Ne visi gyventojai turi galimybę gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, o į aplinką ne visada išleidžiamos tinkamai išvalytos nuotekos, nepakankamai išplėtota centralizuotai teikiamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas“.
„2014–2018 m. vandens tiekėjai 327,1 tūkst. gyventojų tiekė geriamąjį vandenį, atlikę ne visus higienos normoje nurodytų rodiklių tyrimus. Kasmet 17 tūkst. gyventojų buvo centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, kuriame buvo viršytos toksinių (cheminių) rodiklių ribinės reikšmės. Audito rezultatai taip pat rodo, kad daugiau kaip 2,5 tūkst. gyventojų geriamąjį vandenį tiekia licencijų neturintys geriamojo vandens tiekėjai, kurie gali neužtikrinti nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo ir tinkamos jo kokybės“, – sako Arvydas Laurinkevičius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius.
16,9 proc. gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina patys, tačiau šachtinių šulinių vanduo taip pat ne visada atitinka saugos ir kokybės reikalavimus. 2014–2018 m. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ištyrus daugiau kaip 10 tūkst. šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginius, vidutiniškai 29,8 proc. atliktų tyrimų neatitiko šio vandens kokybei taikomų reikalavimų.
Į vandentvarkos sektorių 2004–2018 m. investuota apie 1,4 mlrd. Eur valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, tačiau centralizuotomis nuotekų tvarkymo paslaugomis 2019 m. naudojosi mažiau gyventojų, nei turėjo prieigą prie interneto – atitinkamai 76,5 ir 83 proc. Taip nutinka dėl nepakankamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir dėl to, kad prie nutiestų tinklų prisijungia mažiau gyventojų, nei planuota.
Į gamtinę aplinką 2014–2019 m. vidutiniškai kasmet buvo išleidžiama 39,8 mln. m3 (24,2 proc.) nevalytų ar nepakankamai išvalytų komunalinių ir 7,7 mln. m3 (13 proc.) paviršinių nuotekų. Aplinkos apsaugos departamentas, 2014–2019 m. atlikęs apie 8,5 tūkst. gyventojų ir ūkio subjektų patikrinimų, nustatė 1 971 atvejį, kai gyventojai, ir 443 atvejus, kai ūkio subjektai netinkamai tvarko nuotekas. Daugeliu atvejų nuotekos neišvalomos iki nustatytų reikalavimų dėl netinkamų, pasenusių ar nepakankamo pajėgumo valymo įrenginių.
Įgyvendinus šio audito rekomendacijas ir racionaliai naudojant šiam sektoriui skiriamas lėšas, daugiau gyventojų galės naudotis centralizuotai teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, bus skiriama daugiau dėmesio geriamojo vandens kokybei ir nuotekų tvarkymui.
