Tomas Baranauskas ir Vida Girininkienė | Alkas.lt nuotr.
Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Ta proga mes pasikalbėsime su XIX amžiaus Lietuvos istorijos, Lietuvos kapinių tyrinėtoja Vida Girininkiene.
Ta proga galima kalbėti apie žydus ir apie jų kapines. Visi žmonės, kurie praeity gyveno, anksčiau ar vėliau nukeliauja ten ir ten yra jų prisiminimo vieta.
Kokias mes dabar turime žydų kapines Vilniuje?
Klausimas yra probleminis. Žydų kapines Vilniuje mes iš tikrųjų turime veikiančias vienas, tai yra Sudervės žydų kapines, kuriose laidojama iki šiol. Tačiau, nagrinėjant žydų istoriją, yra keletas momentų, kurie yra išskirtiniai, jeigu kalbėsim apie Vilnių ir kitus miestus. Paprastai žydai turėjo savo gana sudėtingas laidojimo tradicijas ir paprastai miestuose arba miesteliuose būdavo vienos kapinės, ir jie tose kapinėse laidodavo. Kai plotas užsilaidodavo, tuomet steigdavo naujas kapines. Ir atitinkamai yra buvę tokie pavadinimai: Senosios kapinės, vadinasi, kurios buvo anksčiau – jie jų niekada nenaikindavo, jos visada išlikdavo, bet nebelaidodavo; Naujosios – kuriose laidoja. Jeigu pasižiūrėsim Europos istoriją, taip ir buvo. O paskui, jeigu reikėdavo keisti pavadinimus, tai vadindavo gretimų gatvių arba gretimų rajonų vardu. Tai, sakysim, Olandų gatvės kapinės visiškai teisingai taip gali būti vadinamos ir pan. Taigi, Vilniuje pagal rašytinius šaltinius galima kalbėti, kad kapinės buvo jau XVI a. pabaigoje, bet iš tikrųjų jų galėjo būti ir anksčiau.
Reklama
Susiję straipsniai:
- „Aktualioji istorija“: Holokaustas Lietuvoje (video)
- A. Kulikauskas. Kam priklauso seniausios Vilniaus žydų kapinės? (nuotraukos)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos žydai 1918–1940 m. (video)
- Zapyškyje prisimenama sunaikintos žydų bendruomenės istorija
- A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus
- Iš ligoninės laiptų išmontuoti žydų paminkliniai akmenys grįžta į jiems skirtą vietą (video)
- A. Kulikauskas. Kas gerbia kapines, o kas sovietų brutalizmą?
- Žydų kultūros dienos Žagarėje
- Vilniaus Senamiesčio grindiniuose žydų genocido aukas įamžino „Atminimo akmenys“
- Palangos turizmo informacijos centras parengė išskirtinį leidinį apie žydų paveldą
- Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti galimai prisidėjusius prie Holokausto
- D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos)
- Seime vyks pokalbis „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“
- Kazys Škirpa nuo nacių išgelbėjo žydų rabiną?
- Žydų gelbėtojams – laisvės kovų dalyvių vardas
- Iš žydų antkapių sumūrytą elektros pastotę Vilniuje laikinai žymės atminimo lenta
- Po vienašališkų R. Šimašiaus veiksmų Lietuvos žydų bendruomenė skambina pavojaus varpais
- P. S. Krivickas. Prisimenant Šiaurės Jeruzalės išminčių Vilniaus Gaoną
- A. Zolubas. Pertekliniai procentai?
- Lietuvos liaudies buities muziejuje atkurtas žydo butas
- Tautinis jaunimas eitynėmis pažymėjo Lietuvos nepriklausomybės 95-ąsias metines (nuotraukos, video)
- Pušaloto sinagoga paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo vertybe
- LGGRC skelbs, kas Lietuvoje prisidėjo prie Holokausto
- A. Liekis. Teisingumas pagal užsakymą
- Lietuvos pilietybę atkūrusiems litvakams iš PAR Seime įteikti pasai
- R. Navickas. Žlunga žydiški stereotipai
- Kaune atidengtas ženklas Holokausto aukoms atminti
- T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą
- A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos?
- Nuteista įžeidžiančius komentarus apie žydus rašiusi moteris
Ačiū už gražią laidą. Rimanto Dichavičiaus nuotraukos yra tikrai įspūdingos, atveria kitą pasaulį. Nuostabu, kad jį nors taip išsaugojo. Laukiu jo knygos ir istorikės Vidos Girininkienės straipsnio.