Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

VU imunologė A. Žvirblienė: ar įgyjamas imunitetas persirgus COVID-19?

www.alkas.lt
2020 04 29 06:13
0
0
SHARES
„Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video)

COVID-19 pandemija | LRT nuotr.

 COVID-19 pandemija | LRT nuotr.
COVID-19 pandemija | LRT nuotr.

Pandemijos metu daugeliui rūpi, ar pasveikus nuo COVID-19 susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Ar persirgę asmenys gali jaustis ramūs, o gal jie gali pakartotinai užsikrėsti SARS-CoV-2? Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ką tik paskelbė, kad nėra patikimų įrodymų apie apsauginio imuniteto susiformavimą po persirgtos SARS-CoV-2 infekcijos. Apie COVID-19 ir imunitetą pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.

Klausimai apie imunitetą ir COVID-19 svarbūs keliais aspektais

Pirmiausia, tokios šalys kaip Švedija mėgino taikyti „visuotinio persirgimo“ būdą, tikėdamosi, kad liga nebus pavojinga jauniems žmonėms, o persirgę jie įgis imunitetą ir tai pristabdys infekcijos plitimą. Todėl svarbu žinoti, ar iš tiesų imunitetas prieš SARS-CoV-2 susiformuoja ir kiek ilgai jis trunka.

Antra labai svarbi problema yra vakcinų nuo SARS-CoV-2 kūrimo perspektyvos. Jei po persirgtos SARS-CoV-2 infekcijos nesusidaro ilgalaikis imunitetas, sunku tikėtis, kad sukurta vakcina bus veiksminga ir apsaugos nuo viruso.

Dar vienas svarbus aspektas – kuo ypatingas vaikų ir jaunų žmonių imuninis atsakas į SARS-CoV-2 infekciją ir kodėl pagyvenusiems žmonėms ši infekcija yra pavojingesnė, sukelia imunopatologiją?

Ne visi koronavirusai sukelia ilgalaikį imunitetą

Mokslininkai kol kas neturi vienareikšmio atsakymo, ar po persirgtos SARS-CoV-2 infekcijos susidaro ilgalaikis imunitetas, nes dar nepraėjo nė 4 mėnesiai nuo to laiko, kai žmonija pirmą kartą susidūrė su šiuo virusu. Tam reikalingi išsamūs ir ilgalaikiai tyrimai. Kol kas galima remtis tik patirtimi, įgyta ankstesnių SARS ir MERS protrūkių metu, ir ribotais imuninio atsako į COVID-19 tyrimais.

Dauguma asmenų, kurie persirgo SARS ir MERS, turėjo šiems virusams specifinių antikūnų praėjus 2 metams po persirgtos infekcijos. Tai rodo, kad antikūnai susidaro ir išlieka gana ilgą laiką.

Kita vertus, yra žinoma, kad prieš kitus, mažiau pavojingus žmogaus koronavirusus (tokius kaip OC43, 229E) ilgalaikis imunitetas nesusidaro ir tais virusais žmonės užsikrečia pakartotinai.

Imuninis atsakas – ne vien antikūnai

Imuninis atsakas – tai ne vien antikūnai. Šį rodiklį lengviausia išmatuoti, bet su virusais kovoja ir kiti imuninės sistemos komponentai, kuriuos daug sunkiau tirti – T limfocitai ir kitos ląstelės.

Antikūnai taip pat būna skirtingi – ne visi gali nukenksminti virusą, stabdyti jo patekimą į ląsteles. Atlikus serologinį tyrimą, galima nustatyti, ar žmogus turi IgM arba IgG klasės antikūnų, bet neįmanoma taip paprastai nustatyti, ar tie antikūnai nukenksmina virusą. Aukštas antikūnų lygis nebūtinai reiškia įveiktą infekciją. Gali būti ir taip, kad sunkiai COVID-19 sergantis žmogus turi daug IgG antikūnų, bet jie nepadeda stabdyti viruso plitimo.

Virusai moka išvengti imuninio atsako

Priežastys, kodėl po persirgtos virusinės infekcijos nesusiformuoja ilgalaikis imunitetas, gali būti įvairios. Dažnai tai atsitinka dėl viruso pokyčių – dėl jų nukenksminantys antikūnai pasidaro neveiksmingi. Tačiau SARS-CoV-2 nėra sparčiai besikeičiantis virusas.

Kitos priežastys – virusų sugebėjimas apeiti imuninę sistemą, sukelti imuninės sistemos ląstelių „išsekinimo“ būsenas. Kad susidarytų imuninės atminties ląstelės ir susiformuotų ilgalaikis imunitetas, svarbu, kad T limfocitai gautų pakankamai stimuliacijos – vadinamųjų „pavojaus signalų“. Jeigu jų trūksta, ypač infekcijos be požymių metu, imuninis atsakas į virusą gali būti neveiksmingas.

Pakartotinis užsikrėtimas ar viruso išlikimas?

Prasidėjus SARS-CoV-2 epidemijai, kai kuriose šalyse (Kinijoje, P. Korėjoje, Japonijoje) buvo užfiksuota atvejų, kai, COVID-19 persirgusiems ligoniams po kelių savaičių atlikus viruso RNR tyrimą, jis vėl buvo teigiamas, nors išrašymo iš ligoninės metu testas buvo neigiamas. Tai sukėlė diskusijų apie neva nesusidarantį imunitetą. Vis dėlto manoma, kad tai nėra pakartotinis užsikrėtimas, o greičiausiai tas pats žmogaus kūne išlikęs virusas.

Buvo atliktas riboto masto ir trumpai trukęs tyrimas su beždžionėmis, kuris parodė, kad persirgusios COVID-19 beždžionės pakartotinai neužsikrėtė SARS-CoV-2, kai po 2 savaičių jas buvo bandoma užkrėsti šiuo virusu. Tai rodytų, kad apsauginis imunitetas susidaro. Vis dėlto kol kas neįmanoma tiksliai atsakyti į klausimą, kiek ilgai jis gali trukti. Tai būtų galima nustatyti tik tiriant virusą nukenksminančius antikūnus ir ląstelinį imunitetą, o tokie tyrimai būtų labai sudėtingi.

Nevaldomas imuninis atsakas į COVID-19 sukelia imunopatologiją

Ne visada imuninis atsakas į virusą gelbsti nuo infekcijos. Sergant COVID-19, vyksta sudėtinga sąveika tarp koronaviruso ir imuninės sistemos. Jeigu virusas nesudorojamas pirmosiomis infekcijos dienomis, tai gali lemti viruso išplitimą ir sunkią ligos eigą. Kai imuninis atsakas tampa nevaldomas, jis sukelia stiprų vietinį ir sisteminį uždegimą – imunopatologiją. Sunkios COVID-19 ligos atveju dažniausiai pažeidžiami plaučiai, taip pat kraujyje gali smarkiai padaugėti uždegiminių citokinų – ši sunki sisteminė uždegiminė reakcija vadinama „citokinų audra“. Jos padariniai – daugybiniai organų pažeidimai.

Vaikai atsparesni koronavirusams nei suaugusieji

Daugėjant koronavirusu SARS-CoV-2 užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje, gausūs epidemiologiniai duomenys aiškiai rodo, kad šis virusas labiau pavojingas pagyvenusiems žmonėms nei vaikams. Nors vaikai ir suaugusieji turi panašią pavojų užsikrėsti SARS-CoV-2, vaikams daug rečiau nustatomi sunkūs COVID-19 atvejai nei suaugusiems, ypač vyresniems nei 65 metų amžiaus, asmenims. Panaši tendencija buvo stebima ir per SARS-CoV-1 protrūkį 2003–2004 m. – iš visų ligonių, kuriems buvo nustatytas SARS, vaikai sudarė tik 10 proc., iš jų tik 5 proc. prireikė sudėtingo gydymo.

Ši ypatybė gali būti paaiškinta vaikų imuninės sistemos ypatumais – ji yra geriau prisitaikiusi atpažinti naujus antigenus ir sugeba sustabdyti virusą jam dar neišplitus.

Virusą nukenksminantys antikūnai gali būti naudojami gydymui

Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie COVID-19 persirgusių ir pasveikusių ligonių kraujo plazmos panaudojimą sunkiems COVID-19 atvejams gydyti. Atrodytų, kad tai labai paprasta – užtenka surinkti persirgusių asmenų kraują. Tačiau labai svarbu yra tai, kad gydymui turi būti naudojama tik tokia kraujo plazma, kurioje yra daug virusą nukenksminančių antikūnų. Tokius antikūnus ištirti gana sudėtinga, tam turi būti atliekamas viruso nukenksminimo testas in vitro. Ne visi ligoniai, persirgę COVID-19, turi pakankamai nukenksminančių antikūnų, o jų lygis gerokai sumažėja praėjus 4–5 mėnesiams po persirgtos ligos. Todėl atlikti viruso nukenksminimo testą būtina. Neužtenka paprasto serologinio tyrimo, kai nustatomi virusui specifiški IgG. Jeigu susidarę antikūnai nėra nukenksminantys arba jų lygis per žemas, tokia kraujo plazma gydymui netinka.

Žmonijos serologiniai tyrimai parodo infekcijos mastą

Daugelis šalių žada arba jau pradėjo seroepidemiologinius tyrimus – jais siekiama nustatyti, kiek žmonių turi SARS-CoV-2 antikūnų. Tai parodytų infekcijos mastą, nes antikūnai gali susidaryti ir infekcijos be požymių metu. Kai kuriose JAV vietovėse atlikti serologiniai tyrimai rodo, kad antikūnus turinčių asmenų skaičius kur kas didesnis nei tų, kuriems buvo nustatyta SARS-CoV-2 infekcija. Svarbu, kad serologiniams tyrimams būtų naudojami tikslūs, patikimi būdai. Jeigu būdai nepakankamai jautrūs, jų rezultatas gali būti klaidingai neigiamas – nenustatomi tie atvejai, kai antikūnų lygis žemas. Jei būdai nepakankamai išskirtiniai, jie gali rodyti klaidingai teigiamus rezultatus. Tačiau net ir patikimo serologinio testo teigiamas rezultatas nereiškia, kad antikūnų turintis asmuo yra visiškai saugus ir negali užsikrėsti virusu. Be to, dar trūksta duomenų, kiek ilgai antikūnai išlieka. Todėl PSO įspėja, kad antikūnų testas neužtikrina saugumo.

Susiję straipsniai:

  1. „Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video)
  2. Prof. V. Usonis: Kada turėsime COVID-19 vakciną plačiam naudojimui?
  3. Lietuvoje ištirta 14 ėminių dėl koronaviruso (COVID-19)
  4. Pasaulinė vandens diena – kovai su COVID-19
  5. L. Mažylis. Ką mes žinome apie COVID-19 testus?
  6. Kaunas prašo galimybės atlikti tyrimus dėl COVID-19
  7. VDU įsteigė paramos fondą studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19
  8. COVID-19 neplatina ir negali pernešti nei ūkiniai, nei naminiai gyvūnai
  9. Santaros klinikose sėkmingai pagimdė COVID-19 užsikrėtusi moteris
  10. Kauno klinikos savo darbuotojus dėl COVID-19 tiria tiesiog automobiliuose
  11. Lietuvos mokslininkai pateikė 78 paraiškas dėl valstybei svarbių sprendimų COVID-19 padariniams mažinti
  12. R. Bučiūtė. Kada ir kas gali sekti duomenis apie COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvimo vietą ir kontaktus?
  13. Santaros klinikų Kraujo centras kviečia nuo COVID-19 pasveikusius donorus: jūsų kraujas gali padėti sergantiems šiuo koronavirusu
  14. Kaip pasirūpinti savo gyvūnais karantino ir COVID-19 pandemijos metu
  15. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija praneša kaip tvarkyti duomenis dėl COVID-19
  16. Prezidentas ir Vyriausybės vadovas aptarė padėtį dėl COVID-19
  17. COVID-19 sergančiai Seimo narių padėjėjai prašoma taikyti administracinę atsakomybę
  18. Ar suvaldysime koronavirusą? (video)
  19. Lietuvoje nustatytas 9 koronaviruso atvejis
  20. Koronavirsusas plinta – Lietuvoje oficialiai skelbiama, kad nustatyta 12 užsikrėtusiųjų
  21. Lietuvoje patvirtintas 26 užsikrėtimo koronavirusu atvejas
  22. Lietuvoje patvirtintas 34 užsikrėtimo koronavirusu atvejis
  23. Vilniuje jau šiandien pradės veikti judrios koronaviruso tyrimų paėmimo vietos
  24. Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė antras žmogus, užsikrėtusiųjų nustatyta 209 (video)
  25. J. Dapšauskas. Politinio lipimo per galvas korona: nuo R.Šimašiaus, G.Landsbergio iki D.Grybauskaitės
  26. A. Veryga. Ar aukosimės vardan tų, kurie gaus galimybę išgyventi, ar rinksimės natūralią atranką? (video)
  27. Visuotinis karantinas pratęstas iki balandžio 13-osios, mirė 4 žmonės, užsikrėtusių nustatyta 255 (tiesioginė transliacija)
  28. Įkurtas KKK – Krizės koordinavimo komitetas (video)
  29. S. Gorodeckis. Bakteriologinė gynyba ar puolimas?
  30. Profsąjungos ragina atsakingai įvertinti padėtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (tiesioginė transliacija)

