Lietuvių kalbos dienų sostinės viešojoje bibliotekoje pristatyta Danguolės Mikulėnienės knyga (3)

Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė (antra iš kairės) | Rengėjų nuotr.

Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė (antra iš kairės) | Rengėjų nuotr.

Ignalinoje įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Ignalinos viešosios bibliotekos ir savivaldybės rengtas antrasis Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys. Vasario 25-ąją viešojoje bibliotekoje pristatyta profesorės, habil. dr. Danguolės Mikulėnienės knyga „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“.

Solidus mokslinis leidinys – patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė aptaria lietuvių tarmėtyros pradžią – etnografiškąsias jos ištakas, pirmuosius mokslo darbus, tarmių skyrimą ir kaitą, tiria kalbos norminimo scenarijus senosiose gramatikose.

Knygą pristatė pati autorė, ignaliniečiams dovanojusi labai įdomiai pateiktą pasakojimą-mokslinę paskaitą. Ji komentavo surastus iki šiol netyrinėtus  dokumentus, nuotraukas ir naujai paaiškino senuosius faktus. Mokslininkė aprašė ne tik garsių, bet ir labai mažai žinomų  lietuvių tarmių tyrėjų veiklą, išryškino istorinę ir išliekamąją jų darbų vertę. Parodė senosios rašytinės kalbos pavyzdžių, kurie nebuvo itin taisyklingi ir dažnai piktindavo didįjį kalbos normintoją, lietuvių kalbos gramatikų ir vadovėlių autorių  Joną Jablonskį. Įdomiai pasakota apie poetą, kalbininką Antaną Baranauską, jo nuopelnus lietuvių kalbai ir tarmėtyrai. „Visos moralinės skolos jam dar neatidavėm“, – sakė autorė.

Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė | Rengėjų nuotr.

Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė | Rengėjų nuotr.

Kaip sakė profesorė, lietuvių kalbos vietiniai variantai visą laiką kentėjo nuo nelabai tinkamos geografinės ir geopolitinės padėties, ypač tai pasakytina apie Ignalinos kraštą, kuris patyrė dar ir stipraus lenkinimo priespaudą. „Man Ignalina pirmiausia siejasi su geležinkelio istorija, garsiąja jo linija „Sankt Peterburgas–Varšuva“. Šitais traukiniais į lietuviškuosius plotus keliaudavo nemažai garsių mokslininkų. Juk XIX a. buvome Europos kalbotyros tyrinėtojų dėmesio centre…“, – sakė D. Mikulėnienė. Ji dar pasakojo apie garsų kalbininką, lietuvių tarmių tyrėją Eduardą Volterį (1879–1924), kurio šeima globojo Sankt Peterburgo universitete besimokiusį būsimą kalbininką Kazimierą Būgą. Taip pat apie Volterių šeimos draugystę su Augustinu Voldemaru ir jų svečiavimąsi Dysnos kaime, garsaus politiko tėviškėje. Renginio dalyviai netgi turėjo nepaprastą galimybę išgirsti A. Voldemaro motinos atliekamos dainos įrašą. Štai, pasirodo, kodėl senuosiuose lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimų žemėlapiuose yra žymimas Dysnos kaimas.

Renginio dalyviai | Rengėjų nuotr.

Renginio dalyviai | Rengėjų nuotr.

Renginio pabaigoje teisingai į pateiktus klausimus atsakę dalyviai  galėjo gauti dovanų naująją knygą, suvenyrų. Profesorei Danguolei Mikulėnienei dėkota už įdomų pristatymą, įteiktos savivaldybės dovanos.

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Etninė kultūra, Kalba, Kultūra, Literatūra, Mokslas, Mokslo darbai, Skaitiniai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Vidinis Balsas:

    O kada bus parašyta knyga: Lietuvių kalbos istorija ? Nuo tada, kada ji atsirado, kokios kitos kalbos iš jos radosi, iki dabar ?

  2. Žemyna:

    Kiek teko bendrauti į tuos kraštus caro ištremtais sentikiais, tie labai gražiai įsiliejo į lietuvių gyvenimą, daug ko iš jų pramoko ir perėmė jau kaip savo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: