Liberalai siūlo, kad be Seimo pritarimo Vyriausybė neturėtų nei įvesti, nei atšaukti visuotinio karantino (2)

Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Vyriausybė negali turėti galimybių piktnaudžiauti valdžia tiek įvedant, tiek atšaukiant karantiną visoje šalyje, įsitikinusi opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Todėl liberalai pateikė pataisas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui. Pagal jas, Vyriausybė be Seimo pritarimo negalės nei įvesti, nei pratęsti ar atšaukti visuotinio karantino šalyje.

„Tikrai nesinorėtų, kad karantinas iš medicininės sąvokos virstų į politinę ar net anekdotinę, kuomet klausiant, kada baigsis karantinas, atsakoma: o kada reikia? Prielaidų, kad karantiną dabartinė „valstiečių“ valdžia visų pirma išnaudoja kaip svarbų teisinį, o ne medicininį šalies valdymo instrumentą, nebeslepia ir patys valdantieji. Pasinaudodama epidemija Vyriausybė vienašališkai nustatinėja VISIEMS šalyje esantiems žmonėms darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas; nutarimais reguliuoja visą šalies viešąjį, ūkinį, finansinį, politinį ir net privatų gyvenimą. Tokių supergalių sutelkimas vienose rankose be jokios kontrolės ir atsakomybės yra pavojingas ir žmonėms, ir demokratijai. Todėl liberalai siūlo konkrečias pataisas padėčiai taisyti“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šiuo metu šalyje visuotinį karantiną, remiantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, gali ir įvesti, ir jį pratęsti ar atšaukti Vyriausybė be parlamento pritarimo. Liberalų sąjūdžio teikiamu įstatymo projektu numatoma, kad ministrų kabinetui paskelbus karantiną visoje Lietuvos teritorijoje per 10 dienų jis kreipiasi į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo, o vėliau pratęsimo ir/ar atšaukimo.

„Nepasitikėjimą savo šalies piliečiais per visą kadenciją nuolat demonstravę „valstiečiai“ savo manipuliacijų apogėjų pasiekė per šią pandemiją. Iš viešojo gyvenimo faktiškai eliminavę Seimą, Prezidentūrą, potvarkiais ir nutarimais reguliuodami piliečių viešąjį, ūkinį ir privatų gyvenimą, valdantieji taip įsijautė į savo „gelbėtojų“ rolę, jog pamiršo, kad vis dar gyvename demokratinėje valstybėje. O šalies Konstitucijoje yra juodu ant balto parašyta, kad bet kokių piliečių teisių ribojimas yra galimas tik įstatymo forma, o ši teisė negali būti perdeleguojama kitiems. Taigi Vyriausybė iki šiol priiminėdama anksčiau minėtus apribojimus, galimai pažeidžia fundamentalias žmogaus teises, nes panašius ribojimus gali įvesti tik Seimas, įstatymo pagrindu“, – pažymi vienas iš projekto iniciatorių liberalas Simonas Gentvilas.