Muzikantai nori atkreipti politikų dėmesį į miškų išsaugojimą – Seime bus atlikta simfonija „Miške“ (2)

M.K.Čiurlionis. Simfoninės poemos Miške. Jūra. | img.discogs.com nuotr.

M.K.Čiurlionis. Miške| img.discogs.com nuotr.

Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 13 val. Seimo II rūmų fojė Lietuvos miškus mylintys muzikantai rengia koncertą. Renginiu muzikantai siekia atkreipti politikų dėmesį į miškų išsaugojimo problemas. Kultūros visuomenė vis daugiau kalba apie tai, kad būtina keisti miškų politiką, nes miškai – valstybės saugomos ekosistemos – švelnina klimato kaitą, jie – mūsų tautos tapatybės pamatas, daugelio įkvėpimo šaltinis. Pastaraisiais metais vykstantys masiški miško kirtimai valstybės ir ES saugomose teritorijose ir įkvėpė muzikantus koncertui Lietuvos Seime.

Orkestras atliks Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“. Kompozitoriaus proanūkis Rokas Zubovas perskaitys M. K. Čiurlionio laiško ištrauką apie šį kūrinį. Žodį renginyje tars Seimo narės Aistė Gedvilienė ir Monika Navickienė, orkestro dirigentas Vytautas Lukočius ir smuikininkas Martynas Švėgžda.

2019 m. lapkričio 22–29 d. pasaulyje ir Lietuvoje vyksta Klimato savaitei skirti renginiai: diskusijos, forumas, eitynės. Šis koncertas – vienas iš šios savaitės renginių.

Įėjimas į koncertą laisvas.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Kultūra, Menas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Valdas:

    Prasminga ir skambiai gražu.

  2. Žemyna:

    Šitiek tūkstantmečių girios saugojo baltus per visokias negandas, padėjo gintis nuo priešų, maitino ir šildė juos. Naikinti miškus – tai save, savo namus savo rankomis naikinti, sau iš po kojų pamatus išmušti.
    Nėra tokių pinigų, kurie atstotų tai, ką duoda tautai jos neįžengiamos girios! Ne šiaip esame įspėti nesimelsti aukso veršiui. Tačiau mūsų kurti ir akli „politikai” būtent tai daro.
    Čia pasaulio taršos žemėlapis – aqicn.org/city/lithuania/zemaitija – stipriai padidinus matosi, jog, lyginant su Kaliningrado sritimi, mes miškų mažai beturime. Daugiausia tai tik miško imitacijos rėmeliai, iš visų 4-ių pusių juosiantys buvusius miško kvartalus – kad akis apgautų, kad nesuvoktume, jog seniai ten miško nebėra. Dabar ten tik kelmai belikę. Kaliningrado sritis tokių „rėmelių” neturi, turi miškus. Kam jiems savus kirsti, jei nuo godulio net išprotėję kaimynai savus mielai kerta!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: