Baltarusiams sukilus ir surengus didžiausią šalies istorijoje protesto akciją prieš diktatoriaus režimą, Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė vienijasi su šios šalies žmonėmis ir reiškia palaikymą.
„Valdovų rūmų muziejus puoselėja labai glaudžius ryšius su Baltojoje Rusioje esančiais istorinės rezidencijos pobūdžio muziejais ir daugeliu kitų kultūros, mokslo institucijų. Tai liudija ir šiuo metu rengiama tarptautinė paroda „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“, kurioje bus eksponuojamos vertybės ir iš šios šalies, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Visada prisimindami mūsų bendrą garbingą ir didingą praeitį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei Abiejų Tautų Respublikoje, mūsų tautas ir valstybes jungiančias didžias istorines asmenybes, taip pat
ypač vertindami bendrą kultūros paveldą ir šiltus, kolegiškus santykius su kolegomis Baltojoje Rusioje, esame kartu su seserimis ir broliais baltarusiais šiuo nelengvu kovos už savigarbą ir nacionalinės vienybės sužydėjimo metu, reiškiame savo paramą, nuoširdžiai linkime vienybės, stiprybės ir laukiame baltarusių vieningoje Europoje.“
Jungdamasis prie baltarusių palaikymo iniciatyvos, kurią išreiškė ir kitos Lietuvos institucijos, Valdovų rūmų muziejus simboliškai papuošė fasadą istorine baltarusių vėliava, palaikymo ženklais pažymėjo interneto svetainę ir socialinius tinklus. Taip pat žadama 2020 m. rugpjūčio 23-iosios vakarą, kai nuo Katedros aikštės nusidrieks „Laisvės kelias“ į Baltąją Rusią, pasveikinti į gyvą grandinę stojusius žmones tik ypatingomis progomis naudojamu šventiniu Valdovų rūmų pastato fasado apšvietimu.
Lietuviai su baltarusiais kartu ne tik gyveno ir kūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei Abiejų Tautų Respubliką. Atkūrus Valdovų rūmus, mūsų šalies muziejininkai daug padėjo baltarusių specialistams savo patarimais, konsultacijomis, patirtimi, puoselėjant šios šalies paveldą.
Susikūręs Valdovų rūmų muziejus per visą institucijos veiklos dešimtmetį palaikė itin glaudžius ryšius su Baltąja Rusia ir svarbiomis jos kultūros, meno bei mokslo institucijomis, kurios dosniai dalijosi savo meno lobiais, ikonografine medžiaga, partneryste, rengiant parodas, nuolatines ekspozicijas, leidžiant leidinius, rengiant mokslines konferencijas ir kultūrinius renginius. Valdovų rūmų muziejus ypač vertina glaudžius ryšius su Baltosios Rusios nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi-draustiniu „Nesvyžius“, Baltosios Rusios Respublikos nacionaliniu istorijos muziejumi, Baltosios Rusios Respublikos nacionaliniu dailės muziejumi, Gardino valstybiniu istorijos ir archeologijos muziejumi, Gardino valstybiniu religijų istorijos muziejumi bei Myro pilies komplekse įsikūrusiu muziejumi, Polocko nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi-draustiniu, regioniniais Slanimo, Ružanų ir kt. muziejais, taip pat Baltosios Rusios Respublikos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos ambasada Baltojoje Rusioje. Net su keliomis Baltosios Rusios muziejinėmis institucijomis Valdovų rūmų muziejus yra pasirašęs ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis.
Bendradarbiavimo su šiomis institucijomis rezultatas – ne tik abiejose šalyse surengtos įvairios viešos paskaitos ir kiti renginiai, dalyvavimas mokslinėse konferencijose, bet ir įsimintinos parodos, kuriose pristatoma bendra istorija ir paveldas. Iš jų paminėtinos šios: 2012 m. Baltosios Rusios Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje Minske surengta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“, 2015 m. iš Baltosios Rusios Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus į Valdovų rūmų muziejų atkeliavusi vieno eksponato paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“, 2016 m. Radvilų Nesvyžiaus rezidencijoje, o vėliau – Gardino valstybiniame religijų istorijos muziejuje eksponuota tarptautinė paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“, 2016 m. iš Gardino valstybinio religijų istorijos muziejaus į Vilnių atkeliavusi paroda „Amžinybės atspaudas. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose“, 2017 m. Valdovų rūmų muziejuje eksponuotos iš kelių Baltosios Rusios institucijų atkeliavusios Pranciškaus Skorinos knygos, taip pat 2019–2020 m. Valdovų rūmų muziejaus parodą, skirtą kunigaikščiams Radviloms, praturtinusios vertybės iš kelių baltarusių muziejų ir kt.
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė viliasi, kad baltarusių tauta sugebės pasiekti laisvę ir nepriklausomybę nuo diktatūros ir kad, išvengiant ypač skaudžių netekčių, mūsų tautų bendrystė toliau bus puoselėjama, taip pat skatins kūrybinių galių sklaidą.
negi V. Dolinskas gyvena alternatyviame laikmetyje? Nėra ir nebuvo tokios valstybės, vadinamos Baltoji Rusia, nors tam tikru istoriniu laikmečiu taip vadinamas kraštas ir buvo. Valstybės pavadinimas yra Belarus (Respublika Belarusj, o ne Belaja Rusj), o lietuviškai – Baltarusija arba Gudija, ir ją vadinti Baltąja Rusia yra visiškas anachronizmas.