Penktadienis, 22 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

B. van der Veg. Tėvų atstūmimas. Neišmoktos pamokos

Birutė van der Veg (Birute van der Weg), www.respublika.lt
2020 04 26 09:17
0
0
SHARES
Šeima | Pexels nuotr.

Šeima | Pexels nuotr.

Šeima | Pexels nuotr.
Šeima | Pexels nuotr.

Balandžio 25-tą, pasaulyje minima tėvų atstūmimo (TA) supratimo diena. Pastaraisiais metais imta ir Lietuvoje vis dažniau apie tėvų atstūmimą kalbėti, reguliariai pasirodo istorijos apie konkrečius tėčius ir mamas, kurie tai patiria, tačiau tinkamai spręsti tėvų atstūmimą kol kas nepavyksta. Manau, kad būtina atkreipti dėmesį į akis krintančius faktus, kad išmanymo apie šią vaikų psichologinio žalojimo rūšį dar stinga. Jau pats faktas, jog tam, kad išlaikyti bendravimą su savo vaikais, teko bylinėtis teismuose, dažnai net ne vienerius metus, pasako pats už save – vaiką savo namuose turintis tėvas nelinkęs pripažinti to, kad net ir po skyrybų vaiko tėvai išlieka vaikui tėvais.

Partneriais ne, o tėvais – visą likusį gyvenimą. Nebent, nevykdant bendravimo tvarkos, vaikui sukeliamas lojalumo konfliktas ir santykiai tarp vaiko ir jo skyrium gyvenančio tėvo nutraukiami.

Visuomenėje vyrauja požiūris, kad tėvų atstūmimas yra individuali problema. Kaip žinia, Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį skiriasi apie pusę susituokusių, dažniausiai turinčių iš santuokos vaikų, todėl tėvų atstūmimas apima palyginus didelį skaičių tai patiriančių tiek vaikų, tiek vieno ir iš tėvų. Štai 2019 m. Lietuvoje išsiskyrė 8 683 poros (t.y. 44,5 % visų susituokusių). Pagal vakarų šalių statistiką (Lietuvoje tokios vis dar nėra), apie 30 procentų išsiskyrusių porų turi aršias ir ilgas skyrybas , kurių metu išryškėja tėvų atstūmimas. Manau, kad tokį procentą galime taikyti ir Lietuvai, žinant, jog mūsų valstybė pagal skyrybas Europos mastu taip pat stovi „pirmose“ linijose. Tad jei tos Lietuvoje išsiskyrusios poros turėjo po vieną vaiką, tai 30% iš jų sudarytų 1302 vaikai. O jei po du vaikus – tai skaičius būtų dar didesnis. Tai – per vienerius metus. Padauginkite šį skaičių iš pastarųjų 10 metų, kad įsivaizduoti, kokia armija vaikų auga su vienų iš tėvų, kurie daugiau ar mažiau patyrę psichologinį smurtą, sabotuojant jų bendravimą su antruoju iš tėvų.

Dėl teismų praktikos Lietuvoje, kai po skyrybų vaikai beveik visada ( su mažomis išimtimis) lieka gyventi su savo motina, tėvų atstūmimą patiria dažniau vyrai. Kaip žinia smurtas lyties neturi, TA patiria ir mamos bei kiti šeimos ar giminės nariai. Man asmeniškai žinoma apie 10 lietuvių mamų, kurios taip pat tai patyrė. Nereikėtų pamiršti į šį verpetą patenkančių atstumiamojo tėvų – vaikų senelių – bei likusios jo/jos giminės. Taigi, tėvų atstūmimas nėra individuali problema, kaip kai kurie įsivaizduoja. Tai yra šiuolaikinės visuomenės socialinė problema, dėl kurios didžiausią žalą patiria vaikai, dėl kurios tiek vaikai, tiek atstumti tėvai įgyja psichologinių problemų, kas atsispindi visuomenės psichologinėje sveikatoje (depresijos, somatinės ligos, savivertės problemos, priklausomybės, pagaliau savižudybės).

