Spalio 7 d. Raudondvario dvare pasirašytas ketinimų protokolas, kuris Kauno rajono savivaldybei atvers daugiau galimybių bendradarbiauti su kaimyninės Baltarusijos Gardino rajonu.
Dokumentą parašais patvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Gardino rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Janas Vasilevskis. Abi šalys įsipareigojo skatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius, megzti bendradarbiavimą socialinėje ir švietimo srityse.
„Baltarusija yra artima kaimynė, be to mus vienija bendra Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija, todėl neabejoju, kad bendradarbiavimas regionų lygmenyje bus naudingas abiem pusėms“, – tvirtino V. Makūnas.
„Kauno rajonas yra pirmaujanti Lietuvos savivaldybė, mes taip pat esame geriausi Baltarusijoje. Tai įpareigoja mus veikti greitai ir efektyviai“, – kalbėjo spausdamas merui ranką J. Vasilevskis.
Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė pasakojo, kad vienas pirmųjų darbų bus dalyvavimas programos tarp sienų „Lietuva–Latvija–Baltarusija 2014-2020“ projektuose. „Gardino apskrityje yra nemažai LDK laikų pilių, mes turime nebaigtą tvarkyti Raudondvario dvarą. Bendri projektai su baltarusiais mums padėtų pritraukti daugiau lėšų į šiuos objektus“, – teigė A. Pupalė.
Kauno rajono atstovai svečiams parodė Raudondvario dvare atliktus darbus ir pristatė ateities planus. Dvaro direktorė Snieguolė Navickienė sakė, kad vienas svarbiausių darbų – sutvarkyti erdvę priešais pilį. Čia galėtų atsirasti patogesni takai, fontanas, be kurio neapsieidavo nė vienas dvaras. Svarstoma kaip įrengti amfiteatrą, atstatyti tvorą, kam panaudoti oficinas.
Gardino atstovai pristatė filmuotą medžiagą apie Sviatsko vietovėje XVIII amžiuje pastatytą LDK didikų Valavičių dvarą, kurį baltarusiai taip pat pasiryžę prikelti naujam gyvenimui. Dvaras yra vos 5 km nuo Lietuvos ir 2 km nuo Lenkijos sienos, netoli Augustavo kanalo. Ansamblį projektavo italų architektas Džiuzepė de Sako (Giuseppe de Sacco).
Sviatsko dvaras – tai vėlyvojo baroko su klasicizmo elementais rezidencinis pastatas su arklidėmis ir vėliau statyta neogotikine koplyčia. Rūmuose išlikę daug autentiškų detalių: Petro Smuglevičiaus tapytų freskų, krosnių, židinių. Dvaro teritorija apima 34 ha, joje telkšo penki tvenkiniai.
Gardino atstovai tikino, kad Baltarusijoje yra mažiausiai 12 LDK laikų pilių, dauguma jų išsidėstę prie Nemuno.
Pats meras sako, kad programos tarp sienų „Lietuva-Latvija-Baltarusija 2014–2020“ projektas “kvepia” pinigais. Taigi „Kaunas“ ir vėl kaip paprastai tokiais atvejais “šoka” Pietryčių Lietuvai per galvas… Jeigu Gardino, kaip pasienyje esančio, dalyvavimas programos tarp sienų projekte yra suprantamas, tai Kaunas, kaip šalies viduryje, toli nuo šalies sienų esantis į “programą tarp sienų” nepridera. O gal Dzūkija ir Aukštaitija stinga dvarų, kitų objektų, kuriems restauruoti būtų reikalingos paramos lėšos. Anaiptol. Greičiau tai, kad Kaunas “semiasi” jam geografiškai, kaip ir nepriklausančias lėšas, panašu, kad gaunant lėšas gali būti prekiaujama poveikiu… Gali būti, kad kaiminystėje su Gardinu esantys Druskininkai, Lazdijai, Varėna net ir nežino apie pasinaudojimo tokiomis lėšomis teises ir galimybes. Tad neprošal būtų tuo klausimu pasidomėti ir finansų naudojimo tarnybai.
Jei Lietuvoje atsirastų tokie gudročiai , kaip aš noriu ir kurie sugebėtų apmauti gudus taip , kad jie net nepajustų kad jau atsidūrė mūsų priklausomybėj.Gardinas- Karaliaus Kęstučio tėvonija.
Norėčiau dalyvauti vykdant programą
ir as noreciau