Spalio 7 d., trečiadienį, 16.30 val., Seimo skaitykloje (III rūmai, 130 kab.) bus pristatyta Nepriklausomybės Akto signataro, istoriko, diplomato, politiko Vytauto Plečkaičio knyga „Mums reikėjo Laisvės“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui.
Pristatyme, kurį prižiūrės žurnalistas Virginijus Savukynas, dalyvaus knygos autorius V. Plečkaitis, Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus, Seimo nariai, žiniasklaidos atstovai.
Prisimindamas komunistinę praeitį, V. Plečkaitis savo politinėje biografinio pobūdžio apybraižoje pastebi, kad Lietuva buvo prisitaikiusi, o žmonės sąmoningai vengė šnekėti apie tai, kas, atrodo, turėtų labiausiai rūpėti – laisvę. Bet, anot jo, „svarbiausia, kad
Lietuva sujudėjo“. Knygoje autorius dienoraščio forma pateikia savo įžvalgas, komentarus apie Lietuvos išsivadavimo pradžią, pabrėždamas tai, kas įstrigo jo sąmonėje, o gal net pasąmonėje. Knygą papildo dokumentai, autoriui artimų žmonių ir giminaičių pasakojimai, nuotraukos.
„Mums reikėjo Laisvės“ jau šeštoji V. Plečkaičio knyga. Jo bibliografijoje – monografija „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys“ (2016), knygos „Šveicarija, kurios nepažįstame“ (2013), „Masonai: laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“ (2018), „Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1917–1994“ (1998) ir kt.
Spalio 16-ąją V. Plečkaitis minės gražią 70-mečio sukaktį. Garbingo jubiliejaus proga spalio 7 d. Seimo skaitykloje bus galima apžiūrėti signatarui skirtą knygų parodą.
V. Plečkaitis buvo aktyvus Klaipėdos Sąjūdžio tarybos iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo narys, išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. 1992 m. – Seimo narys. 1996 m. paskirtas Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Ukrainoje, vėliau Moldovoje ir Gruzijoje. Nuo 2005 m. pabaigos – generalinis konsulas Ženevoje, nuo 2007 m. – pirmasis Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje.
Užsirašyti (www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37173&p_k=1) į renginį galima iki spalio 7 d. 12 val.
Ačiū jums už šį straipsnį.
Ar čia tinka pasidalinti savo mintimis apie į Lietuvą lyg niekur nieko atvykstančią Aleksijevič?
Kažin, ji savo sąskaita su Vanagaite keliavo po RU, Europą ir JAV, rengė TV spektaklius, demaskuojančius žiaurius žmogžudžius lietuvius?
Pirmadienį bus LRT laida su ja. IŠMINTIES ir Tiesos sakymo mokys? O mes rožių žiedlapiais nobelistei kelią barstysime?
Va ir taiklu ALKE, – pataikėt į 10-tuką…
“prižiūrint prižiūrėtojui V.Savukynui,
samdiniui pasamdytos tratint Lietuvą
b e s ą l y g i š k a i iškrypėliškai (iškreipiant
tikrovę, atranką melu d o z u o j a n t, net
“taškiniu būdu” per LRT.LT) M..G. Budrien-
ės, ir be jokios sąžinės graužaties LRT
t a r y b i n i o sąstato (kurio neatskiriamoji
dalis ir mūsų Signataras šis – Vytautas Plečkaitis
esantis /todėl “dviratukininkiškos” paniekos bei
kiti iškrypėliškos, lesbo-gėjiškos pakraipos vėmalai
t i e k atvirai ir besaikiai brukami per “visuomen-
trans-tratansliuotoją”, p a d a r u sąmonę jaunosios
kartos ištTUksent… t.p./, kaip ir kiti laisvai sumūry-
tieji sąstatininkai LRT-niai tarybiniai, ir iš po Grybauskaitės,
Vyskupų konf., Seimo “kažkurio-kažkaip-kažkieno”)
O 1991 m. Sausio 13-tąją gynėm ir AT (buv LTSR AT
pastate įsikūrus po KOVO 11-os – savos Valdžios),
laikiną būstą, ir Bokštą Televizijos savosios ir pačią
LTV (kuri… dingo, žioplai ar ne “tarybinio” sąstato,
su garbioju “nematančiu” signataru šiuo t.p., pradanginta;
‘dangstoma’ savukynais-giržadais-garbačiauskaitėm
…neaiškių tipažų porom ir vienetais “ant eterio”
su kraupiu a n t i t a u t i n i u ir nelietuvišku turiniu).
Skaudu, skauda už Sausio 13-osios aukų 15-tuką, visą
– su vis “išiminėjama” viešai Stasio Mačiulsko auka
(dėkui Alkui, kad garbingai grąžino šią atmintį prieš 7 m.)
ir “Socialinių paslaugų priežiūros departamentui” jau t.p.)
– taip, ir kažkokių iš kažkur neapsisprendėlių šutvelė, visa
LRT tarybinė “taryba” užleidusi atvirus marginalus,
naudoju “jiems” gal tik tokiu būdu suprantamą svečiažodį,
tiems kurie gryn gryn NAUDŽIAI=DEVIACIŠKAI
užtūpę ar užtupdyti ant visų mūsų bendrai sukurto bei
apginto gėrio, Valstybinio bendrojo Gėrio – TIK JIEMS …
naudoti, naudotis ir saviems poreikiams tratint u ž l e i s t o,
– vis randanti “kam ir ką” įstatyt, pastatyt, atseikėt ir aprūpint.
Skaudu. bet tokia tikrovė. Žiūrėt, girdėt, net matyt to
tratinimo v e i k ė j u s gan nejauku, ypač veidmaniškų
Žodžių Sausio 13-tos minėjime klausyt
Net dar didesni “nuošalininkai” Tomkus su Butkevičium
ant Monikinio (G.B.) besaikiškumo jau viešai pratrūkę
IX-27 iš savų “blindažinių” pašalių. Tad laukia įdomybės.
O knyga – tik asmeninai prisiminimai. Vilties ir kovos laiko.
Jis praėjęs, o naujo atvest, ateit ir vest n e g e b a m.
Kodėl klesti nykpatystė tokia: nuožmiasavukinė, mbg-inė??