Kad suprasti tėvų ir vaikų ryšio svarbą, norėčiau tai akcentuoti keletu sakinių.Tėvų atstūmimo proceso metu vaikui sukeliamas lojalumo konfliktas. Kas tai yra? Lojalumo sinonimai būtų ištikimybė, atsidavimas bei geranoriškumas. Kitaip tariant, vaikas negali, bijo rodyti savo meilę skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai, kai antrasis iš tėvų tai mato. Vaikas bijo būti sudraustas, nubaustas ar net atstumtas to, pas kurį gyvena. Vengrų-amerikiečių psichiatras Ivanas Bošormenij (Ivan Boszormenyi) lojalumą apibūdino kaip tarpgeneracinį egzistencinį ryšį.

Su lojalumo persipynęs ryšio/prieraišumo supratimas.

Ryšys tarp tėvų ir vaikų pradeda formuotis nuo pat gimimo. Jis yra vienas iš stipriausių per visą žmogaus gyvenimą. Saugaus prieraišumo atvejais vaikas vystosi emociškai normaliai. Tačiau jei vaikui nėra užtikrinamas jo bazinių poreikių patenkinimas, vaikas jaučiasi nesaugus, pažeidžiamas, nereikalingas, – susiformuoja nesaugus prieraišumas su savo tėvais ar globėjais. Tėvų skyrybų metu vaikas atsiduria jam emociškai nesaugioje būsenoje. Vaiko stimuliavimas rinktis vieną iš savo tėvų sukelia jam destruktyvius jausmus ir ima kirsti prieraišumo pagrindus su vienu iš jo tėvų. Dažniausiai – su tėvu. Lojalumo bei ryšio su tėvu/mama sutrikdymas gali turėti sunkių pasekmių. Todėl, jei yra stebimas vaiko lojalumo konfliktas vieno iš jo tėvų atžvilgiu, institucijos, ginančios vaiko teises, turėtų nedelsiant reaguoti ir imtis veiksmų.

Įsigilinus kaip sprendžiamos tėvų atstūmimo situacijos, stebiu specialistų  kompetencijos stygių. Labiausiai pasitaikanti klaida  – tai išskirtinis dėmesys atstumtojo tėvo ar mamos asmenybei. Be abejonės, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar atstumiamasis atstumiamas su priežastimi ar ne. Vien pasakojimų, koks tas atstumiamasis buvo blogas, nemylėjo, nesirūpino ir t.t ir pan. profesionaliai problemos sprendimui nepakanka. Tai žinodami, eskaluojantys tėvų atstūmimą bando visomis galimybėmis kelti atstumtiesiems baudžiamąsias bylas, skųsti policijai ir kitoms institucijoms. Aiškinimasis užima nemažai laiko ir dažniausiai bylos atstumtiesiems nekeliamos. Nes jie tiesiog nekalti tuo, kuo juos kaltino. Rodos – viskas aišku. Jei tėvų atstūmimas tęsiasi, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo/mamos bendravimas nevykdomas, reiškia reikia tada imtis reikalo su tuo, kas atsakingas už bendravimo tvarkos nevykdymą, t.y vaiką savo namuose auginančiojo. Bet čia stebiu prasidedančius kuriozus:

– visas dėmesys nukreipiamas į skyrium gyvenantį tėvą, skatinant ir reikalaujant atstatyti kontaktą su vaiku, kai tuo tarpu esmė yra ne skyrium gyvenantis ir TA patiriantis, bet vaiką namie turintis ir teismo sprendimo dėl vaiko ir skyrium gyv. tėvo tvarkos nesilaikantis.

– vienam iš tėvų pasiskundus VTAT dėl antrojo iš tėvų bendravimo su vaiku trukdymo, VTAT  rašo išvadą psichologinei pagalbai, kur nurodo, kad pagalba reikalinga dėl tėvų konflikto. Tad ir  sprendžiamas „tėvų konfliktas“, kai tuo tarpu reikėtų dirbti su smurtautoju – tuo, kuris pažeidinėja bendravimo tvarką ir trikdo vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšį,
     
 – neprofesionaliai atrodo po keleto metų bylinėjimosi mediacijos skyrimas. Šalyse, kur mediacija naudojama jau ne vienerius metus, praktiškai įrodyta, jog ji suveikia bylinėjimosi pradžioje. Ir tai ne visada. Arba raginimas abiem tėvams eiti pas psichologą konflikto išspręsti. Nors sabotuojantiems bendravimo tvarką verčiau būtų skirti pozityvios tėvystės mokymus, išaiškinant piktnaudžiavimo tėvų teisėmis pasekmes vaikui.

– arba reikalaujama, kad atstūmimą patiriantis tėvas/mama atstatytų ryšį su vaiku, dalyvaujant psichologui. Bet, gerbiamieji, į tokį vizitą pas psichologą dažnai vaikas atitempiamas nuteiktas ir „išdresiruotas“ , ką sakyti. O po tokio vizito jis vėl grįžta namo su prieš kitą tėvą nuteikinėjančiu smurtautoju. Kaip gyd. Kevalas sakė: pagydau vaiką, o jį vėl atiduoda į tą pačią šeimą. Tokiais veiksmais yra tęsiamas laikas, vaikas vis tebėra jam lojalumo konfliktą sukėlusio tėvo įtakoje. Po pusmečio vaikas jau ima sakyti, kad nenori pas skyrium gyvenantį tėvą, ir kalbėti su juo nenori, o po metų tokios būsenos jis jau šaukia, kad jo nekenčia, kad nori, kad numirtų…

– pasiekus tokią stadiją vaikas aiškiai jau pats demonstruoja dalį, o kartais ir visus 8 R.Gardnerio aprašytus tėvų atstūmimo sindromo simptomus, arba liaudiškai tariant – pasikeitusį vaiko elgesį.

Ir visa tai įvyksta dalyvaujant ir /ar stebint specialistams…

Susidaro įspūdis, kad specialistai, sprendžiantys tėvų atstūmimo situacijas, nesugeba įvertinti tėvų atstūmimą eskaluojančiojo asmenybės arba nekreipia į tai reikiamo dėmesio. Galimai žmonės galvoja, jog trilerius su sociopatais išgalvoja Holivudas, kai tuo tarpu jie gyvena šalia mūsų. Jei aš klystu ir specialistai, sprendžiantys vaikų ir jų skyrium gyvenančių tėvų bendravimo problemas tai žino ir supranta, tada kitas klausimas – kodėl TA situacijų sprendimas tęsiasi iki begalybės ir vaikai visą tą laiką paliekami jiems nesaugioje aplinkoje?

Man kyla klausimas ar Seimas susipažįsta su Vaiko teisų apsaugos kontrolierės metinėmis ataskaitomis ar tik padeda „varnelę“, kad tokia gauta? Nes kaip paaiškinti, kad tose ataskaitose, bent jau pastarųjų 5-erių metų, pažymima, jog daugiausiai skundų tarnyba sulaukia dėl netinkamo VTAT pareigų vykdymo, o sekantys pagal skaičių – dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar seneliais nevykdymo.

Tai rodo, kad problema yra, ji nenyksta ir kad ją reikia spręsti. Esančios visuomenės problemos yra sprendžiamos valstybės mastu.

Negi niekam Lietuvoje nerūpi išsiskyrusių tėvų vaikai, kurie patiria psichologinį smurtą dėl tėvų atstūmimo ir kurių psichika yra paveikiama dažnai negrįžtamai ? Be abejo, padėti Afrikos vaikams reikia, bet palikti be dėmesio kasmet po kelis tūkstančius Lietuvos vaikų, patiriančių psichologinį žalojimą iš vieno savo tėvų, – nedovanotina. Taip, atsiras prieštaraujančių, jog taip nėra. Patikėkit, yra. Antraip, kaip paaiškinti atvejus, kai per 3 metus laiko tėvas negali bendrauti su sūnumi, tėvas laimi visus vaiko motinos pradėtus teismus prieš jį, vaikui prieš 2 (!) metus Teismo psichiatrinės ekspertizės nustatytas lojalumo konfliktas, vaiko motina 3 metus nevykdo teismo sprendimo. Net teismo paskirtos apsaugos priemonės vaikui, perduodant jį tėvui – neįvykdytos. Per tą laiką vaikas iš mielo ir gražiai su tėvu bendraujančio vaiko virto į grubų ir tėvo nekenčiantį vaiką. Čia viskas apie vieną ir tą patį atvejį. Kas gali pasakyti, kas čia per stebuklai? Kokia čia „šventoji nepaliečiamoji“  motina ar impotentė vaikų teisų apsaugos sistema? Kurios atstovė teisme sako, jog nematanti pagrindo nieko keisti. Jei tai toliau kartosis, ir vaiko motina ir toliau neužtikrins vaiko ir tėvo bendravimo, tada tėvas vėl galės kreiptis į teismą“.

Gerbiamieji bet juk tai – institucinis smurtas prieš vaiką ir vieną iš jo tėvų. Kas teisme gina vaiką? VTAT atstovas. Ir vėl neapgynė. Arba policijos atstovas aiškina tėvui, jog jei jis negyvena kartu su vaiku – reiškia jis nebėra šeima. Deja, taip galvoja nemažai žmonių, kai tuo tarpu šeimos ryšiai nenutrūksta, jei brolis ar sesuo gyvena už kelių šimtų ar tūkstančių kilometrų, kai sūnus ar dukra studijuoja užsienyje ir nebegyvena po vienu stogu. Gyvenimas atskirai nereiškia šeimos ryšių nebuvimo. Pirmiausia tai turėtų suprati specialistai, nekalbant jau apie paprastus mirtinguosius.

Galima tik stebėtis, kai žinomos psichologės pasisakyme galime įžvelgti diskriminacijos požymių skyrium gyvenantiems tėvams- medikams: „Tai gali būti, pavyzdžiui, medikas, kuris kiekvieną dieną eina į ligoninę, grįžta, ir gal tikrai jam šiuo metu tikrai nereikia matytis su vaiku gyvai“. Na, o neišsiskyrę medikas gali kasdien sau iš ligoninės keliauti namo pas vaikus. Tokiu atveju psichologė užkrėtimo pavojaus neįžvelgia. Tas taip pat parodo jos menką supratimą apie vaikų ir tėvų nenutrūkstamo bendravimo svarbą. Nes kiekvienas kartas, kai skyrium gyvenantiems tėvams trukdoma bendrauti su vaikais – kerpa tą ploną giją, kuri dar sieja vaikus ir skyrium gyvenančius tėvus.

Būkime išmintingi, iš meilės savo vaikams, leiskime jiems jaustis mylimiems ir branginamiems abiejų savo tėvų. Juk meilės niekam nebūna per daug. O ir vaikystė duota tik vieną kartą. Vaikui niekas nekompensuos prarasto meilės ir saugumo jausmo.

Na, o tiems, kas vis tik tebegalvoja, kad tik mamos gali pasirūpinti vaikais vien dėl to, kad jos juos pagimdė, vertėtų susipažinti su Harlou eksperimentu, kas parodė, kad vaikui svarbiau, ne kas jam valgyti paduoda, o prie ko jis gali prisiglausti ir jaustis mylimu ir saugiu. Tai gali būti tiek mama, tiek ir tėtis.

Autorė yra tarptautinės Tėvų Atstūmimo Studijų Grupės (PASG) narė

Susiję straipsniai:

  1. K. Paulikė. Ar atimdami vaikus iš tėvų išvengsime problemų?
  2. Vaiko teisės tėvų skyrybų akivaizdoje – problema, kurią būtina spręsti
  3. R. Murauskienė: Skųsti tėvų psichologai neįpareigojami, bet skatinami būti „pilietiškais“
  4. Lietuvos tėvų ir jaunimo organizacijos paragino EP nepritarti genderizmo ideologijos diegimui mokyklose
  5. V. Sinica. Prisidengdama kova prieš smurtautojus valstybė ėmėsi ardyti mylinčių tėvų šeimas (video)
  6. I. Zubrickienė. Ar našlaitė neteks tėvų ir antrą kartą?
  7. Vaikui šeimoje neretai lieka tik septynios minutės tėvų dėmesio
  8. Kuo gali baigtis besaikis tėvų noras viešinti vaikų nuotraukas internete?
  9. Seimas naujai reglamentavo tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
  10. Vyks tarptautinė konferencija „Vaiko teisių apsauga: ar valstybė perims tėvų vaidmenį?“
  11. Trečdalis tėvų nesirūpina, ką vaikai veikia su telefonais
  12. Dirbančių tėvų vasaros svarbiausias klausimas – kur palikti vaikus?
  13. Didžioji dalis tėvų savo vaikų ateitį sieja su užsieniu
  14. Lietuviai sukūrė unikalią mobiliąją programėlę tėvų ir vaikų pramogoms
  15. T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
  16. A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis
  17. M. Kundrotas. Ar išgelbėsime šeimas iš pragaro?
  18. M. Puidokas. Dešimt principų, kaip taisysime vaiko teisių apsaugos klaidas
  19. V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas
  20. Psichologė Eglė Mirončikienė: Vietoj vaiko gerovės – didelė veidmainystė
  21. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės
  22. V. D. Hansonas. NATO pabaiga?
  23. A. Patackas: Ar Norvegija, tiek davusi Europai ir pasauliui, grįžta į barbarybę?
  24. Visuomenė sujudo dėl dvejus metus vilkinamo Konstitucijos įstatymo pakeitimo
  25. Intelektualų žinia Europai: saugokite sienas ir santuokas
  26. J. Dapšauskas. Šeimos stiprinimas: svarbu susivokti, kas ji yra ir kaip jai padėti
  27. M. Puidokas. Kas meluoja? Ar pataisos leis mušti vaikus?
  28. M. Puidokas. Kodėl Šakalienės rėmėjai taip prieštarauja esminėms pataisoms vaiko teisių apsaugos srityje?
  29. M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  30. S. Arlauskas. Tai būtų per didelė našta ir atsakomybė Konstituciniam Teismui

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

2021 01 20
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

2021 01 12
E. Žiobienė | lrs.lt, O. Posakovos nuotr.

Po slapto balsavimo E. Žiobienė paskirta vaiko teisių apsaugos kontroliere trečiai kadencijai

2021 01 07
Vaikų darželis | sam.lt

Klaipėdoje už darželių nelankančius vaikus mokėti nereikės

2021 01 07
Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją | NS nuotr.

Nacionalinis susivienijimas įspėja neįvesti nepaprastosios padėties

2021 01 05
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
Klasė | kaunas.lt nuotr.

Kauno pradinukai į mokyklas galės būti atvesti tik išimtinais atvejais

2021 01 03
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Daugybinė pilietybė – visiems vaikams, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimdami

2021 01 01
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

2020 12 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21
Antanas Matulas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje
  • Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2196; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1934; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1647; komentarų: 32
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1443; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1430; komentarų: 5
  • I. Raščiuvienė. Neužmiršti… peržiūrėta: 1398; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 21
0
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), siekdamas padidinti tėvų žinias, kaip padėti išvengti vaikų traumų ir kitų sužalojimų, sukūrė...

Skaityti toliau

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 20
0
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose....

Skaityti toliau

Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

by Ditė Česėkaitė
2021 01 12
0
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Nuo sausio 12 d. Kauno pradinių klasių mokiniai, negalint saugiai likti namuose, bus prižiūrimi dviejose miesto įstaigose – Kauno „Nemuno“...

Skaityti toliau

Po slapto balsavimo E. Žiobienė paskirta vaiko teisių apsaugos kontroliere trečiai kadencijai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 07
2
E. Žiobienė | lrs.lt, O. Posakovos nuotr.

E. Žiobienė | lrs.lt, O. Posakovos nuotr. Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimą, po...

Skaityti toliau

Klaipėdoje už darželių nelankančius vaikus mokėti nereikės

by Ditė Česėkaitė
2021 01 07
0
Vaikų darželis | sam.lt

Vaikų darželis | sam.lt Nors darželiai veikia, dėl COVID-19 pandemijos ir šalyje paskelbto karantino, tėvams rekomenduojama...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • O kas tai? - apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Punios Šilo kirtimas | Rengėjų nuotr.

Beveik pusė medienos pirkėjų stabdo pirkimus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai