S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija (20)

Svajūnas Plungė | Asmeninė nuotr.

Svajūnas Plungė | asmeninė nuotr.

Visi puikiai žinome, kad bankai yra finansinių stebuklų žinovai. Ar tai būtų mažame ar dideliame mastelyje, tai ką bankai daro su pinigais paprastam žmogui yra sunkiai suvokiama. Pavyzdžiui, toks „fokus pokus“ prieš dešimtmetį buvo padarytas su Snoro banko aktyvais. Tada banko turėtas milijardas eurų pradingo kaip rūkelis papūtus vėjeliui. O tų stebuklų kaltininkai išnyko tarsi už dūmų užsklandos. Tokie stebuklai vyko ir su kitomis finansinėmis institucijomis. Bent Lietuvoje dar neteko girdėti, kad už bankų „fokus pokus“ sėdėtų bent vienas „stebukladarys“ ar kažkaip reikšmingai būtų nubausta kokia svarbesnė finansinė institucija. Visų šių istorijų pamoka yra paprasta – bankų „fokus pokus“ stebuklas yra aktyviai praktikuojamas, o jų pasekmes visada dengia mokesčių mokėtojai arba banko klientai.

Ta tema norėjau papasakoti savo 13 eurų istorija, kuri savaime būtų labai nereikšminga, jei nebūtų tos didesnės „fokus pokus“ stebuklo dalies. Ir mano tikslas pasakojant ją yra atkreipti dėmesį į neteisybę, į kurią mano supratimu papuolė daugelis žmonių. Tik todėl, kad sumos nedidelės, dėl to nekilo kokių didesnių pasipiktinimų. Kam norisi gaišti savo laiką kovojant dėl kelių eurų su banku. Nors keli eurai vienam žmogui, bet daug eurų vienam bankui, kuriuos jis gauna neteikdamas jokių paslaugų.

Taigi pati istorija yra tokia. Viename banke turėjau sąskaitą ir kortelę, bet jais nesinaudojau gana ilgą laiką. Banko internetiniame portale visą tą laiką pinigų kiekis buvo nulis. Bet, atėjęs uždaryti sąskaitą, sužinojau apie savo 13 eurų įsiskolinimą, kurį turėjau padengti norėdamas uždaryti sąskaitas. Taigi, fokus pokus ir mano nulis pavirto į minus 13. Man paaiškino, kad jis atsirado todėl, kad man toliau skaičiavo naudotojo mokestį už banko krepšelį. Vat ir visa istorija.

Gal tik norėčiau pridėti, kad bankas, per tą laiką skaičiuodamas įsiskolinimą ir palūkanas už jį, nebuvo niekaip manęs įspėjęs apie tai. Internetinėje bankininkystėje sąskaitoje buvo pateikiamas nulis, kokių pranešimų ar banko tinklapyje ar el. paštu ar telefonu negavau. Bet tuo pačiu laikotarpiu gavau pasiūlymų dėl kitų šio banko paslaugų įsigijimo. Paklausus banko vadybininkės, kodėl nebuvau įspėtas ar kažkaip pateikta informacija apie man kaupiamą skolą, man atsakė – bankas neturi tam techninių galimybių.

Žinoma labai nustebau, kad mūsų bankai yra tokie nepajėgūs techninėse galimybėse pateikti vieną skaičiuką ar atsiųsti kažkokį pranešimą, kai tai sugeba pateikti visų kitų paslaugų tiekėjai. Bent jau kol kas neteko susidurti su padėtimi, kad kažkokių paslaugų tiekėjai skaičiuotų man įsiskolinimą man nepateikiant apie tai informacijos.

Supratau, kad šis įvykis nėra kažkokia klaida ar tik man įvykęs dalykas. Tai nusprendžiau kreiptis į atitinkamas institucijas, kad sustabdytų, mano supratimu, banko „fokus pokus“ praktiką. Kreipiausi į Lietuvos banką, kuris prižiūri mūsų finansines institucijas. Šis man patarė kreiptis su skundu pirmiausią į banką, o tik gavus atsakymą į juos. Iš banko žinoma gavau didelį raštą su neigiamu atsakymu, kad 13 eurų man negrąžins ir savo praktikos neįspėti apie kaupiamus įsiskolinimus jis nenutrauks. Jo pagrindiniai paaiškinimai buvo šie:

….Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog bankas neįspėjo apie besikaupiantį įsiskolinimą, bankas nurodė neturintis techninės galimybės interneto banke rodyti kliento turimų įsiskolinimų už mokėjimo paslaugų planus, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas nežinojo turintis mokėti komisinį atlyginimą už banko sąskaitos tvarkymą. Bankas teigė neturintis pareigos kiekvieną naudotoją įspėti net ir apie minimalų įsiskolinimą, nes informavimo išlaidos būtų didesnės nei vartotojų įsiskolinimai. Be to, bankas teigė pats sprendžiantis, kokiais atvejais ir kokiam įsiskolinimui susikaupus pranešti apie tai vartotojui…

Tada jau kreipiausi į Lietuvos banką, iš kurio po ilgo laiko gavau pusės romano ilgio atsakymą, kurio esmė gali būti pateikta šiuose jų rašto sakiniuose:

…Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja informacijos vartotojui apie komisinio atlyginimo įsiskolinimą pateikimo tvarkos, todėl nagrinėjamu atveju vertintinos tarp pareiškėjo ir banko sudarytų susitarimų sąlygos… nei Sąskaitos sutartyje, nei Mokėjimo paslaugų taisyklių ir Naudojimosi paslaugų planais sąlygose nėra įtvirtintos banko pareigos atskirai įspėti pareiškėją apie komisinį atlyginimą ar rodyti tokį įsiskolinimą interneto banke.

Visas Lietuvos banko atsakymas pateikiamas čia.

Taigi, mano reikalavimai atmesti. Bet istorijos pamoka yra visgi kita. O gi tai, kad ši praktika toliau tęsis ir bankai, toliau naudodamiesi savo didžiule pinigų galia, kiekvieną dieną kurs tuos „fokusus pokusus“ savo savininkų gerovei gausinti, o mūsų bedantės institucijos, panašu, kad skirtos daugiau sukurti visuomenės intereso gynimo vaizdiniui nei iš tiesų atstovauti jį, uždedant apynasrius bankų „pokusininkams“. Gal paskutinė viltis yra tik tuose kvailiuose, kurie dėl trylikos eurų pasiruošę aukoti savo laiką, kad tai išsiaiškinti ir pranešti visuomenei?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

20 komentarų

  1. Algis:

    Tapati patyriau ir as dar bunant ukio bankui gavau kortelia ,kuria nesinaudojau po kurio laiko atsiduriu skolininku sarase,dar bankui bunant nueinu i banka sako neskoloj ,o apie kortelia as buvau jau senai pamirses ir ismetes,po peremimo Siauliu bankui vel suzinau ,kad skoloj jau 30 euru .Teko sumoket kad isbrauktu is sarasu ,labai geras straipsnis ….

  2. Romas:

    Kol dar veikė Lietuvoje Snoro ir Ūkio bankai, gaudavome palūkanas už terminuotus indėlius. Juos mokėdavo visi bankai. Bet, uždarius abu paminėtus, dingo ir palūkanos. Laikymas pinigus banke prarado motyvaciją. Kiek dabar Lietuvoje “užšaldyto” kapitalo kojinėse ar stiklainiuose???
    Gal galite kas nors paaiškinti, kas tai per fokusas, kam jis naudingas?

  3. Pajūrietis:

    Ne apie bankų moralę. O apie tai, ar suaugęs žmogus pats asmeniškai turi būti atsakingas už savo veiksmus ar neveikimą? Ar kažkas vis privalo juo turi rūpintis, priminti, paskatinti, pažadinti ir pan.?

    • Romas:

      Žmogus negali būti meistru visose srityse. Todėl visai normalu (jokio infantilizmo) sugedusį automobilį varyti į servisą, eiti pas stomatologą ( o ne pačiam…), nešti liekamus pinigus (tikintis palūkanų) į banką…
      Juk bankui irgi apsimoka, prasukti versle gautus iš piliečių pinigus, gauti pelną ir išmokėti palūkanas. Tai abipusei naudingas reikalas. Kuris ir dabar vyksta Rusijoje (sprendžiant pagal tv. reklamas (mokama iki 9,9 % metinių palūkanų).
      Kaip kitose šalyse nežinau.

      • Pajūrietis:

        Žmogus turi nusipirkęs būstą. Jame negyvena. Šalto vandens nenaudoja (sutartis su tiekėju, aišku, sudaryta). Ir tas žmogus baisiausiai nepatenkintas, kad jam pateiktas ieškinys dėl nesumokėtos didžiulės susikaupusios sumos (taip vadinamos mėnesinės pardavimo kainos, liaudiškai, abonentinio mokesčio). Žmogus teigia, kad jis vandens nenaudoja ir jam visiškai nieko mokėti nereikia.
        Panašus atvejis, tiesa? Bet mokėti – privaloma, deja.

      • mociute:

        nusiraminkit, Romai, saugus Danijos bankai ne tik kad nemoka jokiu palukanu uz indelius bet dar ir mokesti ima uz tai kad saugiai palaiko pinigus ir apdraudzia juos nuo ivairiu pavoju.
        Negi busite pamirse “sekundes”, “nidas”, ivairius “holdingus” &ect kuomet buvo siulomos milziniskos sveiku protu nesuvokiamos palukanos – 15% ar 20% per menesi ir kuo visa tai baigesi.
        Prisizaide bankai taip kad stambus biznis nelabai is ju skolinasi todel ir palukanu nera moketi is ko .
        O bankai Lietuvoje is tiesu stulbina savo izulumu ir lupikavimu.

    • Žemyna:

      Visaip būna. Pvz., toks atvejis – žmogaus sąskaita tuščia, jis ja nebesinaudoja, tad nuėjo į banką jos uždaryti. O ten darbuotoja duoda užuominų, kad, jei ji netrukdo, tai lai lieka, gal kada pravers… Tik, kol nesinaudoji, grąžink kortelę, o kai vėl naudosiesi, ,,šviežią” gausi.
      Na, jei bankas pats siūlo, jei sako, kad už tuščios sąskaitos laikymą mokesčio nereikalaus, tegu lieka ta sąskaita. Juolab, kad tuo banku, kad ir kaip keitėsi pavadinimai ir savininkai, visa jų ,,familija” nuo seno naudojosi. Tai jau kaip ir ,,susigiminiavo” … 🙂
      Praėjo gal 10 metų, ir staiga žmogus gauna grasinimą, jog jis įsiskolinęs už naudojimąsi banko paslaugomis! Nors prieš tai negavo jokio įspėjimo, kad žaidimo taisyklės pakeistos, jog nuo dabar ir nesinaudojantis ,,merdinčia” sąskaita turės mokėti, kaip už gyvą… Į žmogaus žodinius ir raštiškus aiškinimus, jog ta sąskaita JIEMS buvo reikalinga, JŲ pageidavimu nebuvo uždaryta, jokios reakcijos, tik vėl grasinimas antstoliais.
      Tai gerai, kad senutė per tiek metų, kol sąskaita ten ,,merdėjo”, dar gyva liko – tai sušelpė banko savininkus, nunešė nabagams reikalaujamą sumą… 🙂 Tik dabar jau pareikalavo uždaryti tą sąskaitą.

      • Pajūrietis:

        Kodėl net ypatingai išsivysčiusiose šalyse vertinami gryni pinigai? Tai retorinis klausimas. Pagyvenkite Japonijoje. Yra ten visiškai normalios didelės maisto parduotuvės, ne turgūs, kur gali atsiskaityti tik grynais. Jei patikite savo santaupas bankui, gauna gražią plastikinę kortelę. Užlūžo internetas, subankrutavo bankas, kas tada, jei kišenėje nėra grynų? Yra kitas pasirinkimas – laikyti stiklainyje, pakasti po obelimi ar kriauše. Kaip ten bebūtų, koks nors bankas bus visada teisus, nors apie tą banką Vakarų spaudoje bus rašoma, kaip apie nešvarių pinigų plovyklą, apie banko sumokėtą milžinišką baudą dėl to. Bet Lietuvos laisvoje ir nepriklausomoje žiniasklaidoje apie tai bus vos kelios eilutės. Arba nė vienos.

