Vilniaus universitete lankysis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (20)

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Rugsėjo 29 d., antradienį, Vilniaus universitete (VU) su oficialiu apsilankymu lankysis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuelis Macronas). Svečias dalyvaus diskusijoje su VU studentais. Po diskusijos VU Senatas žada E. Makronui suteikti VU garbės daktaro vardą.

Diskusiją su VU studentais ves VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė doc. Margarita Šešelgytė. Klausimus E. Makronui bus galima užduoti ir internetu.

Diskusijai VU Mažojoje auloje pasibaigus žadamos iškilmės Teatro salėje, kurių metu VU Senatas E. Makronui suteiks garbės daktaro vardą. Šis išskirtinis statusas Prancūzijos vadovui bus suteikiamas už sumanymą sukurti jungtinius Europos universitetų tinklus ir išplėsti „Erasmus+“ mainų iniciatyvą.

„Esu įsitikinęs, kad iškeltas ir įgyvendintas europinių universitetų pritaikymo sumanymas yra tvirtas pagrindas Prancūzijos prezidentui E. Makronui suteikti VU garbės daktaro vardą, kartu išreiškiant savo įsipareigojimą Europos universitetų aljansų sumanymui. Galima teigti, kad Prancūzijos prezidentas pradėjo šių reikšmingų pokyčių procesą ir tai padarė išsaugodamas įprasto universiteto sumanymą ir pagarbą savitumui“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Pirmąkart E. Makronas Europos universitetų tinklo siūlymą suformulavo savo žymiojoje kalboje Sorbonos universitete Paryžiuje dar 2017 m. Ši kalba tapo ES vadovų Geteborgo susitikimo sumanymo pagrindu švietimo ir kultūros srityje. Kalbėdamas apie globalizaciją ir Europos kontekstą, E. Makronas palietė tokias problemas kaip saugumas, migracinė krizė, stabilumas besivystančiose šalyse ir užsienio politika, ekologinė padėtis, tvarus vystymasis, industrinė ir finansinė galia.

Investicijas į žinias ir kultūrą jis įvardijo kaip vieną iš pagrindinių būdų, leisiančių pasiekti proveržį probleminėse srityse stiprinant Europos identitetą, užtikrinti kultūrinio proto ugdymą ir kalbinę įvairovę, padidinti socialinę įvairovę ir prieinamumą visiems, stiprinti Europos studijas visuose švietimo lygmenyse.

Jo siūlymai rėmėsi tikėjimu gilesnio europinio bendradarbiavimo būtinybe ir poreikiu spartinti bei gilinti Europos pritaikymo procesus. „Aš kalbėsiu apie Europą… Aš nesustosiu apie ją kalbėti. Nes tai yra mūsų mūšio laukas, mūsų istorija, mūsų identitetas, mūsų horizontas, kuris jau mus gina ir užtikrina ateitį“, – tuomet savo kalbą pradėjo E. Makronas.

Po dvejų metų Europos Komisija paskelbė apie pirmuosius bandomuosius Europos universitetų tinklus, jiems buvo skirtas 5 mln. eurų finansavimas trejų metų laikotarpiui bendroms struktūroms sukurti ir bendradarbiavimui stiprinti. 2019 m. VU kartu su europiniu „Arqus“ aljansu tapus šio sumanymo dalimi, atsivėrė naujos gilesnio tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir studijų srityse galimybės. Dabar Europos universitetų aljansas jungia Vilniaus, Liono (Prancūzija), Bergeno (Norvegija), Graco (Austrija), Leipcigo (Vokietija), Paduvos (Italija) ir Granados (Ispanija) universitetus.

Susitikimas su VU studentais bus transliuojamas tiesiogiai internetu VU Facebook ir YouTube paskyrose, taip pat portale LRT.lt. Žiniasklaidos atstovų užsirašymą į Prancūzijos vadovo apsilankymo Vilniaus universitete renginius galima rasti čia: http://inx.lv/L2qE

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Švietimas, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

20 komentarų

  1. Na va, apie tokį Europos universitetų alijansą, apie šią tokią šaunią E.Makrono iniciatyvą, Lietuvoje kaip ir buvo pratylėta.
    Valio Emanueliui Makronui atvukusiam į Lietuvą, jos sostinę Vilnių!

  2. Žemyna:

    Galima būtų gražiai pasitikti prisimenant, kiek daug talentingų lietuvių rado ten savo prieglobstį Lietuvai sunkiais laikais.
    Bent moteriškai ausiai daug malonesnio skambesio prancūzų kalba ir kultūra galėtų atsverti anglomanijos perviršį ne tik VU. (Tik, žinoma, akylai budint, kad tuo nepasinaudotų ,,geriausias Makrono draugas” su ,,modernios” redakcijos ,,Internacionalu”)

    • ŽEMAITIS:

      Tarptautine bendravimo kalba jau kuris laikas yra anglų kalba. Nors prancūzų kalba skamba ir gražiau, nei anglų, tačiau nemanau, kad reiktų skirti daugiau dėmesio prancūzų kalbai. Geriau kad kuo didesnė visuomenės dalis išmoktų taisyklingai kalbėti angliškai. Tikrai ne todėl, kad pamiršti gimtąją lietuvių kalbą (ir niekas jos nepamirš!), bet tam, kad visose srityse (tame tarpe ir moksle) geriau įsitvirtinti ir tapti labiau žinomiems pasaulyje.
      Kitaip tariant, valstybės resursai ir žmonių galimybės yra riboti, tad geriau koncentruotis į vieną užsienio kalbą, kuri yra anglų. Todėl savo komentaruose visuomet raginu atsisakyti antrosios užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių, rusų) dėstymo ir jas palikti tik kaip fakultatyvus to norintiems. O dabar nei jos išmokstama, tik švaistomi švietimui skirti pinigai bei papildomai apkraunami vaikai.

  3. Pajūrietis:

    O koks pagrindinis apsilankymo LR tikslas? Link federacijos, dar daugiau pabėgėlių priimti Lietuvoje, dar kas?

  4. Žemyna:

    Ar neatrodo. jog Nausėda gali išgirsti iš jo tai, ko nesitiki, kam nepasirengęs – kad svečias išpils šalto vandens kibirą mūsų politikams ant galvų? Paprašys liautis gadinus Europai biznį?

    Arba – sąmokslo teorija:
    Kadangi mums taip tinka viskas, kas ne sava, kas iš Vakarų, Kremliui nereikia ,,pačiam rankas teptis” – savo brangų draugą Makroną siunčia.

  5. Didžiuotumemės tuo, kad Prancūzija Lietuvą laiko ne nulio vietoje, užuot bambėję nei šį, nei tą. Tas vizitas yra labai svarbus ėjimas diplomatijoje pasitraukus iš ES Britanijai. Džiugu, kad Lietuva ne pėstininku lieka pasaulio politikos šachmatų lentoje…

  6. Vidinis Balsas:

    Na, Pavilionį pašalino, nes pervažiavo koją. Dabar gali lankytis bele kas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: