sergamumo situaciją. „Jokiu būdu neslėpti nuo kolektyvo svarbiausių naujienų apie ligos plitimą mokykloje, išlaikyti kolegų ir darbuotojų pasitikėjimą, visuomet būti atviram ir konsultuotis su kolegomis bei palaikyti sutrikusiuosius,“ – sako Klaipėdos Sendvario progimnazijos direktorė.

Remdamasi savo patirtimi L. Longvinovienė tikina, kad krizinėje situacijoje svarbu išlaikyti šaltą protą ir veikti drąsiai: „Jaučiant situacijos pablogėjimą ir riziką atvejų skaičiui išaugti, patariu nebijoti kreiptis į savivaldybes dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo suteikimo švietimo įstaigoje.“ Pasak jos, svarbu, kad vadovas suvokdamas sau krentančią naštą būtų drąsus laivo kapitonas ir nebijotų prisiimti atsakomybės reikiamu momentu, tačiau ir nekaltintų savęs už atvejus, kai liga plinta nepaisant visų dedamų pastangų situacijai suvaldyti.