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Koronavirusas, sąlytis | nvsc.lt nuotr.

VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau

2021 01 17
Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai

Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai

2021 01 16
efoto.lt | L.Undzėno nuotr.

Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo

2021 01 16
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.

Įvertinus skiepijimo nuo koronaviruso tvarką, STT rado nemažai trūkumų

2021 01 15
Aušrinė Norkienė | lrs.lt nuotr.

Seimo LVŽS frakcija kviečia pasiaiškinti sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį (tiesioginė transliacija)

2021 01 13
Skiepai nuo koronaviruso | sam.lrv.lt nuotr.

Už skiepijimo pažeidimus atsakomybė teks ir savivaldybės administracijų direktoriams

2021 01 13
Koronavirusas, skiepai | sam.lrv.lt nuotr.

Laikinai buvo sustabdytas skiepijimas „Pfizer“ skiepais

2021 01 13
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.

Pakeista aukšto meistriškumo sporto programoms skiriamų lėšų tvarka

2021 01 13
Lietuvą pasiekė pirmoji „Moderna“ skiepų nuo koronaviruso siunta

Lietuvą pasiekė pirmoji „Moderna“ skiepų nuo koronaviruso siunta

2021 01 12
SAM ir FNTT vadovai sutarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo

SAM ir FNTT vadovai sutarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo

2021 01 12
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau

by Ditė Česėkaitė
2021 01 17
0
Koronavirusas, sąlytis | nvsc.lt nuotr.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo...

Skaityti toliau

Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 16
0
Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai

Skubančius džiaugtis žiemos pramogomis Kauno mieste ant snieguotų kalnų ir kalnelių šiomis dienomis pasitiks naujovė – įspėjamieji ženklai. Masiniu traukos...

Skaityti toliau

Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo

by Ditė Česėkaitė
2021 01 16
0
efoto.lt | L.Undzėno nuotr.

Pernai įsiplieskusi pandemija pinigų prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų...

Skaityti toliau

Įvertinus skiepijimo nuo koronaviruso tvarką, STT rado nemažai trūkumų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atsižvelgdama į temos valstybinę reikšmę bei svarbumą ekstremaliosios padėties metu, taip pat reaguodama į visuomenės informavimo...

Skaityti toliau

Seimo LVŽS frakcija kviečia pasiaiškinti sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 13
0
Aušrinė Norkienė | lrs.lt nuotr.

Sausio 14 d., 13.30 val., Didžiausia Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kviečia sveikatos apsaugos ministrą Arūną...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • T0mtas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Bartas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Poledinės žūklės mėgėjams aplinkosaugininkai siunčia atmintinę
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais
  • Šiauliečiams – raginimas šalinti varveklius ir sniego sankaupas
  • Vairuotojus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius
  • Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1713; komentarų: 10
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1657; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1639; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1461; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1375; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1360; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Bartas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • T0mtas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Bartas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?
  • 800 mln. eurų nulėmė? apie Pritarta naujos magistralinės gatvės statybai Vilniuje
  • Luknius apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Prasidėjo pavasarinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės

Prasidėjo pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: jokiu būdu nelieskite jaukų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai