LXI Vilniaus aukcione saugias investicijas į meną paįvairino įtemptos varžytuvės

Pirmą kartą nuotoliniu būdu vykusiame LXI Vilniaus aukcione audrų nepavyko išvengti: nors dalyviai rinkosi gana saugų investavimo į meno kūrinius kelią, dėl kai kurių autorių darbų vyko įtemptos varžytuvės. Aršiausiai kautasi dėl Algimanto Švėgždos (1941–1996), Vilmanto Marcinkevičiaus ir Petro Kalpoko (1880–1945) kūrinių. Beje, pastarajam priskiriamas pradinis eskizas kompozicijai Lietuvos banko Kretingos skyriaus centrinėje operacijų salėje tapo ir trečiuoju brangiausiai aukcione parduotu kūriniu po Adomo Galdiko (1893–1969) ir Jono Čeponio (1926–2003) drobių.

„Šiuo ypatingu laikotarpiu didelių svajų nepuoselėjome, o rengdami LXI Vilniaus aukcioną nuotoliniu būdu, siekėme tik išlaikyti jo gyvavimo ritmą. Vis dėlto aukcionas atskleidė tam tikrus bruožus, kurie susiję su saugiu investavimu: dalyviai gana kruopščiai rinkosi meno kūrinius iš pasiūlytos kolekcijos, atkreipė dėmesį į kai kuriuos jau pamirštus arba dar savo šlovės akimirkos nesulaukusius autorius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji dalis rinkosi galimybę aukcione dalyvauti ne virtualioje platformoje, o paliekant anketą arba telefonu kaip saugesnius ir jau patikrintus patikimo dalyvavimo būdus“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 30 proc. kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo apie 10 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXI Vilniaus aukciono kūrinių vyravo tapybos darbai: spalvingas J. Čeponio kūrinys „Parke“ (1996) parduotas už 5,2 tūkst. eurų, vienos geriausių A. Galdiko drobės „Miške“ (XX a. 3–4 deš.) kaina kilo 28 proc. – ji parduota už 3,2 tūkst. eurų, o P. Kalpokui priskiriamo 1939 m. aliejumi tapyto pradinio eskizo kompozicijai Lietuvos banko Kretingos skyriaus centrinėje operacijų salėje kaina kilo net 72 proc. – jis įsigytas už 3,1 tūkst. eurų.

Įtempta kova vyko ir dėl dar dviejų kūrinių. Itin vertinamo ir išskirtinio autoriaus A. Švėgždos oforto „Belkino tiltelis“ (1986) pradinė kaina pakilo bemaž 1,7 karto ir šis kūrinys buvo parduotas už 700 eurų. Kitas aistras kurstęs ir ne vieną meno mylėtoją dėl pastarojo meto naujienų privertęs nusišypsoti lotas – dailininko V. Marcinkevičiaus „Keliautojas | Traveler“ (2000). Jo pradinė kaina kilo 80 proc. iki 900 eurų.

Beje, žinomiausiu aukciono autoriumi galima vadinti prieš karantiną Nacionalinėje dailės galerijoje parodą „Raudona krisdama virsta balta“ atidariusį Liną Leoną Katiną: lygiai pusė visų specialioje aukciono temoje „In focus“ pasiūlytų lotų patraukė meno gerbėjų dėmesį. Tarp jų – ir didžiausią pradinę kainą turėjusi šios rubrikos pažiba – kūrinys „10“ (1968), parduotas už 2,2 tūkst. eurų.

Be jau paminėtų lotų, LXI Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Rafaelio Čoleso (Rafael Chwoles), Kazio Šimonio, Antano Gudaičio, Alfonso Motiejūno, Juzefos Čeičytės-Jutos, Viačeslavo Jevdokimovo-Karmalitos, Prano Gailiaus ir kitų gerai žinomų autorių kūriniai.

Kitas Vilniaus aukcionas vyks šių metų birželio mėnesį, jo meno vertybių rinkinys bus sudarytas iki gegužės mėnesio vidurio.

Įdomūs skaičiai:

5 200 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: Jono Čeponio (1926–2003) paveikslas „Parke“ (1996);

20 – tiek eurų kainavo pigiausias LXI Vilniaus aukciono lotas – iki 1903 m. išleistas fotoatvirukas „Cathédrale, Place de l’Hôtel de Ville et Monument Commémoratif de 1812. W. Zatorsky. Kowno“, kuriame vaizduojama Kauno Rotušės aikštė;

790 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXI Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis;

169 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo Algimanto Švėgždos (1941–1996), ofortas „Belkino tiltelis“ (1986), kaina;

44,6 – tiek procentų aukcione parduotų lotų sudarė dailės kūriniai;

32 – tiek procentų aukcione parduotų lotų sudarė grafikos kūriniai;

10 – tiek iš viso ir daugiausia LXI Vilniaus aukcione parduota vieno autoriaus – Lino Leono Katino – kūrinių.