Padėkite prikelti naujam gyvenimui Lietuviškas tarpukario kortas (0)

A. Borisevičiaus ir D. Korsako nuotr.

A. Borisevičiaus ir D. Korsako nuotr.

Sveiki, aš vardu Danielius, esu SSE magistro studentas, mylintis istoriją ir kortas. Studijų metais teko aplankyti Švediją, JAV, Prancūziją, Angliją, Austriją, Italiją, Vengriją. Keliaudamas atkreipiau dėmesį, jog visos šios šalys turi  kokybiškas, sava simbolika papuoštas  kortas. Grįžęs, puoliau ieškoti lietuviškų kortų, tačiau, deja, jų tiesiog nėra. Kortos, kuriomis galima žaisti yra nuobodžios ir užsilikusios iš sovietmečio. Tuomet pradėjau gilintis į lietuviškų kortų istoriją.

Ne daugumai žinoma, kad tarpukario metu Lietuvoje įvyko lietuviškų kortų kūrybos renesansas. Nuo 1924 metų Lietuvos valdžia buvo monopolizavusi kortų gamybą ir skelbdavo konkursą, kur varžydavosi geriausi Lietuvos dailininkai. Autoriai, kurių kortas pasirinkdavo leidybai, gaudavo pinigines premijas.

A. Borisevičiaus ir D. Korsako nuotr.

A. Borisevičiaus ir D. Korsako nuotr.

Šios iniciatyvos dėka buvo išleista daugybė nuostabių lietuviškų kortų kaladžių. Visos išleistos kortos pasižymi ryškiais nacionaliniais bruožais: karaliai – LDK kunigaikščiai, valetai – senovės karžygiai, damos – vaidilutės ar kunigaikščių žmonos. Tautinė simbolika atsispindi ir pieštų veikėjų drabužiuose, laikomuose ginkluose, augaluose, bei spalvose.

Ištauka iš „Vyriausybės Žinių“ 152-ajame numeryje paskelbto lošiamųjų ir pasjanso kortų valstybinės monopolizacijos įstatymo:

  1. Teisė kortas gaminti priklauso Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministerijai.
  2. Teisė visų rūšių kortas pardavinėti perduodama Lietuvos Bankui.
  3. Gali pardavinėti ir tos įstaigos ir asmenys, kurie gauna iš vietos inspektoriaus atitinkamą leidimą. Leidimai išduodami patentinių leidimų tvarka ir apmokami 20 litų mokesčiu.

Pasirašė V. Petrulis, Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministeris.

Mane sužavėjo itin originalios stilistikos, lietuviškų kortų kaladė iš tarpukario (1919 -1938) – „Gedimino Stulpai“ (autorius nežinomas). Tiesiog apmaudu, kad nėra galimybės jos įsigyti. Čia man ir kilo mintis, jog reikia šias kortas prikelti naujam gyvenimui. Praleidau visą vasarą, kol suradau vieną iš paskutiniųjų „Gedimnino Stulpų“ kaladžių – man pasisekė, kad kortų kolekcionierius ir knygos apie kortų žaidimus autorius Albinas Borisevičius sutiko pasidalinti šių kortų nuotraukomis. Po daugelio valandų darbo, skambučių ir elektroninių laiškų man pavyko sutarti, kad viena garsiausių kortų spaustuvių pasaulyje (USPCC) sutiktų atspausdinti šias kortas – liko tik surinkti lėšų spausdinimui. Taip mano projektas atsidūrė sutelktinio finansavimo platformoje Kickstarter.

Kickstarter projektai yra paremti ganėtinai paprastu principu: yra tam tikras laiko limitas (paprastai 30 dienų), per kurį, susidomėję žmonės gali palaikyti projektą ir užsisakyti kortas iš anksto. Jeigu rėmėjų pakanka ir finansavimo tikslas yra pasiektas – valio, remėjai gauna užsakytą prekę, tačiau jeigu nepavyksta surinkti pakankamai užsakymų, tada projektas neįvyksta ir tiems, kurie parėmė projektą nieko nereikia mokėti.

A. Borisevičiaus ir D. Korsako nuotr.

A. Borisevičiaus ir D. Korsako nuotr.

Šiuo metu projektas jau arti finansavimo tikslo. Visus susidomėjusius kviečiu apsilankyti: www.lithuaniancards.com.

Šaltiniai:

Žinios apie tarpukario kortas ir konkursą iš http://baltaskambarys.com/portfolio/3670/

Kategorijos: Laiškai Alkui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: