R. Senavaitienė. Pasityčiojimo vardas – Bankas

Neseniai Seimas pritarė valdančiųjų siūlymui pradėti procesą, kuris būtų  Valstybinio plėtros banko steigimo pradžia. Turbūt ne vienam teko girdėti dažnai viešumoje sklindančius padejavimus „Kodėl Lietuva neturi savo valstybinio banko?“.  Bambėjau ir aš…

Štai ir sulaukėm. Šis „mūsų“ bankas numatytas steigti jau veikiančio fondo ar agentūros pagrindu pagal visas reikalaujamas taisykles. Bet svarbiausia – jį prižiūrėtų dabartinis, garsusis Lietuvos bankas. Va čia tai bent! Lietuvos banką prižiūrėtų irgi Lietuvos bankas.

Nesu ekonomistė, man šalies finansų metamorfozės bei tvarkymai nelabai įdomūs, bet  darinys vadinamas Lietuvos valstybiniu banku, man kaip eilinei pilietei, skamba labai ne kaip.  Tiesą sakant kelia įtarimus ir dvejones.

Ir taip, kas yra dabartinis Lietuvos bankas. O jis yra vienintelis ir pagrindinis Lietuvos finansų rinkos prižiūrėtojas. Kitaip sakant, tėvas ir valdovas, kuris yra Lietuvos valstybės nuosavybė ir  kurį įsteigė visų mūsų renkamas Seimas. Ir tik Seimui šis Bankas atsiskaito rodydamas darbo rezultatus. Ir už tai iš valstybės gauna atlyginimą. Nemažą.

Taigi, ką tas mūsų nuosavas bankas dirba? ,,Einame į Lietuvos banko internetinį puslapį ir skaitome kas mums svarbiausia. O jo darbas yra štai koks:

• ,,…palaikyti kainų stabilumą euro zonoje… Stabilios kainos prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo ir gyventojų gerovės kėllimo..“

Čia jau man norisi pasakyti kad kainos gal ir prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo kai nuo kiekvienos iš jų valstybei ,,nukrenta“ nemaža dalis mokesčio. O kuo brangesnė kaina, kaip žinome, tuo didesnė dalis. Bet kaip dabartinės, labai prižiūrimos LB kainos, prisideda prie minimos gyventojų gerovės, man nelabai suprantama. Visi nuolat matome kylančias  prekyboje kainas, o visa rinka daro nekontroliuojamo savivaliautojo įspūdį?

• ,,…stebi, analizuoja, saugo nuo rizikų finansinę šalies sistemą, reaguoja į grėsmes.“

( į grėsmes visada reikia reaguoti, todėl šioje vietoje viskas suprntama))…

• ,,Reguliuoja mokėjimus šalyje. Mokėjimai – tai šalies ekonomikos ir finansų sistemos „kraujotaka“, padedanti gyventojams, įmonėms ir viešajam sektoriui sklandžiai tarpusavyje atsiskaityti.“

Nesekant didžiųjų finansinės rinkos ryklių mokėjimų sistemos, kaip reikėtų vertinti LB darbą, kai lietuviai negauna atitinkamo užmokesčio už darbą? Kodėl čia pat už sienos už tą patį darbą užmokestis yra kur kas didesnis? Yra tekę girdėti, kad darbdaviai neatsiskaito laiku, mokėjimai įmonėms, investicijoms ir pan.vėluoja ir t.t.

• Ekonomikos analizė, tyrimai ir prognozės.

Gerai žinoma praktika: patyrinėjam, parašom kokius vertėtų priimti pinigų ir kitus ekonominės politikos sprendimus ir tuo užsibaigia. Labai  didelės apimties įvairiapusiškas darbas. Bet dėkingas ta prasme, kad visi mato kaip daug ir kaip stropiai dirbama.

• Grynieji pinigai. Tarp 6 kriterijų yra ypač gražūs punktai: ,,Užtikriname sklandžią grynųjų pinigų apyvartą Lietuvoje.“ Ir ,, Prižiūrime šalyje veikiančių grynųjų pinigų tvarkytojų veiklą.“

Čia jau man visai įdomu patapo :visur garsi propaganda raginanti pereiti į elektroninę bankininkystę, aiškiai vyksta dirbtiniai procesai(tas pats bankomatų naikinimas) sabotuojantis grynųjų pinigų operacijas, o pasirodo kad mūsų Lietuvos bankas viską užtikrina ir prižiūri kuo geriausiai. Todėl turi būti viskas tvarkoj. Taip sakant ,,Kuo jūs tikite, manim ar savo akim?“ Rajonų centruose ar nemažuose miestų kvartaluose nėra nei vieno bankomato  pinigų išsigryninimui, o bankų skyriai visoje Lietuvoje stichiškai uždarinėjami.

• …Lietuvos finansinio turto kurį sudaro daugiau kaip 5 milijardai ir 5,8 tonos aukso valdymas.

Šis punktas daugmaž suprantamas, kadangi kiekvienas iš mūsų dažniausiai esame mėginę pasidėti neliečiamas finansų kojines su neliečiamu pinigų kiekiu. Juodai dienai. Bet labai gražiai skamba, kad viena iš šio turto paskirčių yra užtikrinti Lietuvos banko finansinį nepriklausomumą. Jei teisingai supratau tas pats Lietuvos bankas pamažu „valgo“ šį turtą… Matyt per mažom sumom tas nepriklausomumas užtikrinamas, nes peržvelgus eilinio vartotojo požiūriu visą matomą veiklą, kyla įkyri mintis, kad šis bankas dirba tikrai priklausomai.

• Lietuvos finansų rinkos dalyvių, kurių dabar yra 650 priežiūra… savo išteklius sutelkiame į sistemiškai svarbiausius finansų rinkos dalyvius ar finansines paslaugas ir produktus, kurie kelia didžiausią riziką vartotojams.

Pagaliau! Pagaliau radau kur paminėtos finansinės paslaugos! Tos paslaugos, kurių apmokestinimo dydžiai nesuprantami : saskaitos atidarymas – kainuoja, bet kokia operacija- kainuoja, o procentai už pinigų laikymą sąskaitose nesikaupia. Kaip anksčiau kad buvo.. Nors tai yra mano ar kitų Lietuvos piliečių  atnešti pinigai. O be pinigų bet kuris bankas būtų tuščias kaip klojimas pavasario gale. Bet koks komunalinių mokesčių ar kitokių reikalingų apmokėti paslaugų saskaitų aptarnavimas banke irgi ,,deda per kišenę”. Ne centais bet eurais.

• Ekonominis švietimas

Apie šį punktą neverta net šnekėti – ką jau ką o beletristika užsiiminėti ir versti visus šviestis nesuskaičiuojamuose projektų, lekcijų, programų gausybėse Lietuvos bankas, kaip ir kitos panašios institucijos, tikrai moka. Ar bent jau parodyti puikų ekonominį visuomenės švietimą.

Taigi mūsų rūpestingasis, pareigingasis ir, kaip visada akcentuojama, visur finansinėje Lietuvos erdvėje, analizuojantis, diktuojantis, prižiūrintis  vadinamas Lietuvos bankas dirba. Viskas Lietuvos žmonių gerovei!

Mano, eilinės vartotojos ir Lietuvos pilietės akimis, šis bankas visai nepateisina savo funkcijos. Kaip galime įsitikinti,  imant kiekvieną veiklos punktą, matome kad tikrovėje viskas dėliojasi visai kitaip.

Bet tai dar ne viskas. Iš šio banko besivadinančiu ,,Lietuvos“, kiekvienam rinkos dalyviui (bent jie taip deklaruoja) atskrido įvairios naujos taisyklės. Tarp jų krūva testų, vadinamų ,,Klijento anketomis“. Kurios labjau panašios į  asmeninių duomenų rinkimą neaiškiems tikslams, nei į aptarnaujančios įstaigos paslaugų sąlygas. Galiu paminėti konkretų atvejį.

Mums, bendruomeninėms-nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms Klaipėdoje ( kaip ir visoje Lietuvoje) vykdant veiklą nuolat reikia rašyti projektus ar ieškoti rėmėjų. Taigi, ką tik nusprendėme mėginti teikti paraišką  nedideliam savivaldybės finansavimui gauti. Tarp būtinų projekto  sąlygų yra savo banko sąskaitos turėjimas. Kadangi dirbame savanoriškais pagrindais, nesam pelno siekiantys juridiniai asmenys ir todėl esame biedni kaip lauko pelės, negalime  leisti sau tokios prabangos kaip nuolatinė banko sąskaita. (Kuri  ,,ryja“ į metus keliasdešimt eurų.) Pilni vilčių nuskubėjome į vieną lietuvišku vardu pasivadinusį banką. Čia mus ir nustebino – pasirodo bankas reikalauja pateikti paramos skyrimo, planuojamų renginių, išlaidų dokumentus ir būtinai nurodyti iš kur gausime pirmą įplauką, bei per kokį banką buvo vykdomi atsiskaitymai iki šiol (pateikti išrašą). Ir viskas vien todėl,  kad atidaryti sąskaitą į kurią, jeigu prireiks(!), galėtume pervesti pinigus. O gali ir neprireikti..

Niekam neįdomu kad mes tik mėginame teikti paraišką ir net nežinome ar laimėsime projektą. Tikriausiai būtų kitaip, jeigu norėtume imti paskolą, o ne atidaryti tuščią sąskaitą?

Kaip bendruomenė ar NVO, pretenduojanti į kelis tūkstančius eurų paramos, gali atitikti tokius reikalavimus? Kaip mums pateikti paraišką neatidarius sąskaitos, kurios atidarymo sąlygos tiesiog piktina?

Mums pasipiktinus tokiu absurdu, banko panelė atšovė kad šias taisykles nustatė Lietuvos bankas. T.y Lietuvos banko valdybos pirmininkas ponas Vitas Vasiliauskas.

Tikrai keista. Suprantama, kad kažkas turi prižiūrėti kad per LR bankų sistemą netekėtų neaiškių veikėjų plaunami pinigai. Vis tik reikalauti pateikti ką ir kaip tu darysi, iš kur gausi finansus, nurodyti kokiu ankstesniu banku tu naudojaisi ir t.t.,  manau joks bankas neturi teisės.  Nevyriausybinį sektorių dirbantį pagal visus LR įstatymus, neturi teisės įtakoti net vyriausybinės institucijos ir kiti valdžios darinai, o čia siekiantis pelno bankas, gryniausias komercininkas (!) gyvenantis tik iš visų mūsų piliečių suneštų pinigų tvarkymo, nori kontroliuoti organizacijas lyg savo padalinius? O kaip ES direktyvos? O kaip paprasčiausios Žmogaus teisės?

Kitaip kaip pasityčiojimu to nepavadinsi. O dabartinis Lietuvos bankas su ponu V. Vasiliausku priešakyje, manau, tikrai nevykdo jiems pavesto darbo. Nors kurti apsurdiškus reikalavimus ir vaizduoti kad atlieka savo misiją, puikiai sugeba (apie „Snoro“ banko istoriją šį kart  nekalbėsiu…).

Todėl Lietuvoje reikalingas tikras, valstybinis bankas ir rimtas, o ne butaforinis bankinių-finansinių  reikalų šalyje reguliuotojas. Tvirtai stovintis šalies ir jos piliečių, o ne užsieninių pelno mėgėjų pusėje. Valstybinis bankas užsiimantis indėliais ir lygiomis sąlygomis su kitais, dalyvaujantis Lietuvos finansų rinkoje.

Autorė yra Nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Klaipėdos piliečiai“ pirmininkė