  4. Julijonas:

    Tik bankai neturi techninių galimybių pranešti apie skolą…visos kitos institucijos tą daro!!! Manau gerai pasiknisus įstatymuose būtų galim prigriebti už tų riebių bankinių kiaušų, bet jie labai išsisukinės, net iš čia jie daro biznį ir todėl neįgalūs pranešti klientui. Greičiau kupranugaris pralįs pro adatos skylutę nei muitininkas pro Dangaus vartus. Manau bankininkų pelnytai laukia dar skausmingesnė baigtis…

    • mociute:

      kazkada yra teke pasigrumti del Lietuvoje veikianciu banku lupikavimo mokant buitinius -komunalinius mokescius internetu kai uz kiekvina mokejima lupdavo po 1 lita ,veliau, berods, 0,37 euro,nors visoje ES tokie mokesciai buvo uzdrausti.
      Ir nei viena LT info apie tai neinformavo o ir patys bankai oficialiai neprisipazino ir negrazino nateisetai nuluptu pinigu kaip kad daroma Vakaru valstybese, tik gave “pipiru” doze is EK ir ECB tyluteliai mokesti nustojo lupti

  5. Snora ir Ukio banka liepe uzlenkti Rusijos valstybine paslaptis Grybauskaite:

    Manot ja kas nors teis:)?

  6. T0mas J.:

    Keisti jūs žmonės. Aš jus mokau ir mokau, sakau: jei su bankais susidėsi – būtinai bėdų turėsi. Stenkitės neturėti jokių reikalų su bankais.
    Dar suprantu žmones, kurie nesugeba susitarti su darbdaviu kad algą grynais mokėtų – jie priversti naudotis banko paslaugomis. Bet tokius kvailius, kurie net nesinaudodami banko paslaugomis – vistiek turi sutartį su banku (!), nenutraukia – būtina bausti 13 eurų bauda!
    Niekinu bankus.

  7. T0mas J.:

    Jei su bankais susidėsi – būtinai bėdų turėsi. Pasidėjęs savo pinigus į banką – negali jų nemokamai pasiimti. Nežinau geresnių pinigų nei grynieji. Ypač – popieriniai.
    Arvydas Šliogeris:
    “Biurokratijos koncentracijos pavyzdys – bankai, tai – parazitinė institucija. Be jos negali apsieiti, bet jie – parazitai. Baisu yra tai, kad bankai tapo ekonomikos svorio centru. XIX a. Europoje to nebuvo: centras buvo gamykla. Dabar – bankas. Jis yra parazitas, nes operuoja „tuščiais“ pinigais ir nesukuria jokio produkto. Bankas yra ekonomikos biurokratijos centras. Natūralu, kad kartu jis yra ir kontrolės instrumentas. Jis kontroliuoja viską – ne tik ekonomiką. Ši bankų visagalybė yra technologinės visuomenės degradacijos požymis.”

    • -.-.-:

      šiuo atveju A.Šliogerio pasisakymo apie bankus – parazitus cituoti nevertėjo, nes taip pasakyti galėjo tik bankų funkcijos (ir to, kaip bankai “padaugina” pinigus) nesuprantantis žmogus. Bankai paverčia savo klientų finansinius įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui dabarties pinigais, t.y. jų sukuriamas produktas yra, be visų kitų paslaugų, ir patys pinigai (iki jie – ta konkreti suma – nebūna banko paskolinami, apyvartoje jų paprasčiausiai nėra).

      • Romas:

        Puikus TOmo J. komentaras apie bankus. Ir A.Šliogerio pacitavimas naudingas.

        Tai nereiškia, kad bankai – absoliutus blogis. PARAZITIŠKA gali tapti bet kuri institucija – teismai, prokuratūra, visa teisėsauga, žiniasklaida. Tai įvyksta ne dėl funkcijų pobūdžio, o dėl SAVANAUDIŠKUMO visuomenės atžvilgiu.
        Tokiu pat principu žmogaus organizmo ląstelė, pradėjusi dirbti ne visam organizmui, o tik sau, tampa vėžine.

        Žmogaus egoizmą būtina kontroliuoti…
        Mūsų “demokratija” to negarantuoja, ji ne tikra, tai, kaip namas be stogo, kaip automobilis be ratų, ji iliuzorinė.

        Pilietinė teisė rinkti valdžią – nepakankama. Trūksta teisės kontroliuoti, ATSTATYDINTI.

