Sausio 24 dieną, Vilniuje vyksiančiame Lietuvos ir EKA atstovų susitikime prasidės derybos dėl tolimesnių Lietuvos perspektyvų ir narystės Europos kosmoso agentūroje (EKA). Galimos bendradarbiavimo formos bus aptariamos šį penktadienį.
Baigiama įgyvendinti 2015 metais pasirašyta Lietuvos ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės plano (Plan of European Cooperating State, PECS) chartija. Tokiu būdu Lietuva pabaigia pirmąjį etapą, kuris privalomas siekiant narystės šioje organizacijoje. EKA paskelbė baigiamojo plano ataskaitą, kurioje įvertintas pasibaigęs bendradarbiavimo etapas ir pateikti patarimai Lietuvai dėl tolesnių santykių su EKA plėtojimo. Taip pat parengta Lietuvos kosmoso sektoriaus galimybių studija, kuri atskleidžia, kad Lietuva turi potencialo vystyti kosmoso sektorių šiose srityse: gyvybės ir fizinių mokslų, optikos ir optoelektronikos, medžiagų ir procesų, radijo dažnio sistemų ir technologijų.
„Abu šie dokumentai ypač svarbūs Lietuvai derybose dėl narystės. Mums būtina įvertinti ne tik savo stiprybes, bet taip pat atsižvelgti ir į silpnybes bei tinkamai pasiruošti pilnavertei narystei Europos kosmoso agentūroje. Narystė šioje organizacijoje atveria didžiules galimybes verslui ir mokslo institucijoms įgyti išskirtinės kompetencijos, kurti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius ir paslaugas bei dalyvauti didelį naujovių potencialą rodančioje srityje“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Pasak jos, narystė EKA leistų Lietuvos verslui dalyvauti kosmoso sektoriaus konsorciumuose, plėsti įmonių veiklas. Be to, tai išties pakeltų Lietuvos mokslo potencialo lygį, padidintų galimybes garsinti mokslo rezultatus ir skatintų mokslo bei verslo bendradarbiavimą.
Pastarųjų metų bendradarbiavimas padėjo Lietuvos kosmoso sektoriaus žaidėjams pasirengti Lietuvos narystei Europos kosmoso agentūroje ir susipažinti su EKA programomis bei veiklomis. Verslo ir mokslo atstovai aktyviai domėjosi bendradarbiavimo galimybėmis, teikė paraiškas, vyko į verslo misijas.
Lietuva nuo 2015 metų dalyvavo penkiuose EKA varžytuvėse, kuriuose 34 projektams iš viso skirta daugiau kaip 5,5 mln. eurų. 2019 m. varžytuvėse pateikta 15 paraiškų, laimėjo 9 verslo ir mokslo projektai, kuriems skirtas beveik 1,7 mln. eurų finansavimas.
Nuo 2016 m. Europos kosmoso agentūroje praktiką atliko 5 studentai iš Lietuvos, 3 absolventai dirbo Europos kosmoso agentūroje pagal Jaunųjų stažuotojų programą.
Siekiant stiprinti Lietuvos kosmoso sektorių bei padėti pasiruošti Lietuvos narystei Europos kosmoso agentūroje, nuo praėjusių metų liepos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros iniciatyva įsteigtas Lietuvos kosmoso biuras. Pagrindinis jo tikslas – kurti ir plėtoti Lietuvos kosmoso ekosistemą, grįstą naujovėmis, imlaus verslo, mokslo ir viešojo sektorių bendradarbiavimu ir integracija į tarptautinę kosmoso bendruomenę.
EKA užsakymu atliktoje studijoje nurodomi trys galimi Lietuvos ir EKA tolimesni bendradarbiavimo scenarijai – tai asocijuota narystė, Europos bendradarbiaujančios valstybės plano PECS veiklos tęsimas ir pilnavertė narystė.
Bus dar vienas kiauras maišas į kurį bus pompuojami pinigai.
Galvojant apie pinigus, tai bus atvirkščiai – PEACS pumpuos į Lietuvą pinigus, o ne iš jos kaip į kiaurą maišą. Pigiau jiems būtų daryti taip, kaip visi daro, t. y. perimti mokslininkus į savo laboratorijas. Bet mūsų jaunieji nepasiduoda – moksliniams darbams geriau jiems tinka gimtosios žemės aplinka. Šaunuoliai.
Taip, bet reikia stoti į religinę sektą.