Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Ta proga mes pasikalbėsime su XIX amžiaus Lietuvos istorijos, Lietuvos kapinių tyrinėtoja Vida Girininkiene.
Ta proga galima kalbėti apie žydus ir apie jų kapines. Visi žmonės, kurie praeity gyveno, anksčiau ar vėliau nukeliauja ten ir ten yra jų prisiminimo vieta.
Kokias mes dabar turime žydų kapines Vilniuje?
Klausimas yra probleminis. Žydų kapines Vilniuje mes iš tikrųjų turime veikiančias vienas, tai yra Sudervės žydų kapines, kuriose laidojama iki šiol. Tačiau, nagrinėjant žydų istoriją, yra keletas momentų, kurie yra išskirtiniai, jeigu kalbėsim apie Vilnių ir kitus miestus. Paprastai žydai turėjo savo gana sudėtingas laidojimo tradicijas ir paprastai miestuose arba miesteliuose būdavo vienos kapinės, ir jie tose kapinėse laidodavo. Kai plotas užsilaidodavo, tuomet steigdavo naujas kapines. Ir atitinkamai yra buvę tokie pavadinimai: Senosios kapinės, vadinasi, kurios buvo anksčiau – jie jų niekada nenaikindavo, jos visada išlikdavo, bet nebelaidodavo; Naujosios – kuriose laidoja. Jeigu pasižiūrėsim Europos istoriją, taip ir buvo. O paskui, jeigu reikėdavo keisti pavadinimus, tai vadindavo gretimų gatvių arba gretimų rajonų vardu. Tai, sakysim, Olandų gatvės kapinės visiškai teisingai taip gali būti vadinamos ir pan. Taigi, Vilniuje pagal rašytinius šaltinius galima kalbėti, kad kapinės buvo jau XVI a. pabaigoje, bet iš tikrųjų jų galėjo būti ir anksčiau.
Susiję straipsniai:
- A. Kulikauskas. Kam priklauso seniausios Vilniaus žydų kapinės? (nuotraukos)
- „Aktualioji istorija“: Holokaustas Lietuvoje (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos žydai 1918–1940 m. (video)
- A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus
- Zapyškyje prisimenama sunaikintos žydų bendruomenės istorija
- D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos)
- A. Kulikauskas. Kas gerbia kapines, o kas sovietų brutalizmą?
- Žydų kultūros dienos Žagarėje
- Vilniaus Senamiesčio grindiniuose žydų genocido aukas įamžino „Atminimo akmenys“
- Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti galimai prisidėjusius prie Holokausto
- Iš ligoninės laiptų išmontuoti žydų paminkliniai akmenys grįžta į jiems skirtą vietą (video)
- Kazys Škirpa nuo nacių išgelbėjo žydų rabiną?
- Palangos turizmo informacijos centras parengė išskirtinį leidinį apie žydų paveldą
- Po vienašališkų R. Šimašiaus veiksmų Lietuvos žydų bendruomenė skambina pavojaus varpais
- Žydų gelbėtojams – laisvės kovų dalyvių vardas
- Iš žydų antkapių sumūrytą elektros pastotę Vilniuje laikinai žymės atminimo lenta
- Seime vyks pokalbis „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“
- P. S. Krivickas. Prisimenant Šiaurės Jeruzalės išminčių Vilniaus Gaoną
- Tautinis jaunimas eitynėmis pažymėjo Lietuvos nepriklausomybės 95-ąsias metines (nuotraukos, video)
- A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos?
- T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą
- A. Zolubas. Pertekliniai procentai?
- A. Liekis. Teisingumas pagal užsakymą
Ačiū už gražią laidą. Rimanto Dichavičiaus nuotraukos yra tikrai įspūdingos, atveria kitą pasaulį. Nuostabu, kad jį nors taip išsaugojo. Laukiu jo knygos ir istorikės Vidos Girininkienės straipsnio.