        • -.-.-:

          citata buvo ne apie norą išvadinti bankines institucijas parazitais dėl jų savanaudiškumo visuomenės atžvilgiu, bet apie parazitinį funkcionavimą. A.Šliogeris teigė, kad bankas yra parazitas, pagrįsdamas savo teiginį klaidinga prielaida, kad bankas nesukuria jokio produkto (sukuria, nors jis ir nematerialus, skirtingai nuo gamyklose pagaminamų gaminių), ir nelabai tinkančiu į pagrindimą pastebėjimu, kad bankai operuoja “tuščiais” pinigais (reikia sutikti, kad toks apibūdinimas, nors labai miglotas ir netikslus, bet dėl dalies atliekamų bankinių operacijų teisingas, tačiau ir čia pati atliekama operacija jau yra produktas, turintis ir savo vertę).

          Jis teisingai pastebėjo apie bankinės sistemos tapimą šiuolaikinės ekonomikos svorio centru, skirtingai nuo 19 amžiuje buvusios sanklodos (ir tai yra natūralu, nes to reikėjo ekonomikai, kuri, savo ruožtu, skatino ir technologinę pažangą) tačiau apie visuotinį kontrolės instrumentą ir visagalybę stipriai perlenkė. Jūsų minimas bankų savanaudiškumas visuomenės atžvilgiu yra juntamas, ir tai liūdina, nes tokia jų politika – trumparegiška, kertanti šaką, ant kurios patys sėdi. Mažesnę įtaką turintiems verslams niekas dėl to nepriekaištautų, nes savanaudiškumas, galiausiai išvirstantis į abipusę naudą (būtina sąlyga – be jos neįvyktų joks sandoris), yra bet kokių ekonominių santykių pagrindas, tačiau didesnę įtaką turintiems verslams visuomenė kelia ir atitinkamus socialinės atsakomybės reikalavimus.

          • Romas:

            “Mažesnę įtaką turintiems verslams” niekas ir nepriekaištauja. Kalba eina apie monopolį turinčius ir tuo piktnaudžiaujančius. “Parazito” terminas čia ne pats tinkamiausias, bet dėl monopolio savanaudiškumas praranda bet kokį pozityvą (kaip ekonomikos pagrindą). Lieka tik negatyvas, tik “žaidimas į vienus vartus”.

            Šitaip – “į vienus vartus”, visuomenės atžvilgiu “žaidžia” ne tik bankai. Prie jų galima pridėti VIASAT (tv.), dabar jau berods persikrikštiję. Tik pabandyk atsisakyti jų paslaugų. Jie savo “donorų” lengvai nepaleidžia…
            O visa teisėtvarka Garliavos byloje? Kam jie dirba? Juk tai ne ekonominiai subjektai. Savanaudiškumo čia ir kvapo neturėtų būti. Bet jis yra… O kam dirba didžioji žiniasklaida?
            Ir kas tokius reiškinius gali sustabdyti?
            Tik tikra demokratija arba dar viena revoliucija…

  8. Ar turi valstybė strateginių funkcijų?:

    Ar jos taip valdomos, kad didintų mūsų valstybės saugumą, kad ne kaimynių tikslams tarnautų?
    Ką apie tai manote?
    Kaip užvaldyti Lietuvos valstybę, arba Antroji šalies išparceliavimo banganuotraukos
    – .respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kaip_uzvaldyti_lietuvos_valstybe_arba_antroji_salies_isparceliavimo_banga/

    Pokalbyje dalyvauja ir vienas kenkimu valstybei, sąsajomis su BY ryklių verslu kaltintas seimūnas.
    Kaip gali būti, kad taip kaltinamas asmuo lyg niekur nieko toliau dalyvauja politikoje?
    Kodėl ligi šiol nėra įpareigojimo, kad asmuo PRIVALĖTŲ palikti visus aukštus postus,l kol bus aiškinamasi padėtis; kad partijos neturėtų galimybės įrašyti tokius į ,,10 šventųjų”, o VRK – į kandidatų sąrašus; kad VSD, teisėsauga neatidėliotinai ištirtų įtarimus. Ligi šiol niekaip negalime susitvarkyti, kad Seime tik tie būtų, kieno turtiniai bei verslo interesai, biografijos dėmės netrukdytų rūpintis SAVO valstybės interesais?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: