Pavasarį pasaulyje pasklidus koronavirusui kartu su juo užgriuvo ir melagingų naujienų srautas. Lietuvos kariuomenės atstovų pastebėjimais, melagienų šiemet esant pandemijai nustatoma keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu, todėl nuo jų apsisaugoti visuomenė gali tik pati tapdama keturis kartus budresne ir atsakingesne.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. žinovo, atstovo SAM melagingų žinių valdymo klausimais karantino metu, Mažvydo Kunevičiaus teigimu, koronaviruso krizė, kaip ir kiti pasaulinės reikšmės įvykiai, suaktyvino melagienų kūrėjus.
„Koronavirusas svarbus kiekvienam pasaulio gyventojui, todėl šis laikotarpis tapo puikia dirva kurti ir skleisti melagienas. Svarbiausia, ką turime daryti, kad šis sklidimas būtų apribotas – nepasiduoti jausmams, atsakingai dalintis žiniomis ir atidžiai tikrinti bei pertikrinti jos šaltinius“, – pataria M. Kunevičius.
Jo teigimu, koronavirusas išnaudojamas kuriant melagienas įvairiomis temomis, viena dažniausių – noras suklaidinti valdžią ir valstybę. „Tuo siekiama žmonėms įskiepyti mintį, kad mūsų jauna valstybė, kuri eina teisingu keliu, nieko verta. Lietuva paprastai lyginama su kitomis šalimis ir parodoma kaip prastesnė, blogiau valdanti padėtį.
Beje, kalbant apie melagienų kilmę – mūsų šalyje didžioji dalis klaidinančių žinių skleidžiama rusų kalba, cituojant Rusijos naujienų šaltinius“, – teigia pašnekovas, kuris savo patirtimi valdant melagingas žinias esant pandemijai dalinsis ketvirtadienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rengiamoje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“.
Skatina nepasitikėjimą valstybe
Kariuomenės atstovas sako, kad melagienos yra kuriamos siekiant skirtingų tikslų. Vienos jų tiesiogiai susijusios su koronavirusu – jomis siekiama labai konkretaus poveikio, tarkime, sukelti žmonių nepasitenkinimą valdžios sprendimais. Kitu atveju koronavirusu pasinaudojama kaip įrankiu, kėsinantis į strateginius, valstybių lygio klausimus.
„Pandemijos pradžioje buvo prikurta aibė su virusu susijusių melagienų, taip pat ir apie kaukių dėvėjimą, prigalvota nebūtų sąvokų ar negalavimų, pavyzdžiui, kad dėvint kaukes žmonės prisikvėpuoja per daug CO2, dėl kurio apsinuodija. Gydytojai kalbėjo, kad to nėra, tačiau melagiena sėkmingai plito visame pasaulyje.
Puikus strateginis melagingų naujienų pavyzdys galėtų būti humanitarinė Rusijos pagalba Italijai. Dabar jau žinome, kad siųstos priemonės buvo nekokybiškos, tačiau už šio poelgio slypėjo žinutė, kad Europos Sąjunga (ES) saviškių negelbėja, o štai Rusija ištiesė pagalbos ranką, nors ES jai ir taiko baudas. Žinutė tikslą pasiekė, nes labai daug žmonių Europoje piktinosi tuo, kad ES laukia ir nepadeda vienai iš savo narių“, – pasakoja M. Kunevičius.
Jo teigimu, nors mažiausiai melagienoms atsparūs yra lengviau pažeidžiami, pykstantys ant valdžios, įvairių skaudulių turintys žmonės, tačiau niekas nėra apsaugotas. „Išsilavinimas, išmintis, įžvalgumas niekada iki galo žmogaus neapsaugos, nes kiekvienas turime savo silpnybių, pažeidžiamų sričių, o melagingos naujienos apima labai daug temų“, – sako žinovas.
Būtina vadovautis patikimais šaltiniais
Melagingų žinių valdymo žinovas kaip vieną iš įdomesnių melagienų kūrimo būdų įvardija atvejus, kai vaizdinė medžiaga iš vieno konteksto panaudojama kitame.
„Man įstrigo atvejis su tuščiais karstais. Prieš kurį laiką Brazilijoje buvo išsiaiškinta, kad laidojimo įmonės, siekdamos neteisėtai gauti išmokas, laidojo tuščius karstus. Ir štai viena tokia nuotrauka pravertė melagingų naujienų skleidėjams koronaviruso kontekste – ji buvo panaudota iliustruojant melagieną, kad valdžia visame pasaulyje meluoja apie mirštančių žmonių skaičių, gąsdina mus masinėmis kapavietėmis, o iš tikrųjų laidoja tuščius karstus“, – sako M. Kunevičius.
Paklaustas, kaip atskirti melagieną nuo tikros žinios, žinovas pabrėžia žinių tikrinimą. Jo teigimu, būtina patikrinti, ar užkabinusią žinutę skelbia ir kiti patikimi žinių kanalai, didieji naujienų portalai ar dienraščiai.
