Šeštadienis, 6 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Trijų Baltijos šalių Prezidentai: griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą į įtakos sferas

www.alkas.lt
2020-05-07 08:47:04
104
PERŽIŪROS
3
Baltijos valstybių Prezidentai | lrp.lt nuotr.

Baltijos valstybių Prezidentai | lrp.lt nuotr.

Baltijos valstybių Prezidentai | lrp.lt nuotr.
Baltijos valstybių Prezidentai | lrp.lt nuotr.

Gegužės 7 d., 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga trijų Baltijos šalių Prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą. Jame šalių vadovai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui ir paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją.

Prezidentai deklaravo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga netapo daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių laisvės simboliu, nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas. Baltijos šalims tai reiškė Sovietų Sąjungos okupaciją ir aneksiją. „Du negailestingi diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – slaptais Molotovo–Ribentropo pakto protokolais padalijo Europą

į įtakos sferas tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos. Centrinė ir rytinė žemyno dalis beveik pusę amžiaus po karo liko valdoma komunistinių režimų. Siekdama pavergti Baltijos šalis Sovietų Sąjunga panaudojo didžiulę karinę jėgą, represijas, masinius trėmimus ir ideologinę kontrolę“, – rašoma kreipimesi ir akcentuojama, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Baltijos valstybėse galima vadinti Rusijos kariuomenės išvedimą, šioms šalims 1990–1991 m. paskelbus nepriklausomybės atkūrimą.

Prezidentai akcentavo, kad okupacija ir jos pamokos iki šiol yra kraujuojanti Baltijos šalių žaizda, kviečianti kovoti už istorinę tiesą ir teisingumą. Baltijos valstybių vadovai pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo ir pokario įvykiai kai kurių šalių yra klastojami, dedamos pastangos paskleisti abejones tarptautine teise pagrįstos tvarkos pagrindais.

„Mes griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą ir pasaulį į įtakos sferas. Globalaus saugumo imperatyvas reikalauja nuolatinio tarptautinės teisės ir sutartų normų laikymosi, taip pat besąlygiškos pagarbos visų suverenių valstybių teritoriniam vientisumui ir jų teisei pačioms pasirinkti saugumo susitarimus ir sudaryti sąjungas bei aljansus. Mes dar kartą kartojame, kad NATO yra mūsų šalių kolektyvinės gynybos pagrindas, o transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui ir stabilumui“, – rašoma Prezidentų kreipimesi.

Prezidentai dėkoja daugiau nei 60 valstybių, kurios nepripažino Baltijos šalių okupacijos ir palaikė nepriklausomybės kovą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Oficialus Baltijos šalių vadovų kreipimasis skirtas viso pasaulio šalių lyderiams, siekiant įtvirtinti istorinės atminties principus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpio atsakomybėmis ir vertinimais. 75-osios Antrojo pasaulinio karo baigties metinės minimos gegužės 8 dieną.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Raudondvaryje susitiks Baltijos šalių Prezidentai
  2. Trijų Baltijos šalių kultūros ministrai pabrėžė partnerystės ir bendradarbiavimo svarbą
  3. Baltijos valstybių Prezidentai aptarė bendrus veiksmus stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir saugumą
  4. Baltijos šalių Prezidentai aptarė sklandaus piliečių grįžimo užtikrinimą
  5. Trijų Baltijos šalių paveldo specialistai dalinosi patirtimi
  6. Briuselyje atvertas kelias pradėti Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su Europa
  7. Baltijos kultūros komiteto posėdyje Rygoje pristatyti svarbiausi trijų šalių kultūros projektai
  8. Baltijos šalių prezidentai sutarė kartu siekti energetinio saugumo
  9. Baltijos šalys vienija pastangas saugumo užtikrinimui
  10. Prezidentas Rygoje susitiks su Baltijos šalių vadovais
  11. Baltijos valstybės siekia sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką
  12. Latvijoje baltijos šalių mokinių forumas minėjo Baltijos kelią
  13. Baltijos šalių vadovai aptarė valstybių saugumo klausimus (nuotraukos, video)
  14. Daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė duris lankytojams
  15. Nidoje vyks jau šeštasis Baltijos šalių kino festivalis „Baltijos banga“

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Getas says:
    6 metai ago

    “Prezidentai dėkoja daugiau nei 60 valstybių, kurios nepripažino?! Baltijos šalių okupacijos!? ir palaikė nepriklausomybės kovą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.” Gryna politinė klaida, gal dviprasmybė. Nes nepripažinti okupacijos, vadinasi KARTOTI RUSIJOS SKLEIDŽIAMĄ MELĄ, KAD BALTIJOS ŠALYS PAČIOS ĮSTOJO Į SOVIETŲ SĄJUNGĄ. Jei būtų parašyta nepripažino Baltijos šalių OKUPACIJOS ir ANEKSIJOS, tuomet būtų teisingiau. Ar čia deklaracijos tekstas, ar redaktoriaus santrauka? Taisykite.

    Atsakyti
  2. Julijonas says:
    6 metai ago

    Oi koks gražus mūsų Prezidentas: aukštas, lieknas, savimi pasitikintis…, jei dar gražioji žmona stovėtų šalia, tai išvis… Kaip gerai išsirinkom…ir ko daugiau mums iš jo reikia…stovi, reprezentuoja ir puiku.

    Atsakyti
  3. Vidinis Balsas says:
    6 metai ago

    Visi stovi pa stoike Smirna. Tikrai gražu. Vasalai labai reikalingi. tik ar mums ? Čerčilis Ruzveltas ir Stalinas sutarė, kad pusė Europos atitenka Rusijai, kita pusė Amerikai. Kito padalinimo jie nenori ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žaliojo vandenilio stotis
Lietuvoje

Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis

2026 06 05
Priedanga
Lietuvoje

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Brokuotas kelias
Lietuvoje

„Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

2026 06 05
VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis
  • Baigtas pirmasis sostinės Trakų gatvės atnaujinimo etapas
  • Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose
  • „Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

Kiti Straipsniai

Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Elektra

Prezidentas siūlo laikinai sumažinti energijos kainą nebuitiniams vartotojams 

2026 06 04
Protestuotojai reikalauja Sporto rūmus atiduoti Sąjūdžio, o ne žydų kapinių įamžinimui

Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!

2026 06 03
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo

2026 06 03
Latvijoje vyks Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“

Daugiau kaip 1400 Lietuvos studentų vyks į „Gaudeamus“ Rygoje

2026 06 03
leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatymas

Kernavės išskirtinumas – leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatyme

2026 06 02
Žmonės priedangoje ir vyras ant stogo filmuojantis virš miesto skrendantį droną

A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

2026 06 02
Pasirašyta sutartis KM ir LGKŠA

Pasirašyta sutartis: dėmesys istorinei atminčiai, kultūriniam švietimui ir pilietiniam sąmoningumui

2026 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

J. Survilaitė. Ką pasako įrašai kalendorių lapeliuose?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai