Baltijos šalių turistus keliauti skatina noras ištrūkti iš pažįstamos aplinkos (0)

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ liepos – rugpjūčio mėnesiais apklausė daugiau nei 700 turistų iš Estijos ir Latvijos ir atliko turistų iš Baltijos šalių profilių analizę.

  • Šią vasarą turistai išsiskyrė optimistinėmis nuotaikomis – po karantino keliautojai iš Estijos ir Latvijos teigė išsiilgę naujų patirčių ir bendravimo.
  • Keliautojams iš Baltijos šalių itin svarbios pasirodė asmeninės rekomendacijos ir socialinės medijos.
  • Keliones į užsienį latviai ir estai šį sezoną planavo spontaniškai ir greitai.
  • Verslo turistai pasirodė atsargesni, todėl tikimasi, kad dalykinis turizmas atsigaus lėčiau.

Atostogų išsiilgo, o dalykines keliones organizuoja atsargiai

Lietuvoje apklausti estų ir latvių turistai šią vasarą buvo labiau nei bet kada išsiilgę pokyčių. Išnagrinėjus prioritetus, kurie lemia kelionės pasirinkimą, pastebėta, kad lyginant su 2019 m. išaugo noras pabėgti iš pažįstamos aplinkos. Be to, sumažėjo ir tendencija vengti susibūrimų. Tikėtina, kad tai lėmė užsitęsęs karantinas.

Nepaisant noro pakeisti aplinką, turistai išliko atsargūs. Tyrimo duomenimis, keliautojai ir Latvijos ir Estijos nemažai dėmesio skyrė COVID-19 saugumui, tačiau trumpai atostogavusiems Lietuvoje tai buvo mažiausiai svarbu. Daugiau dėmesio šiam aspektui teikė verslo keliautojai ir atostogaujantys ilgiau nei keturias dienas, taip pat vyresni keliautojai ir šeimos su vaikais.

„Panaši Baltijos šalių epidemiologinė situacija buvo didelis privalumas šią vasarą. Dėl susidariusio Baltijos šalių kelionių burbulo net tie turistai, kurie teikia labai didelę reikšmę saugumui, nevengė atvykti į Lietuvą. Tyrimas parodė, kad atstogaujantys keliautojai buvo nusiteikę drąsiau nei verslo turistai. Pagal kelionės tikslą verslo reikalais į Lietuvą atvyko tik 13 proc. visų turistų. Palyginimui – 2019 m. verslo turistai sudarė 43 proc. viso turistų iš Baltijos šalių srauto. Tai leidžia suprasti, kad verslo įpročiai keičiasi ir kelionių atsigavimas bus lėtesnis nei laisvalaikio turizmas“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ direktorius Dalius Morkvėnas.

Keliones planuoja savarankiškai        

Ir Estijos, ir Latvijos gyventojai šį sezoną dažniausiai rinkosi trumpas išvykas ir neskyrė daug laiko kelionės planavimui. 18 proc. apklaustųjų į Lietuvą vyko savaitgaliui, o 44 proc. 2-3 dienoms. Kadangi Lietuva – artima ir gana gerai pažįstama kryptis, dauguma (52 proc.) atvykusiųjų kelionę suplanavo trumpiau nei per savaitę.

Į kelionę šių šalių turistai buvo linkę leistis savarankiškai. Tik 16 proc. respondentų atvyko į Lietuvą su individualiu ar grupiniu turu, visi likusieji tai padarė patys. Didžioji dalis (66 proc.) apklaustųjų į Lietuvą atvyko automobiliu. Tačiau Estijos gyventojai kiek dažniau rinkosi oro transportą, o Latvijos – kelionę autobusu.

Traukia gastronominės patirtys ir sostinė

Atvykti į Lietuvą šią vasarą kaimynus labiausiai motyvavo noras pažinti vietinę kultūrą, paragauti nacionalinių patiekalų ir gėrimų bei patyrinėti Lietuvos gamtą. Pastebėta, kad nuo pernai metų išaugo susidomėjimas Lietuviška virtuve.

Svečiai iš užsienio kelionės metu entuziastingai lankėsi vietos restoranuose (81 proc. apklaustųjų) ir ragavo vietinės virtuvės patiekalus (62 proc.). Turistų dėmesį taip pat patraukė šalies sostinė (60 proc.), istorinės vietos (57 proc.) ir muziejai bei galerijos (54 proc.). Vyresnius svečius (virš 55 metų amžiaus) labiau traukė mažesni miesteliai ir kaimai.

„Tiek mūsų, tiek tarptautinių turizmų organizacijų prognozės pasitvirtino – šį sezoną populiarios buvo spontaniškos individualios kelionės į netolimas šalis. Pagal tai formavome visą produktų ir rinkodaros strategiją – siūlėme turistams individualius maršrutus miestuose ir regionuose, aktyvaus laisvalaikio gamtoje produktus, daug dėmesio skyrėme gastronominiam turizmui. Akivaizdu, kad šie sprendimai pasiteisino“, – pažymi „Keliauk Lietuvoje“ vadovas.

Teigiamos patirtys – lemiamos

Visgi patirtys aplankytuose restoranuose, ragaujant vietos valgius, bei lankant muziejus ir galerijas pateisino ne visų lūkesčius. Tuo tarpu, sostinės bei istorinių vietų lankymas – nenuvylė. Bendras Estijos ir Latvijos keliautojų įspūdis apie Lietuvą išliko geras ir netgi šiek tiek išaugo. Aštuoni iš dešimties keliautojų teigė, kad norėtų čia sugrįžti ir rekomenduotų atvykti kitiems.

„Geros patirtys – ypatingai svarbios, nes Baltijos šalių gyventojai planuodami keliones labiausiai pasitiki šeimos, draugų ir kolegų patarimais. Mūsų duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų įvardija artimųjų rekomendacijas kaip pagrindinį informacijos šaltinį planuojant keliones. Nemažai įtakos kelionės planams turi ir socialiniai tinklai. Turizmo verslui tai itin svarbi žinutė – norint išlaikyti gausų kaimyninių šalių srautą svarbu sudaryti gerą įspūdį esamiems turistams ir turėti aktyvias, reprezentatyvias paskyras socialiniuose tinkluose“, – teigia D. Morkvėnas.

Lyginant šio sezono ir 2019 m. tendencijas, renkantis kelionę didėjo draugų rekomendacijų reikšmė ir siekis patirti socialiniuose tinkluose matytus dalykus. Vis tik, atidesni artimųjų nuomonei ir informacijai socialiniuose tinkluose buvo Latvijos turistai. Estijos gyventojai dažniau nei kaimynai latviai naudojosi interneto svetainėmis.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Kelionės, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: