Spalio 24 d., Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pirmą individualų konstitucinį skundą – pareiškėjo fizinio asmens prašymą ištirti, ar Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai (Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas), konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek buvo suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą.
Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu:
1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves,
2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas,
3) nuo 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad visos šios sąlygos įvykdytos, todėl prašymas priimtas nagrinėti.
Pareiškėjui Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė už, be kita ko, labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje atsisakydamas priimti pareiškėjo kasacinį skundą, pažymėjo, kad pagal BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas už labai sunkius nusikaltimus negalimas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Pareiškėjo teigimu, dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, teismai net neturėjo galimybės svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaip galbūt labiausiai jo asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą atitinkančios (geriausiai individualizuotos) bausmės varianto, nors jis atitiko vieną iš BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą (nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams).
Pareiškėjo nuomone, įstatymu išskyrus atskiras nusikaltimų rūšis, kurias padariusiems asmenims draudžiama atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, yra apribota teismo galimybė teisingai išnagrinėti bylą ir individualizuoti bausmę. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo teigimu, de facto verčia teismą ne skirti geriausiai teisingumo principą atitinkančią (geriausiai individualizuotą) bausmę, o rinktis iš mažiau teisingų bausmės variantų. Todėl, pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į teisingą teismą, konstitucinis teisinės valstybės principas.
Savo poziciją pareiškėjas taip pat grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, paskirti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sustabdyti teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, vykdymą. Pareiškėjo teigimu, jo laisvė atimta galimai pažeidžiant Konstituciją, jam paskirta bausmė gali būti baigta vykdyti greičiau, nei bus išspręstas klausimas dėl jos paskyrimo teisingumo ir teisėtumo, o sustabdžius teismo nuosprendžio vykdymą jokių reikšmingų pasekmių nekiltų, visi bausmės tikslai būtų pasiekti.
Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog vykdoma įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad vykdant tokį teismo nuosprendį būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jeigu esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms būtų stabdomas teismo nuosprendžių vykdymas, būtų ne tik paneigtas Konstitucinio Teismo įstatymo 672 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo vykdymo sustabdymo išimtinumas, bet ir sudarytos prielaidos kiekvieną kartą, priėmus individualų konstitucinį skundą, su kuriuo kartu pateiktas atitinkamas prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, nevykdyti įsiteisėjusių teismo nuosprendžių.
Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas; tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausme, vykdymą.
Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1983/content.
Pasamprotaukime.
LR KT “priėmė nagrinėti pirmą individualų konstitucinį skundą”. Jeigu priėmė, tai reiškia, kad skundas atitinka reikalavimus ir jame yra svarbūs argumentai apie LR Konstitucijos pažeidimus. Tai reiškia, kad skundėjo požiūriu, Lietuvos trijų pakopų teismų sprendimai yra antikonstituciniai. O tai reiškia, kad jam paskirta bausmė gali būti antikonstitucinė ir pažeidžianti skundėjo teises.
Ką gi nutaria LR KT: “Konstitucinis Teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausme, vykdymą.”
Tai reiškia, kad dar neišnagrinėjęs skundėjo argumentų apie LR teismų sprendimų antikonstitucingumą nutaria, kad skundėjas turi sėdėti kalėjime. O tai reiškia, kad LR KT iš karto pasako, kad teismų sprendimai atitiko Konstituciją net nenagrinėję tų argumentų. O juk gali būti labai paprasta situacija, kad LR teismai labai NENORĖJO matyti nors vienos svarbiausios “nusikaltimo” aplinkybės, kuri teismų sprendimą apverčia į priešingą. Tokiu būdu leisdami pradėti vykdyti antikonstitucinį sprendimą LR KT sau patys iš anksto užkerta kelią teisingo sprendimo priėmimui. Tai yra LR KT būdamas ketvirtąją teismine instancija papildomai įtvirtina neteisingą antikonstitucinį sprendimą tuo ypatingai užvilkindamas skundėjui kreiptis tarkim į JT ŽTK dėl Lietuvos teismų antikonstitucinio spendimo.
Išvada: LR KT savo sprendimų įrodė, kad pripažįsta LR trijų pakopų teismų sprendimų teisingumą apriori ir tuom prisideda prie teisingumo naikinimo Lietuvoje.
Imkim, kad ir tokį pavyzdį. Asmuo nužudė kitą asmenį. Tai turi sėdėti kalėjime. Paprasta ir aišku? Ne, neaišku, nes jeigu asmuo nužudė kitą asmenį užpultas ir besigindamas, ką lengvai teismai gali ir nepastebėti dėl indėlių kišenėse, tai kaltu yra pats užpuolėjęs, o ne besiginantis. Oi kaip labai teismai “mėgsta” nepastebėti svarbių aplinkybių ir kaltą paversti nekaltu, o nekaltą kaltu.
Tokia situacija yra su Neringa Venckiene, ji pagal įstatymą buvo Deimantės globėja ir privalėjo ją saugoti ir saugojo nuo banditų, kurie atėjo pagrobti mergaitę ir ją sunaikinti. Taip banditai ir padarė. Tai teismai niekaip nematys, kad Deimantė visomis savo sielos ir fizinėmis galimybėmis siekė pasilikti su Neringa, o išsigimėliai valdžios banditai to niekaip nenorėjo matyti ir tuo būdu ATĖMĖ Deimantės konstitucinę teisę GINTIS. O juk kaltina dėl to Neringą. Banditai nori kaltę suverti nekaltam, kad patys išsiplautų savo purvinus skudurus. Grynai čekistiniai okupantų metodai. Deimantė sakė “Ar Jūs žmonės ar ne žmonės”. Pasirodo Lietuvos valdžioje nėra žmonių tik antikonstituciniai BANDITAI ryjantys biudžeto pinigus ir daugiau nieko nematantys.