Nuo rugsėjo veikti pradės Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų (LTPGKA) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) bendras sumanymas, skirtas pilietiniam ir tautiniam vaikų bei jaunimo ugdymui.
Mokymai vyks Kauno centre, Žemės ūkio rūmuose. Kol kas veikti pradės 4 švietimo programos: Kulinarinio paveldo, Juvelyrikos ir aksesuarų, Etno rankdarbių ir Jaunųjų amatininkų mokymai. Plačiau: https://zur.lt/edukacijos/.
„Kviečiame vaikus mokytis šimtmečius menančių amatininkystės paslapčių iš geriausių savo amato meistrų! Tai naujas Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos (LTPGKA) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) sumanymas, kuriuo kviečiame vaikus ir jaunimą gyvai prisiliesti prie savo protėvių istorijos ir užmegzti
tiesioginį ryšį su gamta. Tautinio paveldo mokymo programos – tai ne tik išskirtinis ir prasmingas laisvalaikis, bet ir tautiškumo bei pilietiškumo ugdymas, ko labai pasigendame Lietuvos švietimo sistemoje. Taigi imamės mokyti savarankiškai, nes tautinis paveldas yra prasmingas daugeliu bruožų. Tai puikiausia krašto įvaizdžio dalis, atspindinti ilgaamžes tautos vertybes, papročius ir vietinį savitumą, tačiau svarbiausia, kad jaunimo įtraukimas į šį mokymą – puiki tautinės tapatybės ugdymo praktika“, – sako LTPGKA vadovė Jolanta Kubolienė.
„Manoma, kad vytinių juostų audimo būdui yra apie 6 tūkst. metų ir jis buvo paplitęs visame pasaulyje, o Lietuvoje turime duomenų nuo V a. Lietuvių kultūroje juostos be praktinės reikšmės (kaip virvė, raištis, sėtuvės ar kūdikio vygės pakabinimui, diržas susijuosti drabužius, aprišti nuometus) turėjo ir simbolinę reikšmę: žmogaus apjuosimas juosta, uždarant jį rate, tarytum saugo jį nuo išorinio grėsmingo pasaulio poveikio, o jos pririšimas prie kokio nors daikto, saugo nuo piktų jėgų. Juostomis ir juostelėmis apjuosdavo įvairių apeigų: krikštynų, vestuvių, laidotuvių metu. Juostos dovanojimas reikšdavo artumą, simpatiją, draugystę, o juostos audimas buvo laikomas tarytum malda…“, – pasakoja tradicinių amatų meistrė Vilija Ratautienė.
Rengėjai maloniai kviečia dalyvauti kūrybinėse mokymų programose ir savo rankomis prisiliesti prie šimtmečius menančių amatininkystės paslapčių.
„Tapyba – puikus būdas pažinti save ir išsilaisvinti nuo kasdienybės. Kiekvienas piešinys atspindi žmogaus vidinę būseną būtent šią akimirką. Vaikams ir jaunimui tai savotiškas gydymas, padedantis susikaupti ir atsipalaiduoti bei pajausti spalvų žaismingumą“, – kalba tarptautiniuose renginiuose dalyvaujanti ir savo kūrybiškumą ugdanti dailininkė Edita Rimkienė.
Nors XXI a. technologinė pažanga šiandien mums atveria pažintį net su kitomis planetomis, tačiau niekas neatstos gyvo prisilietimo prie savo protėvių istorijos ir tiesioginio ryšio su gamta.
Visada žavimės tais žmonėmis, kurie šimtmečiais saugo šeimos amatininkystės paslaptis: keraminius puodus jie žiedžia lygiai taip pat, kaip prieš kelis šimtus metų jų protėviai, ir dega juos krosnyje tikra ugnimi lygiai taip pat, kaip jų seneliai. Lietuvos kaimuose dar galima rasti audimo staklių, kuriomis mūsų prosenelės ausdavo savo kraitį. Šiandien senoviniai baltų raštai audimuose įgavo naują prasmę ir naują gyvenimą. Lygiai taip pat šių dienų žmonės savo namuose kabina pagal senovinius papročius išdrožtus medinius kryžius, stato rūpintojėlius ir maišo uogienes ant naujoviškų viryklių mediniais šaukštais.
LTPGA ir LR ŽŪR sumanymu į Tautinio paveldo mokymo programas kviečiami vaikai nuo 8-erių metų ir vyresni.
Mokymų programų dalyviai susipažins su amatais, papročiais, Lietuvos istorija bei ugdys kūrybiškumą, estetikos pojūtį, lavins motoriką.
Kiekviena mokymo programa kryptingai nukreips ir artimiau supažindins su pasirinktu amatu. Mokymus ves tik profesionalūs tautinio paveldo gamintojai ir kūrėjai, kurie dalinsis savo amato įdomybėmis, žiniomis ir neįkainojama patirtimi.