„Be abejo, būna atvejų, kaip su garsiąja delfinų sugrįžimo į Veneciją melagiena, kai „užkimba“ net ir didieji naujienų portalai. Tačiau pagrindinė taisyklė vertinant naujieną – išsiaiškinti, ar kiti patikimi šaltiniai taip pat skelbia panašias žinias. Taip pat patarčiau netikėti tuo, kas rašoma socialiniuose tinkluose – jie nėra patikimas žinių šaltinis.
Juk jei studentai, rašydami savo darbus, naudotųsi socialiniais tinklais kaip žinių šaltiniu, toks jų žingsnis tikrai nebūtų pateisinamas, todėl jie eina į bibliotekas ir skaito mokslinę literatūrą“, – šypsosi kariuomenės atstovas.
Nerašykite to, ko nesakytumėte
Už naujienų tikrinimą ne mažiau svarbus atsakingas įrašų skelbimas socialinėje medijoje bei dalijimasis internete pastebėtomis naujienomis. „Jei kuriame įrašus ar dalijamės jais neapsvarstę, ar tai tikrai tiesa, prisidedame prie melagingų žinių platinimo.
Žmonės turi prisiimti atsakomybę už tai, ką patys rašo ir kuo dalinasi socialiniuose tinkluose. Įrašų skelbimas socialiniuose tinkluose – tas pats, kas tekstą pasakyti garsiai stovint ant scenos prieš šimtus žmonių. Jei nuo scenos to pasakyti nedrįstumėte, tai ir nerašykite bei nesidalinkite socialinėje medijoje“, – pataria M. Kunevičius.
Žinovas primena, kad socialiniuose tinkluose yra įdiegti mechanizmai, skirti pranešti apie melagienas, neapykantą kurstantį ar kitokį netinkamą turinį, todėl kiekvienas vartotojas gali pranešti apie įtartinas paskyras, komentarus ar įrašus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rengiama konferencija „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“ vyks spalio 22 d., ketvirtadienį, 13.30 val.
Konferencija bus rengiama tiesiogiai transliuojama NVSC „Facebook“ paskyroje adresu http://bit.ly/NVSC-COVID-19.
Konferencijos įrašas
https://www.facebook.com/Nacionalinisvisuomenessveikatoscentras/videos/1008455626307566/
Konferencija prasideda tik nuo 16:16.
2020-10-22 21 valandą konferencijos peržiūrų skaičius jau 5100.
Aš šią konferenciją žiūriu kaip gerą meninį filmą. Gero žiūrėjimo.
Įžvalgos: kaip koronavirusas veikia skirtingų kraujo grupių žmones?
— diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/koronavirusas-ir-kraujo-grupes-kurie-zmones-serga-sunkiau-992148
Pavojaus varpai iš Černobylio: saugi radiacijos zona mutuoja, pradeda kelti neigiamas pasėkmes
– lrytas.lt/gamta/fauna/2020/10/21/news/pavojaus-varpai-is-cernobylio-saugi-radiacijos-zona-mutuoja-pradeda-kelti-neigiamas-pasekmes-16795237/
Kovid (Covid-19) laiks ir smags katram no mums. Par spīti grūtībām un pārbaudījumiem mūsu dzīvēs nezaudēsim cerību mūsu sirdīs. Domāsim gaišas domas. Vairosim pozitīvo enerģiju sev apkārt. Apzinīgi ievērosim visus kovid-19 pandēmijas laika ierobežojumus. Valkāsim sejas maskas un ievērosim 2 metru distanci. Sargāsim savu un savu tuvinieku veselību. Aizlūgsim Latvju Dievus, lai Latvju Dievi aizsargā mūsu dzimto zemīti. Latvju Dievi vienmēr uzklausa savu bērnu lūgšanas. Tāpēc lūgsim Latvju Dievus no visas sirds, lai mūsu tauta būtu vesela un spēka pilna. Turēsim cieņā senlatvju zīmes. Iedegsim zaļu svecīti par godu Dabas Mātei. Lūgsim Dabas Mātes svētību, lai Dabas Mātes svētība ienāk katrā namā! Aizdegsim krāsainas svecītes par godu Latvju Dieviem. Lūgsim Veļu Mātei ilgu mūžu. Lūgsim Laimai labu veselību. Lūgsim Pērkonu, lai Pērkons – Debesu Tēvs – patriec šo sērgu no mūsu zemītes! Būsim stipri un izturīgi! Lai Latvju Dievi mūs svētī! Lai Latvju Dievi stāv mums klāt!
Sirsnīgi, Skolnieciņš no svētbirzs [Latvju Skaudības Dievs]
#DabasMāte #Pērkons #VeļuMāte #Laima #LatvjuDievi #PozitīvāEnerģija #lūgšanas #LatvjuDievuSvētība #ZemesSpēks