Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų planas. Dokumentas parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl sisteminio įtraukto, darnios plėtros reikalavimais grįsto kultūros paveldo išsaugojimo ir svarbos pabrėžimo politikos.
Veiksmų plano tikslas – kurti pritaikomą materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir svarbos pabrėžimo politiką, tobulinant esamą kultūros paveldo apsaugos sistemos teisinį reguliavimą, plėtojant į rezultatus nukreiptą kultūros paveldo apsaugos valdymo sistemą, užtikrinant pritaikomą ir ilgalaikę valstybės pažangą kultūros paveldo srityje.
Plane numatytais veiksmais siekiama veiksmingiau valdyti materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugą, užtikrinti jo ištyrimą, atskleidimą, susisteminimą ir išsaugojimą. Taip pat numatyti veiksmai stiprinant materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo vertės suvokimą, jo įvairovę, savitą skirtingų kultūrinių papročių sąveiką, pasireiškiančią per kultūros raiškos įvairovę. Dalis plano veiksmų skirta stiprinti dialogą su paveldo bendruomene, įtraukti į pokalbius ir investuotojus, stiprinti ir tobulinti finansinių ir nefinansinių paskatų sistemą.
Veiksmų planas parengtas įgyvendinant šių metų birželio mėnesį patvirtintos Kultūros paveldo išsaugojimo ir svarbos pabrėžimo politikos nuostatas. Dokumento rengimą prižiūrėjo tarpinstitucinė Kultūros paveldo išsaugojimo ir svarbos pabrėžimo politikos 2020–2024 m. veiksmų plano rengimo darbo grupė, kurioje dirbo kultūros paveldo politiką kuriančių ir ekspertinių institucijų atstovai. Spalio mėnesį veiksmų plano projektas buvo pateiktas viešajam vertinimui, pataisytas pagal gautas pastabas ir suderintas su veiksmų plano įgyvendinime dalyvausiančiomis institucijomis.
Kuriant veiksmingesnę paveldosaugos sistemą, veiksmų plano priemonės bus ir šiuo metu Kultūros ministerijos rengiamos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos priemonių sudėtinė dalis. Programa rengiama atsižvelgiant į pagrindinio šalies planavimo dokumento – Nacionalinio pažangos plano (2021–2030) nuostatas.
Susiję straipsniai:
- Nidoje jau trečią kartą vyksta paveldosaugos vasaros mokykla
- Ar pavyks susitarti dėl šalies ateities paveldosaugos?
- Kuriama nauja kultūros paveldo apsaugos sistema
- Valstybinė kultūros paveldo komisija: nepakanka tik įvardinti paveldosaugos problemas
- Kultūros komitete pristatyti Kultūros paveldo apsaugos pertvarkos metmenys
- Lietuva ir Lenkija tariasi dėl bendro kultūros paveldo išsaugojimo
- Pristatyta tyrimo apie kultūros paveldo apsaugą ataskaita
- LAR Taryba: Vilos Perkūno al. 11 rango vertybių apsauga turi tapti viešuoju interesu
- Kultūros paveldo departamento Vilniaus padaliniui vadovaus V.Karčiauskas
- R.Langas: Tik pripažindama kultūros reikšmę Europa gali tikėtis veiksmingos ES
- Nykstantis Kalnaberžės dvaras bus grąžintas valstybei
- Europos paveldo dienos kvies perprasti XX a. pradžios skonį (dienotvarkė)
- Verčiamas naujas puslapis kultūros paveldo saugojimo srityje
- Kas laimės „urbanistinį karą“? (video)
- Bus atšauktas Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojamo projekto derinimas
- Rugsėjo 21-23 d. vyks Europos paveldo dienos 2018: atraskime Šimtmečio paveldą
- Seimas ragina pasirūpinti Lietuvos medinio sakralinio kultūros paveldo apsauga
- Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis gins viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės
- Lietuva siekia prisijungti prie „Faro konvencijos“
- D. Varnaitė. Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis?
- Kodėl restauruoti pastatai gerai dega? Labanoro bažnyčia, Kurtuvėnų dvaro svirnas, Tytuvėnų vienuolynas… kas toliau?
- Kultūros ministerijos ir savivaldybių požiūris į kultūrą sutampa
- Atidaroma J. Lukšės paroda „Kauno Aleksoto kultūros paveldo piešiniai“
- Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija
- M. Puidokas. Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?
- B. Volodzka. Klaipėdos miesto paveldo stagnacija
