Penktadienis, 15 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lazeriui – 60 metų! (video)

Audrius Dubietis, www.alkas.lt
2020 04 20 22:42
4
0
SHARES
Nobelio apdovanojimų generatorius: lazeriui – 60 metų | lma.lt, N. Garejevo nuotr.

Nobelio apdovanojimų generatorius: lazeriui – 60 metų | lma.lt, N. Garejevo nuotr.

Nobelio apdovanojimų generatorius: lazeriui – 60 metų | lma.lt, N. Garejevo nuotr.
Nobelio apdovanojimų generatorius: lazeriui – 60 metų | lma.lt, N. Garejevo nuotr.

Šiemet sukanka 60 metų kai 1960 m. gegužės 26 d. Teodoras  JAV fizikas Haroldas Meimenas (Theodore Harold Maiman) pristatė pirmąjį veikiantį rubino lazerį.

Lazerio kaip unikalaus mokslinio prietaiso, sukėlusio mokslo perversmą, svarbą liudija Nobelio premijų gausa. Daugiau nei 10 Nobelio premijų fizikos ir chemijos srityse buvo skirtos už tyrimus, kurie be lazerių apskritai nebūtų buvę įmanomi. Lazerių dėka buvo išrasta holografija, sukurti unikalūs atomų šaldymo metodai, spartūs optoelektroniniai prietaisai. Šiuolaikinis gyvenimas  sunkiai įsivaizduojamas be optinio ryšio, o moksliniai tyrimai – be lazerinės spektroskopijos.

Dr. Teodoras Maimanas Theodore H. Maiman) su lazeriu 1960 m. liepos mėn. | wikipedia.org nuotr.
Dr. Teodoras Maimanas Theodore H. Maiman) su lazeriu 1960 m. liepos mėn. | wikipedia.org nuotr.

Žodis „LASER“ kilo iš angliško trumpinio, apibūdinančio lazerio veikimo principą: Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation (šviesos stiprinimas pasitelkiant priverstinį spinduliavimą). Lazerio spinduliuotė sklinda pluošto ir impulso pavidalu, o visa šviesos energija yra labai koncentruota erdvėje ir laike, t. y. pasižymi labai dideliu koherentiškumu. Tokių savybių neturi joks kitas dirbtinis, o juo labiau natūralus šviesos šaltinis. Priverstinio spinduliavimo reiškinį dar 1916 m. teoriškai numatė Albertas Einšteinas, tačiau prabėgo beveik pusė amžiaus, kol šis reiškinys buvo pritaikytas praktikoje. 1958 m. JAV mokslininkai Čarlzas Hardas Taunsas (Charles Hard Townes) ir Artūras Leonardas Šavlovas (Arthur Leonard Schawlow) suformulavo fizikinius lazerio veikimo principus ir pasiūlė būdus įgyvendinti tai praktiškai. 1960 m. viduryje Teodoras Haroldas Meimenas pristatė pirmąjį veikiantį rubino (natūraliai chromo jonais legiruoto safyro kristalo) lazerį.

Nobelio fizikos premijos laureatas prof. Ž. Muru ir akad. A. Piskarskas dalinasi įžvalgomis apie lazerių raidą | lma.lt, N. Garejevo nuotr.
Nobelio fizikos premijos laureatas prof. Ž. Muru ir akad. A. Piskarskas dalinasi įžvalgomis apie lazerių raidą | lma.lt, N. Garejevo nuotr.

Tuometinėje mokslo visuomenėje lazerio išradimas buvo sutiktas įvairiai. Netrūko skeptikų, lazerio išradimą pašaipiai pavadinusių ne konkrečios mokslinės problemos sprendimu, o atvirkščiai – sprendimu, sukūrusiu daugybę problemų. Vis dėlto tolesnė lazerių raida parodė, kad skeptikai smarkiai klydo. Jau pačioje lazerių eros aušroje buvo sukurti įvairiausi kietojo kūno, dujų, puslaidininkių ir dažų lazeriai, spinduliuojantys regimojoje, ultravioletinėje ir infraraudonojoje spektro srityse. Lazeriai pradėti taikyti daugelyje mokslo ir pramonės sričių, medicinoje, karyboje ir t. t. Atsirado naujos tyrimų kryptys ir mokslo bei technologijų šakos: netiesinė optika, lazerinis medžiagų apdirbimas ir kt. Remiantis Web of Science duomenimis, vien tik 2019 m. žodis „laser“ buvo paminėtas beveik 46 000 mokslinių publikacijų. Prabėgus 60 metų, kai išrastas  lazeris, lazeris kartu su tranzistoriumi ir kompiuteriu pagrįstai laikomas vienu svarbiausių mokslinių prietaisų, išrastų XX a. antroje pusėje.

VU LTC unikalios lazerinės sistemos kūrėjas dr. A. Varanavičius supažindina prof. Ž. Muru su šios sistemos galimybėmis | lma.lt, N. Garejevo nuotr.
VU LTC unikalios lazerinės sistemos kūrėjas dr. A. Varanavičius supažindina prof. Ž. Muru su šios sistemos galimybėmis | lma.lt, N. Garejevo nuotr.

2018 m. Nobelio premija fizikos srityje skirta Žeraro Muru (Gerard Mourou) ir Dona Teo Striklend (Donna Theo Strickland)  už čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo (Chirped Pulse Amplification) metodo išradimą, prasidėjusį naują lazerių erą. Tai leido pasiekti iki tol neregėtą lazerio generuojamų šviesos impulsų galią. Todėl dabar jis taikomas visuose šiuolaikiniuose ultratrumpųjų impulsų lazeriuose. Technologijos dėka buvo sukurti naujos kartos ultratrumpųjų šviesos impulsų kietakūniai femtosekundiniai lazeriai, atvėrę daug naujų eksperimentinių tyrimų krypčių. Pradedant didelės laiko skyros spektroskopija tiriant itin sparčius fizikinius, cheminius ar biologinius vyksmus ir baigiant stiprių laukų fizika, dalelių greitinimu ir atosekundinių impulsų generavimu.

Naujos kartos femtosekundiniai lazeriai paskatino milžiniškus kokybinius šuolius įvairiose mokslo srityse. Pavyzdžiui, leido sukurti naujos kartos – femtosekundines šviesos technologijas. Buvo praskleistas nanopasaulio paslapčių šydas. Labai pasikeitė ir patys lazeriai. Išradus lazerį, buvo pabrėžiama, kad lazeris yra šviesos šaltinis, spinduliuojantis labai tiksliai apibrėžto bangos ilgio šviesą, pasižyminčią spektriniu grynumu. Moderniausi šiuolaikiniai lazeriai geba generuoti labai plataus spektro įvairiaspalvę šviesą ir dažnai  vadinami baltos šviesos lazeriais.

MokslinėMokslinė diskusija VU LTC Ultratrumpųjų impulsų optikos laboratorijoje (iš kairės į dešinę): prof. A. Dubietis, dr. V. Jukna, prof. Ž. Muru | lma.lt, N. Garejevo nuotr.
Mokslinė diskusija VU LTC Ultratrumpųjų impulsų optikos laboratorijoje (iš kairės į dešinę): prof. A. Dubietis, dr. V. Jukna, prof. Ž. Muru | lma.lt, N. Garejevo nuotr.

Didelė garbė Lietuvai ir mums visiems, kad pernai prof. Ž. Muru buvo išrinktas LMA užsienio nariu, o šiemet jam sutektas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas. Pasaulyje visuotinai pripažintas ir VU Lazerinių tyrimų centro mokslininkų indėlis į tolesnį čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo metodo plėtojimą, vadovaujant akademikui Algiui Petrui Piskarskui. Jis pritaikė šį metodą kitokiu principu nei lazerinis stiprinimas veikiantiems parametriniams šviesos stiprintuvams. Sujungus lazerinio ir parametrinio čirpuotų šviesos stiprinimo technologijas, šiuo metu kuriamos naujos kartos lazerinės sistemos, generuojančios rekordinės galios itin trumpus šviesos impulsus, kurių trukmė neviršija keleto šviesos elektrinio lauko svyravimo periodų.

Prieš kelerius metus, bendradarbiaujant su Lietuvos lazerių pramonės įmonėmis „Light Conversion“ ir „Ekspla“, VU Lazerinių tyrimų centre sukurtas itin didelės galios lazeris, tapęs galingiausio Europos lazerio SYLOS prototipu, šiuo metu jau veikiančio milžiniško Europos infrastruktūros projekto Ekstremalios šviesos infrastruktūra (Extreme Light Infrastructure) padalinyje Vengrijoje. Tolesnė šių dviejų technologijų plėtra orientuota į didelės galios ultratrumpųjų šviesos impulsų generaciją pačiose įvairiausiose elektromagnetinių bangų spektro srityse. Pradedant minkštojo Rentgeno, vakuuminio ultravioleto ir baigiant terahercų spinduliuote. Tai yra ten, kur tiesioginiais metodais gauti lazerinę spinduliuotę yra labai sunku, o kai kuriais atvejais apskritai neįmanoma.

2019 m. Mokslo premijos laureatai (iš kairės įdešinę): prof. A. Dubietis, dr. M. Malinauskas ir prof. M. Vengris | lma.lt, N. Garejevo nuotr.
2019 m. Mokslo premijos laureatai (iš kairės įdešinę): prof. A. Dubietis, dr. M. Malinauskas ir prof. M. Vengris | lma.lt, N. Garejevo nuotr.


Lietuvos mokslo įstaigose ir pramonės įmonėse yra ne tik kuriami nauji lazeriai, garsinantys Lietuvą visame pasaulyje, bet  plėtojamos ir lazerinės šviesos technologijos. Jas galima taikyti valdant šviesos sklidimą fotoniniuose kristaluose, labai tiksliai apdorojant medžiagas. Šios technologijos suteikia tyrėjams daugiau galimybių tarpdalykiniuose tyrimuose, nuo medžiagų mokslo, chemijos iki medicinos.

Tokie kompleksiniai tyrimai daugelį metų intensyviai plėtojami VU Lazerinių tyrimų centre. Šių darbų sėkmę iliustruoja 2019 m. Lietuvos mokslo premija, skirta prof. Mikui Vengriui, dr. Mindaugui Malinauskui ir šio straipsnio autoriui už fundamentinius ir taikomuosius intensyvios lazerio spinduliuotės sąveikos su medžiaga tyrimus. Gautos naujos žinios apie fizikinius ir cheminius vyksmus skaidriose medžiagose. Tai leido sukurti didelės erdvinės raiškos lazerines 3D spausdinimo technologijas, o bendradarbiaujant su Lietuvos lazerių pramonės įmonėmis – naujų technologinių produktų.

A. Dubiečio paskaita „Baltos šviesos lazeriai, šviesos kulkos ir ekstremaliosis bangos“ (2018-10-18):

Susiję straipsniai:

  1. „Mokslo sriuba“: Kieno lazerius naudoja NASA, Hitachi, Mitsubishi, IBM? (video)
  2. Paskirtos 2019 metų Lietuvos mokslo premijos
  3. Nuo pirmosios Vilniaus universiteto skaičiavimo mašinos paleidimo prabėgo 50 metų
  4. VU Biotechnologijos institutas pažymi 40 metų sukaktį
  5. „Mokslo sriuba“: kaip lazeriai naudojami kosmose? (video)
  6. Gyvasis sociologijos klasikas prof. Z.Baumanas skaitys paskaitas (video)
  7. VU mokslininkai patvirtino: palydovas „LituanicaSAT-1“ skrydžiui pasirengęs (video)
  8. Lietuvos lazerininkai kurs galingiausią pasaulyje prietaisą
  9. VU atidaromas modernus lazerinis kompleksas „Naglis“
  10. Vilniaus universitete tęsiamos derybos dėl Lietuvos narystės CERN
  11. Šešiems VU mokslininkams suteikti išskirtinių profesorių vardai
  12. Nobelio premijos laimėtojui Žerardui Morau suteikiamas VU garbės daktaro vardas
  13. Fizikams – šampanas dykai! (video)
  14. Šiandien – Fizikų diena! (programa, video)
  15. Lazerių gamybai – naujos modernios patalpos
  16. Lietuvos studentai gali iš arti susipažinti su lazerių technologijomis
  17. Vilniaus universitete emocionalus tekstas virsta kompiuterine schema
  18. Naujoje laboratorijoje gali gimti net dirbtinis intelektas
  19. Vilniaus universiteto robotas turi siekį nupiešti „Moną Lizą“
  20. VU mokslininkų sukonstruotas prietaisas tarnaus CERN‘e
  21. VU garbės daktaro vardai bus suteikti už Lietuvos laisvės įtvirtinimą ir mokslo pažangą
  22. CERN parodą „Accelerating Science“ pristatys dr. A. Juodagalvis
  23. VU antropologas D. Brandišauskas tirs Rytų Sibiro čiabuvių gyvenseną
  24. Vokietijoje bus pristatytos Lietuvos lazerių pramonės galimybės
  25. Indijos mokslininkė įsteigė stipendiją VU Pietų Azijos studijų studentams
  26. VU kalbininkės straipsnis paskelbtas aukščiausio lygio moksliniame žurnale
  27. Vardinę Adolfo Jucio premiją pelnė du Vilniaus universiteto fizikai
  28. Vilnius laimėjo galimybę surengti vieną svarbiausių Europos fizikų konferencijų
  29. Šalies mokslininkai pasitelkę dirbtinį protą – ketina varžytis su „Google“
  30. Įteikti Lietuvos mokslo apdovanojimai

Comments 4

  1. Albinas Vaškevičius says:
    9 mėn. ago

    Jeigu įdėmiai klausėte filmą „Laĩkas inovacijoms“ tai turėjote išgirsti, kad nuo 11:08 Kęstutis Jasiūnas ledus (LED – žodžių „light-emitting diode“ sutrumpinimas) vadina šviestukais. Laikas būtų atsisakyti žodžio „ledas“ ir vadinti šviestukas.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    9 mėn. ago

    Atsimenu, kaip anuometiniame Kauno politechnikos institute apie 1965 m. laboratorijoje slapčia mums buvo parodytos staklės, kur, įdėtoje į stovelį 10 kap. monetoje, per atstumą buvo išmušama skylė. Nustebome. Paaiškino, kad ateityje spinduliais bus galima ore pjaustyti lėktuvus, o žemėje tankus paversti skylėmis sušaudyta konservų dėžute. Reikėtų tam, tačiau, ateityje sukonstruoti kompaktinius labai didelio galingumo lazerio spindulio siuntimo mechanizmus. Buvo įdomu. Labai įdomu. Smagu, kad Vilniaus universiteto mokslininkai dirba taikaus lazerio sferoje.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Prisimenu, mūsų Tėvelis apgailestavo, kad, deja, karai – vykę ar planuojami – yra stipriausias pažangos variklis. Esą, visas mokslas, visi tyrimai dirba visų pirma dėl karo pramonės, gaminančios jei ne tiesiogiai naikinti taikinius skirtą techniką, tai bent pagalbinę, ją aptarnaujančią. Kad paprastai būtent iš tų atradimų kažkas vėliau „pasiskolinama”, pritaikoma kad ir buities technikai.

      Atsakyti
  3. Albinas Vaškevičius says:
    9 mėn. ago

    Aš klausydamas lazerių mokslininkų grožėjausi jų kalbos švarumu. Visiems techniniams terminams jie naudoja lietuviškus žodžius. Šaunuoliai.

    Sovietų sąjungoje pačios aukščiausios kokybės radijo detales žymėdavo penkiakampe žvaigždute.
    Blogesnės kokybės detales montuodavo į pramonės įrenginius.
    Dar blogesnes detales montuodavo į buities prekes.
    Žemiausios kokybės detales parduodavo parduotuvėse Jaunasis technikas.

    Taigi Sovietų sąjungoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas karinei pramonei. Kauno radijo gamykloje tada dirbo 15 000 darbuotojų. Lygiai tiek pat darbuotojų dirbo ir Japonijoje gamykloje Sony. Tik Kauno radijo gamykla buvo sukarinta ir televizorius Šilelis gamino tik priedangai. Kai radijo gamyklos konstravimo biuras šventė 20-etį tai buvo organizuojamos ekskursijos radijo gamyklos darbuotojų šeimos nariams į radijo gamyklą. Vienos radijo gamyklos darbuotojos dėka ir aš pakliuvau į tą ekskursiją. Ir tada pamačiau ką jie gamindavo. Mums pademonstravo naktinio matymo sistemą tankams kuri vadinosi Gintaras ir tankistas televizoriaus Šilelis ekrane matydavo naktinį vaizdą apšviestą infraraudonų spindulių prožektoriumi. Demonstravo ir rentgeno aparatą, kurio vaizdas buvo sustiprinamas ir buvo jau rodomas kitoje patalpoje esančio televizoriaus ekrane, o kai tuo tarpu civilinėse ligoninėse dar dirbo senieji rentgeno aparatai, kurių rentgeno spinduliai praėję per paciento kūną, liuminiscensinį ekraną, per švinuotos gumos žiurstą apšvitindavo ir patį gydytoją rentgenologą. O ypač apšvitindavo veidą, kuris nebuvo apsaugotas švinuota guma. Lietuvoje sukarintų gamyklų buvo kelios dešimtys, o ir nesukarintos gamyklos turėjo techninę dokumentaciją pagal kurią esant karo stoviui pradėdavo gaminti karinę techniką. Visa tai rodo, kad Sovietų sąjungoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas karinei pramonei. Visiškai pritariu Žemynos mintims.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuo kitų metų pradžios Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

2021 01 02
Naudokime fejerverkus saugiai

Ar viską žinome apie fejerverkus?

2020 12 31
Vilniaus universitetas. Adomo Rutkausko nuotr. | efoto.lt

Vilniaus universitetas Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinge – tarp geriausiųjų sąraše

2020 12 16
Laboratorija | pexels.com nuotr.

Būsimiems medikams reikės ir chemijos žinių

2020 11 27
Vilniaus universitetas kviečia dalyvauti Baltijos šalių rektorių stipendijų varžytuvėse

Vilniaus universitetas kviečia dalyvauti Baltijos šalių rektorių stipendijų varžytuvėse

2020 11 26
Kardiologas pataria, kaip išvengti pavojingų širdies ligų

Pandemijos laikotarpiu tik kas antras širdies ir kraujagyslių ligomis sergantis asmuo patenka pas gydytoją

2020 11 20
Istorinė sutartis Lietuvos švietimui: VU ir Lankasterio universitetas steigs jungtinį mokslo naujovių centrą

Istorinė sutartis Lietuvos švietimui: VU ir Lankasterio universitetas steigs jungtinį mokslo naujovių centrą

2020 11 12
„Mokslo sriuba“: Ką matuoja VU meteorologijos stotis? (video)

„Mokslo sriuba“: Ką matuoja VU meteorologijos stotis? (video)

2020 11 04
Vilniaus universiteto bibliotekos 450 metų istorija, įamžinta archyvų dokumentuose

Vilniaus universiteto bibliotekos 450 metų istorija, įamžinta archyvų dokumentuose

2020 10 29
Lituanistikos studijos | smm.lt nuotr.

VU rinksis ryškiausios Lietuvos asmenybės – kalbės apie lituanistikos vaidmenį valstybėje

2020 10 15
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

by Ditė Česėkaitė
2021 01 02
2
Nuo kitų metų pradžios Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Šiaulių universitetas | su.lt nuotr. Pertvarkius Šiaulių universitetą (ŠU) prijungimo prie Vilniaus universiteto (VU) būdu nuo...

Skaityti toliau

Ar viską žinome apie fejerverkus?

by Ditė Česėkaitė
2020 12 31
1
Naudokime fejerverkus saugiai

pixabay.org nuotr. Artėjant Naujiesiems metams fejerverkai tapo įprastu reginiu. Ne vienerius dešimtmečius Naujieji metai be jų...

Skaityti toliau

Vilniaus universitetas Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinge – tarp geriausiųjų sąraše

by Ditė Česėkaitė
2020 12 16
2
Vilniaus universitetas. Adomo Rutkausko nuotr. | efoto.lt

Vilniaus universitetas. Adomo Rutkausko nuotr. | efoto.lt Naujausiame Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinge (QS University Rankings:...

Skaityti toliau

Būsimiems medikams reikės ir chemijos žinių

by Ditė Česėkaitė
2020 11 27
0
Laboratorija | pexels.com nuotr.

Laboratorija | pexels.com nuotr. Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas susitarė dėl naujo konkursinio...

Skaityti toliau

Vilniaus universitetas kviečia dalyvauti Baltijos šalių rektorių stipendijų varžytuvėse

by Kristina Aleknaitė
2020 11 26
0
Vilniaus universitetas kviečia dalyvauti Baltijos šalių rektorių stipendijų varžytuvėse

2020-03-12 Vilniaus universitete apdovanota Baltijos rektorių stipendijos varžytuvių nugalėtoja | vu.lt nuotr. Jau įpročiu tapęs trijų...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  • Žemyna apie V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  • Našlaitis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Žiemiškos sąlygos – nauji pavojai darbo vietose
  • Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas
  • Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • „Iš savo varpinės“: T. Čyvas: Kaip spec. tarnybos „protą knisą“

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3552; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2164; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1729; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1553; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1329; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1209; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  • Žemyna apie V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  • Našlaitis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  • Žemyna apie Vilniuje vyks seminaras „Užgavėnės. Personažai ir kaukės mūsų kultūroje“ (dienotvarkė)
  • ,,Išlukštenau" jas! apie Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)
  • Pajūrietis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Pirmasis Čečėnijos Respublikos Prezidentas Džocharas Dudajevas | xxiamzius.lt nuotr.

Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba: Džocharo Dudajevo atminimas neišblės

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai